Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2016-04-28 priėmė nutarimą, kuriuo Administracinio teisės pažeidimo teiseną J. D., atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁵ straipsnio 1 dalį nutraukė, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas iš esmės netyrė didžiosios dalies byloje surinktų įrodymą, kaip antai: liudytojos K. R. parodymų ir advokatės A. V. elektroninio laiško dėl 2015-12-02 prašymo persiuntimo J. D. išrašo; viešai skelbiamos paieškos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresą duomenų bei JAR išplėstinio išrašo, įrodančio faktą jog UAB „(duomenys neskelbtini)" adresu (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdo; bylą tyrusio teismo J. Siųstų ir grąžintų pranešimų dėl procesinių dokumentų įteikimo adresu (duomenys neskelbtini); fotonuotraukų, įrodančių, kad adresu (duomenys neskelbtini) veikia visai kitos įmonės - AB (duomenys neskelbtini) banko Kauno klientų aptarnavimo sk., kavinė (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė; paties J. D. teisme teikto paaiškinimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinių patalpų (ofiso) adresu (duomenys neskelbtini) neturi, tad iš tiesų 2015-11-30 pranešimu informuodamas akcininką atvykti adresu (duomenys neskelbtini), J. D. turėjo omenyje kavinę (duomenys neskelbtini) Kaunas.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino ir suteikė didesnę įrodomąją reikšmę pareiškėjo E. O. paaiškinimui, kuris, teismo vertinimu, tariamai paneigė J. D. kaltę dėl akcininko teisių pažeidimo tuo aspektu, kad pareiškėjo paaiškinimai yra nenuoseklūs. E. O. skunde pažymi, jog visas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas E. O. grindė savo argumentus, E. O. grindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jų visetu. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. savo teiginių, argumentų bei iškeltos versijos neįrodė, t.y nepateikė jokių objektyvių duomenų patvirtinančių faktą, kad tinkamai užtikrino pareiškėjui E. O. galimybę įgyvendinti teisę susipažinti su įmonės dokumentais, o būtent, kad įstatymo nustatyta tvarka, per nustatytus terminus akcininko E. O. 2015-11-27 Prašymą dėl dokumentų pateikimo ir 2015-12-02 Prašymą dėl dokumentų pateikimo įvykdė savalaikiai ir tinkamai.

Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) apeliantas nurodo, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje bei 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad, vykdant šia pareigą, svarbus kriterijus - nepiktnaudžiavimas teise ir ne formalus, o kokybiškai turiningas įvykdymas.

Dėl 2015-11-27 akcininko prašymo apeliantas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius J. D. nepranešė, kodėl atsisako akcininkui E. O. leisti susipažinti su 2015-11-27 prašyme nurodytais dokumentais. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateiktą 2015-11-30 pranešimą direktorius J. D. sutinka leisti akcininkui E. O. susipažinti su tais dokumentais, kurių akcininkas net neprašo abstrakčiai nurodant, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarys galimybę susipažinti su dokumentais, reikalingais priimti sprendimą dėl klausimo, iškelto per 2015-11-24, 20 val. įvykusi neeilinį visuotinį susirinkimą. E. O. taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad 2015-11-24 buvo šaukiamas ir, kad toks visuotinis akcininkų neeilinis susirinkimas vyko. Nurodo, kad šis prašymas nebuvo saistomas 2015-11-24 neeilinio visuotinio akcininko susirinkimo darbotvarke. Iš nurodyto seka, kad 2015-11-27 akcininko prašymą J. D. sutiko įvykdyti tik ta apimtimi, kokia pats pageidavo, neatsižvelgęs akcininko 2015-11-27 Prašymo nurodymus. Tai šiurkštus akcininko neturtinių teisių pažeidimas, akcininko interesų nepaisymas, direktoriaus piktnaudžiavimas teise, formaliai reiškiantis atsisakymą leisti susipažinti su pareikalautais įmonės dokumentais.

Skunde nurodoma, kad pagal 2015-11-30 J. D. pranešimo sąlygas akcininko neturtinės teisės įgyvendinimas nepagrįstai ir neteisėtai buvo ribojamas laike - leidžiama atvykti tik vieną vienintelę 2015-12-04 dieną ir tik pietų pertraukos metu - nuo 12.00 iki 13.00 val. JAR išrašas, viešai skelbiamos paieškos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai yra saugomi adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat apelianto nuomone, tai, kad akcininkas E. O. per vieną valandą direktoriaus J. D. jam skirto laiko nerado UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės J. D. pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tai, kad pats J. D. ar jo įgaliotas asmuo paskirtą dieną ir valandą, nurodytu adresu net nebuvo atvykęs ir paskirtoje vietoje, paskirtu laiku neperdavė akcininkui E. O. jokių 2015-11-27 Prašyme nurodytų dokumentų, tik įrodo ir patvirtina, kad direktorius J. D. neįvykdė ir netinkamai, nekokybiškai vykdė jam įstatymo deleguotas pareigas dėl akcininko teisės gauti informaciją apie bendrovę įgyvendinimo, klaidingai nurodydamas susitikimo vietos adresą, piktnaudžiavo teise. Todėl nepagrįsta ir neteisėta yra teismo išvada, kad pats pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę susipažinti su įmonės dokumentais nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje.

Skunde nurodoma, kad nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius. Atkreipiame gerb. Teismo dėmesį, kad J. D. nevykdė ir teisėto bylą nagrinėjusio teismo nurodymo į bylą pateikti įmonės steigimo dokumentus.

E. O. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimą ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių, pažeidimą.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir(ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ATP byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Pirmos instancijos teismo nustatyta, kad pareiškėjui pateikus 2015-11-27 prašymą, 2015-11-30 elektroniniu paštu J. D. nurodė, kad su dokumentais pareiškėjas gali susipažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 12.00 iki 13.00 val. (b.l. 14). Pareiškėjas skunde nurodo, kad pranešime buvo sąmoningai klaidingai nurodytas bendrovės adresas. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad E. O. žinojo kurioje vietoje realiai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė. Duodamas paaiškinimus posėdžio metu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos yra kampiniame pastate, dėl ko ankščiau buveinės adresas buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 48). Atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas nurodė, kad lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), o gavęs laišką atvykti nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų šiuo adresu nerado, apeliacinės instancijos teismas tokius E. O. teiginius laiko nelogiškais ir neįtikinančiais. Todėl apylinkės teismas pagrįstai suabejojo ar pats pareiškėjas E. O. tinkamai įgyvendino savo teisę susipažinti su įmonės dokumentais nurodytoje vietoje, nurodytu laiku. Atsižvelgiant į tai nėra jokio pagrindo išvadai, kad J. D. nevykdė pareigų ar piktnaudžiavo teise. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pagal 2015-11-30 J. D. pranešimo sąlygas akcininko neturtinės teisės įgyvendinimas nepagrįstai ir neteisėtai buvo ribojamas laike - leidžiama atvykti tik vieną vienintelę 2015-12-04 dieną ir tik pietų pertraukos metu - nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Pažymėtina, kad ABĮ nenumato kokiu laiku ir kiek laiko turi būti skiriama susipažinti su prašoma informacija, be to byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nurodyta atvykimo data ir laikas netiko ar buvo skirta per trumpa susipažinimo su bendrovės dokumentais trukmė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neįrodytos skunde nurodytos aplinkybės, kad J. D. žinojo apie 2015-12-02 E. O. pašymą gauti pareikalautus dokumentus, tačiau sąmoningai vengė pasiimti korespondenciją, taip piktnaudžiaudamas teise. Skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo nei teisės aktais, nei teismų praktika susijusia siunčiamos korespondencijos įteikimu, pagal kurią nesilaikant LR CK 2.49 straipsnio 3 dalies reikalavimų susijusių su susirašinėjimu juridinio asmens buveinės adresu, juridinis asmuo prisiima su susirašinėjimu (korespondencijos įteikimu ar neįteikimu) susijusių neigiamų pasekmių riziką. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.). Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo, šiuo atveju konkrečiai J. D., padarė administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio pažeidimo sudėties požymius. Neįrodžius, kad J. D. gavo E. O. 2015-12-02 kreipimąsi nėra pagrindo ir teigti, kad J. D. neįvykdė alternatyvių akcininko teisės gauti informaciją įgyvendinimui būtinų veiksmų ir skunde nurodomos korespondencijos įteikimo/neįteikimo pasekmės pagal LR CK 2.49 straipsnio 3 dalį, negali būti vertinamos sprendžiant ar asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas nerado byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. D. žinojo apie E. O. 2015-12-02 kreipimąsi į jį raštu dėl dokumentų pateikimo. Byloje yra dokumentai liudijantys apie siuntų grąžinimą J. D.. O liudytojos K. R. parodymus apygardos teismas vertina kritiškai, kadangi ji parodė, kad su E. O. jie yra draugai (b.l. 86). Skunde nurodytas aplinkybes apie galimai redaguotą elektorinio laiško švieskopija esančią byloje, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstomis prielaidomis, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie duomenys galėjo būti pakeisti.

Skunde nurodoma, kad teismas nutarimą grindė selektyviai parinktais įrodymais, o ne jų visetu ir ypatingą dėmesį skyrė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimams dėl tų aplinkybių, kurios net gi nebuvo įrodinėjamos leistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).

Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl 2015-11-27 prašymo kilo pagrįstų abejonių ar pats pareiškėjas tinkamai realizavo savo teisę susipažinti su bendrovės dokumentais, o visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas). Taip pat byloje nėra duomenų, kad 2015-12-02 prašymas dėl bendrovės dokumentų išdavimo ir susipažinimo butų pasiekęs J. D.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus apygardos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad J. D. neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, todėl J. D. veika neatitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytų požymių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. D. veiksmuose nenustatė tyčios, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas pagristai nutraukė administracinio teises pažeidimo byla nesant numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skunde nepagrįstai nurodoma, kad apylinkės teismas turėjo nagrinėti du atskirus pažeidimus dėl E. O. 2015-11-27 prašymo ir dėl 2015-12-02 prašymo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio pažeidimai, kaip informacijos nepateikimas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje vertintini, kaip trunkamieji.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą nepakeistą ir E. O. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.