Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. E. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-56-772/2015 pagal ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ prašymą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, atsakovai G. P. ir A. E. D., trečiasis asmuo R. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Teismas, priimdamas 2015-02-03 nutartį, pažeidė CK 1.80 ir 6.145 straipsnio normas, kadangi pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, viena sandorio šalis (dovanojimo sutarties) privalo grąžinti piniginę kompensaciją už turtą ne kitai sandorio šaliai, o A. E. D. atžvilgiu – trečiajam asmeniui. Restitucijos pakeitimas kompensacija yra galimas tik tarp tų pačių restitucijos šalių.

UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo teisė į G. P. yra 28962 Eur (100 000 Lt), net ir sutinkant su tuo, kad šiuo atveju sprendimo vykdymo tvarka yra galima, jos mastas, priteistina kompensacija yra peržengianti sprendimo ribas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-10-23 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir taikė vienašalę restituciją bei įpareigojo atsakovę A. E. D. grąžinti atsakovei G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2009-03-03 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus sužinojo, jog ginčo objektas –minėtas butas - pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą yra perduotas trečiajam asmeniui N. T..

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančios proceso teisės normos negali būti taikomos taip, kad būtų paneigta teismo sprendimo res judicata galia, teismo sprendimo privalomumo bei kiti pamatiniai proceso teisės principai, t. y. keičiant sprendimo vykdymo tvarką, negali būti pakeista sprendimo esmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Nagrinėjamu atveju 2008-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismas nusprendė sandorį – dovanojimo sutartį, kuri sudaryta tarp G. P. ir A. E. D. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , dovanojimo, pripažinti negaliojančiu, taikant vienašalę restituciją –A. E. D. įpareigota grąžinti G. P. dovanojimo sutartimi dovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą, vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-126/2011).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad restitucijos santykiai susiklostė išimtinai tarp G. P. ir A. E. D. ir 2008-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo esmė – kad G. P. būtų grąžintas nekilnojamas turtas–butas, esantis (duomenys neskelbtini).

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija inter alia taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, jog sandoris, pagal kurį gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Pagal šio straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija gali būti pakeičiama ir taip, kad būtų taikoma trečiojo asmens naudai, tačiau toks jos taikymas turi būti pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos poreikiu, arba nevienareikšmiškai išplaukti iš įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-457/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš paminėtų nuostatų darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę, kad restitucija būtų taikoma trečiojo asmens naudai, tačiau tai turi būti pateisinama tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau svarbiausia paminėti, kad restitucijos taikymo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir jokiu būdu ne vykdymo procese. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Taigi, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtinumą paprastai lemia skolininko (atsakovo) veiksmai dėl sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytų nurodymų vykdymo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Pasikartotina, kad nagrinėjamu atveju 2008-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu teismas nusprendė dovanojimo sutartį, kuri sudaryta tarp G. P. ir A. E. D. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo, pripažinti negaliojančia, taikant vienašalę restituciją – A. E. D. įpareigota grąžinti G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Restitucijos santykiai susiklostė išimtinai tarp G. P. ir A. E. D.. Būtent tokia šio sprendimo esmė, kuri atitinka ieškovės UAB “Medicinos bankas” formuotus reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008. Nustačius, kad negalima grąžinti buto natūra, galima kreiptis dėl daikto atlyginimo pinigais. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti jo vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai situacijai A. E. D. privalėtų grąžinti piniginę kompensaciją už turtą, kurio nebegali grąžinti natūra G. P.. Tačiau pirmosios instancijos teismui taip pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, viena pripažinto negaliojančiu sandorio šalis – A. E. D. privalo grąžinti piniginę kompensaciją už turtą ne kitai sandorio šaliai – G. P. , o trečiajam asmeniui – ieškovei UAB „Medicinos bankas“. CPK 765 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išieškotojas turi teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką. Pagal minėtas nuostatas ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau, pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, negalima pakeisti sprendimo esmės, todėl galima tik reikalauti, kad atsakovė A. E. D. atlygintų netekto turto vertę pinigais G. P.. Ieškovei siekiant pasinaudoti teise, kad abi atsakovės atlygintų turto vertę pinigais solidariai, ieškovė turi į teismą kreiptis atskiru ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas civilinę bylą Nr. 2-153-772/2008 nagrinėjant iš esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokio prašymo tenkinimas reikštų ne Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto sprendimo esmės pakeitimą, kas nėra galima. Priešingu atveju būtų paneigta teismo sprendimo (nutarties) res judicata galia, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantė mano, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi į teismą buvo kreiptasi ne ieškiniu, o prašymu, dėl to A. E. D. neteko galimybės tinkamai ginti savo teisių, todėl apeliantė prašo ieškovei skirti maksimalią 5792 Eur baudą. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus ieškovės piktnaudžiavimo procesine teise fakto. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovė prašymą pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad ieškovė į teismą kreipėsi ne ieškiniu, o prašymu, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.