Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 93-193 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 28 d., o pabaiga – 2019 m. kovo 29 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. kovo 29 d., buvo 11 mėnesių 27 dienos. 2018 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-193 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos P. R. nurodant, kad šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pasiekti bausmės tikslai, kad pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals būdamas laisvėje, taip pat nėra.Nesutikdamas su šiuo nutarimu nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurie, įvertinę visus argumentus, 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą. Skundu apygardos teismui nuteistasis P. R. prašo panaikinti šią Kauno apylinkė teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį bei 2018 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimą, ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to, kad jo turimos nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, kad naujų nuobaudų neturi, o tai neabejotinai patvirtina, kad jo elgesys koreguojamas tik teigiama linkme. Taip pat buvo neįvertintos ir aplinkybės susijusios su tvirtais socialiniais ryšiais bei tuo, kad jis yra padengęs didžiąją dalį jam priteisto civilinio ieškinio. Tuo tarpu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra tik vidutinė – 57 balai. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis yra neįgalus ir ši aplinkybė ženkliai sumažina jo galimybes įsidarbinti pataisos namuose. Skundu atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu bausmei keliami tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo P. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. R. priklauso vidutinės rizikos grupei – 57 balai, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra abejonių nekelianti aplinkybė leidžianti nuspręsti, kad lygtinis paleidimas šiuo metu būtų efektyvus. Pažymėtina ir tai, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be šių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog šiuo metu jo elgesys yra koreguojamas išimtinai teigiama linkme, tačiau iš byloje pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad šiuo metu akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje vis tik nenustatyta, ką pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.Remiantis 2018 m. kovo 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami P. R. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, teisės pažeidimai, galimybės įsidarbinti, mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių yra teisės pažeidimai, kurie akivaizdu, kad yra praeities faktorius, tačiau šio kriminogeninio veiksnio minimalizavimas atliekant laisvės atėmimo bausmę, leistų teismui sprendžiančiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinti nuteistojo pakankamą/nepakankamą elgesio korekciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę du kartus buvo pažeidęs rėžimo reikalavimus, kad vieną kartą baustas drausmine nuobauda. Nors nuobauda šiuo metu yra nebegaliojanti, tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją ir sprendžiant ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, vertinamas jo elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką. Jam buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę be sargybos, atsisakė tikrintis dėl apsvaigimo. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti jam taikomų apribojimų netgi būdamas itin apsunkintomis sąlygomis, tai yra kai jo laisvė yra suvaržyta. Visa tai parodo, kad nuteistasis nesistengia koreguoti savo nusikalstamo elgesio tinkama linkme bei pašalinti kriminogeninio veiksnio susijusio su teisės pažeidimais. Abejoti P. R. pasiruošimu kurti savo gyvenimą laisvėje tik teisėtais būdais ir priemonėmis verčia ir jo požiūris į darbą. Nors nuteistasis savo skunde apygardos teismui nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra neįgalus ir pataisos įstaiga neužtikrina tinkamų darbo sąlygų, tačiau remiantis Socialinio tyrimo išvada, P. R. ankščiau įkalinimo įstaigoje dirbo, tiesa jo darbinis laikotarpis buvo pakankamai trumpas, o pats nuteistasis išreiškia savo abejones dėl darbo poreikio. Lygtinio paleidimo atveju jis nėra numatęs konkrečių įsidarbinimo galimybių ir išsako tik ketinimą kreiptis į darbo biržą, o atsižvelgiant į jo abejotiną požiūrį į darbo poreikį bei nusikalstamas veikas, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai, kad jos buvo įvykdytos siekiant finansinės naudos, teisėjų kolegijos nuomone, tai labiau neigiamai nei teigiamai apibūdina nuteistąjį. Be to nuteistojo atžvilgiu yra priteistas solidarus ieškinys, kurį jis yra padengęs tik iš dalies, o įkalinimo įstaigoje pragyvena iš artimųjų atsiųstų piniginių lėšų, tokiu būdu galima daryti išvadą, jog finansinis nestabilumas gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, juo labiau vienas iš kriminogeninių veiksnių ir yra susijęs su įsidarbinimo galimybėmis. Konstatuotina, kad finansinių problemų nuteistasis nėra linkęs spręsti efektyviais būdais, įkalinimo įstaigoje nesistengia įsidarbinti ir dirbti darbą, kuris būtų palankus jo galimybėms, todėl negalima daryti išvados, kad šioje vietoje P. R. elgesys yra koreguojamas teigiama linkme ir leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų efektyvus. Vertinant P. R. skundo argumentus, jų pagrįstumą ir objektyvumą, pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra išimtinai teigiamas. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad P. R. siekdamas kitų asmenų paklusimo yra naudojęs fizinį smurtą ir nors šiuo metu supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problema ir savo indelį į problemos atsiradimą yra prieštaravimų. Be to, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o kaip jau aukščiau aptarta įkalinimo įstaigoje yra atsisakęs pasitikrinti dėl apsvaigimo. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia nuspręsti, kad nuteistasis yra linkęs kartoti praeities klaidas bei nesistengia mokytis iš ankstesnio patyrimo, o tokiu būdu atskleidžia savo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio bei moralės vertybes. Tai, kad kaip teigia nuteistasis jis palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais yra vertintina tik kaip galimas apsauginis veiksnys dėl tolimesnio nusikalstamo elgesio, tačiau pažymėtina, jog iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis gyveno kartu su broliu, mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau šios aplinkybės nuo nusikalstamų veikų darymo neapsaugojo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė – 57 balai, nuo praėjusio vertinimo, kuris vyko 2017 m. rugpjūčio 2 d. sumažėjo tik 1 balu, kas neabejotinai atskleidžia, tai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Tuo labiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro 25 statiniai ir 35 kintantys balai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, taip įrodydamas, jog siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos. Aptartų duomenų visuma neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog šiuo metu jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau negalima spręsti, kad laisvėje taikomi apribojimai šiuo atveju jau pasiektus savo tikslus, o nuteistasis nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Esant šioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti P. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerą elgesį. Jie šiuo atveju tik patvirtina, kad P. R. jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir jo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, šiuo metu vykdo. Tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau jau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visą tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, tačiau šiuo atveju tokia išvada negalima. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo P. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.