Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-241-251/2021 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto Trans Grup“ dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2.6. Atsakovės pasiremtoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-67/2014 nurodytos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nagrinėjamoms, todėl minima byla negali būti laikoma precedentu. Atsakovė nurodydama bylos aplinkybių neatitinkančią teismų praktiką elgiasi nesąžiningai ir klaidina teismą, siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Ieškovas A. G. ir atsakovė UAB ,,Auto Trans Grup”, atstovaujama direktoriaus R. G. 2017 m. kovo 8 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal paskolos sutarties 1.1. punktą ieškovas (paskolos davėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei (paskolos gavėjai) 19100 Eur sumą, per Paskolos sutarties 1.2. punkte numatytą perminą, t. y. 2017 m. kovo 9 d., o atsakovė Paskolos sutarties 2.1. punktu įsipareigojo paskolos sumą grąžinti ieškovui iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. Atsakovei laiku negrąžinus gautą paskolą, ieškovas 2020 m. liepos 29 d. įspėjimu paragino atsakovę iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. sumokėti skolą.

6. Byloje esančiame 2019 m. sausio 8 d. pokalbio įraše tarp ieškovo A. G. ir atsakovės UAB ,,Auto Trans Grup” direktoriaus R. G. užfiksuota, kad ieškovas A. G. atėjo pas atsakovės direktorių R. G. ir tarp jų vyksta pokalbis, garso įraše užfiksuotas garsas yra aiškus, be trikdžių, girdisi tolumoje kalimo garsas:

20:20 A. G. klausia: ,,O tas, kur yra 19 100, o jeigu subankrotins tą įmonę?”

22:28 R. G. atsako: ,,Tai matai, kad nebankrotinu. Bankrotinčiau, tai subankrotinčiau, bet matai, kad nebankrotinu”.

20:35 A. G. klausia: ,,Tai kur aš tada su ta sutartimi dėčiausi? Nors prižadėjot. Prižadėjot atiduoti mašiną kažkokią, kažkoks Lexusas, jeigu ką pasiimsi Lexusą.”

26:10 A. G. įvardija skolas: ,,15 000, 19 100, 2 100 įmonei, nu ir čia 1 900 skoloje”. Kažkaip susitarkim į mėnesį po kažkiek”.

26:47 R. G. atsako: ,,A., dabar aš be balandžio negaliu tau jokių grafikų daryti, niekas nežino, kaip aš čia pats iki balandžio gyvensiu. Lentos pradės važiuoti, kovas balandis tuščias, gegužę pradės granulės važiuoti”.

32:24 A. G. atsakydamas R. G. kelinta mėnesio diena atsako: „Šiandien aštunta“.

7. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovės UAB ,,Auto Trans Grup” direktorius R. G. kaip fizinis asmuo buvo rašteliu įsipareigojęs iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. grąžinti ieškovui A. G. 5000 Eur. Kitame raštelyje R. G. kaip fizinis asmuo nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. pasiskolino iš A. G. 5000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2017 m. sausio 15 d.

8. Iš 2016 m. liepos 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas A. G. pardavė UAB „Gedvaira“ akcijas už 90000 Eur sumą.

Dėl garso įrašo vertinimo

9. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad garso įrašas yra netinkamas įrodymas, kadangi jis padarytas UAB ,,Auto Trans Grup” direktoriui R. G. vairuojant automobilį, ar būnant užsiėmus kitais reikalais, galėjo trūkinėti mobilus ryšys ir R. G. galėjo neišgirsti ieškovo įvardijamų sumų, be to šio įrašo autentiškumo negalima patikrinti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

10. Iš garso įrašo girdėti, kad pokalbis tarp ieškovo ir UAB ,,Auto Trans Grup” direktoriaus R. G. vyko ne telefonu, o ieškovui atvykus pas UAB ,,Auto Trans Grup” direktorių R. G.. Girdisi atidaromų durų garsas, iš pokalbio pradžios akivaizdu, kad šalys susitiko R. G. darbo vietoje (kabinete), be to pokalbio metu R. G. bendrauja tik su ieškovu, yra įsigilinęs į pokalbį, papasakoja apie iškilusius verslo sunkumus, finansinius nesklandumus ir iš garso įrašo negalima spręsti, kad pokalbio metu R. G. būtų užsiėmęs kita veikla nei bendravimu su ieškovu. Tai, kad pokalbio metu pinigų sumas įvardija ieškovas, o ne atsakovės direktorius, nepaneigia šių sumų realumą, kadangi pokalbio metu ieškovui įvardijant sumas, R. G. nė karto nepaprašė ieškovo patikslinti, pakartotinai įvardinti sumas.

11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas garso įrašo datą nustatė vien iš ieškovo paaiškinimų. Pažymėtina, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji, ar jos vadovas R. G. būtų turėję be ginčijamos paskolos sumos – 19100 Eur, analogiško dydžio skolą, todėl nagrinėjamu atveju vien negalėjimas patikrinti garso įrašo padarymo datos, nesudaro pagrindo šio įrašo nepriskirti įrodymui reikšmingam bylos faktinėm aplinkybėm nustatyti.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas vertindamas ieškovo pateiktą garso įrašą kaip dokumentą turėjo taikyti Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Dokumentų ir archyvų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentų valdymą ir naudojimą, nustato subjektų, atliekančių dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą, kompetenciją ir uždavinius. Taigi, Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatos nėra taikomos fiziniams asmenims. Nagrinėjamu atveju garso įrašą teismui pateikė ieškovas, kuris yra fizinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas santykyje su apeliantės direktoriumi veiktų kaip privatus juridinis asmuo, todėl ieškovo pateiktam garso įrašui nėra taikomi reikalavimai įtvirtinti Dokumentų ir archyvų įstatyme.

13. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar ieškovas realiai perdavė apeliantei Paskolos sutartyje nurodytą sumą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskolos perdavimo faktas negali būti įrodinėjamas garso įrašu.

14. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų.

15. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010).

16. Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 41 punktą).

17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo darytą garso įrašą pripažino leistinu įrodymu byloje, nustatęs, kad ieškovas garso įrašą pateikė būtent tik siekdamas šioje byloje įrodyti ginčijamas aplinkybes, byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB ,,Auto Trans Grup” direktorius R. G. buvo verčiamas kalbėti, ar apie kitokį spaudimą siekiant išgauti pripažinimą apie gautą 19100 Eur paskolą pagal Paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas garso įrašą vertino iš esmės nepažeisdamas proceso teisės normų ir kasacinio teismo praktikos.

18. Dėl pirmiau išvardytų argumentų atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai garso įrašą vertino kaip leistiną įrodymą.

Dėl rašytinės paskolos sutarties galiojimo ir pinigų perdavimo

19. Byloje šalys neginčija, kad buvo sudaryta rašytinė Paskolos sutartis nesilaikant notarinės formos, tačiau apeliantė nesutinka su paskolos perdavimo faktu ir teigia, kad jai pagal Paskolos sutartį 19100 Eur suma nebuvo perduota.

20. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

21. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

22. Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau pakoreguotoje kasacinio teismo praktikoje bylose dėl paskolos teisinių santykių pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

23. Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 30 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju Paskolos sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad paskolos suma suteikiama 2017 m. kovo 9 d., t. y. kitą dieną po Paskolos sutarties sudarymo. Apeliantė teigia, kad Paskolos sutartyje nurodytą dieną bendrovei pinigai nebuvo perduoti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad vien paskolos sutarties pasirašymas nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, tačiau vien tai, kad nėra tiesioginio rašytinio įrodymo apie pinigų perdavimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pinigai pagal Paskolos sutartį apeliantei apskritai nebuvo perduoti.

25. Kaip jau minėta, Paskolos sutarties 1.2. punkte yra nurodytas paskolos sumos suteikimo terminas. Paskolos sutarties 2.1. punkte yra numatytas ir paskolos grąžinimo terminas – 2017 m. rugpjūčio 15 d., taip pat Paskolos sutarties 3.1. punkte yra numatyta galimybė paskolos gavėjai paskolos sumą grąžinti prieš terminą, o Paskolos sutarties 3.2. ir 3.3. punktuose numatytos netesybos, jei paskolos gavėja pažeis Paskolos sutarties sąlygas ir laiku negrąžins paskolos sumos. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad Paskolos sutarties sąlygas rengė apeliantės atstovas, apeliantė šių ieškovės argumentų neginčijo, kaip ir neginčijo fakto, jog ieškovą ir UAB ,,Auto Trans Grup” direktorių R. G. siejo draugiški santykiai, todėl sutiktina su ieškovu, kad jis pasitikėjo direktoriumi R. G. ir pinigus pagal Paskolos sutartį perdavė ne Paskolos sutarties 1.2. punkte nurodytą dieną, o Paskolos sutarties sudarymo dieną. Pažymėtina, kad ieškovui išsiuntus atsakovei 2020 m. liepos 29 d. įspėjimą dėl laiku negrąžintos paskolos sumos, byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų raštu pareiškusi ieškovui pretenzijas dėl nepagrįsto reikalavimo grąžinti paskolos sumą, be to apeliantė ginčydama, paskolos sumos gavimo faktą neteikė į bylą jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, ar Paskolos sutarties sudarymo dieną, ar 2017 m. kovo 9 d. paskolos suma buvo įnešta į UAB ,,Auto Trans Grup” kasą. Šiuo atveju apeliantė apsiribojo tik teigimu, nepagrįstu rašytiniais įrodymais, kad Paskolos sutartyje nurodyta suma nėra įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos sumos suteikimo faktą patvirtina ieškovo į bylą pateiktas garso įrašas. Garso įraše girdėti, kad į ieškovo klausimą, „kur yra 19100 Eur, jei subankrotins tą įmonę“ (20:20 min.), apeliantės direktorius R. G. atsakovo, kad „..matai, kad nebenkrotinu“ (22:28 min), toliau ieškovui klausiant „tai, kur aš tada su ta sutartimi dėčiausi? Nors prižadėjot. Pasižadėjot atiduoti mašiną kažkokią, kažkoks Lexusas, jei ką pasiimsiu Lexusą“, R. G. nekyla klausimų ir abejonių dėl 19100 Eur, dėl reikalavimo skolą padengti automobiliu „Lexus“. Nors apeliantė teigia, kad garso įraše įrašytame pokalbyje ieškovas nenurodė, kad 191000 Eur suma buvo paskolinta įmonei, o žodį „įmonei“ paminėjo kalbėdamas apie 2100 sumą, tačiau iš įrašyto pokalbio teksto matyti, kad ieškovas kalbėdamas apie 19100 Eur sumą, klausia, kas bus su skolos grąžinimu, jei įmonė bankrutuos. Įvertinusi pokalbio turinį teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad garso įrašas neįrodo, kad apeliantė UAB ,,Auto Trans Grup” buvo skolinga ieškovui 19100 Eur paskolos sumos.

27. Iš byloje esančių dviejų paskolos raštelių matyti, kad ieškovas UAB ,,Auto Trans Grup” direktoriui R. G. kaip fiziniam asmeniui buvo paskolinęs 10000 Eur. Kad ieškovą ir R. G. kaip fizinius asmenius siejo paskoliniai santykiai galima spręsti ir iš garso įrašo, kuriame kalbama apie skolas, taip pat iš garso įrašo girdėti, kad tuo metu R. G. mokėjo ieškovui pinigus už kažkokį įsiskolinimą. Tačiau vien tai, kad ieškovą ir R. G. kaip fizinius asmenis siejo paskoliniai santykiai, nesudaro pagrindo abejoti, jog įrašyto pokalbio metu ieškovas ir R. G. kalbėjo ir apie skolą susidariusią pagal Paskolos sutartį. Atsižvelgiant į Paskolos sutarties sąlygas, kuriose nurodytas ne tik paskolos suteikimo terminas, bet ir jos grąžinimo terminas, byloje esančio garso įrašo turinį, 2020 m. liepos 29 d. įspėjimą grąžinti skolą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas perdavė apeliantei pagal Paskolos sutartį 19100 Eur sumą, o apeliantė šią paskolos sumą gavo.

28. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Nesilaikius notarinės sandorio formos laikoma, kad toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad paskolos suma viršija 3 000 Eur sumą ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais, pagrįstai sprendė, jog pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, o kadangi sudarant ginčijamą sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, pagrįstai laikė, jog šalių sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis)

29. CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, t. y. kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, nes ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti – jų pagrindu galėjo būti perleistas turtas, suteiktos paslaugos ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju, nors paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto ji sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė – apeliantei buvo perduoti pinigai, kuriais ji naudojosi, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Paskolos sutartį negaliojančia, pagrįstai taikė restituciją, iš atsakovės UAB ,,Auto Trans Grup” priteisdamas ieškovui 19100 Eur sumą.

Dėl įrodinėjimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo

30. Apeliantė nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais.

31. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.)

33. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021).

34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino įrodymų visumos. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie pinigų pagal Paskolos sutartį perdavimo faktą padarė ne tik remdamasis byloje esančiu garso įrašu, bet ir įvertinęs Paskolos sutarties sąlygas, tai, kad šalys derino Paskolos sutarties sąlygas ir kad Paskolos sutartį pasirašė ieškovas ir atsakovės atstovas bei patvirtino UAB ,,Auto Trans Grup” antspaudu, bei tarp ieškovo ir apeliantės direktoriaus buvusios draugiškus santykius Paskolos sutarties pasirašymo metu ir jos vykdymo laikotarpiu, bei įvertinęs kitą rašytinę bylos medžiagą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo įrodinėjamas aplinkybes dėl pinigų pagal Paskolos sutartį perdavimo apeliantei ir pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas perdavė atsakovei pinigus pagal Paskolos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

Dėl precendento taikymo

36. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nurodo kaip precedentą nagrinėjamai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014.

37. Sprendžiant dėl aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos būtina atsižvelgti į tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009). Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl sutarties dėl obligacijų įsigijimo sudarymo, kurią sudarė sandorio neturintis teisės sudaryti asmuo, ieškovei nieko nežinant apie sudarytą sandorį ir nesant sutarties šalies išreikštai valiai sudaryti tokį sandorį, o bankas sutarties sudarymą įrodinėjo pokalbio telefonu įrašu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje rašytinę paskolos sutartį sudarė paskolos gavėją juridinį asmenį atstovaujantis asmuo – direktorius ir sudarant Paskolos sutartį buvo išreikšta juridinio asmens valia pasiskolinti Paskolos sutartyje nurodytą sumą, o byloje esančiame pokalbio garso įraše apeliantės direktorius neginčija, jog juridinio asmens vardu buvo gauta paskola. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju skiriasi nagrinėjamos bylos ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014 nurodytos faktinės aplinkybės, ši kasacinio teismo byla nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinį skundą atmetus, apeliantės apeliaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

40. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 14 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Auto Trans Grup” atidėjo 430 Eur žyminio mokesčio mokėjimą. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteistina valstybei iš atsakovės.

41. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 847 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ juridinio asmens kodas 302805546, 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) žyminį mokestį. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ juridinio asmens kodas 302805546, ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septinių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.