Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-09-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-181-899/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-19
Bylos Nr.
eII-181-899/2025
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00145-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Pažeidėjas
Ž. B.
Kategorijos
  • 17.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-181-899/2025Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00145-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.2; 22.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 19 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Editai Leščinskienei, Indrei Kučinskaitei, Daivai Girdenienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam Ž. B., jo atstovei advokatei L. P.-L.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovams K. G., D. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės L. P.-L. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025-05-08 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas T. B. 2025-04-03 Ž. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 5 dalį dėl to, kad Ž. B. 2025-04-03, 13.51 val. (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė), 60,720 km, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas transporto priemonę „BMW520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 80 km/h greičiui, važiavo 124 km/h greičiu ir, įvertinus paklaidą, viršijo leistiną greitį 40,28 km/h. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant Ž. B. iki 2025-04-18 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 170 Eur baudą ir nurodyta, kad asmeniui skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. B. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2025-05-05.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025-05-08 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 215 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

2025-06-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. atstovės advokatės L. P.-L. 2025-05-28 skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodoma, kad nusižengimo padarymo Ž. B. neneigė, pareigūnams jį sustabdžius su nusižengimo padarymu sutiko, tačiau nagrinėjant nutarimą viešame posėdyje žodinio proceso tvarka administracinį nusižengimą nagrinėjančiai tyrėjai J. M. pateikė detalesnes aplinkybes ir informavo, kad nusižengimo padarymo metu jo sveikatai grėsė pavojus - ypatingai skaudėjo pilvą ir jautė silpnumą dėl savo prastos savijautos, dėl ko skubėjo pasiekti saugią vietą sustojimui. Be to, prisiminė, kad spidometras tuo metu rodė ne 124 km/val., bet 115 km/val., o tai gali patvirtinti ir kartu važiavusi draugė R. K.. Pareiškėjas neneigia savo kaltės, žino, kad važiavo neleistinu greičiu, padėjo išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes ir labai nuoširdžiai gailisi bei pergyvena dėl padaryto nusižengimo, dalyvavo aktyviai procese, tačiau, vertinant visas su nusižengimu susijusias ir reikšmingas aplinkybes, administracinio poveikio priemonės per griežtos. Pareiškėjas nusižengimo padarymo metu jautė grėsmę sveikatai, kadangi kelyje ūmiai pradėjo skaudėti pilvą. Dar iki nusižengimo padarymo buvo atsiradę sveikatos problemų dėl (duomenys neskelbtini) ir labai skaudėjo skrandį. Ši diagnozė nustatyta pakankamai seniai, kadangi pareiškėjui dar 2020-10-13 buvo diagnozuota būtent (duomenys neskelbtini) liga bei nustatytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, sirgdamas penkerius metus, puikiai žino, kokios neigiamos pasekmės gali kilti laiku nesiėmus atitinkamų veiksmų (gali pradėti viduriuoti, vemti, o dėl ūmaus skrandžio skausmo apskritai turi būti ramioje būsenoje), o šiuo konkrečiu atveju laiku nesustojus saugioje vietoje. Būtent toje atkarpoje, kurioje buvo padarytas nusižengimas, saugios vietos sustoti nebuvo, prastėjanti savijauta lėmė tai, kad buvo viršytas greitis ir skubėta į artimiausią degalinę saugiam sustojimui ir pagalbos sau suteikimui. Dėl tokios prastos savijautos buvo kreiptasi į gydytojus, buvo paskirtas gydymas vaistais, kuris tęsiasi dar iki šiol, o tai patvirtina į bylą pateikiami receptai. Jau ne vieną kartą dar iki padarant nusižengimą pareiškėjui teko išgyventi sudėtingas ir nemalonias situacijas, kuomet dėl patiriamo skausmo pilvo srityje privalo nedelsiant atsitraukti nuo daromos veiklos, išgerti vaistų ar spėti į tualetą. Pažymėta, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) simptomų yra skrandžio ertmės diskomfortas, kai kuriais atvejais netgi pykinimas ir netgi tuštinimo sutrikimai. Pažymėta, kad nuo nepakeliamų galvos skausmų ir dėl to susijusių kitų pojūčių pareiškėjas kreipėsi 2024-09-04 į gydytojus, kuomet jam buvo diagnozuota dar ir (duomenys neskelbtini), be to, dėl galvos skausmo ir su tuo susijusiu pykinimu ir kitais diskomfortą keliančiais pojūčiais pareiškėjas kreipėsi į gydytojus ir 2025-03-20, kas patvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu greičio viršijimą sąlygojo grėsmė sveikatai ir poreikis greičiau sustoti saugioje vietoje, kur būtų galima pasinaudoti tualetu, išgerti vaistų ir pabūti ramybės būsenoje, kad ūmūs skausmai ir simptomai praeitų. Pažymėta, kad tiek vienu, tiek kitu sveikatos sutrikimu yra jaučiami pilvo skausmai, pykinimas, yra virškinimo sutrikimų. Pareiškėjo sveikatos būklė lėmė, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą viršydamas greitį būtent saugodamas savo sveikatą ir dėl kilusios grėsmės jai. Kad ir kaip būtų, nusižengimas, susijęs su greičio viršijimu, nėra bereikšmis, todėl pareiškėjas tikrai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, kurį jis padarė dėl būtinojo reikalingumo. Administracinis nusižengimas padarytas kelyje (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skir. juosta d. pusė), (duomenys neskelbtini), šiame ruože nebuvo saugios vietos, kurioje galėtų sustoti pareiškėjas netrukdant kitiems eismo dalyviams bei paprašyti pagalbos. Taip pat dėl skrandyje sukilusio blogumo pareiškėjas tinkamai negalėjo suvokti, ar yra reikalinga tuštintis, ar dėl pykinimo jam staiga ir ūmiai suprastėjo savijauta. Atkreiptas dėmesys į tai, kad toje atkarpoje, kurioje viršytas greitis, nėra pėsčiųjų perėjos, gyvenamųjų namų, žmonės per važiuojamąją kelio dalį nevaikšto, jokiems asmenims ar turtui nepadaryta jokia žala, tiesiog siekta išvengti žalos savo sveikatai. Šiuo atveju greitis viršytas dėl sveikatos problemų, kas turėtų būti vertinama ne formaliai, o skiriant nuobaudą į tai atsižvelgta ir, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., sumažinta kiek įmanoma skirta nuobauda ir specialiosios teisės atėmimo laikotarpis, arba netgi nuobauda panaikinta. Taip pat pažymėta, kad vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui yra reikalingas darbui, nes darbo pobūdis yra pamaininis, susijęs su budėjimu paromis ir valstybės saugumo užtikrinimu. Netekus vairuotojo pažymėjimo, netektų ir darbo, kadangi vairavimas tiesiogiai įeina į darbo funkcijas. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, be to, dėl savo gabumų yra paskirtas dirbti greito reagavimo komandoje, o tai reškia, kad specialioji teisė yra būtina, nes darbo funkcijos siejamos su patruliavimu, be to, tenka kai kuriais atvejais itin greitai reaguoti į įvykius, vykti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) tarnybą (duomenys neskelbtini) automobiliu. Tai lemia, kad pareiškėjas privalo būti itin mobilus. Specialiosios teisės praradimas lemtų tai, kad pareiškėjas prarastų ir darbą. Be to, pats darbo pobūdis yra reikšmingas ne tik pačiam pareiškėjui, bet, atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir į tokios specialybės darbuotojų trūkumą, būtų užtikrinamas ir valstybės interesas. Šiuo metu yra ypatingai reikalinga stipresnė Lietuvos valstybės apsauga, be to, šiuo metu šiose srityse dirbančių Lietuvos piliečių trūksta. Būtent dėl šių priežasčių pareiškėjas privalo išsaugoti vairuotojo pažymėjimą. Šį darbą pareiškėjas dirba kaip pagrindinį darbą. Darbovietėje yra vertinamas kaip geras specialistas, yra atsakingas, geras darbuotojas, tinkamai atliekantis savo pareigas, todėl būtų labai apmaudu, kad sveikatos suprastėjimas ir dėl to viršytas greitis jaunam žmogui užkirstų kelią siekti karjeros aukštumų ir taip būtų bloginama jo charakteristika, o juolab, kad pareiškėjas gailisi, ir administracinio nusižengimo nuobaudos tikslas jau yra pasiektas, nepaisant to, kad dar nėra atimta specialioji teisė vairuoti. Kadangi pagrindinėje darbovietėje pareiškėjo darbo užmokestis yra tik minimalus, jis turi ir papildomą darbą, kurį dirba laisvu nuo pagrindinio darbo metu, nes mėnesinių pajamų nepakaktų pragyvenimui - dirba ir maisto išvežiojimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu pagal individualios veiklos pažymą. Specialiosios teisės vairuoti atėmimas ženkliai pablogintų pareiškėjo padėtį visuomenėje, nes prarastų ne tik pagrindinį darbą bet ir papildomą veiklą bei pajamų šaltinį, kas jaunam žmogui gali sukelti negrįžtamų pasekmių ateityje ir pareiškėjas tai puikiai supranta. Iš pateiktų charakteristikų matyti, kad pareiškėjas nėra piktybiškas, nėra chuliganas, kuris tyčia pažeidinėja taisykles. Priešingai, pareiškėjas yra ramaus būdo, atsakingas, kruopštus, patriotiškas bei sąžiningas. Be to, pareiškėjas ne tik dirba dviejuose darbuose, mokosi, bet ir prižiūri savo 85 metų amžiaus močiutę, gyvenančią kartu su juo ir turinčią didelių specialiųjų poreikių lygį. Močiutė sunkiai vaikšto, turi daug sveikatos problemų dėl kurių ji pati negali pasirūpinti savo sveikata, todėl tai daro pareiškėjas su savo motina. Šeimoje pareiškėjas yra vienintelis turintis vairuoto pažymėjimą ir jo atėmimas reikštų, kad šeima susidurtų su labai dideliais sunkumais ir dėl rūpinimosi labai senyvo amžiaus močiute, kurią reikia vežti pas gydytojus dėl jos riboto mobilumo ir negalėjimo to padaryti pačiai. Be to, darbo praradimas dėl vairuotojo teisių netekimo pakenktų ir finansinei pareiškėjo šeimos gerovei, nes tiek pareiškėjo, tiek jo močiutės finansinė padėtis nėra itin gera, pareiškėjas uždirba viso labo minimalią mėnesinę algą, prisiduria gaudamas papildomas lėšas iš papildomos kurjerio veiklos, bet specialiosios teisės praradimas lemtų, kad nei pagrindinio, nei papildomo darbo pareiškėjas nebeturėtų. Nutarime nurodytas faktas, kad pareiškėjas už greičio viršijimą jau yra baustas jau eilę kartų ne itin atitinka realybės ir aplinkybių. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjui yra skirtos 5 nuobaudas per gana trumpą laiko tarpą nuo 2024-08-14 iki paskutinio nusižengimo 2024-11-18, viso labo per tris mėnesius, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas piktybiškai viršija greitį. Gavus vairuotojo pažymėjimą, pareiškėjui kurį laiką reikėjo priprasti prie vairuojamo automobilio, be to, papildomo darbo pobūdis, kai reikia pristatyti maistą, yra keliantis stresą, nes klientai nori kuo greičiau gauti maistą, o tai kėlė įtampą, norėdavosi pagreitinti maisto pristatymo procesus, todėl laikotarpiu nuo 2024-08-14 iki 2024-11-18 ir buvo padaryti keli nusižengimai nežymiai viršijant leistiną greitį. Tačiau patys administraciniai nusižengimai yra padaryti viršijant leistiną greitį viso labo tik 15 km/val., 13 km/val., 25 km/val., 2 km/val., 20 km/val. Matyti, kad greičio viršijimas nėra labai didelis, nes greitis viršytas iš nepatyrimo ir patiriamo didelio streso atliekant maisto pristatymo veiklą. Akivaizdu, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi bei pasimokė po paskutinio nusižengimo padarymo, t. y. nuo 2024-11-18 iki šio nusižengimo padarymo, nei kartą daugiau nebuvo baustas už greičio viršijimą. Ankstesnių administracinių nusižengimų aplinkybes pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, to neneigė, bet priešingai, akivaizdžiai matyti, kad iš ankstesnių padarytų nusižengimų pasimokė ir elgesys pasitaisė, o nagrinėjamas nusižengimas iš esmės padarytas ypatingomis aplinkybėmis, kai grėsė pavojus sveikatai ir dėl ūmaus skausmo reikėjo skubios pagalbos. Negana to, nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 416 str. 5 dalį dėl to, kad leistinas 80 km/val. greitis buvo viršytas 40,28 km/val., kas reiškia, kad šiuo atveju nuo švelnesnės atsakomybės ir pasekmių skiria vos 0,28 km/val. skirtumas, kas vėlgi rodo, kad tokios griežtos pasekmės negali būti skiriamos, kadangi jo nusižengimas nėra tokio pavojingo masto, kaip nepagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas neginčijo pažeidimo fakto, o nuoširdžiai gailėjosi ir nevengė atsakomybės už padarytą nusižengimą, kas yra laikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe ANK 35 str. 1 d. 1 punkto pagrindu. Pabrėžta, kad nėra jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad viršytas greitis buvo 40,28 km/val., o suapvalinus sveikuoju skaičiumi 40 km/val. turėtų būti taikoma ANK 416 str. 4 d. Pareiškėjo įsitikinimu, institucija neteisėtai padarytą nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 416 str. 5 d., o ne ANK 416 str. 4 d. Pažymėta, kad pagal skundžiamo nutarimo duomenis, pareiškėjas greitį viršijo 0,28 km/val. Taigi, šiuo nuo švelnesnės sankcijos, numatytos ANK 416 str. 4 d., skiria 0,28 km/val. skirtumas. Akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjas viršija greitį net ne sveikuoju skaičiumi, o viso labo tik 0,28 km/val. dalimi. Institucija traktavo, kad greitis viršytas daugiau nei 40 km/val., tačiau nėra suprantama, kodėl greitis nenurodytas vien sveikais skaičiais, t. y. suapvalinta iki sveikųjų skaičių, kaip yra įprastoje praktikoje. Pabrėžta, kad pagal vyraujančią praktiką kitų pažeidėjų užfiksuoti greičio viršijimai yra nurodomi sveikaisiais skaičiais, o ne šimtosiomis ar šimtosiomis dalimis. Teismų praktikoje nėra atvejų, kad greičio slenkstis būtų viršytas dešimtosiomis ar šimtosiomis dalimis, kadangi greičio viršijimas yra fiksuojamas tik sveikaisiais skaičiais ir apvalinimas pagal matematikos taisykles. Taigi, ir šiuo atveju institucija privalėjo greitį apvalinti iki sveikųjų skaičių, t. y. iki 40 km/val. Tuo tarpu vadovaujantis teismų praktika, kai greitis viršijamas 40 km/val., yra taikoma būtent ANK 416 str. Pažymėta, kad viešai prieinamuose Kelių eismo taisyklių mokymų platformose nurodoma, kad greičio viršijimas yra apvalinamas sveikaisiais skaičiais, ir pagal ANK 416 str. 5 d. atsako tas, kas viršijo greitį 41 km/val. Tokios praktikos, kad greičio viršijimas būtų nustatytas ne sveikuoju skaičiumi apskritai nėra. Pats ANK 416 straipsnis, numatantis atsakomybę už greičio viršijimą, pažeidimo ribas nustato sveikais skaičiais. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, akivaizdu, kad greičio nurodymas per kablelį nėra priimtina praktika ir institucija neteisėtai bei nepagrįstai nužengimą kvalifikavo pagal ANK 416 str. 5 dalį, o ne pagal ANK 416 str. 4 dalį, kas sukelia ženkliai švelnesnes pasekmes. Pažymėta, kad priimtas skundžiamas nutarimas yra formalaus pobūdžio, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į visą kompleksą faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo pavojingumo vertinimui reikšmės turi tai, kad administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių eismui, be to, nenustatyta sunkinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija, pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Nagrinėjamu atveju turėtų būti atsižvelgtina į tai, kad greitis viršijo 40 km/ val. ir turi būti taikoma ANK 416 str. 4 d., be to greičio viršijimą lėmė sutrikusi pareiškėjo sveikata, dėl staigaus ir ūmaus pilvo skausmo skubiai reikėjo pagalbos. Realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas nėra piktybinis pažeidėjas, administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo nihilistinio požiūrio į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles bei poveikio priemones už jų pažeidimą. Pareiškėjas vertintinas, kaip doras ir sąžiningas, atsakingas, bendradarbiaujantis, dėl padaryto nusižengimo labai gailėjosi, padėjo jį išaiškinti. Pareiškėjas taip pat yra teigiamai charakterizuojamas aplinkinių. Pareiškėjas sutinka prisiimti atsakomybę už padarytą nusižengimą ir kilusias neigiamas pasekmes, tačiau kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje. Įvertinus šių neigiamų pasekmių pobūdį, trukmę, apimtį bei šio konkretaus nusižengimo pavojingumą (realaus pavojaus nesukėlė, žala nepadaryta, kiti eismo taisyklių reikalavimai nepažeisti, gerai charakterizuojamas, yra išskirtinių aplinkybių dėl kurių turi būti panaikinama nuobauda arba sušvelninama), o taip pat įvertinus asmenybę, t. y. tai, kad asmuo nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, šis nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio. Specialiosios teisės atėmimas savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būdų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta nuobauda ne pagal tą straipsnio dalį. Be to, administracinių nuobaudų tikslų įmanoma pasiekti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustačius trumpesniam laikotarpiui nei sankcijoje numatytas minimumas. Skundu prašoma Ž. B. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 str. 5 d., perkvalifikuoti pagal ANK 416 str. 4 d. ir atitinkamai sumažinti skirtą baudą bei, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d., neskirti specialiosios teisės atėmimo. Netenkinus šio prašymo, padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 416 str. 4 d. ir skirti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą bei sumažinti baudą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad institucija su Ž. B. atstovės advokatės L. P.-L. skundu ir jame išdėstytais motyvais nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nors pareiškėjas ir jo atstovė nurodo, jog pareiškėjo vairuoto automobilio važiavimo greitis 115 km/h, nes tokį greitį rodė jo vairuotos transporto priemonės spidometras, ir tai matė ne tik pareiškėjas, bet ir jo draugė, tačiau šią skunde nurodytą aplinkybę paneigia administracinio nusižengimo byloje esantis rankiniu greičio matuokliu „Laser Cam 4“, Nr. LE0883, patikros sertifikato Nr. 2035437, padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad automobilio „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis buvo 124 km/h, o pritaikius matavimo prietaiso paklaidą nustatytas 120,28 km/h važiavimo greitis. Rankinio greičio matuoklio parodymų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo, nes jam atlikta metrologinė patikra, kuri yra galiojanti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundo reikalavimas perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą pavojingą, priešingą teisei veiką yra nepagrįstas. Institucijos nuomone, šiuo atveju taip pat nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo Ž. B. atstovės advokatės P.-L. skundo reikalavimą - pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ir sumažinant paskirtos baudos dydį arba skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas, laikotarpiui ir skiriant baudą, mažesnę, nei numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėtinu atveju, įvertinus pareiškėjo asmenybę, jo bei atstovės nurodytas aplinkybes ir argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui ir ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos skyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė pateiktą skundą. Papildomai paaiškino, kad spidometras rodė 115 km/h, bet pripažįsta, kad užfiksavo didesnį greitį. Turėtų teisingai rodyti, nes mašina techniškai tvarkinga. Nematė greičio matuoklio. Važiavo iki 115 km/h, o kai pamatė 115 km/h, tai nuėmė koją nuo greičio pedalo. Važiavo 115 km/h greičiu, o ne 124 km/h. Šalia sėdėjo draugė R. K., ji gali patvirtinti, nes ji pati jam sakė, kad matė spidometrą. Sutinka, kad greitis buvo matuotas rankiniu matuokliu. Nežino, kodėl jis rodė 124 km/h, neturi atsakymo, bet būna, kad sistemos klysta. Teisę vairuoti įgijo praeitais metais balandžio mėnesį. Gailisi bendrai, nes vis tiek viršijo greitį. Bando pasakyti tai, kokį greitį matė. Iki 120 km/h greičio rodyklė nebuvo pakilusi. Dirba (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu yra po darbo, po budėjimo, atbudėjęs vieną parą, miegojęs 1 valandą. 2025-04-03 jautėsi gana gerai, o paskui pajuto pilvo išpūtimą ir rūgšties kilimą į viršų. Pagalvojo, kad galimai reiktų skubiai į tualetą. Žmonių aplinkui nebuvo, mašinų irgi, degalinė buvo už kokių 100-150 m. Nusprendė greičiau pasiekti degalinę ir nusprendė truputį viršyti greitį. Pareigūnai sustabdė beveik prie degalinės. Priėjo, prisistatė, pasakė, kad viršytas greitis, sutiko su viskuo, kad kuo greičiau patektų į degalinę. Galvojo, kad nieko nebus, gal bauda ir viskas. Turi skrandžio (duomenys neskelbtini). Yra taip buvę, kad prireikia į tualetą. Pilvą pučia, geria gerąsias bakterijas, mažai miego darbe, tai irgi turi reikšmės sveikatai. Jeigu atimtų teisę vairuoti, negalėtų dirbti (duomenys neskelbtini), nebegalėtų dirbti maisto išvežiotoju ir tai pasunkintų finansinę padėtį. Močiutė serga, reikia vežioti, motiną irgi, o jis vienintelis vairuojantis. Kalbėjosi su kuopos vadu dėl šios situacijos, tai be teisės negalėtų dirbti vairuotoju, todėl jį atleistų iš šios vietos ir pareigų. Vairuotojų ir taip mažai, reiktų, kad kažkas jį pakeistų. Visos pozicijos, kurioms nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, yra užimtos, realiai būtų atleistas iš darbo. Gyvena su močiute ir motina. Močiutė yra neįgali, negali vaikščioti pati. Reikia pagalbos, kad galėtų pasiekti gydytojus. Dėl to, kad jo veiksmus kvalifikavo pagal 5 dalį, mano, kad dėl tokio minimalaus skirtumo galėjo ir mažiau traktuoti, nes supranta, tai gėdinga situacija. Po šios nuobaudos važiuoja taisyklingai. Po teisės išsilaikymo buvo baustas už greičio viršijimą gal 5 kartus. Sutinka, kad baustas 8 kartus už greičio viršijimą. Baustas, nes kai dirba maisto išvežiotoju, turi limitą dėl maisto pristatymo, o norėdamas turėti gerus atsiliepimus viršija greitį. Buvo važiuota 115 km/h greičiu, o ne 124 km/h greičiu, be to, tuo metu turėjo sveikatos problemų, tačiau apie tai policijos pareigūnams nenurodė, nes norėjau, kad greičiau viskas vyktų ir toliau galėtų važiuoti į degalinę. Greitis buvo viršytas apie 150 m atstumu iki degalinės. Kelyje, kuriuo važiavo, nebuvo vietų patogiai sustoti, kad išspręstų jam iškilusias problemas, nes tai buvo greitkelis, nors ir ne magistralė, bet vis tiek nebuvo kaip išsukti iš kelio. Sustoti kelkraštyje būtų buvusi galimybė, bet tai nebūtų padėję, kadangi jam reikėjo į tualetą. Tuo metu jautė aštrius, duriančius skausmus per pilvą, tai nusprendė greičiau atsirasti degalinėje, kur yra tualetas. Protokolo surašymas užtruko virš 10 min., iki to laiko dar nebuvo nuėjęs į tualetą - toliau laukė, kentėjo. Pareigūnai jo neklausė, kur skuba, tik klausė, ar sutinka su greičio viršijimu, po to nuėjo į savo automobilį, paskui pakvietė jį ir padavė protokolą, o tada jau nuvažiavo tiesiai į degalinę. Policijos pareigūnams jokių greičio viršijimo priežasčių nenurodė, o tiesiog pasirašė protokolą dėl pažeidimo, nes norėjo, kad greičiau paleistų. Važiavo 115 km/h greičiu, nors fiksuotas greitis buvo 124 km/h, bet pareigūnams nesakė, kad greitis buvo mažesnis nei yra užfiksuotas, kadangi galvojo, jog jie pradės visko klausinėti, o tiesiog norėjo greičiau į tualetą.

Liudytoja R. K. teisme parodė, kad yra iškviesta paliudyti apie tai, kad Ž. B. yra negerai su sveikata ir buvo viršytas greitis. Apie įvykį žino, nes kai buvo viršytas greitis, ji buvo automobilyje. Tuo metu jie važiavo pasivažinėti ir ties kavine „(duomenys neskelbtini)“ B. prasidėjo negerumai: jis pajautė karščio mušimą, skrandžio skausmus, jam pradėjo sukti pilvą. Norėjo sustoti kažkur pakelėje, bet kadangi yra suaugę žmonės, tai ieškojo degalinės, kad būtų palengvinta ta situacija, nes Ž. B. buvo pradėję sukti vidurius, tai tada gal truputį viršijo greitį, tuo metu spidometras rodė 115 km/h greitį. Matė 115 km/h greitį, tuo metu sėdėjo šalia Ž. priekinėje sėdynėje, o sėdint šalia, iš šono matėsi 115 km/h greitis, bet galėjo būti 116 ar 117 km/h greitis. Spidometras automobilyje rodo elektroninius skaičius, bet ji stebėjo spidometro rodyklę, nes tuo metu Ž. B. pasidarė blogai ir ji buvo prie jo pasilenkusi, todėl matė rodomą greitį. Jie pradėjo skubėti, kadangi Ž. pradėjo spazmuoti, skaudėti, tai tada jis gal ir paspaudė didesnį greitį, todėl ji ir stebėjo spidometrą. Greičio didinimas gavosi automatiškai, nes žmogus nebegalėjo kentėti, o kalbos automobilyje apie greičio didinimą nebuvo. Nepajuto, kad kažkiek yra viršijamas greitis, tik pastebėjo iš šono, kad juos stabdo policija. Į spidometrą žiūrėjo kelias sekundes – į jį tik užmetė akį. Iki jos pažiūrėjimo į spidometrą ar po pažiūrėjimo į spidometrą greitis neturėjo būti didesnis - būtų pajutusi, jeigu būtų paspaustas greičio pedalas, kadangi yra vairuojantis žmogus, t. y. būtų pajutusi, kad važiuoja nebe 115 km/h greičiu, o 124 km/h greičiu. Jiems atrodė, kad nusižengimo įforminimas truko labai ilgai, bet nežino, kiek minučių jis iš tikrųjų truko. Pokalbio tarp Ž. B. ir policijos pareigūnų negirdėjo, nes Ž. buvo pakviestas į pareigūnų automobilį. Ž. B. turi skrandžio, žarnyno problemų ir tai yra pasikartojančios problemos. Nežino, ar Ž. įvykio dieną vartojo vaistus, bet šiaip juos vartoja. Po įvykio jie dažnai važiavo kartu, Ž. B. yra pažangus vairuotojas, nusižengimų nedaro. Ž. B. teisė vairuoti reikalinga kiekvieną dieną darbe ir vairuojant „(duomenys neskelbtini)“, taip pat reikia pagalbos šeimos nariams, nes yra serganti močiutė, kurią reikia pavežti. Ž. darbe vertinamas kaip pareigingas, atsakingas, geras darbuotojas, nusižengimų darbe neturi. Nežino, ką policijos pareigūnai klausė Ž. B., nes jie ne prie jos langelio stovėjo. Ž. nesakė pareigūnams, kad jis skubėjo, nes reikia į tualetą, kadangi jie nesitikėjo, jog viskas taip ilgai užtruks – galvojo, jog per kelias sekundes patikrins dokumentus ir viskas. Juos sustabdę ir prie jų priėję policijos pareigūnai nesakė, kad yra viršytas greitis – jie tiesiog pasiėmė dokumentus ir nusinešė į savo mašiną. Stresinėse situacijose Ž. B. dažniausiai keikiasi ir nekalba. Šiuo atveju Ž. mušė prakaitas, raudonis, jis keikėsi.

Liudytojas T. B. teisme parodė, kad Ž. B. nepažįsta, tik su juo yra susitikę kaip su pažeidėju, nes yra policijos pareigūnas. Pagal jo paties surašytą balandžio 3 d. protokolą Ž. B. viršijo leistiną greitį, greitis buvo fiksuojamas kelio (duomenys neskelbtini) ties kavine „(duomenys neskelbtini)“, o užfiksavus greitį, buvo sustabdytas vairuotojas, jam buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. Su pažeidimu ir greičio parodymais greičio matuoklyje, fiksuotu vaizdo įraše, vairuotojas sutiko. Negali pasakyti, ar buvo klausiama vairuotojo, dėl kokių priežasčių jis viršija greitį, o ar vairuotojas dėl to ką nors sakė – taip pat neprisimena, nes per dieną būna nustatoma daug greičio viršijimo atvejų. Kadangi vairuotojas sutiko su pažeidimu ir nustatytu greičiu, tai nelabai prisimena šio įvykio aplinkybių. Jeigu vairuotojas būtų pranešęs, kad turi sveikatos sutrikimų, tai tokiu atveju vairuotojui pasiūlo iškviesti medicinos pagalbą. Pvz., yra buvęs atvejis, kad vairuotojui vežant žmogų į gydymo įstaigą, buvo užfiksuotas greičio viršijimas, tai tada su švyturėliais jį palydėjo iki priėmimo skyriaus ir vairuotojui pabaigė forminti pažeidimą. Šiuo atveju vairuotojas neišsakė nusiskundimų dėl savo sveikatos, nes jeigu būtų išsakęs, tai būtų arba kvietę medikus, arba jį palydėję iki medikų. Negali pasakyti, kiek sustabdytame automobilyje buvo asmenų, nes nėra įsidėmėjęs šio įvykio. Neprisimena moters, kuri yra prisijungusi į posėdį, negali atsakyti, ar ji buvo automobilyje, kuriam buvo nustatytas greičio viršijimas, t. y. automobilyje galėjo būti moteris, bet nėra jos užfiksavęs. Prietaisas, kurį naudojo, turėjo galiojantį patikros sertifikatą – naudoja prietaisus tik su galiojančia metrologine patikra. Buvo užfiksuotas 124 km/h greitis, o asmuo nurodo, kad spidometras rodė 115 km/h greitį, nes asmuo į spidometrą turbūt pažiūrėjo tada, kai pradėjo jį stabdyti. Kadangi greitį fiksuoja iš automobilio, o užfiksavus greitį, juda automobiliui iš paskos ir jį stabdo, tai kai įjungė švyturėlius, turbūt Ž. B. „numetė“ greitį, todėl galėjo pamatyti mažesnį greitį nei buvo fiksuotas. Be to, spidometras negalėjo rodyti 115 km/h greitį, kadangi leistinas važiuoti maksimalus greitis yra tik 80 km/h. Greitį matavo sėdėdamas automobilyje vairuotojo vietoje per atidarytą automobilio priekinį – šoninį stiklą, greičio matuoklį laikant stabiliai, nes nestabiliai laikant neįmanoma išmatuoti greičio, kadangi su lazeriu reikia pataikyti tiksliai į automobilį. Tuo metu matavo atvažiuojančių automobilių greitį, kadangi toje vietoje kelias yra su skiriamąja juosta ir fiziškai neįmanoma išmatuoti link Šiaulių tolstančių automobilių greitį, nes juos užstoja atitvarai. Jeigu pažeidimas fiksuotas dešinėje kelio pusėje, tai reiškia, jog Ž. B. automobilis važiavo nuo Šiaulių link (duomenys neskelbtini). Greičio matuoklį laikė stabiliai, kad jis nejudėtų, nes jeigu prietaisas judės, tai su lazeriu nebus pataikyta į automobilį, o tokiu atveju prietaisas greičio nefiksuoja. Kai būna užfiksuojamas greitis, tada automatiškai yra pradedamas vaizdo įrašas ir tiek lazerio ekranėlyje rodo atstumą metrais bei esantį greitį, tiek atstumą ir greitį pradeda rodyti ant greičio matuoklio displėjaus. Nežino, už kokio atstumo nuo pažeidimo vietos sustabdė Ž. B., tačiau esant 124 km/h greičiui, dažniausiai automobilius sustabdo prieš (duomenys neskelbtini). Išmatuoja greitį ir tada automobilį prisiveja iš galo, tai dažniausiai pasiveja prie (duomenys neskelbtini), jeigu vairuotojai geranoriškai stoja, bet kiti privažiuoja ir iki (duomenys neskelbtini) – visaip būna. Nagrinėjamo įvykio tiksliai nėra užfiksavęs, nes vairuotojas su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, o per dieną tokių yra daug, tai visų neįmanoma prisiminti – atsimena situacijas, kai būna nesutikimai dėl pažeidimo ar neeilinė situacija, o šiuo atveju buvo eilinė situacija. Jeigu žmogus sako, kad turi problemų dėl sveikatos, tai tokią situaciją užsifiksuotų atmintyje, nes tokia situacija yra neeilinė. Pvz., prieš dvi dienas iki posėdžio sustabdė automobilį, viršijusį greitį, kur sėdėjo vaikas ir jam labai reikėjo į tualetą, tai su vairuotoju nuvyko iki artimiausios degalinės, kur mama su vaiku nuėjo į tualetą, o tėčiui surašė protokolą. Tai yra žmogiški dalykai ir jeigu žmogus paprašo pagalbos, tai nuvažiuoja ten, kur jam reikia. Taip pat yra buvę, kai kvietė medikus į įvykio vietą, kadangi sustabdytame automobilyje buvo vežamas keleivis, kuriam buvo blogai, o toliau jį vežti bijojo, kad nepakenktų jo būklei. Šiuo atveju nebuvo išsakyta, kad kažkas yra blogai su sveikata. Greičiausiai protokolas dėl greičio viršijimo su administraciniu nurodymu yra surašomas per 9 min., kol pažeidėjas būna paleidžiamas, bet dažniausiai protokolo surašymas priklauso nuo interneto spartos toje vietoje. Nebuvo prašymo kuo greičiau surašyti protokolą ar kažkur palydėti vairuotoją, nes būtų tai užfiksavęs - nenori pakenkti pažeidėjui. Vaizdo įrašas yra fiksuojamas greičio matuoklio parodymuose, kurie būna pridėti prie medžiagos, taip pat vaizdas gali būti fiksuojamas tarnybinio automobilio kameromis, o bendraujant su pažeidėju - kūno kameromis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Aptariamo straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose daugiau kaip 9 sėdimos vietos, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Kaip rodo pateiktas skundas, Ž. B. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu nesutinka, kadangi tvirtina, jog važiavo ne pareigūnų nustatytu 124 km/h greičiu, o 115 km/h ir kelia veikos perkvalifikavimo iš ANK 416 str. 5 d. į 416 str. 4 d. klausimą, kas atitinkamai turi įtakos paskirtos baudos sumažinimui bei kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.

Nors tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas Ž. B. nurodo, kad kaltę pripažino nuo pat jo sustabdymo momento, tačiau tiek, skunde, tiek teisme nurodo, kad nesutinka, jog važiavo pareigūnų užfiksuotu 124 km/h greičiu, paaiškindamas, kad stabdant policijos pareigūnams jis momentui buvo atkreipęs dėmesį į spidometrą, kuris rodė 115 km/h greitį ir kad tokį greitį matė ir kartu su pareiškėju keliavusi liudytoja R. K.. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, su pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl 115 km/h važiavimo greičio sutikti neturi pagrindo, nepaisant to, jog pareiškėjo poziciją paantrino ir kartu važiavusi liudytoja R. K., kadangi tokių duomenų jokie objektyvūs byloje esantys duomenys nepatvirtina. Anaiptol, tokią aplinkybę paneigia byloje esantis rankiniu greičio matuokliu „Laser Cam 4“, Nr. LE0883, patikros sertifikato Nr. 2035437, padarytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kad automobilio „BMW 520“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis buvo fiksuotas būtent 124 km/h, o pritaikius matavimo prietaiso paklaidą nustatytas tikrasis (realus) 120,28 km/h važiavimo greitis. Rankinio greičio matuoklio parodymų patikimumu teismas abejoti neturi jokio pagrindo, nes matyti, kad prietaisui 2025-01-24 yra atlikta metrologinė patikra (b. l. 39), patikra yra galiojanti (iki 2026-01-23), todėl subjektyvūs pareiškėjo ir jo bendrakeleivės liudytojos parodymai negali būti laikomi svaresniais įrodymais nei sertifikuoto įrenginio užfiksuotų duomenų, atmetus leistiną paklaidą, patikimumas bei tikslumas. Be to, baigiamųjų kalbų metu institucijos atstovas dar paaiškino, kad pagal rankinio greičio matuoklio „Laser Cam 4“, Nr. LE0883 techninę specifikaciją, kuri pagal pareikalavimą buvo pateikta teismui su vertimu į lietuvių kalbą, prietaiso fiksavimo sistema veikia taip, kad fiksuoja tik nustatyto greičio viršijimą. Nagrinėjamu atveju paaiškėjo nustatyto greičio viršijimas - 124 km/h, todėl ir buvo pradėtas įrašas būtent nuo 124 km/h greičio.

Kita aplinkybė, kurią ginčija pareiškėjo atstovė, yra ta, jog nėra suprantama situacija, kodėl viršytas greitis yra užfiksuotas ne sveikuoju skaičiumi, o skaičiumi su šimtosiomis jo dalimis, kadangi, kaip nurodo pareiškėjo atstovė, greičio viršijimas praktikoje yra fiksuojamas tik sveikaisiais skaičiais ir apvalinamas pagal matematikos taisykles, taigi, nagrinėjamu atveju, greitis turėjo būti apvalintas iki 40 km/h ir atitinkamai taikoma švelnesnė atsakomybė, numatyta ANK 416 str. 4 d. bei kaip pavyzdžius skunde pateikė Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-137-879/2021 ir Vilniaus apygardos teismo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-305-957/2023. Tačiau teismas tokius pareiškėjo atstovės pateikiamus argumentus vertina kaip individualų ir subjektyvų situacijos vertinimą, gynybinę poziciją, nukreiptą į kliento atsakomybės padėties švelninimą ir atkreipia dėmesį į ANK 416 str. 5 d. aiškiai įtvirtintą teisės normą, kurioje deklaruojama, jog atsakomybė pagal minėtą normą kyla tada, kai nustatytas greitis viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sertifikuotu įrenginiu - rankinio greičio matuokliu „Laser Cam 4“, Nr. LE0883 buvo fiksuotas pažeidėjo greitis 124 km/h. Įvertinus leistiną prietaiso paklaidą (3%), nustatyta, kad realus važiavimo greitis buvo 120,28 km/h, vadinasi, bylai aktualioje kelio atkarpoje, kurioje greitis negalėjo viršyti daugiau 80 km/h, buvo važiuota 40,28 km/h greičiau nei leista. ANK 416 str. 5 d. atsakomybė nustatyta viršijus leistiną 40 km/h greitį, o nagrinėjamu atveju 40 km/h riba viršyta 0,28 km/h, todėl teisėtai ir pagrįstai A. B. nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 416 str. 5 d., būtent viršijus 40 km/h greitį. Greičio apvalinimas pagal matematikos taisykles įstatyme nėra numatytas, greitis užfiksuotas nurodytu įrenginiu tiksliai, įvertinus sertifikuoto įrenginio paklaidą, ir nusižengimas kvalifikuojamas atitinkamai pagal gautus greičio duomenis, šiuo atveju – viršijus 40 km/h greitį, atsakomybė kyla pagal ANK 416 str. 5 d. Pareiškėjo atstovės pateikti teismų sprendimų pavyzdžiai rodo, kad abiem atvejais greitis buvo viršytas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt km/h, dėl ko nusižengimai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 416 str. 4 d., o ne 5 d., t. y. greitį viršijus 30 km/h, bet neviršijus 40 km/h. Nagrinėjamoje situacijoje greitis viršytas ne lygiai 40 km/h, o 40,28 km/h, todėl veikos kvalifikacija atitinka būtent ANK 416 str. 5 d. (viršytas greitis patenka į greičio intervalą, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje) ir sankcija paskirta vadovaujantis šios normos ribose.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21/2014).

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Nagrinėjamu atveju institucija 2025-05-08 nutarimu Ž. B. už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui. Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Kaip rodo bylos medžiaga, Ž. B. padarė vieną administracinį nusižengimą – vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą greitį 40,28 km/h, t. y. daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei viso kelių eismo saugumui. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tačiau skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, kaip jau minėta, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.

Kaip matyti, Ž. B., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą greitį viršijo 40,28 km/h, kai leistinas greitis buvo 80 km/h, o važiavo 120,28 km/h greičiu. Neginčytina, kad Ž. B. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir sutiktina, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nors Ž. B. nusižengimą padarė padidinto pavojingumo vietoje – kelyje (duomenys neskelbtini), kur vyksta gana intensyvus transporto priemonių eismas, paros metu (13.51 val.), kada įprastai vyksta didesnis eismo srautas, tačiau savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimo, numatyto ANK 416 str. 5 d., žemutinę ribą asmuo viršijo labai nežymiai, vos 0,28 km/h, kai neviršijus 40 km/h greičio, nusižengimas būtų kvalifikuotas pagal lengvesnę atsakomybę numatančią ANK 416 straipsnio 4 dalį, pagal kurios sankciją teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas numatytas nuo 3 mėn. iki 6 mėn. Be to, byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo Ž. B. būtų nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nors iš administracinių baustumų pažymos matyti, kad Ž. B. buvo linkęs daryti greičio viršijimo nusižengimus, paskutinis kartas fiksuotas 2024-12-25 viršijus 29 km/h leistiną greitį, dar prieš tai – 2024-11-18 viršijo 20 km/h, 2024-11-13 – 12 km/h, 2024-09-21 – 25 km/h, 2024-09-20 – 13 km/h, 2024-08-17 – 15 km/h, 2024-08-06 – 16 km/h, tačiau nuo nagrinėjamo nusižengimo dienos (2025-04-03) iki šiol duomenų apie naujai fiksuotus apskritai jokius administracinius nusižengimus byloje nėra gauta (jau daugiau nei 5 mėnesiai), be to, kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju žemutinė nustatyto greičio riba viršyta vos 0,28 km/h, todėl veikai suteikti didesnę pavojingumo reikšmę pagrindo teismas nemato. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti ir tai, kad Ž. B. yra neteistas. Todėl atsižvelgiant į nagrinėjamą nustatytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, galima manyti, jog šis padarytas nusižengimas, nors yra kartotinis, tačiau nėra žymiai didesnio pavojingumo nei prieš tai buvę. Visgi, teismas atkreipia Ž. B. dėmesį, kad tiek skunde, tiek teisme jo nurodytos aplinkybės, kad nusižengimą lėmė tuo momentu suprastėjusi sveikata (ūmus pilvo skausmas, noras skubiai tuštintis ir pan.) bei darbo pobūdis (yra priverstas nuolat skubėti vykdydamas klientų užsakymus) nepateisina Ž. B. poelgio, tačiau, kaip minėta, neleidžia ir suponuoti pagrindo, jog padarytas pažeidimas pavojingumo prasme yra reikšmingesnis (žemutinė greičio riba viršyta vos 0,28 km/h, žalos niekam nesukėlė, pavojingos eismo situacijos sukelta taip pat nebuvo). Todėl, teismo vertinimu, formalus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams atėmimas taikymas ne visai atitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, juo labiau, kad paskirta nuobauda – 215 Eur bauda taip pat yra daranti pakankamai reikšmingą poveikį. Įvertinus daromų administracinių nusižengimų, susijusių su greičio viršijimu, sistemingumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, baudos dydis, kuris nustatytas kiek didesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, atitinka ANK 34 straipsnyje reglamentuotas baudos dydžio nustatymo taisykles.

Skunde pažymima, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas Ž. B. yra būtinas darbinėje veikloje ir teisės vairuoti netekimas gali sąlygoti darbo praradimą bei neigiamai paveiktų įprastą tinkamą pasirūpinimą kitais šeimos nariais. Visgi, remiantis teismų praktika, tokios aplinkybės, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės netekęs teisės vairuoti asmuo negalės atlikti savo darbinių funkcijų bei pasirūpinti šeimos poreikiais, negalėtų būti pripažintos išskirtinėmis, dėl ko galėtų būti švelninama skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė. Sutiktina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, šeimyninių ar kitų aplinkybių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Tačiau įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, jog asmuo labai nežymiai viršijo leistiną žemutinę greičio ribą, nuo kurios formaliai atsakomybė kyla jau pagal ANK 416 str. 5 d., nusižengimas jokių neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams nesukėlė, savo neteisėtą poelgį suvokia (nors ir nepripažįsta nustatytą viršytą greitį), nuo nagrinėjamo nusižengimo iki bylos išnagrinėjimo nėra fiksuota papildomų nusižengimo atvejų, yra teigiamai charakterizuojamas, darytina išvada, jog specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju net ir sankcijoje numatytam minimaliam šešių mėnesių laikotarpiui savo neigiamu poveikiu ir pasekmėmis būtų akivaizdžiai neteisinga, neproporcinga nusižengimo pavojingumui bei asmens pavojingumui poveikio priemonė. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, t. y. padaryto nusižengimo pavojingumą, teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir kitas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylojančias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog Ž. B. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025-05-08 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas, Ž. B. šiuo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę sušvelninant ir nustatant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių laikotarpiui.

Pagrindų Ž. B. visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) teismas nenustatė, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 str. 5 d., neabejotinai padarytas, o jo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Be to, visiškai netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų pažeisti teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės prieš įstatymą principai, visuomenėje įsivyrautų nebaudžiamumo už padarytus pažeidimus tendencijos.

Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. atstovės advokatės L. P.-L. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025-05-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti Ž. B. šiuo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę, nustatant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas