Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai S. S., atsakovei B. M., jos atstovui advokato padėjėjui S. J.,

viešame teismo posėdyje teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Aliejaus spaudimo bazė“, atstovaujamos restruktūrizavimo administratorės E. G., ieškinį atsakovei B. M. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir notarinio vykdymo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys notaras G. B., A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pripažinti negaliojančiais vekselius nuo sudarymo momento:

1.1) 2019 m. sausio 11 d., pagal kurį restruktūrizuojama UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ iki 2019 m. kovo 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 25 000 Eur;

1.2) 2019 m. sausio 11 d., pagal kurį restruktūrizuojama UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ iki 2019 m. birželio 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 25 000 Eur;

1.3) 2019 m. sausio 11 d., pagal kurį restruktūrizuojama UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ iki 2019 m. rugsėjo 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 20 000 Eur;

2) panaikinti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2020 m. vasario 28 d. atliktą notaro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1322;

3) pripažinti nepagrįstu 2020 m. spalio 1 d. atsakovės B. M. restruktūrizuojamos UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ restruktūrizavimo byloje pareikštą kreditinį reikalavimą, kurio suma 204 510 Eur.

2. Ieškinyje nurodoma, kad UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ įregistruota 2015 m. sausio 22 d., įmonės veikla – įvairių sėklų, sėmenų, riešutų aliejų šaltas spaudimas, riešutų ir sėklų smulkinimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Ieškovės direktorė yra V. B.. Ieškovės akcininkai – V. B. ir A. B.. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. iškėlė ieškovei restruktūrizavimo bylą, administratore paskyrė E. G.. Administratorė ieškovės vadovę informavo, kad 2020 m. spalio 1 d. prašymu atsakovė B. M. pareiškė 204 510 Eur sumos kreditinį reikalavimą, šią sumą sudaro 50 000 Eur skola, 37 202 Eur nesumokėtos palūkanos, 117 308 Eur delspinigiai. Atsakovė nurodė, kad kreditinis reikalavimas susidarė paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu, kurių davėja yra ieškovė. Prie kreditinio reikalavimo pateikė 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 6135, ir palūkanų ir delspinigių apskaičiavimus. Administratorė, susipažinusi su ieškovės finansiniais dokumentais, nerado jokių duomenų apie atsakovės paskolintas lėšas ieškovei, o pateikto kreditinio reikalavimo pagrindu nurodyta paskolos sutartis nenumatė ieškovei pareigos užtikrinti trečiojo asmens paskolos atsakovei grąžinimą, todėl pateikė reikalavimą pateikti ieškovės vadovei paaiškinimą dėl pareikšto kreditinio reikalavimo. Administratorei ieškovės vadovė nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp jos ir jos sutuoktinio A. B., jos pagrindu atsakovė paskolino jiems 50 000 Eur, o jie solidariai įsipareigojo grąžinti atsakovei skolą iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taip pat paskolos sutartimi susitarė, kad bus mokamos 3,3 proc. mėnesinės palūkanos nuo paskolos gavimo iki jos grąžinimo (paskolos sutarties 1.3 punktas) bei 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą grąžinti skolą dieną (paskolos sutarties 4.3 punktas). Siekdamos užtikrinti paskolos grąžinimą šalys susitarė, kad A. B. išduos paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl skolos sumos su ieškovės vadovės laidavimu. Pastarosios piniginės lėšos ieškovės vadovės ir jos sutuoktinio iš atsakovės buvo pasiskolintos siekiant jas investuoti į UAB „Anė“, kuri tuo metu susidūrė su finansiniais sunkumais, veiklą, tačiau jos veikla sudomino atsakovę ir jos sutuoktinį, kuris intensyviai su ieškovės vadovo sutuoktiniu kūrė verslo planus. Taip atsirado prievolinių ieškovės vadovės su sutuoktiniu įsipareigojimų atsakovei.

3. Ieškinyje teigiama, jog 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Anė“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas J. S., dirbęs (duomenys neskelbtini) kaip ir atsakovė bei jos sutuoktinis T. M.. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 23 d. Kadangi UAB „Anė“ įgavo bankrutuojančios įmonės statusą, prasidėjo atsakovės ir jos sutuoktinio sisteminis spaudimas grąžinti skolą arba ją perkelti ieškovei. Ieškovės atstovė vieną dieną buvo pakviesta pasirašyti kažkokių dokumentų pas J. S. dėl bankrutuojančios įmonės, tarp jų buvo ir neprotestuotini vekseliai. Taigi ieškovės vadovė 2019 m. sausio 11 d. sudarė tris neprotestuotinus vekselius: pirmą – pagal jį ieškovė iki 2019 m. kovo 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 25 000 Eur; antrą – pagal jį ieškovė iki 2019 m. birželio 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 25 000 Eur; trečią – pagal jį ieškovė iki 2019 m. rugsėjo 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 20 000 Eur. Vekseliai išrašyti dėl bendros 70 000 Eur sumos. 2020 m. sausio 14 d. atsakovė vekselio davėjai – ieškovei pateikė pretenziją, ja įpareigojo ieškovę nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 24 d. grąžinti 25 000 Eur sumą, pervedant lėšas į atsakovės sąskaitą. 2020 m. sausio 22 d. atsakovė gavo ieškovės vadovės prašymą atidėti 25 000 Eur skolos grąžinimą arba sudaryti skolos dengimo grafiką, suderinant su ieškove. Atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notarą G. B. ir 2020 m. vasario 28 d. buvo atliktas notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 1322, išieškotina suma – 25 134,85 Eur ir 1 783,56 Eur palūkanos. Pagal pirmą vekselį pradėtas išieškojimas. Pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą antstolio A. S. žinioje buvo vykdomoji byla Nr. 0010/20/01567, užvesta ieškovei. Susidūrus su finansiniais sunkumais iš esmės, ieškovės vadovė inicijavo ieškovės restruktūrizavimo bylą, kurioje siekia išlaikyti ieškovės vykdomą veiklą, atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovės vadovė ir jos sutuoktinis suprasdami skolos atsakovei faktą nuolat siekė bendradarbiauti su atsakove, nevengė savo įsipareigojimų atsakovei, todėl ieškovės vadovė nuo sudarymo momento neginčijo išrašytų ieškovės vardu vekselių, tikėjosi, kad pavyks naujai įkūrus verslą grąžinti skolą. Tačiau šiandieninė situacija, siekiant užtikrinti ieškovės kreditorių teises ir interesus, lemia tai, kad ieškovės vadovė nesutikdama su atsakovės pareikštu reikalavimu teikia šį ieškinį, kuriuo reiškiamas reikalavimas pripažinti ieškovės išduotus vekselius negaliojančiais ir iš to išvestiniai reikalavimai.

4. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės išduoti ir šiuo ieškiniu siekiami pripažinti negaliojančiais vekseliai išrašyti nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, prieštaravo juridinio asmens tikslams. Pirma, tai ieškovė negavo iš atsakovės paskolos išrašytų vekselių pagrindu, antra – ieškovė neįsipareigojo užtikrinti ieškovės vadovės įsipareigojimų atsakovei. Vien tai, kad ieškovės vadovė galbūt suklaidinta ir ekonomiškai prispausta pasirašė vekselius, negali būti teisėtu pagrindu palikti civilinėje apyvartoje vertybinius popierius, išduotus nesant tam teisinio pagrindo. Atsakovė pateikė kreditinį reikalavimą, kurį grindžia ieškovės atstovės ir jos sutuoktinio sudaryta paskolos sutartimi. Nors vekselių prie kreditinio reikalavimo atsakovė nepateikė, tikėtina, kad kreditinį reikalavimą grindžia tuo, kad ieškovė užtikrino ieškovės vadovės įsipareigojimus atsakovei, nors paskolos sutartyje tai ir nebuvo numatyta. Paskolos sutartis sudaryta 2017 m. spalio 6 d., prievolės įvykdymo terminas – 2017 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties šalys niekada nesudarė paskolos sutarties pakeitimo siekdamos pratęsti prievolės įvykdymo terminą, taigi prievolės įvykdymo terminas suėjo 2017 m. gruodžio 31 d. Vekseliai ieškovės atstovės pasirašyti 2019 m. sausio 11 d. Vertinant galimą faktinę aplinkybę, kad vekseliai išduoti siekiant užtikrinti paskolos sutarties įvykdymą, jie sudaryti paskolos sutarčiai pasibaigus, t. y. suėjus prievolės įvykdymo terminui, tai sąlygoja išvadą, kad ieškovė negalėjo užtikrinti prievolių, kurių terminas yra pasibaigęs. Vertinant aplinkybes, kad vekseliai išduoti nesant tam teisinio pagrindo (šalių nesiejo nei paskoliniai santykiai, nei buvo pagrindas užtikrinti sandorių vykdymą, nei kitų pagrindų), jie pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento. Taip pat pažymėtina ir tai, kad vekseliai sudaryti pasinaudojant situacija, kad įmonė, kurios veiklai vykdyti buvo skirta paskola ir kuri domino atsakovę su sutuoktiniu kaip verslo subjektas, bankrutuoja, o ieškovė vykdo veiklą ir jos vadovė jaučia atsakomybę atsakovei. Konstatuotinas faktas, kad vekseliai sudaryti dėl ekonominio spaudimo, suklaidinimo. Išduoti vekseliai yra prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui, kadangi įmonei buvo ekonomiškai nenaudingi, priešingai, išduoti be pagrindo, taikant ekonominį spaudimą ieškovės valdymo organams.

5. Ieškinyje teigiama, jog, pagal faktines aplinkybes, ieškovės vadovė, galbūt siekdama užtikrinti savo asmeninių paskolų grąžinimą (50 000 Eur) atsakovei, išrašė vekselius, kurių bendra suma 70 000 Eur, taip laiduodama ieškovės turtu. Vekseliai neatlygintini, o kreditinis reikalavimas pareikštas dėl bendros 204 510 Eur sumos. Antstoliui A. S. vykdant išieškojimą pagal atsakovės pateiktą vykdomąjį raštą iš ieškovės turto jos veikla buvo itin apsunkinta, kadangi net 70 proc. gaunamų pajamų ieškovė turėjo pervesti antstoliui. Buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei, nes tai buvo vienintelis būdas apsaugoti įmonę nuo bankroto. Todėl galima daryti išvadą, kad išduoti vekseliai yra akivaizdžiai žalingi įmonei, nes jais, įmonei neturint neapsunkinto turto ir negalint vykdyti turtinių įsipareigojimų, buvo neatlygintinai prisiimtas dar vienas labai didelės vertės įsipareigojimas. Vekseliais ieškovė jokios naudos negavo (prisiėmė tik prievolę), vekseliais galbūt buvo užtikrinti fizinio asmens (įmonės direktorės) prisiimti įsipareigojimai, o tai neabejotinai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams, todėl šis sandoris aiškiai (akivaizdžiai) prieštarauja juridinio asmens teisnumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnio 1 dalis). Vertinant faktines bylos aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti akivaizdų vekselių žalingumą įmonei. Atsakovė paskolos sutartį sudarė su ieškovės vadove ir jos sutuoktiniu. Paskolos sutartyje buvo numatytas paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimas vekseliu, kurio davėjas – A. B., laiduotoja – ieškovės vadovė. Praėjus daugiau nei metams po paskolos termino pasibaigimo, bankrutuojant UAB „Anė“ (kuri taip pat buvo išrašiusi vekselį atsakovės naudai), atsakovė ėmėsi veiksmų, kad vekselius pasirašytų ieškovės vardu vadovė, kuri jai skolinga. Pasinaudodami tuo, kad UAB „Anė“ bankroto administratoriumi paskirtas jos kolega, manipuliuodami vykstančiu UAB „Anė“ bankroto procesu ir šantažuodami bei spausdami padavė ieškovės vadovei pasirašyti vekselius su kitais pasirašytinais dokumentais. Atsakovė aiškiai žinojo apie savo vyro T. M. verslo planus su UAB „Anė“, tai, kad jos paskola buvo panaudota būtent UAB „Anė“ verslo plėtrai, o ieškovė absoliučiai nieko iš to negavo, todėl atsakovės naudai išrašyti vekseliai buvo aiškiai nenaudingi ieškovei ir akivaizdžiai prieštaraujantys privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

6. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovės nesąžiningumas akivaizdus ir reiškiant ieškovės restruktūrizavimo byloje kreditinį reikalavimą, kurio suma 204 510 Eur, susidedantį iš 50 000 Eur skolos, 37 202 Eur palūkanų ir 117 308 Eur delspinigių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vekseliuose nėra numatytas nei palūkanų, nei delspinigių skaičiavimas, o vekselių bendra suma 70 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad skolinis įsipareigojimas susidarė paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu, tačiau jų su kreditiniu reikalavimu nepateikia, o pateikia paskolos sutartį, sudarytą su ieškovės vadove ir jos sutuoktiniu. Faktinių aplinkybių pagrindu yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė priversdama ieškovės vadovę pasirašyti vekselius, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, elgėsi nesąžiningai, neteisingai bei neteisėtai, tai duoda pagrindą konstatuoti jos sąžiningumo prezumpcijos paneigimą. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste – nustačius akivaizdų sandorio (ginčo vekselių) žalingumą įmonei ir atsakovės nesąžiningumą, yra visiškas pagrindas pripažinti ginčo vekselius prieštaraujančiais ieškovės tikslams ir dėl to pripažinti juos negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus vekselius negaliojančiais yra pagrindas panaikinti iš jų kylančias teisines pasekmes, t. y. panaikinti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2020 m. vasario 28 d. atliktą notaro vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1322, ir atmesti atsakovės pareikštą kreditinį reikalavimą ieškovės restruktūrizavimo byloje.

11. Dublike nurodoma, kad jei atsakovė teigia, jog suteikė paskolą ieškovei, tai jos pareiga yra pagrįsti paskolos suteikimo faktą. Paskola yra realinis sandoris, t. y. paskolos davėjas įsipareigoja perduoti paskolos dalyką, o kita šalis – paskolos gavėjas turi pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Todėl faktui, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, nustatyti būtina įrodyti, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog pinigų perdavimą turi įrodyti būtent paskolos davėjas – atsakovė.

12. Dublike teigiama, jog ieškovės atstovė vieną dieną buvo pakviesta pasirašyti kažkokių dokumentų pas J. S. dėl bankrutuojančios įmonės UAB „Anė“, tarp jų buvo ir iš anksto paruošti neprotestuotini vekseliai. Vekseliai buvo paruošti iš anksto, supildžius visus duomenis, vienašališkai atsakovės ar jos interesams atstovaujančių asmenų. Kadangi atsakovė buvo nesupažindinta su dokumentais, ant kurių pasirašo, todėl neturėjo galimybės įvertinti pasirašomų dokumentų tinkamumo. Kad vekseliai buvo pasirašyti neįprastomis sandorių sudarymo sąlygomis, įdėjus juos į kitų dokumentų šūsnį, nesiaiškinant jų sudarymo tikslo, pagrindžia ir tai, kad vekseliuose nėra ieškovės antspaudo, kurį įmonė turi ir patvirtina oficialius dokumentus. Taigi ieškovės vadovė 2019 m. sausio 11 d. sudarė tris neprotestuotinus vekselius esant ekonominiam atsakovės tikslui įgyti reikalavimą į ieškovę be teisinio pagrindo. Atmestini atsakovės dėstomi argumentai dėl ieškovės vadovės galėjimo iš anksto įvertinti vekselių pasirašymo pasekmes. Akivaizdu, kad valios ydingumas ginčo situacijoje yra akivaizdus ir nėra pagrindo teigti, kad tai „klaidingas įsivaizdavimas“ ar „šalies neapdairumas, nerūpestingumas“. Taip pat įvertinus vekselių pasirašymo aplinkybes yra pagrindas konstatuoti ir tai, kad jie pasirašyti esant spaudimui dėl vykdymo veiksmų ieškovės vadovės atžvilgiu.

13. Dublike nurodoma, kad dėl argumentų, susijusių su ieškovės teisių gynimo momentu teismui pareiškiant ieškinį, manytina, kad tai nesuteikia pagrindo konstatuoti ieškovės ieškinio nepagrįstumo. Vien nesikreipimas į teismą kitą dieną laikytinas reikalavimo pagal vekselį pripažinimu ir atsisakymu savo pažeistų teisių gynimo. Taip pat pažymėtina, kad ne iš karto ieškovės vadovei tapo žinoma ir apie faktinį vekselių egzistavimą. Tarp atsakovės sutuoktinio ir trečiojo asmens verslo planai dėl bendro verslo tęsėsi ir bankrutavus UAB „Anė“. Šalių verslo planai buvo derinami dar ir 2019 vasarą – akcijų perleidimo sandorio sąlygos, papildomų investicijų klausimai kuriant bendrą verslą. Ginčo situacijoje vertintina ir tai, kad ieškovės atstovė – vadovė turi asmeninių skolinių įsipareigojimų atsakovei ir jos asmeninis skolos suvokimas galbūt neleido jai ankščiau įvertinti vekselių ydingumo ieškovės – įmonės atžvilgiu. Susidūrus ieškovei su finansiniais sunkumais ir pradėjus vertinti sandorių pasekmes ieškovei, jos kreditoriams buvo kreiptasi į teismą dėl teisių gynimo tiek ieškovės, tiek įmonės kreditorių.

14. Dublike teigiama, jog vertinant galimą faktinę aplinkybę, kad vekseliai išduoti siekiant užtikrinti paskolos sutarties įvykdymą, pastebėtina, kad jie sudaryti paskolos sutarčiai pasibaigus, t. y. suėjus prievolės įvykdymo terminui, o tai sąlygoja išvadą, kad ieškovė negalėjo užtikrinti prievolių, kurių įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Taip pat vertintina ir tai, kad nebuvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas, kuriuo šalys būtų sutarusios dėl papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo, jokio motyvo užtikrinti paskolos sutarties įvykdymą, kadangi vekselių sudarymo dieną prievolių įvykdymo terminas buvo pažeistas, o užtikrinti įvykdymą to, kas jau neįvykdyta, nėra įmanoma. Prievolės pagal paskolos sutartį buvo pažeistos ir nuo termino pabaigos atsakovei atsirado teisė į gynybą. Pagal bendrąją taisyklę, esant terminuotai prievolei, termino praleidimas yra pripažįstamas prievolės pažeidimu ir tampa civilinės teisinės atsakomybės (nuostolių, netesybų) už pažeidimą taikymo skolininkui pagrindu (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Jokiam asmeniui nėra naudinga užtikrinti prievolės įvykdymo suėjus prievolės įvykdymo terminui. Vertinant teisine prasme – užtikrinti pažeistą prievolę nėra galima, kadangi užtikrinantis prievolės įvykdymą asmuo laikomas atsakingu kreditoriui nuo sandorio sudarymo momento (CK 1.5 straipsnis). Vertinant aplinkybes, kad vekseliai išduoti nesant tam teisinio pagrindo (šalių nesiejo nei paskoliniai santykiai, nei buvo pagrindas užtikrinti sandorių vykdymą, nei kitų pagrindų), jie pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento.

15. Dublike nurodoma, kad ieškovė (juridinis asmuo) nesiekė investuoti jokių piniginių lėšų į bankrutuojančią įmonę UAB „Anė“, nes neturėjo tam jokio pagrindo, finansinės naudos. Vekselių išrašymo dieną įmonei buvo iškelta bankroto byla. Tikėtina, kad nebebuvo pagrindo ir ieškovės vadovei siekti investicijų į bankrutuojančią įmonę. Analizuojant atsakovės sąžiningumą, pažymėtina, kad ji būdama bankroto administratore turi objektyvų gebėjimą įvertinti įmonės sudaromų sandorių atitiktį norminių aktų reikalavimams. Pateikdama pasirašyti ieškovės vadovei vekselius, kurie akivaizdžiai prieštarauja juridinio asmens teisnumui, elgėsi nesąžiningai, nes tikėjosi įgyti nepagrįstą reikalavimą į ieškovę ir taip tapti kreditoriumi, galinčiu manipuliuoti tikruoju skolininku (ieškovės vadove). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei iškeltoje restruktūrizavimo byloje yra patvirtinta antros eilės (kurioje patvirtinus reikalavimą atsakovei ji irgi būtų) kreditiniai reikalavimai, kurių suma 130 869,80 Eur. Atsakovė pareiškė kreditinį reikalavimą, kurio bendra suma 204 510 Eur. Taigi akivaizdu, kad vekseliai visiškai nebuvo naudingi ieškovei, jie prieštarauja įmonės veiklos tikslams, pažeidžia visų įmonės kreditorių teises ir interesus, o pastaroji situacija susiklostė tik dėl atsakovės pasinaudojimo padėtimi, o ne esant tam teisiniam pagrindui ir laisvai šalių valiai. Atsižvelgiant į vekselio išrašymo aplinkybes, sudarymo laiką, šalių elgesį ir motyvus, matyti, jog vekselių pasirašymas, inicijuotas atsakovės, buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti, t. y. sudaryti sąlygas atsakovei turėti reikalavimo teisę į skolininkų valdomą įmonę, dėl kurios įsigijimo buvo vedamos derybos, investiciniai projektai. Nurodytas tikslas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų pagrindinių principų, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, taip pat teisingumo imperatyvo, kurio vienas iš tikslų – užkirsti kelią piktnaudžiauti teise (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Manytina, kad atsiliepime pateikti argumentai nesuteikia pagrindo atmesti ieškovės ieškinio.

17. Triplike nurodoma, kad atsakovei visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė teikdama procesinius dokumentus teismui iš esmės nutylį tiesą, jog ginčo vekseliais iš tiesų buvo siekiama užtikrinti 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartį, ir šią aplinkybę tiek V. B., tiek A. B. puikiai žino ir supranta. Tokią išvadą ir jos pagrindimą galima daryti atsižvelgus į tai, jog po to, kai 2020 m. sausio 14 d. ieškovei, jos vadovei V. B. ir A. B. buvo išsiųstos pretenzijos dėl skolos sumokėjimo, 2020 m. sausio 22 d. atsakovė gavo ieškovės direktorės prašymą atidėti 25 000 Eur skolos grąžinimą arba sudaryti skolos dengimo grafiką, suderinant su ieškove. Taigi šioje vietoje kyla elementarus klausimas, kokiu tikslu ieškovės vadovė prašė sudaryti skolos dengimo grafiką, jeigu toks būtų sudarytas, derinti su ieškove, jeigu, kaip teigiama ieškinyje, ieškovė nėra užtikrinusi 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutarties. Be to, vien ta aplinkybė, kad ieškovė nėra paskolos sandorio šalis, nepaneigia išvados, jog ji ginčo vekseliais negalėjo ir neužtikrino užtikrinti paskolos sutarties įvykdymo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, ieškovės argumentas, kad ieškovė nėra paskolos sandorio šalis ir dėl to ji negalėjo paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais užtikrinti 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutarties, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą tampa teisiškai nebeaktualus.

18. Triplike teigiama, jog nesutiktina ir su dublike išdėstytais argumentais, jog pinigų perdavimą turi įrodyti būtent paskolos davėjas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, kad atsakovė apskritai neturi pagrindo įrodinėti paskolinių santykių egzistavimo ir šiuo atveju ieškovė turi pareigą paneigti savo prievolę sumokėti atsakovei vekselyje nurodytą sumą. Tokios, kokios siekia ieškovė, įrodinėjimo taisyklės šioje byloje pritaikymas (t. y. ji neįrodinėja nieko, įrodinėja tik atsakovė) lemtų situaciją, kai visa įrodinėjimo našta būtų perkelta vien tik atsakovei, o tai jau nebūtų suderinama su šalių lygybės principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 17 straipsnis). Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė ruošdamasi šios bylos nagrinėjimui susisiekė su nemokumo administratoriumi J. S., kuris paaiškino, jog ieškovės atstovė buvo pakviesta pasirašyti tik su UAB „Anė“ vykdoma bankroto procedūra susijusių dokumentų, tarp kurių nebuvo iš anksto, ieškovės teigimu, parengtų neprotestuotinų vekselių, todėl ieškovės dublike išdėstyti argumentai vertintini kaip subjektyvi ieškovės nuomonė ar įsivaizdavimas, siekiant sau palankaus teismo sprendimo. Abejodama dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, ieškovės vadovė suvokdama, jog turi būti sąžininga, protinga, apdairi, turėjo ir galėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Be to, reikalavimo užtikrinti ginčo vekseliais negalima vertinti kaip ekonominio spaudimo, nes atsakovė turėjo teisę užsitikrinti, jog ieškovė įvykdys prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė savo ieškinio ir teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį. Visas atsakovės atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes, paneigiančias ieškovės ieškinį, patvirtinti galėtų T. M..

20. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį ir dubliką palaikė ir prašė ieškinį tenkinti juose išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžiuose ieškovės atstovė paaiškino, kad ginčo vekselių pasirašymas įrodo ekonominį spaudimą ieškovei, nes vekseliai sudaryti dėl 70 000 Eur sumos, o atsakovė nurodo, jog jos paskola yra 50 000 Eur. Reikalavimas dėl atsakovės kreditinio reikalavimo ginčijimo yra išvestinis iš pirmojo ir šio klausimo nagrinėjimas restruktūrizavimo byloje yra sustabdytas, iki bus išnagrinėta ši byla.

21. Teismo posėdyje trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. B. paaiškino, kad vekseliai buvo pasirašyti padarius jam spaudimą UAB ,,Anė“ bankroto byloje. Jei būtų nepasirašyti vekseliai, tai UAB ,,Anė“ bankroto administratorius J. S. galėjo reikalauti, kad jis padengtų kreditą. Jis ėjo ieškovės komercijos direktoriaus pareigas. Vekselių formas atnešė pasirašyti teisininkas, o dalyvavo pasirašant B. ir T. M.. Pinigai buvo skolinti investuoti į UAB ,,Anė“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atmestinas, dėl kreditinio reikalavimo nepagrįstumo tenkintinas iš dalies.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

23. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. iškėlė ieškovei restruktūrizavimo bylą, administratore paskyrė E. G.. Ieškovės akcininkai yra V. ir A. B..

24. 2020 m. spalio 1 d. prašymu atsakovė B. M. pareiškė 204 510 Eur sumos kreditinį reikalavimą, šią sumą sudaro 50 000 Eur skola, 37 202 Eur nesumokėtos palūkanos, 117 308 Eur delspinigiai. Atsakovė nurodė, kad kreditinis reikalavimas susidarė paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagrindu, kurių davėja yra ieškovė. Prie kreditinio reikalavimo pateikė 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 6135, bei palūkanų ir delspinigių apskaičiavimus.

25. 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartimi, notarinio registro Nr. 6135, atsakovė paskolino V. ir A. B. 50 000 Eur. Šios sutarties 1.3 p. buvo nustatyta, kad mokamos 3,3 procento dydžio mėnesinės palūkanos, t. y. po 1 650 Eur kiekvieną mėnesį.

26. Ieškovės vadovė 2019 m. sausio 11 d. sudarė tris neprotestuotinus vekselius: pirmą – pagal jį ieškovė iki 2019 m. kovo 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 25 000 Eur; antrą – pagal jį ieškovė iki 2019 m. birželio 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 25 000 Eur; trečią – pagal jį ieškovė iki 2019 m. rugsėjo 30 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti 20 000 Eur. Vekseliai išrašyti dėl bendros 70 000 Eur sumos.

27. 2020 m. sausio 14 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją, ja įpareigojo ieškovę nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 24 d. grąžinti 25 000 Eur sumą, pervedant lėšas į atsakovės sąskaitą.

28. 2020 m. sausio 22 d. atsakovė gavo ieškovės vadovės prašymą atidėti 25 000 Eur skolos grąžinimą arba sudaryti skolos dengimo grafiką, suderinant su ieškove.

29. Atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notarą G. B. ir 2020 m. vasario 28 d. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 1322, išieškotina suma – 25 134,85 Eur ir 1 783,56 Eur palūkanos. Pagal pirmą vekselį pradėtas išieškojimas. Pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą antstolio A. S. žinioje buvo vykdomoji byla Nr. 0010/20/01567 ieškovei.

30. 2020 m. rugsėjo 4 d. vykdomasis įrašas buvo grąžintas Klaipėdos apygardos teismui, nes ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, skolos likutis nurodytas 19 800,29 Eur ir apskaičiuotos palūkanos iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 9,76 Eur.

31. Iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-420-538/2021 B. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atidėtas iki šios bylos išnagrinėjimo.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

32. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės išduoti ir šiuo ieškiniu siekiami pripažinti negaliojančiais vekseliai išrašyti nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, prieštaravo juridinio asmens tikslams. Pirma, tai ieškovė negavo iš atsakovės paskolos išrašytu vekselių pagrindu, antra – ieškovė neįsipareigojo užtikrinti ieškovės vadovės įsipareigojimų atsakovei. Vien tai, kad ieškovės vadovė galbūt suklaidinta ir ekonomiškai prispausta pasirašė vekselius, negali būti teisėtu pagrindu palikti civilinėje apyvartoje vertybinius popierius, išduotus nesant tam teisinio pagrindo.

33. Ieškovė prašo pripažinti ginčo vekselius negaliojančiais šiais pagrindais – kaip prieštaraujančius ieškovės tikslams, ir dėl to pripažinti juos negaliojančiais CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu; ieškinio 34 punkte nurodo motyvus dėl ieškovės vadovės privertimo pasirašyti ginčijamus vekselius, todėl byloje pasisakytina ir dėl CK 1.91 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo.

34. Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatyme. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007).

35. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.).

36. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

37. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

38. Vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016 21 punktą).

39. Sprendžiant, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų, reikia tirti sandorio šalių valios formavimosi procesą. Tuo tikslu turi būti vertinamas abiejų sandorio šalių elgesys tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir sandorio sudarymo bei vykdymo metu.

40. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

41. Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti teikia savo ir trečiojo asmens A. B. paaiškinimus dėl ieškovės kaip įmonės, susidūrusios su finansiniais sunkumais, netikslingumo pasirašyti ginčo vekselius, teikia savo paaiškinimą dėl ieškovei padaryto ekonominio spaudimo, nurodydama, jog vekseliai sudaryti dėl 70 000 Eur sumos, o atsakovės paskola fiziniams asmenims yra 50 000 Eur.

42. Byloje kaip liudytojas buvo apklaustas buvęs kitos A. B. įmonės UAB ,,Anė“ administratorius J. S., iš jo parodymų nustatyta, kad jis nedalyvavo sudarant ginčo vekselius. Jis žinojo, kad T. ir B. M. skolino pinigus A. B., jie turėjo verslo santykių. A. B. turėjo keletą įmonių ir pinigai buvo skolinami jo verslui gelbėti. UAB ,,Anė“ jau išregistruota. Ieškovė ir UAB ,,Anė“ buvo sudariusios skolos grąžinimo grafiką dėl 7 000 ar 9 000 eurų, skola buvo dengiama, o jos likutis buvo parduotas.

43. Įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai ir patikimų įrodymų ieškovės reikalavimams dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais pagrįsti.

44. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartimi, notarinio registro Nr. 6135, atsakovė paskolino V. ir A. B. 50 000 Eur, o V. ir A. B. yra ieškovės akcininkai, V. B. yra ieškovės direktorė. Šie įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė yra V. ir A. B. privatus juridinis asmuo, kuris pagal įstatymą gali prisiimti užtikrinimo prievolę pagal jos akcininkų, kaip fizinių asmenų, prievoles.

45. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo vekseliai buvo išrašyti kaip V. ir A. B. 50 000 Eur su sutartyje nurodytomis palūkanomis prievolės užtikrinimo priemonė. Vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje.

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta.

47. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys.

48. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 6135, dėl 50 000 Eur paskolos su palūkanomis grąžinimo V. ir A. B. neįvykdė.

49. Aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų pagrindu atmetami ieškovės argumentai, kad ginčo vekseliai negalėjo būti išduoti atsakovės reikalavimams iš paskolos sutarties užtikrinti ir kad atsakovė vekselius įgijo nesąžiningai, žinodama, jog įgyja juos be jokio teisinio pagrindo.

50. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, kt.).

51. CK 1.82 str. 2 d. numatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Tokių įrodymų byloje nėra.

53. Taigi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant nustatyti, kad ginčo vekseliai prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina įrodyti anksčiau nurodytų sąlygų visetą. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė esant pagrindą pripažinti ginčo vekselius negaliojančiais pagal CK 1.82 str. reikalavimus, tačiau faktiškai nepateikė jokių įrodymų ir net neįrodinėjo čia nurodytų sąlygų viseto. Taigi, ieškovės teiginiai dėl vekselių negaliojimo pagal CK 1.82 str. yra neįrodyti ir todėl nepagrįsti bei atmestini.

Dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo

54. B. M. pareiškė 204 510,00 Eur sumos finansinį reikalavimą, nurodė, kad jį sudaro 50 000,00 Eur skola, 37 202,00 Eur nesumokėtos palūkanos ir 117 308,00 Eur delspinigiai. Be to, ieškovės restruktūrizavimo byloje nurodo, kad kreditinis reikalavimas yra kildinamas iš paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurių davėja yra RUAB „Aliejaus spaudimo bazė“, tačiau prie kreditinio reikalavimo pateikta 2017-10-06 paskolos sutartis, notarinio reg. Nr. 6135, ir pagal šią sutartį atlikti palūkanų ir delspinigių apskaičiavimai, taip pat pagal vieną iš vekselių antstolis A. S. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0010/20/01567 skolininkei UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ pagal notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. 1322, išieškotoja – B. M..

55. Iš LITEKO sistemos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-420-538/2021 B. M. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atidėtas iki šios bylos išnagrinėjimo, tačiau ieškovei pareiškus šį išvestinį reikalavimą yra pagrindas išnagrinėti atsakovės kreditinio reikalavimo pagrįstumo klausimą šioje byloje.

56. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015).

57. Ieškovė šioje byloje nurodo, jog šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, todėl nustatyta, jog šalys šį reikalavimą kildina iš vekselių, nors atsakovė ir nurodo 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 6135 , pagal kurią V. ir A. B. pasiskolino iš atsakovės 50 000 Eur paskolos su palūkanomis. Prie kreditinio reikalavimo atsakovė pateikė 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 6135, ir palūkanų ir delspinigių apskaičiavimus.

58. Išnagrinėjus šią bylą nustatyta, kad 2019 m. sausio 11 d. sudaryti tris neprotestuotini vekseliai, kurių bendra suma 70 000 Eur, yra galiojantys, todėl šios sumos atsakovės kreditinis reikalavimas yra pagrįstas, jo atmesti nėra teisinio pagrindo.

59. Iš ginčo vykdomojo įrašo, padaryto antstolių kontoroje, kuris buvo grąžintas ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nustatyta, kad skolos likutis pagal vieną iš vekselių, išrašytų dėl 25 000 Eur sumos, yra 19 800,29 Eur su 9,76 Eur palūkanomis, apskaičiuotomis iki 2020 m. rugpjūčio 10, todėl atsakovės kreditinio reikalavimo suma ieškovei pagal ginčo vekselius yra 64 800,29 Eur ir 9,76 Eur palūkanos, kita pareikšto kreditinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta, nes kildinama iš atsakovės ir fizinių asmenų paskolos teisinių santykių.

60. Uždaroji akcinė bendrovė – ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). Ribota juridinio asmens civilinė atsakomybė reiškia, jog bendrovė pagal savo prievoles atsako jai nuosavybės (patikėjimo) teise priklausančiu turtu, bendrovė neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles ir atvirkščiai, juridinio asmens dalyvis neatsako pagal bendrovės prievoles, nebent įstatymai ar steigimo dokumentai numatytų kitaip (CK 2.50 str. 1 ir 2 d.).

61. Ginčo kreditinis reikalavimas yra pareikštas restruktūrizuojamai UAB ..Aliejaus spaudimo bazė“, kurios turtas yra atskirtas nuo jos dalyvių turto, todėl kreditinio reikalavimo dalis, kuri paremta 2017 m. spalio 6 d. paskolos sutartimi, notarinio registro Nr. 6135, pagal kurią V. ir A. B. pasiskolino iš atsakovės 50 000 Eur paskolos su palūkanomis, yra nepagrįsta įstatymu, tačiau nėra pagrindo visiškai atmesti atsakovės kreditinio reikalavimo, nes ieškovės išrašyti vekseliai yra galiojantys.

62. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys.

63. Dėl šios ieškinio dalies atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreditoriaus reikalavimo teisė apribota ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, kt.). Todėl įvertinus šalių teisinį santykį darytina išvada, jog fiziniams asmenims padengus skolą atsakovei pagal sutartį šios atsakovės kreditinio reikalavimo pagrįstumo klausimas galės vėl būti sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, taikydamas CPK 93 straipsnį, turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

66. Šioje byloje ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė pirmosios instancijos teisme 1452 Eur išlaidų, šios išlaidos neviršija paminėtų rekomendacijų, atsakovė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijoso teisme nepateikė. Šioje byloje ieškovė pareiškė 274 510 Eur turtinį reikalavimą, kurio 139 700 Eur dalį laimėjo, nes byloje buvo patvirtintas tik 64 810 Eur atsakovės kreditinis reikalavimas, todėl ieškovė byloje laimėjo 50,89 procento. Iš atsakovės ieškovei priteistina 50,89 procento išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 738,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinio dalį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Ieškinio dalį dėl atsakovės B. M. kreditinio 204 510,00 Eur reikalavimo tenkinti iš dalies ir patvirtinti restruktūrizuojamos UAB ,,Aliejaus spaudimo bazė“ restruktūrizavimo byloje B. M. 64 800,29 Eur ir 9,76 Eur palūkanų kreditinį reikalavimą, kildinamą iš 2019 m. sausio 11 d. išrašytų trijų neprotestuotinų vekselių, kurių sumos 20 000 Eur, 25 000 Eur ir 25 000 Eur. Kitą kreditinio reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti restruktūrizuojamai UAB ,,Aliejaus spaudimo bazė“ iš B. M. 738,92 Eur išlaidų advokatės padėjėjos pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.