Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-485/2015

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00468-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.;

2.4.7.

2015 m. rugsėjo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistiesiems P. R., Š. D. ir D. Ž., jų gynėjui advokatui Remigijui Uckui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Š. D. ir D. Ž. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 187 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22 (2 dienos.)

pagal BK 180 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme;pagal BK 187 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis;pagal BK 187 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtą laikas nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22 (2 dienos.).

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. P. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Šiuo nuosprendžiu civilinio ieškovo V. U., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš P. R., D. Ž. ir Š. D. solidariai priteista 2400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš P. R., D. Ž. ir Š. D., solidariai priteista 158,86 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus naudai.

Civlinio ieškovo L. S. agroserviso įmonei pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, civilinį ieškinį perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R., D. Ž., Š. D. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d., dėl to, kad 2013 m. spalio 19 d. apie 02 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, įsibrovė į L. S. agroserviso įmonei priklausančias buitines patalpas, kur panaudodami fizinį smurtą įmonės sargo, budėjusio teritorijoje, V. U. atžvilgiu, tai yra jį smaugė laikydami už rankos, pastūmė, sudavė galva bei kumščiu mažiausiai tris kartus į veido sritį, taip padarė jam poodinę kraujosruvą ir sumušimą dešinės akies vokuose, kairės veido pusės, skruostų sumušimus, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įvedė ir uždarė į persirengimo patalpą užversdami duris lenta ir užversdami spintą, tokiu būdu atimant galimybę V. U. priešintis, tyčia sugadino svetimą turtą nuplėšiant ir sudaužant racijų „Kenwood“ mikrofonų 3 vienetus - bendrai 333,96 litų vertės; nešiojamąją raciją „Kenwood“ su pakrovėju 493,44 litų vertės; halogeninį šviestuvą su judesio davikliu - 42,02 litų vertės; telefono aparatą su pakrovėju „Teltonika“ - 109,32 litų vertės; radijo aparatą „Klanion“ DB 148 R, mobilių racijų antenų 2 vienetus - bendrai 210,03 litų vertės; radijo anteną - 147,66 litų vertės; dienos šviesos lempų 36W 6 vienetus- 53,07 litų vertės; elektros jungiklį - 6,59 litų vertės, suvirinimo skydelį - 214,17 litų vertės ir pagrobė, iš patalpos į ją patekus išdaužiant plastikinį durų lango paketą - 80 litų vertės, benzopjūklą „Stihl“ 361 - 2143,39 litų vertės; benzopjūklą „Stihl“ 021 -2030,38 litų vertės; akumuliatorių suktuvą „Makita“ - 2 vienetus bendrai - 1184,81 litų vertės; mažą perforatorių „Makita“ - 565,80 litų vertės, elektrinį grąžtą „Makita“ - 243,21 lito vertės; kampinį šlifuoklį „Hitachi GA13SD“ -450 litų vertės; šlifavimo mašiną „Makita“ (su dėže) - 561,11 litų vertės; siaurapjūklius „Makita“ - 2 vienetus - bendrai 679,25 litų vertės; suvirinimo aparatą „MinarcMig Kemppi“ - 4600 litų vertės; kampinį šlifuoklį „Hitachi“ - 450 litų vertės; kampinį šlifuoklį „Makita“ 9562C - 561,11 litų vertės bei išleido iš traktoriaus (duomenys neskelbtini) 100 litrų dyzelinio kuro – 268,62 litų vertės bei iš traktorių praduriant kuro bakų apačią sugadino 4 traktorių kuro bakus bendrai - 16275,07 litų vertės ir iš jų išleido žymėtą dyzelinį kurą, tai yra, iš traktoriaus (duomenys neskelbtini) 900 litrų kuro - 2417,58 litų vertės; (duomenys neskelbtini) 850 litrų - 2283,27 litų vertės; (duomenys neskelbtini) 220 litrų - 590,96 litų vertės; (duomenys neskelbtini) 150 litrų - 402,93 litų vertės ir iš viso pagrobė 330 litrų žymėto dyzelinio kuro, kurį susipylė į atsineštas talpas, viso 330 litrų - 887,7 litų vertės, o kitas kuras, t.y. 1890 litrų - 5084,1 litų vertės, išbėgo ant žemės ir tyčia sugadino purkštuvo „Damman“ (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), valdymo svirtį - 3981,21 litų vertės, tuo padarydamas L. S. agroserviso įmonei turtinę žalą dėl pagrobtų daiktų 14 356,76 litų ir 27 030,64 litų vertės dėl sugadintų daiktų.

Be to, P. R. 2013 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 10,7534 g. narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir jas laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje kartoninėje dėžutėje, kurios 2013 m. lapkričio 20 d. kratos metu buvo rastos ir paimtos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnų.

Be to, D. Ž. 2013 m. spalio 19 d. nuo 02 val. iki 04 val., (duomenys neskelbtini), vykdomo plėšimo metu L. S. agroserviso įmonės teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, su metaliniu gesintuvu išdaužė L. S. agroserviso įmonei priklausančio automobilio „Nissan Double“ CAB valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 4 durelių langus, 2 priekinius žibintus, sugadino radijo ryšį padarydamas 1165,29 litų žalą. Automobilio „Niva“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nudaužė kairės ir dešinės pusės vaizdo veidrodėlius, išdaužė priekinius stiklus, išdaužė abiejų šoninių durų stiklus, sugadino radijo ryšį, išdaužė priekinius žibintus padarydamas 919,01 litų žalą ir pripurškė gesintuvo putų į automobilio vidus, taip sugadindamas 2084,3 litų vertės turto.

Š. D. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Uckus apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir galutinę subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, paskiriant galutinę bausmę mažesnę nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, taip pat išteisinti Š. D. dėl veikos, numatytos BK 187 str. 1 d. padarymo, t.y. tyčinio svetimo turto purkštuvo Damman valdymo srities sugadinimo, neesant jo veikoje numatyto nusikaltimo sudėties bei taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymo terminą atidėti nuo vienerių iki trejų metų.

D. Ž. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Uckus apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2015-03-18 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, be to, prašo išteisinti dėl purkštuvo Damman valdymo svirties tyčinio sunaikinimo pagal BK 187 str. 1 d., taip pat taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. D. ir jo gynėjo advokato R. Uckaus apeliacinis skundas atmestnas, nuteistojo D. Ž. ir jo gynėjo advokato R. Uckaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš Š. D. ir D. Ž. ir jų gynėjo apeliacinių skundų turinio apeliantai nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 187 str. 1 d., t.y. dėl purkštuvo Damman valdymo svirties tyčinio sunaikinimo, taip pat prašo taikyti jų atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Apeliantas Š. D. savo apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti jam švelnesnę bausmę nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, ginčija priteistų civilinių ieškinių dydį bei prašo panaikinti iš kaltinimo aplinkybes dėl svetimo turto tyčinio sunaikinimo, t.y. racijų „Kenwood" mikrofonų, nešiojamos racijos, halogeninio šviestuvo su davikliu sudaužymą, telefono aparato „Teltonika", rajono aparato „Clarion" sugadinimą, dienos šviesos lempų ir elektros jungtukų sudaužymą, suvirinimo skydelio sugadinimą.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl Š. D. ir D. Ž. kaltės bei jų padarytų nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teisminio nagrinėjimo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra akivaizdžių prieštaravimų. Priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismo priimtas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 str. nuostatų reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad teismo padarytos išvados yra nepalankios Š. D. ir D. Ž., nepatvirtina, jog teismas padarė kokius nors su įrodymų vertinimu susijusius pažeidimus.

Dėl Š. D. ir D. Ž. nuteisimo už svetimo turto sugadinimą

Kaip matyti iš Š. D. apeliacinio skundo turinio jis nesutinka su jam inkriminuotu svetimo turto sugadinimu. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jam inkriminavo tyčinį svetimo turto sunaikinimą sargo namelyje ir namelio prieigose, t. y. racijų „Kenwood" mikrofonų, nešiojamos racijos, halogeninio šviestuvo su davikliu sudaužymą, telefono aparato „Teltonika", rajono aparato „Clarion" sugadinimą, dienos šviesos lempų ir elektros jungtukų sudaužymą, suvirinimo skydelio sugadinimą. Pasak apelianto, visus šiuos veiksmus atliko kiti du kaltinamieji D. Ž. ir iš dalies P. R. aktyviais veiksmais. Dėl tokių veiksmų nebuvo tartasi, todėl teismas turėjo šias aplinkybes pašalinti iš Š. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymo. Apeliantas D. Ž. taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 187 str. 1 d., t.y. dėl tyčinio purkštuvo Damman valdymo svirties sulaužymo. Skunde teigiama, kad D. Ž. prie šio purkštuvo net nebuvo atėjęs, todėl ši veika jam buvo nepagrįstai kvalifikuota, jis turėtų būti dėl šios veikos išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų Š. D. ir D. Ž. teiginius dėl nepagrįstai jiems inkriminuoto kitų bendrininkų veiksmais padaryto svetimo turto sugadinimo, kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinių skundų turinio, nei Š. D., nei D. Ž. neginčija bendrais veiksmais su P. R. įsibrovę į L. S. agroserviso įmonei priklausančias buitines patalpas ir pagrobę iš įmonės įrankius, dyzelinį kurą, kitus daiktus, tačiau Š. D. nesutinka, kad sudaužė racijas „Kenwood" mikrofonus, nešiojamas racijas, halogeninius šviestuvus su davikliais, dienos šviesos lempas ir elektros jungtukus, sugadino telefono aparatą „Teltonika", rajono aparatą „Clarion", suvirinimo skydelį, o D. Ž. sugadinęs purkštuvo Damman valdymo svirtį, ir teigia jog jie negali atsakyti už kitų asmenų veiksmus. Visi šie turto sunaikinimo veiksmai buvo atlikti kitų nuteistųjų aktyviais veiksmais, išeinant iš bendro susitarimo ribų. Iš anksto dėl minėtų daiktų sugadinimo nei su Š. D. nei su D. Ž. nebuvo tartasi.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 24 str. 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – gestu, mimika, asmens elgesiu, iš kurio matyti jo tyčia bendrai padaryti nusikalstamą veiką, pavyzdžiui, rodant pritarimą kito asmens veiksmams gestais, mimika, prisidedant prie šių veiksmų, tęsiant nusikalstamą veiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-444/2012; Nr. 2K-468/2012). Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2008).

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, išsamiai atskleidė ir motyvavo savo išvadas dėl Š. D. ir D. Ž. bendrininkavimo padarant BK 187 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad įvykio metu Š. D. su P. R. ir D. Ž. atvykę į L. S. agroserviso įmonei priklausantį sandėlį jau buvo susitarę, kas ir ką darys. Vienas iš jų prižiūrėjo, kad sargas nepabėgtų, kiti ėjo ieškoti dyzelino. Nuteistieji teismo posėdžio metu nurodė, kad matė, kaip vienas iš jų paėmė įrankius, padėjo juos panešti, matė kaip peiliu buvo pradurti dyzelino bakai, leidžiamas kuras, girdėjo kaip buvo daužomi daiktai ir gadinamas turtas. Analizuojamu atveju tiek Š. D., tiek ir D. Ž. pritarė P. R. ir vienas kito daromiems veiksmams, nesutramdė vieni kitų neteisėtų veiksmų, matydami kaip gadinamas svetimas turtas, suvokė tiek savo, tiek bendrininkų veiksmų neleistiną pobūdį. Objektyviųjų požymių visuma patvirtina, jog nuteistieji veikė suderintai, siekdami vieno tikslo suvokė nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė veiksmų pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinimo formulavimas, kai visų bendrininkų atlikti veiksmai aprašomi kartu, nereiškia, kad jie visi ir darė tapačius veiksmus, nes kaip buvo paminėta, bendrininkavimui nustatyti būtinas visų kaltinamųjų veiksmų bendrumas. Surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamųjų Š. D., P. R. ir D. Ž. nusikalstami veiksmai pilnai atitiko bendrininkavimo požymius. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, padarė neabejotiną išvadą, kad Š. D. ir D. Ž. veikdami bendrininkų grupėje su P. R., įvykdė ne tik plėšimą įsibrovęs į saugomą teritoriją, bet ir svetimo turto sugadinimą, todėl jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ir pagal BK 187 str. 1 d.

Š. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmuose tyčios sugadinti purkštuvo Damman valdymo svirtį nebuvo. Jis tik užlipo apsižiūrėti, tačiau būdamas neblaivus paslydo, užkrito ant svirties ir ją netyčia sugadino, be to, byloje nėra duomenų, kad šiais veiksmais įmonei buvo padaryta didelė žala, todėl apeliantas dėl šių veiksmų turėtų būti išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokus apelianto teiginius kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad Š. D. su kitais bendrininkais tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į L. S. agroserviso įmonei priklausančias buitines patalpas ir aktyviais veiksmais sugadino įmonei priklausančio purkštuvo Damman valdymo svirtį, tuo L. S. agroserviso įmonei buvo padaryta 3981,21 litų žalą. BK 187 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tiesiogine arba netiesiogine tyčia, kuri gali būti tiek išankstinė bei gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Š. D. sugadindamas minėtą svetimą turtą, veikė netiesiogine, staiga kilusia ir tuoj pat realizuota tyčia, todėl jo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d.

Dėl Š. D. ir D. Ž. paskirtų bausmių švelninimo

Š. D. apeliaciniu skundu prašo jam skirti švelnesnę bausmę, t.y. galutinę subendrintą bausmę skirti mažesnę nei BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vertinant nuteistojo Š. D. prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, jog paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Š. D. bausmes, pagrįstai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Š. D. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 str. nuostatas priskiriamos sunkių (BK 180 str. 2 d.) ir nesunkių (BK 187 str. 1 d.) nusikaltimų kategorijai. Vertinant nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, būtina pažymėti, kad Š. D. praeityje teistas (t. 3, b.l. 100-102), baustas administracine tvarka tik vieną kartą už ATPK 178 str. 5 d. pažeidimą (t. 3, b.l. 103), nagrinėjamus nusikaltimus įvykdė esant neišnykusiam teistumui, šiuo metu dirba, nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, jis nėra įrašytas į Šakių psichikos sveikatos centro įskaitą (b. t. 3, b. l. 104). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į visas šias aplinkybes bei įvertino tai, kad byloje nustatytos Š. D. atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės (dėl padarytų nusikaltimų gailisi, iš dalies atlyginta žala, veikos buvo padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, padarytos bendrininkų grupėje). Svarbu pažymėti tai, jog nuskalstamas veikas Š. D. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, jog anksčiau jam paskirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė, t.y. jo nepataisė ir nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikaltimų darymo, nes jis, nepaisant ankstesnio teistumo, išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad Š. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl keisti ją apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas D. Ž. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę. Teismas turėjo atsižvelgti į išskirtinai teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, niekada nebuvo teistas, baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas jau vertino galimybę D. Ž. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, tačiau nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d. numatytą išlygą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir nurodytais motyvais, todėl jų nekartoja.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokios aplinkybės, kaip labai jaunas kaltininko amžius, teigiamas elgesys po nusikaltimo padarymo, administracinių nuobaudų nebuvimas, teigiamos charakteristikos, nelaikytinos išimtinėmis. Jos gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Sutiktina su apylinkės teismo konstatavimu, jog byloje nėra aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti išvadą, kad D. Ž. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2011).

Dėl BK 75 str. nuostatų taikymo nuteistųjų Š. D. ir D. Ž. atžvilgiu

Š. D. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, kadangi yra visos sąlygos atidėti bausmės vykdymą jo atžvilgiu. Nors apeliantas ir teistas, tačiau bausmę atlikęs, metų bėgyje administracine tvarka nebaustas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, įsidarbino, siekia sąžiningai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, viešai atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi, tvirti socialiniai ryšiai su šeima.

Vertinant nuteistojo Š. D. argumentus dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymėtina, kad remiantis BK 75 str., nuostatomis, viena pagrindinių šio straipsnio taikymo sąlygų – teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti įvertinęs, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Š. D. praeityje baustas administracine tvarka, teistas, tačiau neišnykus teistumui vėl padarė nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai ir straipsnio sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl spręstina, kad toks asmuo yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir nesiekia pasikeisti, todėl teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti Š. D. skyrus laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone nėra pagrindo Š. D. atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 str., kadangi nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

Apeliantas D. Ž. taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad yra visi pagrindai ir būtinos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam bausmės vykdymą. Teismas turėtų įvertinti, kad D. Ž. nei karto neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuo šių nusikalstamų veikų padarymo daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, įsidarbino, siekia atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistajam D. Ž. paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam D. Ž. minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas bylos aplinkybes ir skiriamą bausmę tinkamai motyvavo. Tačiau įsigaliojus BK 75 str. 1 d. pakeitimui (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) teisėjų kolegija sprendžia, kad svarstytinas klausimas dėl D. Ž. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėju kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad nors D. Ž. viena iš padarytų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos ir siekai toliau atlyginti pilnai visą žalą, kas pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, D. Ž. yra jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas (t. 3, b.l. 60), per paskutinius metus nebaustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 61-62), dirba (t. 3, b.l. 68), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 68), naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (tokių duomenų teismui nėra pateikta). Taigi, skundą nagrinėjantis teismas neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu galimai D. Ž. įvykdytas nusikalstamas veikas, kas iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, t. y. dėl pasikeitusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas D. Ž. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą D. Ž. skirtinos BK 75 str. 2 d. 8 p. ir 10 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos.

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniu skundu Š. D. ginčija priteistų civilinių ieškinių dydžius. Apelianto nuomone nepagrįstai nukentėjusiajam V. U. solidariai iš visų kaltinamųjų priteista 2400 eurų neturtinės žalos atlyginimui, kadangi nukentėjusysis V. U. gydėsi pakankamai trumpą laiką, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių neigiamų fizinės ar psichinės sveikatos reiškinių neliko. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto tvirtinimu, jog nukentėjusiajam priteista 2400 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.

Sutiktina su apylinkės teismo motyvais, kad nukentėjusysis V. U. dėl padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, baimę, nerimą ir skausmą, jo asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo jam reikėjo gydytis, jam buvo apribotos galimybės dirbti. Nustatant neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais, įžūliais nuteistųjų veiksmais, nukentėjusysis buvo užpultas darbo metu, darbo vietoje, atlikdamas savo pareigas,, užpuolime dalyvavo keli asmenys, iš jo atimta teisė pasipriešinti, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo apribota jo galimybė naudotis laisvo judėjimo teise. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, netinkamai nustatyti neturtinės žalos kriterijai, ar pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje byloje išspręstas netinkamai.

Apeliantas taip pat nesutinka ir su L. S. agroserviso pareikštu ieškiniu ir mano, kad jis yra nepagrįstas, o apylinkės teismas, perduodamas jį nagrinėti civilio proceso tvarka turėjo atsižvelgti į tai, kad dalis įrankių buvo grąžinta, taip pat, įvertinti, kad nebuvo tiksliai nustatyta ir kiek buvo kuro kiekvieno traktoriaus bake, nebuvo pateikti paskaičiavimai kiek buvo įpiltą į kurį traktorių, kiek valandų su juo dirbta, kiek kuro išdeginta, dėl prastovų pateikti paskaičiavimai taip pat yra prieštaringi, be to draudimo kompanija yra išmokėjusi pinigus agroservisui.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apylinkės teismas, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad L. S. agroservisas buvo apdraudęs transporto priemonę, ir gavo išmoką iš draudimo, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys kokiomis sąlygomis ir už ką konkrečiai buvo išmokėta draudimo suma, be to įvertinus tai, kad draudimo kompanija nebuvo įtraukta į procesą ir informuota apie savo teises, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas spręsti civilinio ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka. Su kuo aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Tačiau apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl nuteistojo D. Ž. atžvilgiu netinkamai pritaikyto įstatymo ir dėl pasikeitusio BK 75 str. 1 d., teisėjų kolegijai nusprendus, kad yra pagrindas D. Ž. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d., 332 str.,

nusprendžia:

Š. D. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Ucko apeliacinį skundą atmesti.

D. Ž. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Ucko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8, 10 p., paskirtos galutinės subendrintos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. Ž. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.