Vilniaus apygardos teismo nutartis

.Atsakovė I. P. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, taip pat pareiškė savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo 190,00 Eur periodine išmoka kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Atsiliepime nurodė sutinkanti, kad būtų nustatyta ieškovo tėvystė nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nesutiko su reikalavimu pakeisti vaiko pavardę į tėvo pavardę. Nurodė niekada neprieštaravusi tėvystės nustatymui, tačiau pats ieškovas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų. Ieškovo nurodomi teiginiai apie gerus šalių santykius, kuomet atsakovė buvo nėščia, neatitinka tikrovės. Nėštumo metu ieškovas artimai bendravo su kita moterimi, todėl planų kurti šeimą šalys neturėjo. Ieškovas gyveno savo gyvenimą ir tik retkarčiais formaliai pasiteiraudavo kaip gyvena atsakovė. Gimus vaikui, ieškovas aplankydavo vaiką maždaug kartą į mėnesį, atveždavo sauskelnių, kartą padovanojo žaislą, nupirko naudotą vežimėlį. Vaiko krikštynų proga nupirko saldumynus. Tačiau ieškovas nesidomėjo realiais vaiko poreikiais, niekada neklausė, ar atsakovei reikalinga finansinė parama. Ją ieškovas teikia pagal savo asmeninį suvokimą apie vaiko poreikius. Nuo vaiko gimimo ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 800 Eur. Ginčo, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, tarp šalių niekada nebuvo.

Ieškovas R. L. dublike nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo tėvystės nepilnamečiui sūnui D. P., todėl šis ieškovo ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Nei vienas atsakovės argumentų, kad ieškovas nesiėmė veiksmų dėl tėvystės nustatymo neteismine tvarka, tėvo pareigas atlieka tik formaliai ir nesidomi realiais vaiko poreikiais, nėra pagrįstas. Apie tai, kad atsakovė nenurodė duomenų apie vaiko tėvą ieškovas sužinojo 2016-10-03, kai paprašė atsakovės pateikti jam vaiko gimimo liudijimo kopiją, nes norėjo išeiti tėvystės atostogų. Sužinojęs apie tokį atsakovės poelgį, ieškovas iš karto jam prieštaravo, o su atsakove tarėsi geruoju dėl tėvystės įforminimo ir pavardės vaikui suteikimo. Ieškovas pateikė į bylą 2017-05-08 susirašinėjimą su ieškove „Viber“ programėlėje, kuris patvirtina, kad atsakovė nesutiko notarine tvarka įforminti vaiko tėvystę ir pakeisti pavardę, nes būdama vieniša mama tikėjosi turėti daugiau lengvatų (pirmenybė patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nuolaidos ir kitos lengvatos), taip pat norėjo, jog jos ir vaiko pavardės būtų vienodos. Tikrieji atsakovės tikslai nesuteikiant vaikui tėvo pavardės yra siekis pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją valstybės institucijoms ateityje įgyjant socialines lengvatas, kas nepateisina jos pozicijos šioje byloje. Ieškovo rūpinimąsi atsakove ir vaiku rodo faktinės aplinkybės tiek iki gimdymo, tiek ir po jo. Ieškovas lydėdavo nėščią atsakovę pas gydytojus, stebėdavo daromas echoskopijas, dalyvavo gimdyme, atvežė atsakovei į ligoninę daiktus, lankė atsakovę ir vaiką, kai sūnus 2017-09-23-26 buvo gydomas Santariškių klinikose. Ieškovas rūpinosi atsakove ir vaiku tiek iki gimdymo, tiek ir gimus vaikui. Atsakovė slapčia nuo ieškovo suteikė vaikui savo pavardę. Jeigu atsakovė būtų pranešusi atsakovui apie tai, kad vaikui ketina suteikti savo pavardę, ieškovas galėtų ginti savo pažeidžiamas teises iš karto, kas būtų traktuojama kaip ginčas dėl pavardės vaikui suteikimo. Ieškovui labai svarbu, kad būtų išsaugota galiojanti tradicija ir jo sūnus turėtų tėvo pavardę. Ieškovą ir vaiką sieja kraujo ryšys, todėl pakeitus vaiko pavardę į tėvo pavardę, būtų išsaugotas vaiko identitetas. Suteikus tėvo pavardę ateityje vaikas nebūtų socialiai išskirtas, nes pagal šeimos vertybes, vaikas nešioja tėvo pavardę. Ieškovas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pati atsakovė dar būdama nėščia turėjo kitą pavardę T. Tik likus keliems mėnesiams iki vaiko gimimo atsakovė pasikeitė savo pavardę į P. Nesutiko su atsakove, kad vaikui turėtų būti palikta atsakovės pavardė – pati atsakovė nesistengia išsaugoti savo pavardės tęstinumo, ją keičia. Tuo tarpu ieškovui, kaip vaiko tėvui, labai svarbu, kad jo itin mylimas sūnus turėtų jo pavardę. Ieškovas sutiko su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo vaikui priteisimo 190,00 Eur periodine išmokas kas mėnesį

Atsakovė I. P. triplike nurodė, kad ieškovui buvo neabejotinai žinoma, kad tarp šalių nebuvo sudaryta santuoka, todėl vaiko tėvu savaime jis negalėjo būti įrašytas. Jie netgi negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, planų kurti šeimą neturėjo. Tačiau, nuvykti pas notarą ir pripažinti tėvystę vaikui, ieškovas niekada pats nesiūlė, nors atsakovės teigiamą nuomonę šiuo klausimu žinojo nuo pat vaiko gimimo. Atsakovė pakartotinai patvirtino sutikimą, jog būtų nustatyta tėvystė, nesutiko su reikalavimu nustačius ieškovo tėvystę nepilnamečiam vaikui, pakeisti vaiko pavardę į tėvo pavardę L. Vaikas gyvena su atsakove, todėl mano, kad pačiam vaikui bus geriau, jeigu motinos ir vaiko pavardė bus vienoda. Skirtinga nuo motinos pavardės vaikui ateityje gali sukelti didelių psichologinių problemų, gali kilti daugiau sunkumų keliaujant, lankantis gydymo įstaigose ir pan. Vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nes vaikas nuolat gyvens kartu su atsakove. Atskirai gyvenantis ieškovas negalės būti visada kartu su vaiku, spręsti vaikui svarbius kasdienius klausimus. Kadangi tėvo pavardė bus įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas savaime žinos, kas yra jo biologinis vaiko tėvas, todėl vaiko identiškumas nebus pažeistas. Teigiamai vertina ieškovo išreikštą sutikimą mokėti vaiko išlaikymui, nustačius ieškovo tėvystę, kas mėnesį po 190 eurus iki vaiko pilnametystės.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Medininkų seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis aplankė atsakovę I. P.. Moteris su vaiku gyvena nuosavame name, kartu su motina. Būstas yra šiltas ir švarus. Vaikas turi savo erdvę. Buities ir gyvenimo sąlygos yra normalios. Kadangi atsakovė pripažįsta, kad ieškovas yra biologinis D. P. tėvas, Skyrius palaikė ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. L. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog argumentai dėl lengvesnių kelionių į užsienį yra deklaratyvūs. Atsakovė ateityje galimai ištekės ir vaikas vėl liks su kita pavarde. Pakeitus pavardę į tėvo, visada būtų vieno iš tėvų pavardė. Papročiai tokie, kad suteikiama tėvo pavardė, jei tėvas yra žinomas. Nagrinėjamu atveju tėvas žinomas. Atsakovė netęsė savo pavardės T. tradicijų ir pakeitė pavardę likus dviem mėnesiams iki gimdymo į P. Vaikas yra vienintelis jo palikuonis. Nori, kad vaikas tęstų jo giminės ryšį. Po gimdymo nuvežė atsakovę su vaiku užregistruoti vaiką. Nežinojo, kad nebus įrašytas vaiko tėvu. Buvo nuvažiavęs į metrikacijos skyrių pasidomėti kaip gali ginti savo teises. Su atsakove buvo kalba dėl dvigubos pavardės. Atsakovė pasakė, kad dviguba pavardė negalima. Labiau norėtų, kad būtų vaikui tėvo pavardė.

Atsakovė I. P. teisme nurodė, dėl tėvystės sutinkanti. Nurodė, kad ieškovas žinojo, jog bus suteikta motinos pavardė. Jam du kartus pasakė. Metrikacijos skyriuje neklausė kas tėvas. Ji pati pasakė, kad nori, jog būtų įrašyta kaip vieniša mama. Ieškovui nerūpėjo, ji pati viską tvarkė. Šiuo metu ir ateityje vaikas augs su ja. Jie gyvena bendruomenėje, kur visi vieni kitus pažįsta. Labiausiai rūpi, kad nebūtų psichologinio spaudimo iš aplinkos dėl pavardės. Ją pačią paliko tėvas ir ji buvo su tėvo pavarde, todėl pakeitė. Jai buvo sunku augti su tėvo pavarde žinant, kad jis ją paliko. Vaikas dabar dar negali suvokti, kas jam geriau. Siūlė ieškovui vaikui suteikti dvigubą pavardę, kad vaikui būtų lengviau. Yra susirašinėjimas. Ieškovas pasakė, kad taip negalima ir viskas tuo baigėsi. P. yra jos senelio pavardė. Po vaiko gimimo su ieškovu buvo kalbėta dėl vardo. Kai ji keitėsi pavardę, atsakovą apie tai informavo. Jis neprieštaravo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme nurodė, kad ginčas dėl pavardės keitimo liečia tėvų ambicijas, vaikui geriausia būtų dviguba pavardė.

Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl dvigubos pavardės „L. – P.“ nepilnamečiui vaikui D. P. suteikimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: Suteikti D. P. tėvo pavardę L.Skunde teigė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl dvigubos pavardės vaikui suteikimo neatitinka teisinio reglamentavimo dėl pavardės vaikui suteikimo. Sprendimą dėl vaiko pavardės Teismas priėmė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, apelianto argumentų dėl tėvo pavardės suteikimo, pažeisdamas materialines teisės normas bei netinkamai taikydamas teismų praktiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, tokiu būdu pažeidė CPK 230 straipsnio 4 dalies 263 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas nepateikė objektyvių argumentų, dėl tik jo pavardės sūnui suteikimo. Teigė nurodęs šiuos argumentus tiek ieškinyje, tiek dublike, tiek teismo posėdžio metu, tai jo siekis, kad vaiko kilmė iš tėvo būtų patvirtinta tėvo pavarde, kad vaikas nebūtų išskirtas iš kitų vaikų, nepaisant to, kad jo tėvai nesudarė santuokos ir neveda bendro ūkio, be to suteikus sūnui tėvo pavardę bus išsaugota galiojanti tradicija, pagal kurią vaikui suteikiama tėvo pavardė, jeigu tėvas yra žinomas. Tai yra ne kartą akcentuota ir teismų praktikoje: „Be to teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas. Vaiko pavardės pakeitimas nepažeis vaiko identiškumo, išsaugos su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Apeliantas grindė savo reikalavimą šiais motyvais ir teismų praktika, tačiau pirmos instancijos teismas dėl šių Apelianto argumentų nepasisakė ir jų sprendime nevertino. Pirmos instancijos teismas nukrypo nuo šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos.Teismas turėjo išankstinį nusistatymą dėl dvigubos pavardės vaikui suteikimo - klausė šalių, ar jos sutiktų su dvigubos pavardės vaikui suteikimu, labai išsamiai teiravosi VTAS dėl galimybės suteikti vaikui dvigubą pavardę. Išvados dėl dvigubos pavardės suteikimo pirmos instancijos teismas priėjo įvertinęs atsakovės procesinę poziciją - sutikimą suteikti vaikui dvigubą pavardę ir motyvus.Nurodė jog iš atsakovės teiginių, matyti, kad pati ji augo šeimoje, kurioje nesulaukė tėvo dėmesio, todėl dėl asmeninių nuoskaudų likus 2 mėnesiams iki gimdymo pakeitė savo pavardę iš „T.“ į savo senelio iš motinos pusės pavardę „P.“ ir siekia, kad nepilnametis šalių sūnus turėtų atsakovės senelio pavardę „P.“. Ši aplinkybė rodo, kad iš esmės apelianto sūnus iš motinos pusės turi prosenelio pavardę, todėl Apeliantui yra nesuprantama, kodėl vaikas negali nešioti Apelianto kaip tėvo pavardės.Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nors apeliantas ir neveda su atsakove bendro ūkio ką ji tapatina su vaiko neauginimu, tačiau reguliariai lanko vaiką, dalyvauja jo auklėjime, domisi vaiko poreikiais ir padeda juos tenkinti. Šios aplinkybės yra nustatytos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apie nesusiklosčiusį bendrą gyvenimą su atsakove Apeliantas kalba tik todėl, kad nevertinant šių faktinių aplinkybių neįmanoma objektyviai paaiškinti atsakovės nenorą, kad vaikas turėtų tėvo pavardę. Atsakovė sprendžia asmenines nuoskaudas vaiko interesų sąskaita.Sūnus yra dar labai mažas, todėl jo socializacija. identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, šiame amžiaus tarpsnyje vaikai save dažniau identifikuoja ne pagal pavardę, o pagal vardą. Be to, yra susiformavę apelianto kaip tėvo ryšiai su nepilnamečiu vaiku. Aplinkybė, kad sūnus visą laiką nuo gimimo gyveno ir tebegyvena su motina, nepaneigia vaiko teisės žinoti savo tėvą, tuo labiau, kad tėvas deda maksimalias pastangas bendravimui su juo. Vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai sūnaus interesus. Dviguba pavardė gali sukelti aplinkinių nereikalingų klausimų dėl jo kilmės. Vaiko pavardės pakeitimas į L. patvirtintų, kad jis turi abu tėvus, kurie jį auklėja ir juo rūpinasi. Apeliantui nesuprantama, kodėl, atsižvelgiant į tradicijas, vaikas negali turėti tėvo pavardės.