Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu, 2019 m. kovo 9 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. A. pripažintas kaltu, 2019 m. kovo 12 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. A. pripažintas kaltu, 2019 m. kovo 15 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. A. pripažintas kaltu, 2019 m. balandžio 26 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

L. A. pripažintas kaltu, 2019 m. gegužės 1 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

L. A. pripažintas kaltu, 2019 m. gegužės 15 d. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir L. A. paskirta subendrinta dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši subendrinta bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi) paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir L. A. paskirta galutinė subendrinta trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

L. A. laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio L. A. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį atlikta bausmė ir laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d.

L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Nukentėjusiajai J. B. priteistas 15 Eur (penkiolikos eurų) turtinės žalos atlyginimas ir nukentėjusiajam P. B. priteistas 30 Eur (trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo L. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, šios sumos subsidiariai priteistinos iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) namų „R.“.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. S. iš nuteistojo L. A. priteistas 120 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimas, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti, ši suma subsidiariai priteistina iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) namų „R.“.

Tuo pačiu nusprendžiu taip pat buvo nuteisti A. K. (A. K.) ir T. M., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai paduoti nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. L. A. kartu su A. K. ir T. M. apiplėšė žmogų, panaudoję peilį: 2019 m. kovo 9 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, T. M. tyčia vieną kartą pastūmus K. J., L. A. atvirai iš K. J. striukės kišenės ištraukė piniginę ir tokiu būdu pagrobė svetimą K. J. priklausantį turtą – 10 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 15 Eur, 12 Eur vertės elektroninė keleivio kortelė, 70 Eur vertės bilietas į festivalį ir 12 Eur vertės sidabrinis auskaras. K. J. norint susigrąžinti pagrobtą turtą ir L. A. vejantis, T. M., siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, vieną kartą stipriai patempė K. J. už striukės gobtuvo, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o K. J. mobiliojo ryšio telefonu pranešant Bendrajam pagalbos centrui apie nusikaltimą, ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), A. K. išsitraukė peilį ir juo grasino K. J., reikalaudamas pokalbį nutraukti. Tuo metu L. A. K. J. akivaizdoje tikrino pagrobtą jos piniginę, iš kurios pagrobė grynuosius pinigus – 15 Eur, K. J. (duomenys neskelbtini) keleivinio transporto elektroninį bilietą, bilietą į festivalį ir sidabrinį auskarą, o piniginę numetė ir visi kartu iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais L. A., A. K. ir T. M., veikdami bendrai, pavartodami fizinį smurtą ir panaudodami peilį, pagrobė svetimą 119 Eur vertės turtą.

1.2. L. A. kartu su T. M. pasikėsino apiplėšti žmogų: 2019 m. kovo 12 d., apie 13.14 val., veikdami bendrai, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie D. D. ir, pagrasinę pavartoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti turimą mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes D. D., nubėgęs prie praeivės I. S., paprašė pagalbos ir ši iškvietė policijos pareigūnus. Tokiais savo veiksmais L. A. ir T. M., veikdami bendrai, pasikėsino pagrobti svetimą D. D. priklausantį turtą – 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A6“.

1.3. L. A. pasikėsino apiplėšti, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą: 2019 m. kovo 15 d., apie 17.25 val., tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, papurškė T. S. į veidą nenustatytos kilmės cheminę medžiagą, taip padarydamas jam veido ir akių cheminį nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to T. S. iš rankos bandė ištraukti 200 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi A1“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes T. S. stipriai laikė telefoną ir jo pagrobti nepavyko. Tokiu būdu jis, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pasikėsino pagrobti svetimą 200 Eur vertės turtą.

1.4. L. A. kartu su T. M. atvirai pagrobė svetimą turtą: 2019 m. balandžio 26 d., apie 18 val., veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini) pr. ties (duomenys neskelbtini) pastatu, (duomenys neskelbtini), V. R. (V. R.) priklausančioje lauko prekyvietėje, pardavėjos S. L. akivaizdoje nuo prekystalio atvirai pagrobė svetimą V. R. priklausantį turtą – 669 Eur grynaisiais pinigais.

1.5. L. A. atvirai pagrobė svetimą turtą: 2019 m. gegužės 1 d., apie 11.33 val., (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „I.“, (duomenys neskelbtini), ištraukdamas iš P. B. rankų, atvirai pagrobė svetimą J. B. priklausantį turtą – 15 Eur grynaisiais pinigais.

1.6. L. A. atvirai pagrobė svetimą turtą: 2019 m. gegužės 15 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) g. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), T. Š. akivaizdoje iš jam priklausančios kuprinės pagrobė svetimą T. Š. priklausantį turtą – 120 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 5“.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo L. A. apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

8. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl L. A. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra tik pateiktas vertinimas, jog nuteistajam L. A. nepagrįstai buvo paskirta pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent esminį apeliacinio skundo klausimą, ar nuteistajam L. A. gali būti paskirta švelnesnė bausmė.

9. Nors apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – L. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – L. A. 2019 m. kovo 9 d., 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 26 d. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

11. Susipažinęs su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą, yra itin svarbu tinkamai įvertinti ankstesnį L. A. elgesį. Nuteistasis L. A. yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) namuose, tačiau juose dažnai nenakvodavo, nelankė mokyklos, nėra saistomas jokių socialinių ryšių, ankstesniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi) už 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 19 d. padarytas nusikalstamas veikas pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, jos vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnį, atidėtas vieneriems metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu L. A. paskirtas elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val., mokytis bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

12. Pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu L. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti. Nepaisant to, L. A. 2019 m. balandžio 26 d., 2019 m. gegužės 1 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. padarė tris apysunkius nusikaltimus, todėl jam nagrinėjamos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, taigi L. A. 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi kardomąją priemonę – suėmimą – pakeitė į švelnesnę kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti.

13. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjamas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimas, kuriuo buvo prašoma L. A. panaikinti 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi jis nesimoko, buvo du kartus nubaustas administracine tvarka, nevykdo teismo jam skirtų įpareigojimų būti namuose laikotarpiu nuo 22 val. iki 7 val. (namuose nustatytu laiku nebuvo rastas 5 kartus), nevykdo paskirtos resocializacijos priemonės. Apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi teikimo netenkino, manydamas, jog L. A. savo pastangų dėka dar gali išvengti pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Vis dėlto 2020 m. sausio 21 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad L. A. yra pradėti ir atliekami trys nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (atvira vagystė), 178 straipsnio 4 dalį (vagystė), 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas apiplėšti), šiuo metu L. A. jau yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir jis laikomas (duomenys neskelbtini)-pataisos namuose.

14. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. A. 2019 m. kovo 9 d. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y. bendrininkų grupe apiplėšė jauną merginą panaudoję peilį; 2019 m. kovo 12 d. pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. bendrininkų grupe pasikėsino apiplėšti nepilnametį; 2019 m. kovo 15 d. pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasikėsino apiplėšti vaikiną, panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, juo papurkšdamas į veidą nenustatytos kilmės cheminę medžiagą; 2019 m. balandžio 26 d. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. bendrininkų grupe atvirai iš lauko prekyvietės pagrobė svetimą turtą; 2019 m. gegužės 1 d. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. atvirai iš nepilnamečio rankų pagrobė svetimą turtą; 2019 m. gegužės 15 d. padarė apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. atvirai iš nepilnamečio kuprinės pagrobė svetimą turtą.

15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su prokurorės atsiliepime padarytomis išvadomis, jog anksčiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad netgi pačių griežčiausių kardomųjų priemonių skyrimas, taip pat ne kartą parodytas teismo pasitikėjimas ir probacijos tarnybos pastangos įtakos L. A. nepadarė, jis jokių išvadų nedaro ir savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, tokie jo veiksmai atskleidžia piktybinį L. A. polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog L. A. dar galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kita vertus, L. A. yra jauno amžiaus, prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi. Taigi L. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirta griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant mažesnius už sankcijos vidurkį jos dydžius, – yra visiškai pagrįsta bausmė, kurios dydis buvo parinktas, vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, tinkamai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

16. Išvadą dėl paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo patvirtina ir L. A. asmenybės vertinimas. Parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, visuomet svarbu detaliai įvertinti asmens charakteristiką, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir siekį ateityje keistis. (duomenys neskelbtini) namų „R.“ atstovė savo atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą yra pažymėjusi, jog L. A. yra labai impulsyvus, visiškai nepaisantis ribų bei taisyklių, nereaguojantis į pastabas. Nuo apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) namuose dienos nuolat vykdė įvairias nusikalstamas veikas. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai šį jaunuolį dėl daromų nusikalstamų veikų pažįsta nuo 10 metų amžiaus. (duomenys neskelbtini) nuolat meluoja, manipuliuoja, provokuoja, jo emocinė būsena nestabili, greitai susierzina, tampa agresyvus, pavojingas sau ir aplinkiniams: isteriškai rėkia, stumdo vaikus bei darbuotojus, spjaudosi, daužo, laužo daiktus, spardo sienas, degina apsaugos sistemas, grasina peiliu ir kitais pagriebtais daiktais, be priežasties gali pradėti smaugti vaikus. Su darbuotojais ir vaikais bendrauja šiurkščiai, rodydamas įvairius ženklus, demonstruodamas savo lytinius organus, vartodamas keiksmažodžius. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog, specialistų nuomone, šis vaikinas yra nepaveikus ir jam padėti negalima. L. A. aiškios užimtumo ir pomėgių srities neturi, nes mėgsta laiką leisti gatvėje, įsitraukdamas į įvairią nusikalstamą veiką, ir tuo labai didžiuojasi. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis L. A. negeba gyventi grupėje, laikytis taisyklių ir tvarkos, nuolat kelia pavojų kitų vaikų, darbuotojų ir miesto gyventojų sveikatai, saugumui ir gyvybei.

17. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog L. A. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia atitinkamo pavojingumo bei neteisėtumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę. Papildomai pastebėtina, kad dažnas asmens nusikalstamumas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo L. A. prisipažinimas, o ypač gailėjimasis padarius nusikaltimus yra formalūs, išsakyti, siekiant, kad būtų sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. L. A. daromų nusikalstamų veikų pobūdis ir dažnumas rodo, jog nuteistasis reikiamų išvadų nedaro ir jau turi susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės bei socialines normas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad L. A. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. A. apeliacinį skundą atmesti.