- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- e2-2986-743/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Atsakovas
- S. M., E. P.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Monika Šereikienė
- Kategorijos
tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, M. N., Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,, Židinys“ direktoriui E. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. M., E. P., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, M. N., Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui ,,Židinys“, dėl tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo: 1) laikinai apriboti motinos S. M. valdžią į nepilnametį sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini); 2) neterminuotai apriboti tėvo E. P. valdžią į nepilnametį sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti nepilnamečio D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prosenelės M. N. šeimoje; 4) priteisti iš S. M. nepilnamečiui vaikui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise; 5) pakeisti 2017 m. balandžio 27 d. Lazdijų rajono aplinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-33-743/2017, padidinti priteistą išlaikymą ir priteisti iš E. P. nepilnamečiui vaikui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise (t. 1, el. b. l. 1–8).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai – S. M. ir E. P. Šiai šeimai nuo 2020 m. sausio 29 d. vykdoma atvejo vadyba, nuo 2020 m. kovo 4 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikyo ir (ar) atkūrimo socialinės paslaugos. 2022 m. kovo 18 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi išduotas leidimas nepilnametį D. P. paimti iš tėvų S. M. ir E. P. 2022 m. kovo 28 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu likusiam be tėvų globos D. P. nuo 2022 m. kovo 23 d. nustatyta laikinoji globa prosenelės M. N. šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
Nuo 2020 m. sausio 29 d. atsakovų šeimai teiktos bendravimo, tarpininkavimo, atstovavimo, konsultavim, informavimo ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo paslaugos. Nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 7 d. įvyko 17 šeimos atvejo vadybos posėdžių, trijuose iš jų S. M. nedalyvavo, penkiuose dalyvavo nuotoliniu būdu. S. M. teikiamas paslaugas priima iš dalies: fiksuoti atvejai, kai S. M. neįsileidžia socialinių darbuotojų į namus, skambinant telefonu, neatsiliepia; šiuo laikotarpiu fiksuotas S. M. neblaivumas, dėl jo ji nesugebėjo prisijungti į nuotoliniu būdu vykusį posėdį; nepriėmė siūlomos pagalbos, kategoriškai atsisakė spręsti priklausomybės problemą ir kreiptis į priklausomybių ligų specialistus. Per laikotarpį, kai buvo vykdoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos, S. M. kurį laiką buvo išvykusi į užsienį, todėl teikiamų socialinių paslaugų efektyvumas buvo menkas, S. M. atsisakė apsigyventi Lietuvoje, čia susirasti darbą. Nuo 2022 m. lapkričio 15 d. S. M. nuolatinai išvyko gyventi į J. K. S. M. bendravimas su sūnumi yra minimalus, apsiriboja trumpais pokalbiais telefonu, nustatyta, kad sūnus D. P. atsisako kalbėti su mama telefonu, kai jaučia, kad ji yra neblaivi, vidutiniškai telefonu su sūnumi susiekia ne daugiau kaip kartą per savaitę. S. M. niekaip neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nesirūpina jo ugdymu, lavinimu, gyvendama J. K. taip pat niekur nedirbo, išlaikymo sūnui neteikė. 2023 m. birželio mėnesio pradžioje sugrįžo iš užsienio, tačiau vaiką aplankė vos du kartus po kelias valandas, buvo neblaivi, pažadėjusi sūnui su juo susitikti, to nepadarė, taip apvildama sūnų. Didžiausia S. M. problema yra priklausomybė nuo alkoholio, tačiau ji to nepripažįsta, nededa jokių pastangų šiai problemai spręsti, dėl to tampa neatsakinga, nesistengia keisti elgesio, gerinti santykių su sūnumi, 2023 m. kovo 7 d. atvejo vadybos posėdžio metu nurodė, kad pageidautų, kad jos sūnaus poreikiais rūpintųsi jos senelė.
E. P. 2023 m. kovo 2 d. paaiškinime raštu nurodė, kad jis neturi galimybių rūpintis sūnumi, jis sūnaus nelanko, kurį laiką gyveno užsienyje, su vaiku nebendrauja visiškai, neteikia jam išlaikymo, paskutinį kartą sūnus tėvą matė prieš trejus metus, sūnus neatpažino jo kaip tėvo, tad tėvas su sūnumi neturi sukūręs jokių socialinių santykių, su socialinėmis darbuotojomis nekontaktuoja siekdamas šiuos santykius atkurti.
D. P. lanko Lazdijų mokyklos-darželio ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klasę. D. P. turi visas priemones, reikalingas ugdymo procesui, savarankiškas, laikosi asmens higienos, apranga atitinka amžių ir sezoniškumą. D. P. ugdymu, poreikiais rūpinasi seneliai. Nors D. P. netinkamo elgesio mokykloje kyla rūpesčių, tačiau globėjai stengiasi jas spręsti. D. P. gydymo įstaigos pateikta informacija taip pat patvirtina, kad D. P. rūpinasi jo prosenelė, vaiko tėvai su gydymo įstaiga dėl D. P. nėra bendravę.
M. N. šeima, kurioje auga D. P., jam yra sudariusi tinkamas gyvenimo ir ugdymosi sąlygas, tenkina būtinus vaiko poreikius, sprendžia problemas, juo rūpinasi visapusiškai.
Apibendrindama situaciją ieškovė nurodo, kad jokių teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko, atsakovai nėra motyvuotas keisti savo gyvenimo būdą, susigrąžinti sūnų į šeimą, prie jo išlaikymo visiškai neprisideda.
Pateikdama teisinius argumentus ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Tai apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Šių pareigų vykdymas įmanomas nuolat bendraujant su vaikais, rūpinantis jų materialine ir dvasine gerove. Šios pareigos nevykdant, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, galimas tėvų valdžios ribojimas CK 3.180 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nors atsakovė minimalius santykius su sūnumi palaiko, tačiau apsiriboja tik formaliu bendravimu, nesistengia, kad esama situacija pasikeistų, santykių palaikymas leidžia tikėtis, kad ateityje situacija gali pasikeisti, todėl jos motina valdžia ribotina laikinai. Atsakovo abejingas požiūris į tėvo pareigas, visiškas įsipareigojimų nevykdymas lėmė, jog nepilnametis nepažįsta tėvo, jie nepalaiko jokių santykių, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios ribojimas.
Atsakovams apribojus tėvų valdžią, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovo 2017 m. balandžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas turi būti padidintas iki 150 Eur, nes jis per mažas ir nepakankamas net minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, nustatytina pas prosenelę M. N.
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Pažymi, kad ji palaiko labai artimus santykius su seneliais M. ir A. N., sūnus D. taip pat labai puikiai sutaria su jais, todėl jie užtikrina puikias sąlygos jos sūnui augti ir vystytis. Kadangi ji nerado darbo, išvyko į J. K., o kol ji ten įsitvirtins, seneliai sutiko rūpintis D. Nors oficialiai A. nėra įsidarbinusi, ji dirba atsitiktinius darbus, bendrauja su vaiku. Pateikta mokyklos-darželio informacija patvirtina, kad D. rūpinamasi tinkamai, D. nori pas ją svečiuotis. Ji neigia piknaudžiaujanti alkoholiu. Su išlaikymo priteisimu nesutinka, nes patys seneliai žadėjo pasirūpinti vaiko interesais.
Atsakovas E. P. su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Jis žino, kad jo sūnus D. P. yra prisirišęs prie prosenelių N., jie tinkamai rūpinasi jo sūnumi. Nurodo, kad Lazdijų mieste darbo negalėjo susirasti, todėl išvyko į užsienį, tačiau sužinojęs apie rengiamus dokumentus dėl jo valdžios apribojimo sugrįžo į Lietuvą. Nesutinka, kad vaiku jis nesirūpina, nes prie ieškinio pridėtuose dokumentuose yra nurodyta, kad sūnus tinkamai aprengtas, mokosi mokykloje, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose. Nėra nustatyta, kad jis būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą prieš sūnų, niekada nežemino ir netrukdė jo raidai. Nurodo, kad sieks, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsižvelgęs į tai, prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad atsakovai S. M. ir E. P. yra nepilnamečio D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovė tik epizodiškai bendrauja su sūnumi, visiškai nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, rūpintis juo. Atsakovas nevykdo tėvo pareigų: vaiku visiškai nesirūpina, nebendrauja, neteikia išlaikymo. Nepilnamečiui nustatyta laikinoji globa, jis gyvena pas globėją – M. N. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš gimimo įrašo matyti, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – S. R. ir E. P. (t. 1, el. b. l. 58). 2022 m. kovo 28 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. kovo 23 d. ir jo laikinąja globėja paskirta M. N. (t. 1, el. b. l. 59–62). 2022 m. kovo 18 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nustatyta, kad motina S. M. netinkamai rūpinasi sūnumi, neužtikrina jo teisių į saugią ir sveiką aplinką, vartoja alkoholį, dėl ko kyla pavojus vaiko vystymuisi ir sveikatai. Tėvas E. P. nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo nepilnamečiui. Atsižvelgus į tai, išduotas leidimas D. P., gim. (duomenys neskelbtini), paimti iš tėvų – S. M. ir E. P. (t. 1, el. b. l. 63–67). Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas pavirtina, kad D. P. globojamas M. N. šeimoje nuo 2022 m. kovo 23 d. Berniukas patenkintas buities ir gyvenimo sąlygomis, turi savo tinkamai jam įrengtą erdvę, berniukas sveikas, lanko mokyklą, dalyvauja neformaliame ugdyme – lanko meno mokyklą. Pripažinta, kad globėja tinkamai vykdo savo pareigas (t. 1, el. b. l. 68–75). Informacija apie M. N. sveikatos būklę patvirtina, kad pagal sveikatos būklę M. N. gali atlikti globėjos pareigas (t. 1, el. b. l. 76–77). Pažyma patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) E. P. deklaravo išvykimą į J. K. (t. 1, el. b. l. 80). 2023 m. kovo 2 d. E. P. pateikė paaiškinimą–sutikimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės pasiimti sūnų ir globoti, kadangi gyvena J. K. Planuoja grįžti į Lietuvą ir norėtų pasiimti sūnų savo globon. Nurodo, kad jam žinoma, kad sūnumi tinkamai rūpinasi prosenelė, jis viskuo aprūpintas. Nurodo, kad deda pastangas, kad galėtų grįžti į Lietuvą ir rūpintis sūnumi (t. 1, el. b. l. 81–82). Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad per pastaruosius trejus metus S. M. tris kartus bausta už su viešąja tvarka ir asmens sveikata susijusius administracinius nusižengimus (t. 1, el. b. l. 83–85). 2023 m. birželio 16 d. pateikta informacija patvirtina, kad maždaug 2023 m. birželio 4 d. S. M. sugrįžo į Lietuvą, pernakvojo pas senelę M. N. ir iš namų išvyko. Sugrįžo 2023 m. birželio 15 d., žadėjo aplankyti sūnų ir su juo pabendrauti kitą dieną, tačiau nepasirodė (t. 1, el. b. l. 157–158). Iš viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2020 m. sausio 29 d. S. M. šeima vykdoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Nors moteris sutiko socialinę darbuotoją priimti namuose, tačiau dažnai socialinė darbuotoja S. M. namuose neranda, arba ji nebūna įsileidžiama, skambinant telefonu S. M. neatsiliepia. 2022 m. rugsėjo 6 d. negalėjo dalyvauti atvejo vadybos posėdyje, nes buvo neblaivi, 2022 m. spalio 12 d. atvejo vadybos posėdyje atsisakė priimti siūlomą pagalbą. S. M. problema priklausomybė alkoholiui, tačiau ji atsisako priimti bet kokią pagalbą, padėsiančią jai šią problemą išspręsti. Kurį laiką S. M. gyveno J. K., tačiau ten nedirbo, prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo, bendravimas su sūnumi per Messenger programėlę menkas ir epizodiškas. Pateikta išvada, kad grąžinus sūnų į jos šeimą, ji nesugebėtų tinkamai juo pasirūpinti, užtikrinti jo būtinų poreikių (t. 1, el. b. l. 14–16). 2023 m. sausio 11 d. Lazdijų mokyklos-darželio ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad D. P. lanko (duomenys neskelbtini) klasę visais jo poreikiais rūpinasi seneliai, jie sprendžia D. P. elgesio problemas. Globėjai tinkamai rūpinasi vaiku, šis turi visas ugdymo procesui būtinas priemones, savarankiškas, turi išugdytus asmeninės higienos įgūdžius, rengiamas pagal sezoniškumą ir amžių (t. 1, el. b. l. 17–18). Iš Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,,Židinys“ pateiktos informacijos matyti, kad globėja M. N. ir jos sutuoktinis aktyviai, noriai, mandagiai bendrauja ir bendradarbiauja su D. P. ugdymo įstaiga, priima jai teikiamas paslaugas, turi labai stiprų ryšį su globojamuoju. Globos centre D. su motina nesusitiko, nes motina didžiąją laikinosios globos dalį buvo išvykusi į J. K., motina su vaiku bendrauja vaizdo skambučiais, pokalbiai trumpi, vaikas nerodo iniciatyvos bendrauti. Laikinosios globos metu motina buvo tris kartus grįžusi į Lietuvą, penkis kartus sūnų aplankė. Išvadoje nurodo, kad motinos ir vaiko kontaktinio bendravimo nėra, motina vaiku nesirūpina, bendrauja retai, ryšio priemonėmis, kas leidžia daryti išvadą, kad motina nemotyvuota auginti ir rūpintis sūnumi (t. 1, el. b. l. 86–88). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje informacijoje nurodyta, kad S. M. 2022 m. sausio 17 d. 21.04 val., gavus pranešimą apie keliamą triukšmą, nustatytas 4,52 promilės girtumas. 2022 m. vasario 20 d. 16.11 val., gavus pranešimą apie konfliktą su buvusiu vyru, S. M. nustatytas 3,53 promilės girtumas. 2022 m. rugsėjo 6 d. 15.21 val. socialinės darbuotojos prašymu S. M. nustatytas 3,61 promilės girtumas (t. 1, el. b. l. 89–91). UAB ,,Gilona“ pateikta informacija patvirtina, kad D. P. gydomas šioje įstaigoje, į gydymo įstaigą jis atvyksta su prosenele, vaiko tėvai su gydymo įstaiga dėl vaiko nėra kontaktavę (t. 1, el. b. l. 29). Duomenų bazės išrašai patvirtina, kad S. M. ir E. P. užimtumo tarnyboje neregistruoti, nedirba (t. 1, el. b. l. 19–24). Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro sudarytas pagalbos šeimai planas patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes. Surengta 17 atvejo vadybos posėdžių, trijuose jų S. M. nedalyvavo. Posėdžiuose rekomenduota S. M. spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, lankyti psichologo, priklausomybių ligų specialisto konsultacijas, tačiau šio įpareigojimo S. M. nevykdė. S. M. įpareigota susirasti darbą, tačiau jo nesusirado, (duomenys neskelbtini) išvyko į J. K., tačiau ir ten darbo nesusirado, bendravimas su vaiku sumažėjo. Nevykdo įpareigojimo susisiekti su socialine darbuotoja, neatsiliepia į skambučius, neperskambina. Su vaiku bendrauja, tačiau visapusiškai rūpinti vaiku pastangų nededa (t. 1, el. b. l. 30–51). 2023 m. kovo 6 d. išklausius vaiko nuomonę jis nurodė, kad gyvena su proseneliais, jaučiasi laimingas. Nori gyventi su mama, norėtų pas mamą keliom dienom pasisvečiuoti, tačiau gyventi A. nenori. Nurodo, kad su mama kalba telefono pagalba. Kalbėjosi jau senai, mama jam pažadėjusi nupirkti žaidimų kompiuterį, myli mamą (t. 1, el. b. l. 56–57). 2017 m. balandžio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. M. (iki santuokos – R.), iš tėvo E. P. priteistas 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimu nustatyta tėvo E. P. bendravimo tvarka su sūnumi, pagal kurią E. P. gali pasiimti vaiką savaitgaliais, du kartus per mėnesį, leisti su juo atostogas (t. 1, el. b. l. 25–28). 2023 m. kovo 9 d. motyvuotu pasiūlymu konstatuota, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir nebuvo veiksmingos, vaiko tėvai – S. M. ir D. P. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugukui, sveikatai, išlieka pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, nėra galimybės grąžinti vaiko į šeimą. S. M. atvejo vadybos posėdžio metu išreiškė nuomonė, kad sūnumi tinkamai gali rūpintis jos senelė M. N., E. P. pateikė paaiškinimą, kuriuo atsisakė pasiimti vaiką į savo šeimą (t. 1, el. b. l. 10–13). Liudytojos A. J. ir V. M. patvirtino, kad teikia socialines paslaugas atsakovų šeimai. Pažymėjo, kad S. M. iš dalies priima teikiamą pagalbą, yra išklausiusi ir pozityvios tėvystės kursų, lankiusis pas psichologę, buvo pradėjusi vartoti medikamentus, mažinančius potraukiį alkoholiui, tačiau situacija iš esmės nesikeičia. S. M. piknaudžiauja alkoholiu, mažai bendrauja su sūnumi, jam išlaikymo neteikia, dažnai neįsileidžia socialinių darbuotojų, neatsiliepia į telefono skambučius, nededa pastangų gydyti priklausomybę nuo alkoholio. Bendraujant pažymi, kad pas jos senelius sūnui gerai, nieko netrūksta, o ir ją užaugino senelė. Su E. P. buvo susisiekta 2022 m. kovo mėnesį, žadėjo atvykti pas socialines darbuotojas susitikti, tačiau taip ir neatvyko, telefonu neskambino, o pateikė paaiškinimą-sutikimą, kuriame nurodė, kad negali rūpintis sūnumi. Nors šiuo metu abu atsakovai yra grįžę š Lietuvą, tačiau teismo posėdyje nepasirodė, atsakovas net nedėjo pastangų susitikti su sūnumi (t. 1, el. b. l. 177).
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
CK 3.155 straipsnio, reguliuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai valdžią įgyvendina prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovas E. P. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir visiškai nesirūpina vaiku. Iš laikinosios globėjos paaiškinimų matyti, kad D. P. net nepažįsta savo biologinio tėvo, jis sūnų buvo aplankęs kartą maždaug prieš trejus metus, niekada sūnumi nesidomėjo, su juo nebendravo ir jam išlaikymo neteikė. 2017 m. vasario 24 d. teismo sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau ja jis niekada nepasinaudojo. Nors rašytiniuose paaiškinimuos atsakovas nurodo, kad nori susigrąžinti sūnų, deda pastangas, tačiau šių ketinimų jis nevykdo, sūnus jo, kaip tėvo, nepažįsta, tėvu vadino S. M. buvusį sutuoktinį. Tai, kad D. P. prižiūrimas, pasirūpinta jo gyvenamąja aplinka, sveikata, ugdymu ir kitais būtinais poreikiais, visiškai nepatvirtina, kad atsakovas prie šios gerovės sukūrimo prisidėjo. Deklaratyvus atsakovo noras auginti sūnų nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad jis atlieka kokias nors tėvo pareigas. Tokie atsakovo veiksmai negali būti pripažinti kaip tinkamas teisės ir pareigos – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, realizavimas. Priešingai, teismas daro išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai, vertintini kaip visiškas nesirūpinimas savo sūnumi ir vengimas atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu ir tai yra pakankamas agrindas apriboti atsakovą valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tokia situacija trunka ilgus metus, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant dėl S. M. motinos valdžios ribojimo pažymėtina, kad jai teikiamos socialinės paslaugos, parengtas pagalbos planas. Nustatyta, kad pagrindinė jos problema – priklausomybė nuo alkoholio. Iš liudytojų V. M. ir A. J. parodymų matyti, kad pradėjusi girtauti, atsakovė girtauja keletą dienų, neįsileidžia į namus, telefonu nebendrauja. Trečiojo asmens M. N. parodymais nustatyta, kad 2023 m. birželio pradžioje iš užsienio sugrįžusi S. M. buvo neblaivi, ji buvo pristatyta į ligoninę dėl išblaivinimo, tačiau grįžusi ir vėl pradėjo girtauti, o pradėjusi girtauti, sūnumi nesirūpina, buvo pažadėjusi aplankyti sūnų, nueiti su juo į parką, tačiau sūnų apvylė, pas jį neatėjo, sūnus pats ėjo į parką ieškoti mamos, tačiau nerado. M. N. paaiškinimai patvirtina ir tai, kad D. P. net bendraudamas su telefonu supranta, kada mama yra neblaivi ir nenori su ja kalbėti. Tai leidžia teismui spręsti, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, jos girtavimas sistemingas, pastovus, ilgalaikis, būdama neblaivi nesirūpina sūnumi. Atsakovė atsisako spręsti šią problemą iš esmės. Nors aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovė kurį laiko vartojo alkoholio potraukį mažinančius vaistus, tačiau nustatyti faktai, kai ji girtauja keletą dienų iš eilės, tuo laikotarpiu nesirūpindama sūnumi, patvirtina, kad jos dedamos pastangos nepakankamos ir trumpalaikės.
Atsakovų sūnus gimęs (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini). Pagal jo amžių ir brandą jam ypač būtina užtikrinti jo psichinį saugumą, o motinos girtavimas, kurio metu nepilnametis apleidžiamas, nesirūpinama jo fiziniais poreikiais, psichine sveikata, nesidomima mokslais, žaloja nesubrendusios asmenybės psichiką. Visos šios aplinkybės kenkia jo raidai, besiformuojančiam požiūriui į visuomenėje priimtas vertybes, mažina jo savivertę, o tuo pačiu apriboja jo galimybes tobulėti, siekti išsilavinimo. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės veiksmai, kai ji girtauja, apleidžia sūnų, nesirūpina jo poreikiais, kenkia nepilnamečio sūnaus brandai ir vystymuisi, savivertei ir psichiniam saugumui. Iš M. N. paaiškinimų matyti ir tai, kad atsakovė nesidomi sūnaus ugdymu, jo pasiekimais, problemomis, su kuriomis jis susiduria. Tai leidžia spręsti, kad motina nesidomi sūnaus ugdymu. Tai, kad ji paklausia sūnaus, kaip jam sekasi mokykloje, nėra pakankami motinos veiksmai įgyvendinant ar siekiant įgyvendinti valdžią sūnaus ugdymo srityje.
Kaip pripažino ir pati S. M., atsakovė nuolatinio išlaikymo sūnui neteikia, nurodo, kad vaiko poreikiais pasirūpina globėja. Nors iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad ji uždarbiauja gyvendama J. K., tačiau sūnaus išlaikymui nėra davusi jokios pinigų sumos, apsiriboja tik smulkių saldumynų nupirkimu sūnui. Visa tai leidžia spręsti, kad atsakovė neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui.
Iš trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų V. M. ir A. J. parodymų matyti, kad su sūnumi bendrauja epizodiškai, vidutiniškai vieną kartą į savaitę paskambindama telefonu. Nors 2023 m. birželio mėn. pradžioje sugrįžo iš užsienio pas sūnų, tačiau, kaip matyti iš M. N. paaiškinimų, sūnui laiko neskyrė, priešingai, trukdė jam užmigti bendraudama telefonu. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo jurisprudenciją, toks epizodinis motinos bendravimas su sūnumi, trumpalaikiai pokalbiai apie mokslą, negali būti pripažinti pakankamais, leidžiančiais spręsti, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi ir vykdo motinos pareigas šioje srityje. Priešingai, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, kaip nepilnamečio sūnaus motina, juo visiškai nesirūpina.
Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė taip pat nevykdo motinos pareigų: visiškai nesirūpina sūnumi, neteikia išlaikymo, nepakankamai bendrauja ir nesukuria nuolatinės saugios aplinkos jam augti ir vystytis, t. y. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą riboti jos valdžią. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti tam tikri atsakovės veiksmai, kuriais ji siekia atkurti su sūnumi socialinį kontaktą ir ryšius, jos motinos valdžia ribotina laikinai, kadangi aptarti duomenys leidžia spręsti, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).
Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis). Šio teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad D. P. nuo 2022 m. kovo 23 d. gyvena pas prosenelę M. N., ten jam sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, ji yra jo laikinoji globėja, D. P. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina pas globėją M. N.
II. Dėl išlaikymo priteisimo ir padidinimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).
2017 m. balandžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33-743/2017 iš E. P. jo nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur iki jo pilnametystės. Pareikštas reikalavimas jį padidinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, kadangi priteistas išlaikymas netenkina vaiko poreikių.
Iš S. M. išlaikymas nėra priteistas, ji jo neteikia, todėl jis priteistinas teismo sprendimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, siekia 633 Eur, taigi, toks yra orientacinis kriterijus, kuris aptarto teisinio reguliavimo kontekste, užtikrina bent minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).
Viso šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įvertinus minimalius vaiko poreikius, 80 Eur dydžio išlaikymas aiškiai per mažas tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai siekiant užtikrinti jo tinkamą racioną, išlaidas ugdymui, laisvalaikiui, sveikatos būklei, papildomam lavinimui ir ugdymui. Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra aiškiai per mažas, todėl jis keistinas ir padidintinas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, todėl abu tėvai lygia dalimi turi prisidėti prie jų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Abiejų tėvų turtinė padėtis vienoda, abu nedirba, neturi turto, todėl prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsakovė yra darbinga, jauno amžiaus, todėl turi realias galimybes susirasti darbą ir teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad ir atsakovė turi pareigą teikti 150 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui.
Sprendžiant, ar atsakovai pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad jie yra darbingi, jauno amžiaus, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jie dėl objektyvių priežasčių negali mokėti tokio dydžio išlaikymo. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad jie gali prisidėti prie išlaikymo, kuris yra net mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste ir atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad atsakovai turi realias galimybes kiekvienas mokėti savo nepilnamečiui vaikui po 150 Eur dydžio išlaikymą.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 9 d., todėl išlaikymas ir jo padidinimas priteistinas nuo šios dienos.
Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
2023 m. balandžio 12 d. sprendimu (t. 1, el. b. l. 108-11) atsakovai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnis). Ieškinys patenkintas visiškai, todėl valstybės patirtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 406 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti tėvo – E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Laikinai apriboti motinos – S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į nepilnametį sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Pakeisti 2017 m. balandžio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33-743/2017 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Padidintą išlaikymą išieškoti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – nuo 2023 m. kovo 9 d. ir pavesti globėjui (rūpintojui), šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą išieškoti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – nuo 2023 m. kovo 9 d., ir pavesti globėjui (rūpintojui) lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti nepilnamečio D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prosenelės M. N. šeimoje.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Apeliacinio skundo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.