Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. (A. T.) ir jo gynėjui (duomenys neskelbtini) G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato, ir perduotas J. T. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 5 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

(duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) D. A. 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. T. buvo kaltintas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025 m. balandžio 30 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,49 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3.1. Atsižvelgiant į nustatytą 2,49 promilių neblaivumą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per ilgas. Teismai yra išaiškinę, kad už administracinio nusižengimo – vairavimo esant neblaiviam – padarymą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, todėl būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu yra pavojingesnis už administracinį nusižengimą, o tai reiškia, kad skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ilgesnis. Tai, jog, atėmus A. T. teisę vairuoti transporto priemones ilgesniam terminui nei minimalus, bus apsunkinta jo veikla ir jis patirs nepatogumus, yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, todėl negali būti vertinama kaip neproporcinga ir per didelę naštą uždedanti priemonė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – termino sutrumpinimo (BK 68 straipsnis)

7. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – taikymo pagrįstumo, tačiau mano, kad 2 (dvejų) metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas yra per griežtas ir prašo jį sušvelninti iki 1 (vienerių) metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, A. T. paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

7.1. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

7.2. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Tiek paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės padaryto Kelių eismo taisyklų pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Individualizuojant A. T. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką bei parenkant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek aukštesniosios instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, į tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina ir tai, kad iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog A. T. yra ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 (penkeri) metai, todėl apeliantui A. T. paskirtą uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

7.3. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 2 (dvejų) metų uždraudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius administracinius nusižengimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti A. T. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones jo prašomam trumpesniam laikotarpiui, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, o tokių argumentų nenurodė ir pats A. T. savo apeliaciniame skunde, t. y. savo prašymo papildomai nemotyvavo, tik nurodydamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ir jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

7.4. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti A. T. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir paskyrė proporcingą bei padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl objektyvaus pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumo (BK 72 straipsnis)

8. Apeliaciniame skunde, be prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat yra nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. T. paskyrė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Apeliaciniame skunde prašoma transporto priemonės konfiskavimą pakeisti į transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

8.1. A. T. vairavo automobilį mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,49 promilės girtumas), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kadangi be transporto priemonės panaudojimo neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis), kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020).

8.2. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra nurodytas tik vienas argumentas, kodėl, anot A. T., buvo netinkamai pritaikytos BK 72 straipsnio nuostatos, t. y. transporto priemonė, su kuria buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo (duomenys neskelbtini).

8.3. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas.

8.4. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje įregistruotas jo vardu. Teisiamojo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde A. T. nurodė, kad dėl savo (duomenys neskelbtini) pamiršo, jog 2025 m. balandžio 20 d. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė (duomenys neskelbtini) A. T. už 3 000 Eur bei pateikė teismui transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jis negali sandorio pripažinti fiktyviu, tai priklauso teismų, nagrinėjančių civilines bylas, kompetencijos sričiai, tačiau, nepaisant to, aptariamas A. T. argumentas nelaikytinas pagrįstu ir apygardos teismo vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą visiškai teisingai nurodo, jog pirminės apklausos metu (2025 m. gegužės 5 d.) A. T. nurodė, kad „su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykau į (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 66–69), be to, kai A. T. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris yra įregistruotas (duomenys neskelbtini), A. T. neišreiškė jokių pastabų, kad tai ne jo automobilis. Pagrįstų abejonių kelia ir automobilio vertė, už kurią neva transporto priemonę A. T. pardavė (duomenys neskelbtini), nes A. T. nurodomame (duomenys neskelbtini) vertinime automobilis yra įvertintas ženkliai didesne suma.

8.5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso A. T., todėl šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš (duomenys neskelbtini) ar būtų netinkamas dalyvauti eisme. Taip pat byloje nenustatyta kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų negalimas automobilio konfiskavimas ar tai daryti būtų netikslinga (pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus) ir reikėtų konfiskuoti turto vertę arba jos dalį. Svarbiausia atkreipti dėmesį, jog, nors A. T. tvirtina pardavęs automobilį (duomenys neskelbtini), vis dėlto nusikalstamos veikos padarymo metu jį vairavo pats, taip pat nesama duomenų apie jokią kitą A. T. turimą transporto priemonę. Taigi visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog, nepaisant sudaryto rašytinio transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio, tikrasis automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra būtent nusikalstamą veiką padaręs A. T.

8.6. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. Tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).

8.7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klaida šioje byloje nepadaryta, o baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas – A. T. taikyta pagrįstai. Taigi nesama pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 17 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. T. (A. T.) apeliacinį skundą atmesti.