- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1394-436/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00357-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. Z., J. Č., E. P.
- Atsakovas
- Kauno miesto 223-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai, J. R.
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
- Kategorijos
- 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. Z., J. Č., E. P. atstovo advokato Raimondo Lignugario atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8976-528/2014 pagal ieškovų V. Z., J. Č., E. P. ieškinį atsakovams Kauno miesto 223-jai daugiabučių namų savininkų bendrijai, J. R. dėl pažeistų teisių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami: 1) pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 223-sios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimus; 2) įpareigoti atsakovus Kauno miesto 223-iąją daugiabučių namų savininkų bendriją ir pirmininką J. R. pateikti visus bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų protokolus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, dėl kaupiamųjų lėšų įmokų, bendrijos veiklos metines ataskaitas, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir modernizavimo metinius ir ilgalaikius planus, informaciją (patvirtinančių dokumentų kopijas) apie šilumos paskirstymo metodus, nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), nustatytas įmokas kaupiamosioms lėšoms pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias nustatytas įmokas, informaciją kiek kaupiamųjų lėšų ir kokiam tikslui buvo sukaupta nuo pat jų kaupimo pradžios, kokia yra daugiabučio namo Taikos pr.82A savininkų kaupiamųjų lėšų dalis, (koks yra namo patalpų savininkų įsiskolinimas), kiek kaupiamųjų lėšų, kam ir kada buvo panaudota bei pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas; informaciją kokie yra daugiabučio namo Taikos pr.82A bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir bendrojo naudojimo patalpų inventorizacijos aktus, bendrijos narių ir įgaliotinių sąrašus, bendrijos įgaliotinių išrinkimą patvirtinančių dokumentų kopijas ir bendrijos organų narių kontaktinius duomenis; 3) įpareigoti atsakovus Kauno miesto 223-iąją daugiabučių namų savininkų bendriją ir pirmininką J. R. įtraukti į bendrijos narių sąrašą J. Č. ir V. Z.; 4) įpareigoti atsakovus Kauno miesto 223-iąją daugiabučių namų savininkų bendriją ir pirmininką J. R. įtraukti į Kauno miesto 223-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos įgaliotinių sąrašą J. Č.; 5) priteisti iš Kauno miesto 223-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko J. R. ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Nutartyje teismas nurodė, jog ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 111, 135 str. reikalavimų, nes: 1) netinkamai nurodyti atsakovai, kadangi reiškiami reikalavimai bendrijos pirmininkui J. R., todėl kaip juridinio asmens valdymo organas jis nėra savarankiškas juridinis asmuo, o kaip fiziniam asmeniui reikalavimai jam taip pat suformuluoti netinkamai; 2) netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai: a) pirmame reikalavime nenurodyta kokie konkrečiai nutarimai buvo priimti, kuriuos ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais, todėl neaišku ar ieškovų pateikti dokumentai yra susiję su ieškinio dalyku, juolab, kad ieškovų pateikti dokumentai patvirtina ieškovus V. Z. bei J. Č. esant naujos bendrijos steigėjais. Be to, pažymėtina, kad juridinių asmenų organų sprendimų apskundimui yra trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl tikslinga būtų nurodyti aplinkybes dėl sužinojimo apie skundžiamus nutarimus; b) neaiškus antrasis ieškinio reikalavimas – ar tai procesinis prašymas ar savarankiškas ieškinio dalyko reikalavimas, tačiau abiem atvejais jis neapibrėžtas laiko ir dalyko atžvilgiu, o nesant aiškių ieškinio ribų, negalima spręsti tokio prašymo pagrįstumo nei kaip procesinio, nei kaip materialinio, juolab, kad aplinkybės dėl šio reikalavimo pagrįstumo ieškinyje nenurodytos. Nutartyje teismas pažymėjo, kad minėtame reikalavime nurodytų prašomų pateikti dokumentų įvairovė labiau panaši į juridinio asmens veiklos tyrimą, o tokias bylas nagrinėja ne apylinkės, bet apygardos teismai (CPK 27 str. 1 d. 7 p.). Be to, jei dėl visų dokumentų pateikimo ieškovams iki ieškinio pateikimo teismui dienos jie buvo kreipęsi į atsakovą – bendriją, tai turi būti pateikti tokio kreipimosi įrodymai, kas patvirtintų esant ginčą, nes teismas yra ne tarpininkavimo, bet ginčų sprendimo institucija; c) trečiasis ieškinio reikalavimas turėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į bendrijos įstatų nuostatas dėl narystės; d) ieškinio ketvirtasis reikalavimas yra susijęs su to namo bendrijos nariais, todėl šie asmenys turi būti traukiami į bylą ir jiems pateikiami procesinių dokumentų komplektai; 4) nepateikti įrodymai, jog ieškovė E. P. yra kurio nors buto, esančio name adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, o 53-čio buto savininku yra M. P.; 5) neaišku kokiu tikslu ieškovai pateikė protokolus apie atsakovo vadovo išrinkimą bei kitus JAR dokumentus dėl bendrijos organų, prašymus įregistruoti JAR, kai bendrijos valdymo organai išsamiai nurodyti 2014-03-06 Juridinių asmenų registro išraše. Taip pat neaišku kokiu tikslu pateikti raštai dėl žolės pjovimo ir kuo jie susiję su šiuo ieškiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovų V. Z., J. Č., E. P. atstovas advokatas Raimondas Lignugaris prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas pažeidė CPK 111, 135 str., todėl nutartis yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko turi būti panaikinta. Nutartyje nenurodyta kuo ieškinys neatitinka CPK 111 straipsnio konkrečios dalies reikalavimų.
CPK 111 str. 2 d. dalis nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti:
1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas;
2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, -jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi);
3) procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu;
4) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas;
5) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes;
Žemesnės instancijos teismas
priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento;procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data.
Šalies argumentai
Ieškovų ieškinys visiškai atitinka pagal savo pobūdį ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamus CPK 111 str. 2 dalies reikalavimus:
p. - nurodytas Kauno apylinkės teismas;p. - nurodyti ieškovai ir atsakovai bei jų žinomi rekvizitai;
p.- nurodytas ieškovų ir atsakovų pašto adresas, prašymas korespondenciją siųsti ieškovus atstovaujančiam advokatui ir pagal nutylėjimą suprantamas įprastinis įteikimo būdas - paštu;p. - pateiktas ieškinys (CPK 110 str.) dėl pažeistų teisių - informacijos ir dokumentų nepateikimo, nepriėmimo į bendrijos narius ir kt., o po žodžių „prašome" yra išdėstyti ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas -CPK 135 str. 1 d. 4 p.);p. - ieškinyje yra išdėstytas visas susirašinėjimas su bendrijos valdybos pirmininku J. R. ir nurodyti kokie reikalavimai ir prašymai buvo pateikiami bendrijos pirmininkui į kuriuos jis iš esmės neatsakė, o 2014-02-17 „atviru atsakymu" atsisakė pateikti informaciją ir dokumentus;p. - visi pateikiami priedai yra išvardinti ieškinyje;p. - ieškinį pasirašė visi ieškovai, o surašymo data sutampa su pateikimo teismui data -2014-03-21.
Šalies argumentai
Ieškovų pateiktas procesinis dokumentas (CPK 111 str. 2 dalies 4 p.) yra ieškinys, todėl vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalimi be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentu turiniui, turi būti nurodoma:
ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas (pateiktas ieškinys dėl pažeistų teisių yra neturtinis, todėl ieškinio suma nenurodoma);aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas - bendrijos valdybos pirmininkas nepateikia informacijos ir dokumentų, nepriėmė į bendrijos narius ir įgaliotinius, nepranešė apie šaukiamą susirinkimą, surašė neatitinkantį tikrovės dokumentą -protokolą ir tuo pažeidė ieškovų teises);įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta (įrodymai, patvirtinantys ieškovų išdėstytas aplinkybes - susirašinėjimas su bendrijos valdybos pirmininku, yra pateikti ieškinio prieduose);ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas - ieškovų reikalavimai yra nurodyti ieškinyje po žodžio „prašome");ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas (ieškovų nuomonė yra nurodyta ieškinyje);informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas (informacija yra pateikta ieškinyje, taip pateiktos atstovavimo sutartys);ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti (Kadangi atsakovas nevykdo įstatymų reikalavimų ir pažeidžia atsakovų teises, šiame etape ieškovai neišsakė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir nepageidauja ją pateikti).
Šalies argumentai
CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (prie ieškinio pridėti dokumentai, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus - susirašinėjimas su bendrijos valdybos pirmininku, dokumentai, kurie buvo gauti iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro. Šios kategorijos bylose ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio, o informacijos apie kitų įrodymų buvimą ieškovai šio metu neturi, todėl prašymų nepateikė).
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31d. nutartyje nurodytų konkrečių ieškinio trūkumų:
1) netinkamai nurodyti atsakovai, kadangi reiškiami reikalavimai bendrijos pirmininkui J. R., todėl kaip juridinio asmens valdymo organas jis nėra savarankiškas juridinis asmuo, o kaip fiziniam asmeniui reikalavimai jam taip pat suformuluoti netinkamai;
Vadovaujantis CPK 111 str. 2 dalies 2 p. dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį nurodo procesinį dokumentą pateikiantis asmuo (šiuo atveju -ieškovai). CPK 45 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, o 3 d. - jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Taigi atsakovo tinkamumo klausimas išsprendžiamas ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o nagrinėjant bylą. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 p. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų teisė apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi bendrijos valdybos primininkas J. R. yra patrauktas atsakovu ne kaip savarankiškas juridinis asmuo, o kaip juridinio asmens valdymo organas, kurio veiksmai (neveikimas) yra skundžiami. O Bendrija yra traukiama solidariuoju atsakovu dėl informacijos ir sprendimo vykdymo pasikeitus bendrijos valdymo organui.
Šalies argumentai
2 ) netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai:
a) pirmame reikalavime nenurodyta kokie konkrečiai nutarimai buvo priimti, kuriuos ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais, o todėl neaišku ar ieškovų pateikti dokumentai yra susiję su ieškinio dalyku, juolab, kad ieškovų pateikti dokumentai rodo ieškovus V. Z. bei J. Č. esant naujos bendrijos steigėjais. Be to, pažymėtina, kad juridinių asmenų organų sprendimų apskundimui yra trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl tikslinga būtų nurodyti aplinkybes dėl sužinojimo apie skundžiamus nutarimus;
Pirmuoju reikalavimu prašoma Kauno miesto 223-šios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo visus nutarimus pripažinti negaliojančiais, todėl jie ir nenurodyti, tačiau per klaidą nebuvo pateiktas ginčijamo protokolo kopija, kuri pateikiama prie šio atskirojo skundo.
Šalies argumentai
Ta aplinkybė, kad ieškovai V. Z. bei J. Č. yra naujos bendrijos steigėjai, nereiškia, kad ieškovai yra naujos bendrijos nariai, nes bendrija nėra įkurta.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsniu reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Taigi ši aplinkybė negali būti pripažinta ieškinio trūkumu.
b) neaiškus antrasis ieškinio reikalavimas - ar tai procesinis prašymas ar savarankiškas ieškinio dalyko reikalavimas, tačiau abiem atvejais jis neapibrėžtas laiko ir dalyko atžvilgiu, o nesant aiškių ieškinio ribų, negalima spręsti tokio prašymo pagrįstumo nei kaip procesinio, nei kaip materialinio, juolab, kad aplinkybės dėl šio reikalavimo pagrįstumo ieškinyje nenurodytos. Pažymėtina, kad minėtame reikalavime nurodytų prašomų pateikti dokumentų įvairovė labiau panaši į juridinio asmens veiklos tyrimą, o tokias bylas nagrinėja ne apylinkės, bet apygardos teismai (CPK 27 str. 1 d. 7p. Be to, jei dėl visų dokumentų pateikimo ieškovams iki ieškinio pateikimo teismui dienos jie buvo kreipęsi į atsakovą- bendriją, tai turi būti pateikti tokio kreipimosi įrodymai, kas patvirtintų esant ginčą, nes teismas yra ne tarpininkavimo, bet ginčų sprendimo institucija;
Šalies argumentai
Visi ieškinio reikalavimai, išskyrus nurodytus 5 ir 6 punktuose yra materialiniai - ieškinio dalykas ir apima visą bendrijos laikotarpį. Kadangi bendrijos valdybos pirmininkas neteikia jokios informacijos, ką patvirtina pateikti ieškinio priedai, todėl vadovaujantis CPK 2 straipsniu bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais prašoma įpareigoti pateikti visą informaciją, kurią gauti suteikia teisę įstatymas. Ieškinio reikalavimas pateikti informaciją ir dokumentus neturi nieko bendro su juridinio asmens veiklos tyrimu, kuris atliekamas ekspertizės pagrindu. Pateiktų įrodymų vertinimą atlieka teismas bylos nagrinėjimo eigoje.
c) trečiasis ieškinio reikalavimas turėtų būti tikslinamas, atsižvelgiant į bendrijos įstatų nuostatas dėl narystės;
Reikalavimas „įtraukti“ į bendrijos narius apima visą asmens priėmimo į narius procedūrą, kurią privalo atlikti valdymo organas.
d) ieškinio ketvirtasis reikalavimas yra susijęs su to namo bendrijos nariais, todėl šie asmenys turi būti traukiami į bylą ir jiems pateikiami procesinių dokumentų komplektai;
Šalies argumentai
Ieškovams nėra žinoma kokie savininkai yra bendrijos nariai ir tokia informacija jiems nesuteikiama, todėl reiškiamas 5 p. reikalavimas. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 1 dalimi tretieji asmenys gali būti įtraukimai dalyvauti byloje teismo iniciatyva.
4) nepateikti įrodymai, jog ieškovė E. P. yra kurio nors buto, esančio name adresu Kaunas, Taikos pr.82A, savininkė, o 53-čio buto savininku yra M. P.;
Butas Taikos pr.82A-53 yra įgytas santuokos metu ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi ieškovė šiuo metu yra išvykusi į užsienį nurodytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai bus pateikti jai grįžus. Be to, šis klausimas kaip ir nurodyta, sprendžiamas CPK 45 str. 1 d. nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
5) neaišku kokiu tikslu ieškovai pateikė protokolus apie atsakovo vadovo išrinkimą bei kitus JAR dokumentus dėl bendrijos organų, prašymus įregistruoti JAR, kai bendrijos valdymo organai išsamiai nurodyti 2014-03-06 Juridinių asmenų registro išraše. Taip pat neaišku kokiu tikslu pateikti raštai dėl žolės pjovimo ir kuo jie susiję su šiuo ieškiniu.
Bendrijos valdybos priminko JAR dokumentuose nurodyti valdybos nariai nesutampa su kituose bendrijos organų nutarimuose (kurie yra ginčijami) nurodytais asmenimis ir šias aplinkybes galima išsiaiškinti tik nagrinėjant bylą.
Raštai dėl žolės pjovimo patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad jiems nesuteikiama jokia informacija.
Šiame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinys atitinka CPK 111 str. ir 135 str. reikalavimus, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31d. nutartyje nurodyti trūkumai, t.y. aplinkybės, kurios turi būti išsiaiškintos bylos nagrinėjimo metu, negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje sprendžiamas klausimas ar teismo nutartis, įpareigojanti pašalinti ieškinio trūkumus, kai pareiškiamas ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo, yra teisėta ir pagrįsta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiniuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje eVigilo Ltd v. Priešgaisrinė apsaugos ir gelbėjimo departamentas, bylos Nr. 3K-7-404/2011).
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.
Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.).
Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas ir tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių neaiškumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Kitaip tariant, ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Minėto pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta pagal pareiškėjo R. B. pateiktą patikslintą ieškinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010;). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009).
Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – pripažinti negaliojančiais Kauno miesto 223-ios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2013-06-27 įgaliotinių susirinkimo nutarimus, įpareigoti atsakovus minėtą bendriją ir jos pirmininką pateikti ieškovams ieškinyje nurodytą informaciją, ir į bendrijos narių bei įgaliotinių sąrašus įtraukti ieškinyje nurodytus asmenis. Pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio dalyko netikslumai nėra esminiai ir gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Atsakovų tinkamumo ir trečiųjų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje klausimus teismas taip pat turėtų spręsti ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o CPK 45, 47 straipsniuose nustatyta tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo priėmimo klausimą ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys turi trūkumų, kurie gali būti pašalinti tik taikant trūkumų šalinimo institutą. Priimdamas tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovų teises teisme ginčyti savo pažeistas teises bei įstatymų saugomus interesus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.