Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8112-1041/2023 pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarei M. Č. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. M. ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), į po V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą iki bylos dėl A. K. nuosavybės teisės pripažinimo išnagrinėjimo ir teismo sprendimo (nutarties) šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad ankstesnis tarp šalių vykęs bylinėjimasis patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį ir siekį bet kokia kaina įgyti nuosavybės teisę į 1/2 dalį V. M. turto. Atsakovė, ginčydama velionio tėvo laisva valia sudarytą testamentą, pareiškė ieškinį dėl V. M. testamento pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teisme jos ieškinys buvo atmestas, tačiau ji reiškė apeliacinį skundą ir bylą laimėjo – testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. Vėliau, ieškovei pareiškus ieškinį Kauno apygardos teismui dėl dalies turto, kuris buvo įgytas jai gyvenant kartu su V. M. ir vykdant bendrąją jungtinę veiklą, pripažinimo bendrąja daline A. K. ir V. M. nuosavybe, atsakovė atsiliepimu ir tripliku taip pat ginčijo A. K. nuosavybės teises, atsakovė bylą laimėjo tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje. Tai parodo, kad atsakovė bet kokia kaina siekia įgyti nuosavybę į V. M. vardu registruotą turtą, nors puikiai žino, kad praktiškai visą tą turtą gyvendama faktinėje partnerystėje kartu su V. M. sukūrė ir įsigijo abu partneriai – tiek A. K., tiek V. M.. Ankstesnis atsakovės elgesys rodo, kad ji ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus V. M. atžvilgiu yra nesąžininga, siekia užvaldyti 1/2 dalį palikimo, nepaisant to, kad pati atsakovė niekaip nėra prisidėjusi prie kaip palikimas atsiradusio turto sukūrimo, taip pat jos tėvo V. M. valia testamentu iš atsakovės buvo atimta paveldėjimo teisė. Ieškovės įsitikinimu, šios aplinkybės pagrindžia atsakovės nesąžiningumą ir siekį neteisėtai praturtėti ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus sąskaita. Siekiant užkirsti kelią bet kokiems tolesniems ginčams dėl palikimo, užtikrinti ir apsaugoti nepilnamečio V. M. interesus, yra būtina galutinai išsiaiškinti dėl turto, kuris sudaro palikimą sudėties, ir kol nebus išnagrinėta ši byla, to padaryti nebus galimybės. Be to, jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės prašoma pilna apimtimi ir bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dalį kaip palikimas atsiradusio turto, ateityje kils keblumų, kadangi reikės tikslinti turto apyrašą, bus apsunkinamas notaro darbas. Kadangi ieškovė šioje byloje siekia įrodyti, kad 1/2 V. M. vardu registruoto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė, tai ieškinį tenkinus, keistųsi paveldimo turto apimtis. Jeigu bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą V. M. vardu registruotą turtą, tai kyla reali grėsmė, kad atsakovė A. M. gali perleisti kaip palikimą gautą turtą tretiesiems asmenims. Pati atsakovė gyvena užsienyje, turtas jai Lietuvoje nėra reikalingas, o tai patvirtina, kad ji neabejotinai sieks kuo greitesnio jo realizavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties dalis, kuria ieškovės reikalavimui užtikrinti taikyta laikinoji apsaugos priemonė (atsakovei ir trečiajam asmeniui uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą po palikėjo mirties atsiradusį palikimą), ir sumažinta laikinųjų apsaugos priemonių apimtis – uždrausta notarei išduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą į 1/2 dalį žemės sklypo iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo.

15. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš lot. iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nebuvo akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė aiškiai bei detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Kadangi byloje ieškinio pagrįstumas nėra ginčijamas, todėl šis klausimas plačiau neanalizuojamas.

18. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

19. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ankstesnis tarp šalių vykęs bylinėjimasis patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį ir siekį bet kokia kaina įgyti nuosavybės teisę į 1/2 dalį V. M. turto. Siekiant užkirsti kelią bet kokiems tolesniems ginčams dėl palikimo, užtikrinti ir apsaugoti nepilnamečio V. M. interesus, yra būtina galutinai išsiaiškinti dėl turto, kuris sudaro palikimą sudėties, ir kol nebus išnagrinėta ši byla, to padaryti nebus galimybės.

20. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas panaikino 2023 m. kovo 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, kuria ieškovės prašymas buvo tenkintas visa apimtimi, ir sumažino laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir uždraudė notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į 1/2 dalį žemės sklypo. Teismas konstatavo, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas į visą paveldimą turtą nepagrįstai apribotų atsakovės teises, nes šioje byloje ginčas kyla ne dėl viso mirusiojo palikto turto, o tik dėl 1/2 dalies žemės sklypo.

21. Ieškovė A. K. (toliau – ir apeliantė) su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, jog atsakovės veiksmai ankstesniuose vykusiuose ginčuose rodo, kad ji yra nesąžininga ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, siekia užvaldyti 1/2 dalį palikimo. Apeliantės manymu, byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą, nes taip būtų užkirstas kelias bet kokiems tolimesniems ginčams dėl mirusiojo palikimo ir taip būtų užtikrinti ir apsaugoti nepilnamečio ieškovės sūnaus interesai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susiję su ieškinio reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės ir V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybe, nustatant, kad ieškovei priklausanti dalis yra 1/2, nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones didesne apimti ir uždrausti notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiojo turtą. Vien tai, kad tarp šalių kyla nesutarimų dėl viso turto paveldėjimo ir dėl to vyko / vyksta ginčai kitose bylose, nesudaro pagrindo šioje byloje uždrausti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą, nes ieškinio reikalavimas reiškiamas ne dėl viso palikėjo turto, o tik dėl 1/2 dalies žemės sklypo nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl turi būti susijusios su ieškinio reikalavimais tokiu būdu, kad jas pritaikius, ieškinio reikalavimai būtų užtikrinti ir nebūtų nepagrįstai apribojamos kitų asmenų teisės.

23. Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti turtinę padėtį ir taip sukliudyti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti asmens elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019).

24. Nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė grėsmės, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai galimai teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės arba praras prasmę, nes pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimų apimtyje.

25. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-397-467/2023). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė tik tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kokios buvo būtinos užtikrinti galimai pažeistas ieškovės teises ir interesus.

26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.