- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 2S-1324-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00357-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Skolininkas
- A. B.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-641-737/2014 pagal skolininko A. B. skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į antstolį N. A. su skundu prašydamas panaikinti antstolio 2014 m. sausio 23 d. raginimus Nr. V/RAG-58, V/RAG-59, kuriais pareiškėjas paragintas sumokėti teismo sprendimais priteistas sumas valstybės biudžetui ir vykdymo išlaidas, bei vykdymo išlaidų paskaičiavimus vykdomosiose bylose Nr. 0165/14/00085, 0165/14/00086.
Nurodė, jog vykdymo išlaidų sumos yra nepagrįstos ir neteisėtos.
Suinteresuotas asmuo antstolis N. A. 2014 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. V/DOK-895 atsisakė patenkinti skolininko A. B. skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. B. skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Nutartyje teismas nurodė, jog kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad antstolio siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas skundas dėl raginime įvykdyti sprendimą pateikto pasiūlymo sumokėti vykdymo išlaidas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, jis nėra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo A. B. skundą atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Teismas nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad prieštaraujant vykdymo išlaidų dydžiui, CPK 510 str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai, tačiau tik tada, kai vykdymo išlaidos išieškomos patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kadangi jie skolininkui sukelia teisines pasekmes, nes remiantis minėtu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos vykdymo išlaidos. Tačiau nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų Nr. 0165/14/00085 ir Nr. 0165/14/00086 medžiagos matyti, kad patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo minėtose bylose nėra priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) A. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo. Nutartyje nenurodyta į kurią instituciją pareiškėjui kreiptis teismui nepriėmus skundo. Nutartimi suvaržyta pareiškėjo teisė kreiptis teismą teisminės gynybos nuo neteisėtų antstolio veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis N. A. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė visas teismo nustatytas bylos aplinkybes, įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagal LR CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Būtent įstatymas ir nustato atitinkamo kreipimosi į teismą tvarką. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami LR CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka pagal LR CPK 611 str. 3 d., t.y. kai vykdymo išlaidos iš skolininko yra išieškomos (LR CPK 611 str.). Kaip teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, skolininkui skundžiant antstolio veiksmus jokie patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nebuvo priimti ir vykdymo išlaidos iš skolininko nebuvo išieškomos. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas buvo saistomas, Jonavos apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sukurtais precedentais, kad skundas dėl raginime įvykdyti sprendimą pateikto pasiūlymo sumokėti vykdymo išlaidas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). < ... > Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama.
Nagrinėjant atskirąjį skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta keletas analogiškų bylų pagal to paties pareiškėjo skundus dėl to paties antstolio veiksmų (2S-443-555/2013, 2S-1066-510/2013, 2S-289-260/2014). Šiose bylose sukurtais precedentais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje.
Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, teismo antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šiuo antstolio veiksmu įvykdyta CPK 655 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinama raginimo informacinė paskirtis, todėl šio antstolio veiksmo neteisėtumo nėra teisinio pagrindo vertinti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad antstolio siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).
Skolininko teisminė gynyba dėl nepagrįstų vykdymo išlaidų užtikrinama CPK 611 straipsnyje įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią skolininkas, prieštaraudamas antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę skųsti antstolio priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Kadangi antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, kuriame skolininkui siūloma sumokėti vykdymo išlaidas ir prie jo pridėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.