Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-2716-897/2015 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko pavardės pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Prienų rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) ir pagal atsakovo V. K. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir nepilnamečio vaiko auklėjimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Tėvas V. K. bendrauja su sūnumi G. K. antrą ir ketvirtą mėnesio šeštadienį, pasiimant vaiką 10.00 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos motinos nurodytos vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą ar kitą motinos nurodytą vietą 13.30 val. Apie negalėjimą atvykti nustatytu laiku V. K. motiną informuoja ne vėliau kaip prieš 3 dienas.

2. Vaiko gimimo dieną - lapkričio 12 d. - vaiko tėvas V. K. pasiima sūnų Gabrielių iš gyvenamosios vietos ar kitos motinos nurodytos vietos 10.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą ar kitą motinos nurodytą vietą 13.00 val.

4. Apie tai, jog ketina praleisti su sūnumi jo atostogų dalį, V. K. registruotu paštu ar kitu sutartu būdu praneša J. R. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. V. K. turi teisę bendrauti su sūnumi G. K. ir praleisti su juo vieną iš didžiųjų metų švenčių - Kalėdų arba Velykų.

5. Jei J. R. kartu su sūnumi G. K. persikelia gyventi į užsienį, tai prieš kiekvieną apsilankymą Lietuvoje J. R. turi raštu informuoti V. K. apie tokios kelionės laiką ir buvimo Lietuvos Respublikoje trukmę bei suteikti V. K. trečdalį buvimo Lietuvos Respublikoje laiko bendravimui su sūnumi G. K..

6. J. R. draudžiama riboti V. K. ir G. K. bendravimą telefonu, Facebook, Skype ar kitomis ryšio priemonėmis.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovės J. R. naudai 249 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės J. R. valstybės naudai 41 EUR žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo V. K. valstybės naudai 118 EUR žyminio mokesčio.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė J. R. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis ir atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimą dėl vaiko vardo ir pavardės pakeitimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti, o ieškovės ieškinio reikalavimą pakeisti nepilnamečio vaiko G. K. vardą į G., o pavardę į motinos pavardę R. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo visiškai neargumentuota. Teismas neargumentuoja ir nepagrindžia byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, kodėl nustatyta būtent atsakovo priešieškiniu reikalaujama bendravimo su vaiku tvarka, taip pat visiškai nepasisako dėl ieškovės argumentų dėl priešieškinio atmetimo. Teismas turėjo peržengti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ribas ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, labiausiai atitinkančią nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių laikytis jo paties priešieškiniu reikalaujamos bendravimo su vaiku tvarkos ir vykdyti teismo sprendimą;Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo buities sąlygas, neaišku ar jos yra tinkamos gyventi nepilnamečiui vaikui atsakovo bendravimo su vaiku metu; atsakovas dirba Baltarusijoje dėl to bendravimo tvarka negali būti įgyvendinama; atsakovas nieko nežino apie vaiko specialiuosius poreikius, todėl vaiko paėmimas savaitgaliais ar atostogoms, gali kelti realią grėsmę vaiko sveikatai ar netgi gyvybei; atsakovas vartoja narkotikus ir žaidžia azartinius žaidimus; atsakovo argumentai, jog jam trukdoma matytis su vaiku, yra niekuo nepagrįstai, atsakovas pats nesiekia bendrauti su juo;Teismas sprendimą dėl vaiko vardo ir pavardės keitimo priėmė, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, ieškovės argumentų, pažeisdamas procesines teisės normas bei netinkamai taikydamas teismų praktiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą, tokiu būdu pažeidė CPK 230 str. 4 d., 263 str. 1 d.;Ieškovė išsamiai pagrindė būtinybę pakeisti vaiko pavardę, tuo tarpu nei atsakovas nei teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl vaikui negali būti suteikta pavardė pagal motinos pavardę. Teismas rėmėsi LAT 2002-09-18 nutartimi, tačiau šioje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-1003/2002) yra visiškai priešingos aplinkybės. Teismas sprendime deklaratyviai nurodo, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų vaiko interesų, tačiau šio savo teiginio neargumentuoja. Teismas nevertino aplinkybių, jog sūnus gyvena su ieškove nuo pat gimimo, dėl skirtingų pavardžių ieškovė patiria keblumų įvairiose įstaigose, keliaujant. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimas nedarys jokios neigiamos įtakos šalių nepilnamečiui vaikui, priešingai tai labiausiai atitiktų jo identiškumą. Vaiko vardo ir pavardės pakeitimas neapribos, nesumažins ir neatims, t.y. visiškai niekaip neįtakos atsakovo teisių bendrauti su sūnumi;Teismas, atsisakydamas prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, charakterizuojančius atsakovą ir jo vedamą gyvenimo būdą, pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Nebuvo jokių pagrindų atsisakyti prijungti teikiamus rašytinius įrodymus prie bylos, o atsižvelgiant, kad byloje sprendžiami klausimai su vaiko teisėmis ir interesais, teismas turėjo netgi pats būti aktyvus, rinkdamas įrodymus apie atsakovą.

Atsakovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Jokių kitų argumentų išskyrus tai, kad atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, apeliantė nenurodė ir įrodymų nepateikė. Pažymi, kad savo turiniu ieškovės bendravimo tvarka ir atsakovo bendravimo tvarka esminių skirtumų neturi. Apeliantė, teikdama teismui prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo iki vaikui sukaks treji metai, puikiai žinojo, kad atsakovas ginčo metu laikinai gyvena ir dirba Baltarusijoje, tačiau visgi šios aplinkybės nesudarė jai pagrindo manyti, kad jos bus trukdžiai atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal apeliantės pasiūlytą tvarką. Be to, apeliantė teismo posėdžio metu neginčijo priešieškiniu prašomos patvirtinti bendravimo ir auklėjimo tvarkos;Apeliantės argumentai dėl atsakovo neva procesinio pasyvumo, pasireiškiančio neprašant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, yra spekuliatyvūs ir neturintys jokios juridinės reikšmės. Ieškovė pasiūlė laikiną bendravimo tvarką, o atsakovas su tokia tvarka sutiko;Motinystės faktas nurodomas ne Lietuvos Respublikos piliečio pase, o gimimo liudijime, todėl net ir esant nepilnamečio tokiai pačiai pavardei kaip ir nepilnametį lydinčio asmens pavardei, bus pareiga pateikti motinystės faktą paliudijantį dokumentą;Ieškovės reikalavimas pakeisti vaiko vardą į G. prieštarauja viešajai tvarkai. Ginčo nagrinėjimo metu galioja Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, kurio 1 punktas nurodo, kad pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Kitokiais rašmenimis ar nesugramatinti gali būti rašomi tik ne lietuvių kilmės asmenų vardai ir pavardės. Analogiškas reikalavimas yra nustatyta ir CK 3.282 str. Šalių nepilnamečio vaiko tautybė yra lietuvis, todėl jo vardas negali būti „G.“. Apeliantės argumentai dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo taip pat stokoja teisinės argumentacijos;Apeliantės argumentai, kad teismas nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų nepagrįsti, kadangi inicijavus teisme bylą teismas rinko įprastinius įrodymus. Be to apeliantę atstovavo advokatė, kuri puikiai išmano teisinį reguliavimą ir įrodinėjimo procesą. Pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami klausima, susiję su bylos šalių sveikatos būkle, todėl neaišku, kodėl teismas turi domėtis tokiais duomenimis savo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes bei taikė teisės normas, reglamentuojančias bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą ir nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimą.

Dėl bendravimo tvarkos.

Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nuo trejų metų. Pasak apeliantės, teismo sprendimas šioje dalyje neargumentuotas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis.

Apeliantė savo nesutikimą su nustatyta atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka nuo trejų metų grindžia aplinkybėmis, jog nebuvo tirtos atsakovo gyvenimo ir buities sąlygos, be to atsakovas gyvena užsienyje, todėl esą negalės tinkamai vykdyti sprendimo dėl bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus, kadangi teismas sprendė klausimą ne dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o dėl bendravimo tvarkos, todėl gyvenimo ir buities sąlygos tokiu atveju nėra pagrindinis kriterijus. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų asocialius ir negebėtų užtikrinti nepilnamečiui vaikui būtinų buitinių sąlygų susitikimų metu ar galėtų kokiu nors būdu pakenkti nepilnamečio vaiko interesams. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2013 m. kompiuterine programa „Skype“ vykusio apeliantės ir atsakovo susirašinėjimą, kurio metu atsakovas nurodė, kad užmiršęs piniginėje per sieną pervežė „žolę“ ir kad praeityje daug laiko skirdavo azartiniams žaidimams. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog atsakovas šiuo metu vartoja narkotines medžiagas ir yra priklausomas nuo azartinių žaidimų taip, kad dėl to negalėtų bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Be to, tokiomis aplinkybėmis ieškovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė ir jų neįrodinėjo, kas sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovo elgesys šiuo aspektu ieškovės nebuvo vertinamas netinkamu bendrauti su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad šalių nepilnamečiui vaikui prižiūrėti reikalingi įgūdžiai, ir kartu vertina, kad pirmosios instancijos teismas į tokias aplinkybes atsižvelgė - nustatė ieškovės prašomą bendravimo tvarką iki nepilnamečiui vaikui sukaks treji metai, tokiu būdu netiesiogiai nustatydamas pereinamąją bendravimo tvarką, kurios metu atsakovas turės galimybes gerinti savo tėvo įgūdžius rūpintis nepilnamečiu vaiku. Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Nors apeliantė teigia, jog atsakovas ilgą laiką nesirūpino ir nesidomėjo nepilnamečiu vaiku, bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu ir panaikinti teismo priimtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl nustatytos atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos nuo trejų metų, nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas būtų nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl vardo ir pavardės keitimo.

Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta pakeisti nepilnamečio vaiko vardą ir pavardę. Apeliantės įsitikinimu, teismas sprendimą priėmė, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, ieškovės argumentų, pažeisdamas procesines teisės normas bei netinkamai taikydamas teismų praktiką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu atsisakė patenkinti apeliantės reikalavimą dėl šalių nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimo. Teismas argumentavo, jog apeliantės nurodytos priežastys dėl vaiko vardo ir pavardės keitimo nėra svarbios. Teismas taip pat konstatavo, jog tarp tėvo ir vaiko ryšiai nėra nutrūkę. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl vaikui negali būti suteikta motinos pavardė. Be to, pažymėtina, jog byloje sprendžiamas ginčas ne dėl vaiko pavardės suteikimo, bet dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-10-29 įsakymu Nr. 1R-415, nustatytais pagrindais ir tvarka. Šių taisyklių 15 p. nustatyta, kad nepilnamečio vaiko pavardė gali būti pakeista tik vieno iš tėvų pavarde. Teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose, sprendžiant dėl vaiko pavardės pakeitimo, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo4 str. 1 p.). Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Be to teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas.

Apeliantė nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimą grindžia aplinkybėmis, jog vaikas nuo pat gimimo gyvena su apeliante, todėl gydymo įstaigose ar kitose institucijose dėl skirtingų pavardžių reikia nuolat turėti su savimi giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu atsakovas nesirūpina nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantės nurodytos priežastys nėra pakankamos pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę. Vienodų pavardžių turėjimas neužtikrina giminystės ryšio patvirtinimo teisine prasme ir tokiu aspektu asmenų ryšį galima vertinti tik preliminariai. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo šalys atskirai gyvena nuo 2014-10-21, o šalių nepilnamečiui vaikui atsakovo pavardė suteikta 2013-12-13, ją įrašant gimimo liudijime, kas suponuoja išvadą, kad tai buvo padaryta bendru šalių susitarimu, nesant jokių ginčų ir abejonių.

Apeliantės teigimu, vaiko vardo ir pavardės pakeitimas nedarys jokios neigiamos įtakos šalių nepilnamečiui vaikui ir toks pakeitimas labiausiai atitiktų jo identiškumą, nes jo niekas nevadina G., o dėl savo mažo amžiaus vaikas savęs neidentifikuoja su pavarde K.. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl vardo pakeitimo laiko neįrodytais, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, jog vaiko vardo pakeitimas būtų būtinas, o vien apeliantės asmeninis noras nėra pagrindas pakeisti vaiko vardą. Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių 15 punkte nustatyta, jog nepilnamečio vaiko, kuriam yra suėję 3 mėnesiai, vardas gali būti keičiamas, jeigu turimas vardas neatitinka jo interesų. Nagrinėjamu atveju nei apeliantė ieškinyje ar apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių nepilnamečio vaiko vardas G. neatitiktų vaiko interesų. Apeliantė nenurodo kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos vaiko pavardės ir vardo pakeitimui. Aplinkybė, jog šiuo metu vaikas per mažas suprasti savo pavardės reikšmę ir savęs neidentifikuoja pavarde K., didžiąja dalimi priklauso nuo jį supančios aplinkos ir ją kurančių asmenų elgesio.

Apeliantės įsitikinimu, vaiko vardo ir pavardės pakeitimas neapribos, nesumažins ir neatims, t.y. visiškai niekaip neįtakos atsakovo teisių bendrauti su sūnumi. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokie motyvai neturi įtakos sprendžiamo klausimo vertinimui ir priimto sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atsakovas V. K. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalys dėl išlaidų už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurioje šalys susitarė, kad honoraras už procesinių dokumentų parengimą yra 300 EUR. Teisėjų kolegija vertina, kad tai nėra tinkamas bylinėjimosi išlaidų pagrindimo būdas, kadangi nėra aišku, ar atsakovas iš tikrųjų tokias išlaidas patyrė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš apeliantės priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2015 m. gruodžio 22 d. palikti nepakeistą.