Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-755-841/2016, kuria netenkintas prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 vykdymo tvarką toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta taikyti vienašalę restituciją natūra, t. y. iš atsakovės A. E. D. atsakovės G. P. naudai priteisti 72 405,00 Eur piniginę kompensaciją.

2016-04-26 Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl reikalavimo patikslinimo, kuriuo ieškovas prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 vykdymo tvarką toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta taikyti vienašalę restituciją natūra, t. y. iš atsakovės A. E. D. atsakovės G. P. naudai priteisti 28 607,13 Eur piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Ieškovo UAB “Medicinos bankas” prašymas reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Ši teisės norma nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Konkretūs teismo sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai gali būti nustatomi, jeigu teismo sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai, pavyzdžiui, kai atsakovas įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, tai yra vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29). Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011).

9. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant šiuos klausimus, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ar atidėjus jo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

10. Teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008 m. spalio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 pagal ieškovo UAB „Medicinos bankas“ ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, priėmė sprendimą UAB „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovėms G. P. ir E. A. D. tenkinti ir pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių G. P. ir A. E. D., bei, taikant restituciją, grąžinti atsakovės G. P. nuosavybėn visą šiuo sandoriu perleistą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, esamoje situacijoje ieškinio dalyku buvo individualiais požymiais apibūdintas daiktas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį teismo sprendimu buvo įpareigota natūra grąžinti atsakovė E. A. D..

12. Ieškovas UAB „Medicinos bankas“ patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta taikyti vienašalę restituciją, t. y. iš atsakovės A. E. D. atsakovės G. P. naudai priteisti 28 607,13 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, prašo iš atsakovės A. E. D. priteisti 28 607,13 Eur piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008 ieškinio dalyku buvo individualiais požymiais apibūdintas daiktas – butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį teismo sprendimu buvo įpareigota natūra grąžinti atsakovė E. A. D., todėl pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką būtų pakeistas byloje buvęs ginčo dalykas bei pats teismo sprendimas, nes reikalaujama priteisti 28 607,13 Eur dydžio piniginė kompensacija. Toks įsiteisėjusio teismo sprendimo keitimas yra draudžiamas ir negali būti pripažįstamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu. Ieškovas, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, iš esmės prašo pakeisti sprendimą bei sukurti naujas pareigas šalims. Toks reikalavimas išeina už CPK 284 str. reguliavimo sferos ir gali būti sprendžiamas tik inicijavus savarankišką ginčą, nesusijusį su anksčiau nagrinėta byla. Kad restitucijos taikymo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir ne vykdymo procese, pasisakė ir ankščiau sprendimo vykdymo tvarkos klausimą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-480-569/2015.

13. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, nes ginčijamoje nutartyje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 pateiktais teisiškai reikšmingais išaiškinimais.

14. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų), o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai remiasi aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje pateiktu aiškinimu, kadangi nagrinėjamos bylos ir apelianto cituojamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos. Minėtoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas – Kauno apygardos teismas, pripažinęs negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis, taikė dvišalę restituciją ir grąžino ieškovui transporto priemones, o atsakovui iš ieškovo priteisė pinigų sumą, sumokėtą už transporto priemones. Apeliantas iš esmės ginčijo ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, bet neišlikusio turto vertę, priešingai nei šioje civilinėje byloje. Be to, restitucijos santykiai susiklostė tarp bylos šalių – ieškovo ir atsakovo. Šiuo konkrečiu atveju restitucijos santykiai susiklostė išimtinai tarp abiejų atsakovių – G. P. ir A. E. D..

15. Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į ieškovo suformuotą reikalavimą, kuris buvo pagrįstas Šiaulių apygardos teismo 2015-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais. Priešingai nei teigia apeliantas, Šiaulių apygardos teismas 2015-05-25 nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad restitucijos taikymo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir jokiu būdu ne vykdymo procese.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.