Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imondesima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3114-803/2020, pradėtoje pagal nurodytos ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sapus“ dėl nuostolių priteisimo ir pagal nurodytos atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

33. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei UAB „Imondesima“ nuosavybės teise priklauso „Dvaro turgus“ (prekybos vieta), kurią ji ketino atnaujinti pagal šiuolaikišką prekybos centro koncepciją ir išnuomoti nuomininkams bei žemės sklypas, kuriame ji ketino sukurti žemės sklypo išvystymo koncepciją, išnuomoti nuomininkams ir siekti jį maksimaliai naudingai parduoti, t. y. įgyvendinti projektą „Tilžės uostas“. Šalys įvertinusios, kad atsakovė UAB „Sapus“ turi pakankamai žinių ir patirties, kontaktų ir reikiamų žmogiškųjų išteklių (Sutarčių preambulės „B“ punktas), 2019 m. kovo 12 d. sudarė Paslaugų sutartis dėl projektų „Dvaro turgus“ ir „Tilžės uostas“ įgyvendinimo.

34. Šiomis sutartimis UAB „Sapus“ (paslaugų teikėjas) įsipareigojo suteikti UAB „Imondesima“ (klientui) šias paslaugas: pagal iš anksto su klientu (ieškove) suderintas gaires parengti, pristatyti klientui, papildyti pagal kliento pastabas ir įprastinius verslo standartus atitinkančią prekybos vietos vystymo koncepciją; pasiūlyti klientui suderinti su juo esmines komercines nuomos sutarčių sąlygas ir tipinę nuomos sutartį; vykdyti nuomininkų atranką ir pristatymą klientui; pravesti derybas su nuomininkais; organizuoti ketinimų protokolų, preliminarių ir nuomos sutarčių pasirašymą (keitimą) su tokiais nuomininkais (Sutarčių 2.2 punktai).

35. Nurodytų sutarčių 4 punktu šalys susitarė, kad už suteiktas paslaugas klientas (ieškovė) įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui (atsakovei) atlyginimą, susidedantį iš mėnesinio mokesčio ir komisinio mokesčio. Šalių sulygto komisinio mokesčio dydis ir jo mokėjimo tvarka buvo siejama su vystomų projektų nuomininkų sumokėtu nuomos mokesčiu, t. y. klientas įsipareigojo mokėti paslaugų teikėjui komisinį mokestį, lygų dviejų mėnesinių nuomos pajamų sumai pagal kiekvieną nuomininko pasirašytą nuomos sutartį (Sutarčių 4.2. punktas). Tuo tarpu mėnesinį mokestį buvo sutarta paslaugų teikėjui mokėti už kas mėnesį jo atliktus darbus (Sutarčių 4.4. punktas).

36. Vykdant sutartis ieškovė pagal Sutartį Nr. 1 (dėl projekto „Dvaro turgus“ vystymo) atsakovei yra sumokėjusi 32 670 Eur, o pagal Sutartį Nr. 2 (dėl projekto „Tilžės uostas“ vystymo) – 20 328 Eur. Kilus nesutarimams dėl sutartimis prisiimtų įsipareigojimų apimties ir jų tinkamo vykdymo, atsakovė 2020 m. vasario 25 d. pranešimais vienašališkai nutraukė Sutartis. Ieškovė nesutinka su vienašaliu Sutarčių nutraukimu, mano, kad atsakovė Sutartis nutraukė formaliais pagrindais, nes pati nėra pajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ir prašo priteisti iš atsakovės 37 098,60 Eur (22 869 Eur atsakovei pagal Sutartį Nr. 1 sumokėtą sumą ir 14 229,60 Eur pagal Sutartį Nr. 2 sumokėtą sumą) nuostolių atlyginimą dėl netinkamai įvykdytų įsipareigojimų.

Dėl sudarytų sutarčių teisinio kvalifikavimo

37. Nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo ginčas dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių kvalifikavimo bei tokio kvalifikavimo įtakos sutarčių šalių teisėms ir pareigoms.

38. Asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas – įstatymai, sutartys bei įstatymuose numatyti, ar juose nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys sandoriai, teismų sprendimai, administraciniai aktai ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tuo atveju jei asmuo ieškinio reikalavimą kildina iš sutarčių, teismui visų pirma kyla būtinybė teisiškai kvalifikuoti sutartį bei išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

39. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktas).

40. Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad šalis siejusiomis Sutartimis buvo sutarta dėl konkretaus rezultato pasiekimo, todėl jo negavus (nesuteikus), paslaugų teikėjai kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Atsakovės teigimu, Sutartys kvalifikuotinos paslaugų teikimo sutartimis, todėl joks konkretus rezultatas jų vykdymu neturėjo buvo pasiektas. Pirmosios instancijos teismas Sutartis, dėl kurių vykdymo kilo ginčas, kvalifikavo mišriomis, t. y. sutartimis, kuriomis susitarta tiek dėl konkretaus rezultato sukūrimo, tiek ir dėl paslaugų teikimo. Pažymėtina, kad apeliantė skundu kvestionuoja šias teismo išvadas, tačiau argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, nenurodo.

41. Teisėjų kolegija, siekdama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalis siejančias Sutartis, taikydama pirmiau nurodytas sutarties aiškinimo taisykles, atsižvelgė į šalių bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją dėl sutarčių kvalifikavimo, įvertino sutarties nuostatas, nustatančias sutarties sudarymo tikslus ir sutarties šalių prisiimtus įsipareigojimus (nutarties 34 punktas). Remiantis aptartomis aplinkybėmis teisėjų kolegija išskyrė, kad Sutarties 2.2. punkto nuostatomis paslaugų teikėja įsipareigojo parengti prekybos vietos vystymo koncepciją, tipinę nuomos sutarties formą. Toks susitarimas savo esme atitinka rangos sutarties sampratą, apibrėžtą CK 6.644 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutarties 2.2. punktu paslaugos teikėja taip pat įsipareigojo vykdyti nuomininkų atranką ir pristatymą klientui; pravesti derybas su nuomininkais; organizuoti ketinimų protokolų, preliminarių ir nuomos sutarčių pasirašymą (keitimą) su tokiais nuomininkais. Toks susitarimas iš esmės patenka į CK 6.716 straipsnyje pateiktą atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė šioje dalyje negalėjo įsipareigoti pasiekti rezultatą, konkrečiai, kad būtų įgyvendinti projektai „Dvaro turgus“ ir „Tilžės uostas“, kadangi šių projektų įgyvendinimas priklausė nuo trečiųjų asmenų veiksmų ir objektyvių aplinkybių (ekonominės padėties šalyje, potencialių nuomininkų valios, nekilnojamojo turto rinkos paklausos konkrečiame regione), o ne nuo atsakovės valios ir pastangų.

42. Be to, pirmiau aptartos (nutarties 35 punktas) ir pirmosios instancijos teismo detaliai išanalizuotos Sutarčių nuostatos, nustačiusios apmokėjimą už pasiektą rezultatą bei mėnesinį mokestį už paslaugų teikimą, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad Sutartys laikytinos turinčios kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos sutarties (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tai iš esmės konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Dėl ieškovės pareikštų reikalavimų kvalifikavimo

43. Teisinių santykių kvalifikavimas, t. y. materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, identifikavimas, taip pat reikšmingas ir siekiant įvertinti ieškovo pasirinktą teisių gynybos būdą.

44. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės nuostolius. Grįsdama ieškinio reikalavimus teigia, kad Sutartimis šalys susitarė dėl apmokėjimo atsakovei už tam tikro rezultato sukūrimą (koncepcijos parengimą, tipinės nuomos sutarties parengimą bei nuomos sutarčių sudarymą), o atsakovė Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė netinkamai (koncepcijos parengtos nekokybiškai, jų neįmanoma pritaikyti praktiškai, nuomos sutartys nepasirašytos (išskyrus vieną nuomos sutartį), todėl yra pagrindas atsakovės veiksmus laikyti neteisėtais ir taikant civilinę atsakomybę priteisti iš atsakovės ieškovės prašomus atlyginti nuostolius. Pažymėtina, kad nuostoliais ieškovė laiko jos pagal Sutartis atsakovei sumokėtą kainą už atliktus darbus. Ieškovės teigimu, jai iš atsakovės turi būti priteista 70 procentų atliktų mokėjimų pagal atsakovės vykdant Sutartis išrašytas sąskaitas faktūras, likusius 30 procentų paliekant atsakovei už jos iš dalies atliktus darbus (apeliacinio skundo 56 punktas).

46. Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodyta pirmiau, Sutartys, iš kurių kildinami reikalavimai, turi atlygintinų paslaugų teikimo ir rangos sutarties elementų. Paslaugų sutartims Civilinio kodekso normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644 - 6.671 straipsniai), taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 straipsnis).

47. Taigi, nagrinėjamu atveju Sutarčių sąlygoms, kuriomis buvo įsipareigota pasiekti tam tikrą rezultatą (paslaugų teikėja įsipareigojo parengti prekybos vietos vystymo koncepciją, tipinę nuomos sutarties formą), taikytinos rangos sutarčių normos dėl gynimo būdų, jei Sutartyse aptartas rezultatas nepasiektas.

48. Ir priešingai, sutarčių sąlygų, kuriomis atsakovė įsipareigojo tik suteikti paslaugas, dedant maksimalias pastangas, bet nesukuriant konkretaus rezultato – (vykdyti nuomininkų atranką ir pristatymą klientui; pravesti derybas su nuomininkais; organizuoti ketinimų protokolų, preliminarių ir nuomos sutarčių pasirašymą (keitimą) su tokiais nuomininkais) pažeidimo atveju rangos sutarčių normos netaikytinos.

49. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

50. Specialieji užsakovo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

51. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 76 punktas). Nurodyta kasacinio teismo nutartimi taip pat išaiškintina, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą(...); toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 78 punktas).

52. Šiuo atveju ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė CK normomis, įtvirtinančiomis sutartinės civilinės atsakomybės taikymą, tačiau laikantis pirmiau aptartų kasacinio teismo išaiškinimų, šis teisinis reikalavimų pagrindas gali būti taikomas nagrinėjamam ginčui tik dalyje dėl paslaugų suteikimo, o dalyje dėl rezultato sukūrimo tik tiek, kiek ieškovės teisės negalėtų būti apgintos CK 6.665 straipsnio pagrindu, taikant kainos sumažinimo institutą.

53. Ieškovė prašomus atlyginti nuostolius sieja tik su atsakovei pagal Sutartis sumokėtomis sumomis ir papildomų patirtų nuostolių neįrodinėja. Kaip minėta, Sutartimis šalys susitarė apriboti sutartinę civilinę atsakomybę ir viena kitai atlyginti tik tiesioginius nuostolius, kuriuos priešinga šalis patyrė dėl to, kad kita šalis pažeidė sutartį (Sutarčių 6.1. punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neįrodinėja patyrusi tiesioginių nuostolių dėl to, kad atsakovė nepasiekė Sutartimis numatytų rezultatų ar dėl to, kad, vykdydama Sutartis paslaugų teikimo dalyje, pažeidė pareigą dėti maksimalias pastangas, todėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas nespręstinas.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į ginčo materialinius teisinius santykius, į ieškovės siekiamą sukurti teisinį rezultatą – susigrąžinti dalį atsakovei vykdant Sutartis sumokėtų sumų, nustačius, kad ieškovė neįrodinėja kitokių, nei sumokėta kaina, patirtų nuostolių, bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika spręstina, kad nors ieškovė savo tariamai pažeistas teises siekia apginti prašydama taikyti atsakovės civilinę atsakomybę, tačiau iš esmės siekiamu sukurti teisiniu rezultatu prašoma sumažinti darbų kainą CPK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

55. Teisėjų kolegija išaiškina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo

56. Galimybė pasinaudoti vienu iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintu teisių gynimo būdu yra siejama su sąlyga, jog byloje yra įrodyta, kad darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį.

57. Šiuo atveju apeliantė įrodinėja, kad atsakovės pagal Sutartis parengtos koncepcijos nebuvo suderintos bei pristatytos ieškovei, atsakovė nederino tipinių nuomos sutarčių, nebendradarbiavo, neteikė ataskaitų apie atliktus darbus, todėl nebuvo pasiekti Sutartimis numatyti darbų rezultatai, atlikti darbai neįgyvendinami praktiškai. Atsakovė nesutikdama su reikalavimais pateikė įrodymus, pagrindžiančius tinkamą įsipareigojimų pagal Sutartis vykdymą.

58. Teisėjų kolegija, spręsdama tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė parengė ir pateikė ieškovei koncepcijas bei tipines nuomos sutartis pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Ieškovės netenkina atliktų darbų kokybė, ji nurodo, kad tiek koncepcija, tiek sutartys nebuvo derintos su ieškove, jos parengtos nekokybiškai ir dėl to praktiškai nepritaikomos, t. y. ieškovė negavo to rezultato, kokio tikėjosi pagal Sutartis.

59. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

60. Šiuo atveju nustatyta, kad šalis siejančios Sutartys neapibrėžė konkrečių reikalavimų projekto koncepcijai, jos turiniui ar pateikimui. Be to, ieškovė neįrodinėja, kokius įprastus standartus turi atitikti koncepcija, kokia yra tarp šalių nusistovėjusi atliktų darbų pateikimo / pristatymo praktika. Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Sutartimis aptartus darbus, t. y. koncepcijas ir tipines nuomos sutartis ji parengė ir pateikė ieškovei (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2 ir Nr. 3). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės atstovų parašai ir spaudas patvirtina, kad pateikti darbai yra suderinti. Kadangi Sutartys neišskyrė konkretaus koncepcijos pateikimo būdo, laikytina, kad tarpusavio susirašinėjimo metu pateikusi koncepciją bei nuomos sutartis, atsakovė tinkamai įvykdė Sutartimis numatytą pareigą pristatyti ir pateikti aptariamus dokumentus.

61. Be to, nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai, kad Sutarčių tikslai nebuvo pasiekti dėl atsakovės netinkamo Sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. netinkamo bendradarbiavimo vykdant sutartį, neteikiant ataskaitų bei nededant maksimalių pastangų siekiant surasti nuomininkus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji laikantis CK 6.722 straipsnio reikalavimų, ieškovei pareikalavus, teikė ataskaitas apie atliktus darbus (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 7 ir Nr. 9), derino poziciją dėl Sutarčių vykdymo bendradarbiaudama elektroniniais laiškais (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1 ir Nr. 3, tripliko priedai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė duomenis apie tai, kad vykdant Sutartinius įsipareigojimus ji dėjo pastangas siekdama rasti potencialius prekybos centro patalpų nuomininkus, t. y. siuntė jiems pasiūlymus, derino galimų nuomos sutarčių sąlygas (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1 ir Nr. 4). Nors pripažintina, kad remiantis atsakovės pateiktais įrodymais negalima spręsti apie intensyviai atliekamas nuomininkų paieškas, tačiau Sutartimis nenustačius, kokia turi būti paslaugų teikėjos maksimalių pastangų išraiška, t. y. išreikšta konkrečiu per dieną ar kitą ataskaitinį laikotarpį išsiųstų pasiūlymų skaičiumi, konkrečių potencialių nuomininkų apklausa ar panašiai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė dėjo tinkamas pastangas vykdant Sutartis, todėl nėra jos kaltės dėl to, kad ieškovė neįgyvendino projektų.

62. Šias teismo išvadas pagrindžia ir aplinkybė, jog ieškovė nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė ir apmokėjo atsakovės atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 1 bei nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 priėmė ir apmokėjo atsakovės atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 2 (ieškinio priedai Nr. 1 - 4). Vadinasi, praktiškai visi atsakovės atlikti darbai buvo priimti kaip atitinkantys Sutartimi jiems keliamus reikalavimus. Be to, Sutarties vykdymo metu ieškovė reikalavimų dėl atliktų darbų ir suteiktų paslaugų kokybės nereiškė, reikalavimų ištaisyti darbų trūkumus ar atlikti paslaugas konkrečiu būdu nenurodė, kitais galimais savo teisių gynimo būdais, tarp jų ir teise reikalauti nutraukti Sutartis (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), nepasinaudojo.

63. Remiantis aptartais įrodymais, atsižvelgus į tai, kad šalis siejančiose Sutartyje nebuvo nustatyta konkrečių reikalavimų dėl atliktinų darbų kokybės, jų perdavimo ar pristatymo sąlygų, Sutartimis šalys taip pat neaptarė ataskaitų teikimo formos bei periodiškumo, įvertinus ieškovės elgesį Sutarčių vykdymo metu – visus atsakovės atliktus darbus ir suteiktas paslaugas ji priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė ir praktiškai už visus atliktus darbus sumokėjo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė netinkamai įvykdė Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, todėl jai nekyla atsakomybė CK 6.665 straipsnio pagrindu. Be to, šalis siejusių Sutarčių nuostatos nenumatė galimybės užsakovei susigrąžinti paslaugų teikėjai vykdant Sutartis sumokėtų lėšų. Sutarčių 4.4. punktu šalys susitarė, kad Sutarties nutraukimo atveju, mėnesinis mokestis ir Komisinis mokestis nėra grąžinamas ir laikomas tinkamu ir pilnu atsiskaitymu už iki nutraukimo dienos suteiktas paslaugas.

64. Remiantis konstatuotomis aplinkybėmis pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei neįrodžius netinkamo paslaugų sutarties vykdymo, o Sutarčių 4.4. punktu nustačius užsakovo pareigą mokėti paslaugų teikėjui mokestį už kas mėnesinį atliktus darbus, ieškovei kyla pareiga apmokėti atsakovės 2020 m. sausio 14 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. S-2001-005 3 630 Eur sumai.

65. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymėjo, kad paslaugos, už kurias atsakovė priešieškiniu prašo priteisti skolą, buvo suteiktos po sąskaitos faktūros išrašymo, todėl darbai negali būti priskirti 2020 m. sausio 14 d. sąskaitai faktūrai. Nesutikdama su skundo argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl kas mėnesį mokamo mokesčio už atliktus darbus, kurio suma buvo fiksuota (Sutarties 1.1. punktas), todėl akivaizdu, kad nepriklausomai nuo sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo apmokėti datos, užsakovei kilo pareiga ją apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad tokia atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarka atitiko tarp šalių nusistovėjusią praktiką, kadangi remiantis į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis nustatyta, kad paslaugos buvo teikiamos prieš tai jas apmokėjus.

66. Apibendrinant išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai kvalifikavo tarp šalių sudarytas Sutartis, tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, t. y. pagrįstai laikė, kad ieškovė turi įrodyti, kad atsakovės pagal Sutartis atlikti darbai neatitinka jiems keliamos kokybės, o atsakovė siekdama paneigti šiuos teiginius turi pateikti tinkamą Sutarčių vykdymą pagrindžiančius įrodymus, ir nors nepaisant padarytų materialiosios teisės taikymo klaidų, kvalifikuojant ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą (teismas ieškovės reikalavimus vertino kaip reikalavimą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, o ne specialų užsakovo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.665 straipsnyje), atmesdamas ieškovės ieškinį, o priešieškinį tenkindamas, iš esmės šalių ginčą išsprendė teisingai. Dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas galioti iš esmės nepakeistas, jo motyvus iš dalies pakeičiant išdėstytais šioje nutartyje (CPK 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apeliantės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 694 Eur išlaidas, kurias sudaro advokato teisinė pagalba rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ši suma atsakovei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imondesima“, juridinio asmens kodas 300149463, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sapus“, juridinio asmens kodas 304245427, naudai 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.