Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovei adv. Jelenai Smirnovai, atsakovui T. K., jo atstovui adv. pad. Sauliui Petroniui, institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei Z. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui T. K. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei pagal atsakovo T. K. priešieškinį ieškovei A. Š. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl vaiko pavardės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Iš byloje esančio teismo ekspertizės akto išvados matyti, kad T. K. yra biologinis E. Š. tėvas. Išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad po ekspertizės akto pateikimo atsakovas neginčija, jog jis yra E. Š. tėvas, ieškovė savo prašymą dėl tėvystės nustatymo palaiko, todėl toks prašymas laikytinas pagrįstu, atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl tenkintinas ir nustatytina, kad T. K. yra E. Š. tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovės reikalavimas nustatyti dukros E. Š. gyvenamąją vietą su ja tenkintinas. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės gyvenamoji aplinka kenktų vaiko interesams, iš institucijos, byloje teikiančios išvadą, pateiktos išvados matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukra. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2014-10-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 300 Eur. Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­timo­si sąlygoms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui. Ieškovė nurodo, kad būtinos išlaidos E. Š. išlaikymui yra 2933 Lt, (849,46 Eur). Spręsdamas dėl vaiko poreikių teismas pažymi, kad E. Š. specialiųjų poreikių neturi, yra sveika. Vertindamas ieškovės pateiktą dukters E. Š. išlaikymo poreikių skaičiuotę, teismas sprendžia, kad dalis nurodytų išlaidų nepagrįstos. Ieškovės nurodytos išlaidos būstui nepagrįstos. Ieškovė nurodo, kad 292 Lt (84,57 Eur) turi būti skiriama būstui, nes ieškovė yra iš mamos gavusi 120000 Lt (34754,40 Eur) paskolą, už kurią senelio name įsirengė butą, kuriame su dukra ir gyvena. Seneliui už gyvenimą name nieko nemoka. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos neįrodytos. Kaip jau minėta, ieškovė gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame name. Todėl svetimo turto esminis pagerinimas, net jeigu tame būste gyvena ir vaikas, negali būti laikomas išlaikymo vaikui dalimi, ir negali tokio turto pagerinimo našta tekti vaiko tėvui. Be to, ieškovė neįrodė, kad ji pati gavo paskolą, kurią turi grąžinti savo motinai. Teismas pažymi, kad tik ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, byloje neesant kitų įrodymų, laikytini nepakankamais įrodyti paskolos gavimo aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad ieškovė į sumą būstui įtraukia ir išlaidas, kurios jos manymu atsiras po 10 metų, ir tai sudarys 10000 Lt (2896,20 Eur) būsto remontui. Taigi, prašo išlaidų, kurių dar nepatiriama. Todėl ieškovės pateikiama skaičiuotė dėl būsto išlaikomo laikytina nepagrįsta. Ieškovė gyvena seneliui priklausančiame name, už gyvenimą jame nemoka. Taigi, ieškovė neįrodė, kad turi išlaidų būstui, kuriame gyvena vaikas. Be to, ieškovė nurodo, kad būsto išlaikymo, t.y. komunaliniai mokesčiai ir namo šildymas sudaro vidutiniškai 261,39 Lt (75,70 Eur), todėl vienam asmeniui tenkanti suma yra 135,70 Lt (37,85 Eur). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tame pačiame name gyvena ir ieškovės senelis, kuris yra namo savininkas, todėl vienam asmeniui tenkanti būsto išlaikymo dalis turėtų būti 87,13 Lt (25,23 Eur). Be to, ieškovė nurodo, kad vaiko maitinimui išleidžia 300 Lt (86,87 Eur) per mėnesį, kartu nurodydama, kad vaikas lanko darželį, kuriame būna iki 16 val., darželyje valgydamas pusryčius, pietus ir pavakarius. Taigi, vaikas namuose valgo tik vakarienę, bei valgo savaitgaliais. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma suma dėl išlaidų vaiko maistui iš dalies nepagrįsta. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) muzikos mokykla kas mėnesį kainuoja 70 Lt (20,27 Eur), tačiau bylos nagrinėjimo metu pati nurodė, kad vasarą dukra užsiėmimų nelanko, nes būna atostogos. Todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodyta suma iš dalies nepagrįsta. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikia akivaizdžiai neteisingus duomenis – nurodo, kad išlaidos kurui (benzinas 11 l/100 km + dujos 13/100 km) ir eksploatacinės išlaidos automobiliui yra 120 Lt (34,75 Eur), tačiau iš jos pačios pateiktų dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad ji važinėja automobiliu, kuris varomas dyzelinu. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytų vaiko būtinųjų poreikių duomenis daro išvadą, kad atsakovė yra nesąžininga, pateikdama duomenis apie vaiko būtinuosius poreikius. Be to, ieškovė nurodo, kad vaiko atostogų išlaidos yra 4000 Lt (1158,48 Eur) per metus, t.y. 333 Lt (96,44 Eur), tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti į kokias keliones, kurios kainavo 4000 Lt vyko. Be to, teismas sprendžia, kad tokiu reikalavimu pati ieškovė nori nepagrįstai gauti naudą iš atsakovo, nes nurodo, kad į atostogų kainą turi būti įskaityta ir atostogose vaiką lydinčio asmens, t.y. jos pačios išlaidos. Taigi, patenkinus tokį ieškovės reikalavimą, atsakovas faktiškai finansuotų ieškovės kelionių išlaidas. Be to, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl namų apyvokos ir apstatymo daiktų, kaip išlaikymo dalies vaiko poreikiams tenkinti, iš dalies nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokie ieškovės nurodomi daiktai, kaip buitinė technika, baldai (išskyrus vaiko kambario baldus), indai, stalo įrankiai, kiekviename būste yra nepriklausomai nuo to, ar jais naudojasi ir vaikas, todėl nelaikytina, kad vaiką auginantis asmuo dėl to patiria papildomų išlaidų. Ieškovės reikalavimas dėl išlaidų vaiko auklei priteisimo neįrodytas. Ieškovės pozicija šioje dalyje nenuosekli. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad vaikas darželyje būna iki 16 val., tačiau baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovė nurodė, kad vaikas darželyje būna iki 12 val., nes ilgiau būti darželyje dar per mažas. Ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad samdo auklę, nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus dėl vaiko poreikių, rašytinius įrodymus, sprendžia, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, o jo būtiniesiems poreikiams patenkinti yra pakankama 300 Eur suma. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams, net jei ieškovė tokią sumą ir išleistų, iš dalies priklauso ir nuo išlaidų organizavimo bei tikslingumo, todėl toks subjektyvus kriterijus, kaip ieškovės išlaidų organizavimas negali tapti našta vaiko tėvui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

Teismas atsižvelgia į ieškovės turtinę padėtį, kad ji yra bloga, nes atsakovės pajamos yra mažos, ji nedirba, studijuoja, gyvena seneliui priklausančiame name, prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo. Tačiau, kaip jau minėta, materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, todėl ieškovei gaunant mažas pajamas, negalima perkelti visos išlaikymo pareigos tik atsakovui. Be to, sprendžiant dėl ieškovės elgesio siekiant užtikrinti vaiko poreikius, pastebėtina, kad ieškovė nedirba dėl jos pačios pasirinkimo. Nors ji turi kosmetologės specialybę, kuri yra paklausi, ir darbo praktikos, bei galėtų gauti pajamas, tiek pagal darbo sutartį, tiek dirbant individualiai, tačiau pasirinko mokymąsi (duomenys neskelbtini), kur įgijusi naują specialybę, kaip nurodo pati, uždirbs daugiau. Tai, kad ieškovei 2015 m. gegužės 5 d. diagnozuota strėnų gėla su sėdimojo nervo neuralgenija, ir negalavimai pasireiškė prieš 1,5 savaitės, nelaikytina, kad ieškovė dėl šių negalavimų negalėjo ir negalės gauti darbinių pajamų, dirbti tam tikro darbo. Iš pateikto dokumento matyti, kad negalavimai atsirado nesenai, nėra jokių duomenų, kad tai nuolatinio pobūdžio, ilgai truksiantys negalavimai. Teismas daro išvadą, kad ieškovė dėl subjektyvių priežasčių pakliuvo į tokią padėtį, kad gauna mažas pajamas.

Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo darbo užmokestis, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, yra didelis. Atsakovo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-05-31 svyravo nuo 4007,12 Lt (1160,54 Eur) iki 5557,58 Lt (1609,59 Eur). Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ir bylos nagrinėjimo metu jo darbo užmokestis yra virš 4000 Lt (1158,48 Eur). Atsakovas nurodė, kad darbo metu tenka vykti į komandiruotes, tenka dirbti naktimis. Atsakovas yra sveikas, specialių išlaidų sveikatai neturi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas yra įsigijęs butą, kuriam įsigyti gavęs kreditą (t. 2, b.l. 83-95, 105-109, 110). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti dukrai E. didesnį nei minimaliems poreikiams tenkinti pakankamą išlaikymą, kad būtų užtikrintas maksimalus vaiko lavinimas. Taip pat atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, kad tikslinga iš atsakovo priteisti 180 Eur išlaikymą dukrai E. kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jų tvarkymą uzufrukto teise pavedant ieškovei.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš T. K. dukters E. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013-10-01 iki 2013-11-22. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebevedė bendro ūkio ir nebegyveno kartu nuo 2013 m. rugpjūčio 26 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2013-10-01 iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. iki 2013-11-22 neteikė išlaikymo dukrai, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas pažymi, kad lėšų vaiko išlaikymui teikimas, jo forma, tuo metu, kai šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo jų susitarimo reikalas, tokie susitarimai negali būti priverstinai vykdomi, ir nėra pagrindas tokiu susitarimu teismui vadovautis nustatant priteisiamo išlaikymo dydį. Tokių susitarimų pagrindu vykęs lėšų teikimas negali būti laikomas išlaikymo teikimu „į priekį“. Be to, atsakovas savo pavedimuose nėra nurodęs už kokius laikotarpius pervedinėjo išlaikymą dukrai. Teismas sprendžia, kad atsakovas jokių duomenų, kad teikė vaikui išlaikymą už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-22 nepateikė. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai E. už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-11-22, skaičiuojant po 180 Eur per mėnesį, t.y. už visą 2013 m. spalio mėn. ir už 22 lapkričio mėn. dienas, iš viso 312 Eur.

Dėl vaiko pavardės

Sprendžiant dėl vaiko pavardės pakeitimo, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti ir į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Šiuo konkrečiu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Vėliau jie susipyko, išsiskyrė, tačiau atsakovas žinojo, kad ieškovė laukiasi. Šalims gyvenant atskirai, jiems gimė dukra. Dukters gimimo metu atsakovas su ieškove nebendravo. Ieškovei nebendraujant su atsakovu ir jiems esant nesusituokus, ieškovė dukters gimimą įregistravo civilinės metrikacijos įstaigoje, dukteriai buvo suteikta ieškovės pavardė „Š.“. Po dukters gimimo šalys susitaikė ir vėl vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Tačiau atsakovas su ieškove nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą, kad atsakovas būtų įrašytas kaip vaiko tėvas ir vaikui būtų pakeista pavardė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas dar prieš dukters gimimą, šalims negyvenant kartu, pervesdavo pinigus į ieškovės sąskaitą, nurodydamas, kad tai pinigai vaikui. Ir po dukters gimimo atsakovas teikė išlaikymą dukrai. Be to, tarp atsakovo ir jo dukters E. Š. susiformavę tėvo – vaiko ryšiai. Atsakovas bendrauja su dukterimi, o ši jį suvokia kaip tėvą. Ieškovei kreipusis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jam kyla abejonių, jog E. Š. yra jo dukra. Atlikus DNR ekspertizę atsakovas dėl tėvystės nustatymo neprieštaravo. E. Š. gimė (duomenys neskelbtini) taigi jai netrukus sueis 3 metai. Teismas sprendžia, kad jos socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra galutinai susiformavęs, šiame amžiaus tarpsnyje vaikai save dažniau identifikuoja ne pagal pavardę, o pagal vardą. Be to, yra susiformavę tėvo ryšiai su nepilnamečiu vaiku. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę visais tais atvejais, kai tėvas yra žinomas. Aplinkybė, kad dukra visą laiką nuo gimimo gyveno ir tebegyvena su motina, nepaneigia vaiko teisės žinoti savo tėvą. Pripažintina, kad vaiko pavardės pakeitimas nepažeis vaiko identiškumo, išsaugos su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK3.3 str.) pagrįstu laikytinas atsakovo reikalavimas pakeisti vaiko pavardę iš „Š.“ į „K.“ (CK3.167 str. 1 ir 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė proceso metu patyrė 1865 Lt (145 Lt žyminis mokestis ir 1720 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas proceso metu patyrė 2894 Lt (1050 Lt išlaidos ekspertizei apmokėti, 144 Lt žyminis mokestis ir 1700 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti). Ieškovė įstatymo buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, kuris pagal priteisiamą sumą priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str.).

Teismas, atsižvelgia į tai, kad byloje buvo nagrinėjamas tiek ieškinys, tiek priešieškinis.

Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 87,38 proc. (2 reikalavimai patenkinti 100 proc., vienas reikalavimas patenkintas 62,15 proc.), priešieškinis patenkintas 100 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 12,62 proc. (100-87,38) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, atmetus išlaidas už ekspertizę. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 67,39 Eur (232,71 Lt).

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista – 74,16 Eur.

Pašto išlaidos (14,84 Eur) paskirstomos proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio daliai, todėl iš A. Š. priteistina 8,39 Eur, o iš T. K. priteistina 6,45 Eur valstybei.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir šį faktą įregistruoti Kauno civilinės metrikacijos skyriuje: (duomenys neskelbtini) padarytą E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), papildyti ir skiltyje „Tėvas“ įrašyti: „T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis“, pakeičiant E. Š. pavardę į „K.“.

Nustatyti E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dukters E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-10-01 iki 2013-11-22, iš viso 312 Eur (tris šimtus dvylika eurų).

Vaiko lėšų tvarkytoja iki jo pilnametystės uzufrukto teise paskirti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 67,39 Eur bylinėjimosi išlaidas T. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 74,16 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 16 ct) žyminį mokestį ir 6,45 Eur (šešis eurus 45 centus) pašto išlaidas valstybei.

Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,39 Eur (aštuonis eurus 39 centus) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.