Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-25 · Civilinė byla Nr. e2S-480-569/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
e2S-480-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01165-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
A. E. D., G. P.
Ieškovas
UAB ,,Medicinos bankas“
Trečiasis asmuo
R. P.
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-480-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01165-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 116.8;122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. E. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-56-772/2015 pagal ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ prašymą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, atsakovai G. P. ir A. E. D., trečiasis asmuo R. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė teismo prašė pakeisti 2008-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarką: vienašalę restituciją natūra pakeisti atsakovės A. E. D. įpareigojimu atlyginti turto vertę pinigais – sumokėti UAB ,,Medicinos bankas“ 200 000 Lt kompensaciją. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009-03-03 nutartimi c.b. Nr. 2A-73-368/2009 paliko nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimą c.b. Nr. 2-153-772/2008, kuriuo buvo nuspręsta taikyti vienašalę restituciją, grąžinti atsakovės G. P. nuosavybėn visą 2006-11-24 dovanojimo sutartimi perleistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus civilinę bylą ir teismo sprendimu ginčo butą grąžinus atsakovei G. P. UAB ,,Medicinos bankas“ iš įrašo Nekilnojamo turto registre sužinojo, kad šis butas Turto perdavimo išieškotojui aktu perduotas išieškotojai N. T. vykdymo proceso iš A. E. D. metu, ir šiuo metu pagal nekilnojamo turto registro duomenis priklauso N. T. nuosavybės teisė. UAB ,,Medicinos bankas“ neteko galimybės nukreipti išieškojimą į ginčo objektu esantį butą, kadangi butas perėjo trečiajam asmeniui.

Atsiliepimas

Atsakovė G. P. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad keičiant sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Atsakovė A. E. D. nesutiko su ieškovės prašymu, nurodydama, kad ieškovės prašymo tenkinimo atveju būtų pakeista sprendimo esmė, o ne sprendimo vykdymo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies–pakeitė Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimo įvykdymo tvarką ir priteisė ieškovei UAB ,,Medicinos bankas“ iš atsakovės A. E. D. 50 683,50 Eur (175 000 Lt) piniginę kompensaciją už atsakovei G. P. negrąžintą butą, plane pažymėtą 48, paskirtis gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas kuriame yra butas - (duomenys neskelbtini), 1A9b, kurio bendras plotas 64,50 kv. m. ploto, su rūsiu, pažymėtu R-49, 3,51 kv. m. ploto, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas - registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas atsakovės A. E. D. kreditorės N. T. nuosavybėn. Teismas konstatavo, kad atsakovei G. P. anksčiau priklausiusį butą, kurį atsakovė A. E. D. turėjo grąžinti ankstesnei jo savininkei, nėra teisinės galimybės įvykdyti. Padarė išvadą, kad ieškovė negali pasinaudoti teise į restituciją, kadangi neliko paties daikto, todėl sprendė klausimą dėl restitucijos būdo pakeitimo pagal CK 6. 146 – 6. 147 str. nuostatas. Teismas vertino, kad skolininkė atsakovė A. E. D. tik iš dalies laikytina sąžininga, kadangi nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui duomenų apie kito kreditoriaus pretenzijas jai dėl skolos grąžinimo, nei kuomet ginčo objektas buvo areštuotas ir perduotas trečiajam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. E. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Medicinos bankas“ prašymą Nr. 519 dėl vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti; paskirti UAB „Medicinos bankas“ 5792 Eur baudą.

Atskirojo skundo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi buvo pažeista pareiga, pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, nepakeisti sprendimo esmės. Restitucijos santykiai susiklostė išimtinai tarp G. P. ir A. E. D.. Būtent tokia šio sprendimo esmė, kuri tuo pačiu atitinka ir ieškovės UAB Medicinos bankas formuotus reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008. Prieš pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, jo esmė, motyvai buvo nukreipti tiesiogiai ir vienareikšmiškai į G. P., t.y. kad jai būtų grąžintas nekilnojamas turtas, iš kurio UAB Medicinos bankas galėtų patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, sprendimo esmė pakeista iš esmės – vykdymas nukreiptas tik į A. E. D., UAB „Medicinos bankas“ kreditoriniai reikalavimai patenkinami iš asmens, kuris su UAB „Medicinos bankas“ civiliniais sutartiniais santykiais visiškai nėra susijęs, t.y. iš asmens, į kuri UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo teisės net neturi. Dėl šių priežasčių 2015-02-03 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas pažeidė ir CPK 265 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų.

Teismas, priimdamas 2015-02-03 nutartį, pažeidė CK 1.80 ir 6.145 straipsnio normas, kadangi pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, viena sandorio šalis (dovanojimo sutarties) privalo grąžinti piniginę kompensaciją už turtą ne kitai sandorio šaliai, o A. E. D. atžvilgiu – trečiajam asmeniui. Restitucijos pakeitimas kompensacija yra galimas tik tarp tų pačių restitucijos šalių.

UAB „Medicinos bankas“ reikalavimo teisė į G. P. yra 28962 Eur (100 000 Lt), net ir sutinkant su tuo, kad šiuo atveju sprendimo vykdymo tvarka yra galima, jos mastas, priteistina kompensacija yra peržengianti sprendimo ribas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Medicinos bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, CPK 284 straipsnio nuostatomis, ieškovė siekia savo pažeistų teisių, kurių pažeidimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu 2008-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, todėl ieškovės elgesys yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės A. E. D. nesąžiningas elgesys nulėmė tai, kad priimant 2008-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, teismas nebuvo informuotas apie tai, kad ginčo turtas jau yra perleistas tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į A. E. D. nesąžiningumą. Nesutinka su apeliante, kad skundžiama nutartimi yra keičiama sprendimo esmė. Nuodo, kad teismo sprendimas turi įtakos ne tik kreditoriaus skolininko teisėms ir pareigoms, bet ir kitai sandorio šaliai – nagrinėjamu atveju - A. E. D.. Nurodo, kad teismų praktika actio Pauliana bylose pripažįsta ir tiesioginio priteisimo iš kitos ginčijamo sandorio šalies galimybę. 2008-10-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovės galimybė nukreipti išieškojimą į ginčo butą nebuvo apribota kokio nors dydžio suma. Atsakovės skola ieškovei iki šiol nėra grąžinta ir siekia beveik vieną mln. Lt.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-10-23 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir taikė vienašalę restituciją bei įpareigojo atsakovę A. E. D. grąžinti atsakovei G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių apygardos teismas 2009-03-03 nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus sužinojo, jog ginčo objektas –minėtas butas - pagal Turto perdavimo išieškotojui aktą yra perduotas trečiajam asmeniui N. T..

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančios proceso teisės normos negali būti taikomos taip, kad būtų paneigta teismo sprendimo res judicata galia, teismo sprendimo privalomumo bei kiti pamatiniai proceso teisės principai, t. y. keičiant sprendimo vykdymo tvarką, negali būti pakeista sprendimo esmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

Nagrinėjamu atveju 2008-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismas nusprendė sandorį – dovanojimo sutartį, kuri sudaryta tarp G. P. ir A. E. D. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , dovanojimo, pripažinti negaliojančiu, taikant vienašalę restituciją –A. E. D. įpareigota grąžinti G. P. dovanojimo sutartimi dovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą, vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-126/2011).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad restitucijos santykiai susiklostė išimtinai tarp G. P. ir A. E. D. ir 2008-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo esmė – kad G. P. būtų grąžintas nekilnojamas turtas–butas, esantis (duomenys neskelbtini).

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija inter alia taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, jog sandoris, pagal kurį gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Pagal šio straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija gali būti pakeičiama ir taip, kad būtų taikoma trečiojo asmens naudai, tačiau toks jos taikymas turi būti pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos poreikiu, arba nevienareikšmiškai išplaukti iš įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-457/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš paminėtų nuostatų darytina išvada, jog įstatymas numato galimybę, kad restitucija būtų taikoma trečiojo asmens naudai, tačiau tai turi būti pateisinama tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau svarbiausia paminėti, kad restitucijos taikymo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir jokiu būdu ne vykdymo procese. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Taigi, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtinumą paprastai lemia skolininko (atsakovo) veiksmai dėl sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytų nurodymų vykdymo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Pasikartotina, kad nagrinėjamu atveju 2008-10-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu teismas nusprendė dovanojimo sutartį, kuri sudaryta tarp G. P. ir A. E. D. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimo, pripažinti negaliojančia, taikant vienašalę restituciją – A. E. D. įpareigota grąžinti G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Restitucijos santykiai susiklostė išimtinai tarp G. P. ir A. E. D.. Būtent tokia šio sprendimo esmė, kuri atitinka ieškovės UAB “Medicinos bankas” formuotus reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-153-772/2008. Nustačius, kad negalima grąžinti buto natūra, galima kreiptis dėl daikto atlyginimo pinigais. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti jo vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai situacijai A. E. D. privalėtų grąžinti piniginę kompensaciją už turtą, kurio nebegali grąžinti natūra G. P.. Tačiau pirmosios instancijos teismui taip pakeitus sprendimo vykdymo tvarką, viena pripažinto negaliojančiu sandorio šalis – A. E. D. privalo grąžinti piniginę kompensaciją už turtą ne kitai sandorio šaliai – G. P. , o trečiajam asmeniui – ieškovei UAB „Medicinos bankas“. CPK 765 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime nurodytų daiktų nėra, antstolis surašo tai patvirtinantį aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išieškotojas turi teisę kreiptis į teismą, kad pakeistų sprendimo vykdymo tvarką. Pagal minėtas nuostatas ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau, pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, negalima pakeisti sprendimo esmės, todėl galima tik reikalauti, kad atsakovė A. E. D. atlygintų netekto turto vertę pinigais G. P.. Ieškovei siekiant pasinaudoti teise, kad abi atsakovės atlygintų turto vertę pinigais solidariai, ieškovė turi į teismą kreiptis atskiru ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas civilinę bylą Nr. 2-153-772/2008 nagrinėjant iš esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokio prašymo tenkinimas reikštų ne Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-23 sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, o priimto sprendimo esmės pakeitimą, kas nėra galima. Priešingu atveju būtų paneigta teismo sprendimo (nutarties) res judicata galia, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantė mano, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi į teismą buvo kreiptasi ne ieškiniu, o prašymu, dėl to A. E. D. neteko galimybės tinkamai ginti savo teisių, todėl apeliantė prašo ieškovei skirti maksimalią 5792 Eur baudą. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus ieškovės piktnaudžiavimo procesine teise fakto. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadą, kad ieškovė prašymą pateikė siekdama kitų tikslų, nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad ieškovė į teismą kreipėsi ne ieškiniu, o prašymu, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis naikintina, klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,Medicinos bankas“ prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti.

Teisėja Lina Muchtarovienė