Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-2013-814/2013 pagalpareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio N.A.veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės ir vykdomosios bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų ir nustatęs, kad skundžiami antstolio veiksmai negali būti skundo dėl antstolio veiksmų dalyku, kad prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo jau išnagrinėtas teisme, pagrįstai nutraukė civilinę bylą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK VI dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama (CPK 586 str.). Vienas iš CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus tuos atvejus, kai teismas nutaria, kad yra būtinybėjuos vykdyti skubiai (CPK 588 str. 1 d.).Priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis atlieka tam tikrus pirminius vykdomuosius veiksmus, tarp kurių numatytas ir raginimo skolininkui įvykdyti sprendimą įteikimas (CPK 654 str.). Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu vykdomajame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtoje pagal valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui pateiktą 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3658-392/2013 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi iš A. B. valstybei priteisto 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 1–2). 2013 m. birželio 10 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 3) antstolis, patikrinęs ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti pirmiau nurodytą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skundžiamu 2013 m. birželio 11 d. raginimu įvykdyti sprendimą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 6) antstolis paragino apeliantą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 100 Lt pagal vykdomąjį dokumentą ir 136 Lt vykdymo išlaidų apskaičiavime paskaičiuotų vykdymo išlaidų.

Ginčo dėl to, ar antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir ar pagrįstai išsiuntė apeliantui raginimą įvykdyti sprendimą, nėra. Apeliantas ginčija raginimo įvykdyti sprendimą dalį dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo nurodydamas, kad antstolis neteisingai paskaičiavo raginime nurodytas vykdymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas raginime įvykdyti sprendimą negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, dėl to civilinę bylą šioje dalyje pagal apelianto skundą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis teismų praktika nurodė, kad antstolio siūlymas raginime įvykdyti sprendimą sumokėti vykdymo išlaidas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011). Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareikštas skundas dėl raginime įvykdyti sprendimą pateikto pasiūlymo sumokėti vykdymo išlaidas negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, teismas pagrįstai nurodė, kad jis nėra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, kad prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui galima prieštarauti skundžiant antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra reglamentuota CPK 611 straipsnyje, pagal kurį vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais turi išsiųsti skolininkui.Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skundžiamas tiek patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tiek ir vykdymo išlaidų skaičiavimai, tačiau tik tada, kai vykdymo išlaidos išieškomos patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kadangi jie skolininkui sukelia teisines pasekmes, nes remiantis minėtu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos vykdymo išlaidos. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta, raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui nesukelia jokių tiesioginių padarinių, juo iš apelianto nebuvo išieškomos vykdymo išlaidos, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad jis nėra teisminio nagrinėjimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidė CPK 510-513 straipsnių nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir atskirojo skundo argumentą dėl CPK 107 straipsnio pažeidimo. CPK 107 straipsnis reglamentuoja baudos panaikinimą ar sumažinimą, tačiau šio straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Pagal vykdomąjį dokumentą iš apelianto yra išieškoma ne teismo paskirta bauda, o teismo nutartimi valstybei iš apelianto priteistos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt žyminis mokestis už pateiktą atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pagal CPK 107 straipsnio 3 dalį atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmestas, padavimas sustabdo nutarties vykdymą, tačiau, kadangi nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas išduotas ne dėl baudos, o dėl bylinėjimosi išlaidų iš apelianto išieškojimo, ši nuostata jokios teisinės reikšmės nutarties, kuria iš apelianto valstybei priteistas žyminis mokestis vykdymui neturi.

Negalima sutikti irsu atskirojo skundo argumentu dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto, numatančio, kad teismas nutraukia bylą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pažeidimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartimi, kadangi ji yra suklastota. Pirmosios instancijos teismas remdamasis minėta Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi nutraukė bylą dalyje dėl skundo reikalavimo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi būtent minėta teismo nutartimi šis klausimas jau buvo išspręstas pagal apelianto pateiktą atskirą pareiškimą su analogišku prašymu. Nustatyta, kad apeliantas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų (b.l. 3), kuriame buvo pareikštas ir reikalavimas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skundas CPK 100 straipsnio pagrindu dėl paskirto žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė ir pareiškimą (b.l. 4) dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kuriuo prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas apeliacinėje instancijoje dėl 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties panaikinimo. Šis pareiškimas buvo išspręstas 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą iki bus išnagrinėtas skundas CPK 100 straipsnio pagrindu dėl paskirto žyminio mokesčio sumokėjimo (b.l. 7). Minėta nutartis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi. Apelianto teigimu, teismas šioje nutartyje suklastojo faktus neva nurodydamas, kad baudą apeliantui paskyrė Vilniaus apygardos teismas ir apskundus nutartį atskiruoju skundu 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė, dėl ko minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir tai nesudaro sąlygų nevykdyti šios nutarties. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2013-217/2013 turiniu, sprendžia, kad apelianto argumentai dėl faktų ir aplinkybių minėtoje byloje suklastojimo yra nepagrįsti. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė iš apelianto A. B. valstybei 100 Lt žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nepagrįstai atskirajame skunde nurodyta, kad teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartyje neva nurodė, kad baudą apeliantui paskyrė Vilniaus apygardos teismas. Nepasitvirtinus apelianto nurodytoms aplinkybėms apie galimą faktų ir aplinkybių 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartyje suklastojimą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta nutartimi spręsdamas klausimą dėl prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus. Atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje teismui nustačius, kad apelianto reikalavimas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, teismas pagrįstai remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.Pažymėtina, kad apeliantas 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skundas CPK 100 straipsnio pagrindu dėl paskirto žyminio mokesčio sumokėjimo neskundė, todėl spręstina, kad apeliantas sutiko su teismo argumentaisir motyvais dėl pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus nagrinėjamu atveju nebuvimo. Kadangi 2013 m. gegužės 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi, ji turi būti vykdoma (CPK 18 str.). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad kasacinio skundo padavimas dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties privalo sustabdyti šios nutarties vykdymą, kadangi kasacinio skundo padavimas nėra numatytas kaip privalomas vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas (CPK 626 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodyta aplinkybė dėl kasacinio skundo padavimo nesudaro pagrindo antstoliui sustabdyti vykdomosios bylos nei privalomaisiais, nei fakultatyviniais CPK numatytais pagrindais.Pažymėtina, kad CPK 363 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė sustabdyti kasacine tvarka skundžiamos nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, todėl atsisakymas sustabdyti vykdymo veiksmus nepanaikina galimybės apeliantui kartu su kasaciniu skundu pateikti prašymą dėl skundžiamos nutarties vykdymo sustabdymo.

Atskiruoju skundu ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nelaikyti suinteresuotu asmeniu byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pripažinus, kad teismo procesinis sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Apelianto teigimu, suinteresuotu asmeniu skunde nurodytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyrius vien tik dėl to, kad jam neva yra nežinomos antstolio veiksmų minėtoje vykdomojoje byloje aplinkybės, negalėjo būti pašalintas iš atsakovų tarpo be apelianto sutikimo, taip pat negalėjo būti įvardintas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad bylos pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, o tokiose bylose dalyvaujančiais byloje asmenimis yra pareiškėjas (skundą paduodantis asmuo) ir suinteresuoti asmenys. Skundžiamoje nutartyje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus procesinė padėtis įvardinta kaip suinteresuotas asmuo, todėl nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, kad šis juridinis asmuo buvo pašalintas iš atsakovų tarpo ar kad jis buvo įvardintas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo skundžiamas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, kad priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo pradėti, kad nebuvo priimtas patvarkymas dėl lėšų iš skolininko išieškojimo, kuris galėjo būti pateiktas vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog minėtas asmuo neturi suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, kad priimtas procesinis teismo sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl pagrįstai minėto asmens nelaikė suinteresuotu asmeniu byloje ir jį pašalino iš bylos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas dėl CPK 47 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl apelianto skunde suinteresuotu asmeniu nurodyto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus pakeitimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi, tačiau nurodyta aplinkybė neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to išsamiai dėl šio atskirojo skundo argumento nepasisako.

Apeliacinis teismas taip pat nepasisako ir dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi jie neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias antstolio veiksmų apskundimą, civilinės bylos nutraukimą, pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal apelianto pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.