Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

9. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės, seksualiai prievartavo mažametę bei atliko jaunesnio negu 16 metų asmens – X. X. tvirkinimo veiksmus, taip pat sukėlė mažametei dukrai X.X.. fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis M. M. gynėjas apeliaciniame skunde prašo išteisinti M. M. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, nesant nusikalstamų veikų požymių. Jo nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus neginčija. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

11. Nuteistajam M. M. inkriminuotus nusikaltimus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios X.X.., liudytojų S. M., R. M. parodymais, Vaiko vertinio išvada, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiosios X.X.. parodymais bei netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, bet, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

12. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio nusikaltimo (seksualinio prievartavimo) sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą. Seksualinis prievartavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai seksualinis prievartavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu ar lytinis santykiavimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinami kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį veikos kvalifikuojamos tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo yra mažametis ir kaltininkas šią aplinkybę žinojo, suvokė arba galėjo ir turėjo suvokti.

13. M. M. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis nenustatytą skaičių kartų apnuogintu lytiniu organu lietė X. X. apnuogintus lytinius organus ir kitas kūno vietas, nuogu lytiniu organu trynėsi į mažametės apnuogintus lytinius organus bei kišo pirštus į mažametės lytinius organus.

14. Nuteistasis M. M. viso proceso metu savo kaltės padarius nepripažino ir neigė seksualiai prievartavęs savo mažametę dukrą X. X.. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, jis neigė, kad apsinuoginęs savo lytinį organą lietė dukros kūną ir aiškino, kad negalėjo trintis į mažametę savo lytiniu organu, nes buvo su rūbais, be to, į lytinius organus pirštų nekišo. 2022 m. kovo 30 d. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, M. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, pripažino iš dalies ir teigė, kad prieš maždaug 4 metus jis prarado darbą, pradėjo gerti, kartą, vakare, girtas nesiorientavo aplinkoje ir užmigo pas dukrą kambaryje, jos lovoje, prabudęs nesuprato, kurioje lovoje yra, pradėjo liesti dukros lytinius organus, nes ji buvo lovoje su kelnaitėm, užkišo ranką už kelnaičių, nepamena, ar nurenginėjo dukrą, nepamena, ką dėl to sakė dukra. Kaip tada aiškino M. M., tuo metu jis buvo nuogas, „atsakau, jog tą rytą atsibudau su drabužiais lovoje, ir dukros lovoje nebuvo“. Taip pat jis nurodė, jog jam atsibudus ryte, žmona S. M. jam papasakojo, kad dukra jai pasakė, kad jis lietė jos (dukros) lytinius organus. Jis neprisimena, ar tuo metu bandė lytiškai santykiauti su dukra, žmona ir dukra irgi jam nesakė, kad jis bandė tai daryti. Po to jis dar keletą kartų lietė rankomis dukters lytinius organus, tai buvo tais pačiais metais, kaip ir prieš tai buvo. Per visą tą laiką iki 2022 m. sausio mėn. jis seksualiai lietė dukrą 4 kartus tuomet, kai žmonos nebūdavo namie. Tuomet jis praktiškai visada būdavo neblaivus. Tos pačios apklausos metu M. M. nurodė prisimenantis vieną epizodą, kai 2022 m. sausio mėn. dukra buvo grįžusi iš mokyklos, buvo prigulusi pamiegoti, o jis buvo girtas ir atėjo nuogas į dukros kambarį, dukros prašė nusimauti kelnes ir kelnaites, ji to nedarė, bet jis buvo atsisėdęs nuogas ant jos lovos ir kišo pirštus jai už kelnaičių, o kita ranka lietė savo lytinį organą. Tą kartą jis galimai kažką sakė, jog nori lytinio santykiavimo su ja, bet tik taip pasakė, bet gavosi taip, kad dukra jam spyrė į krūtinę ir jis atsipeikėjo, suprato, kad negerai elgiasi. Ji spyrė jam, nes jis ranka lietė jos lytinius organus po kelnaitėmis. Jai negrasino, bet sakė niekam apie tai nesakyti ir tylėti. Žino, kad dukra motinai nieko nesakė ir anksčiau nesakė po pirmo tokio karto. Taipogi M. M. parodė, kad pamena dar vieną epizodą, kai prieš porą metų jis dukros kambaryje su dukra sėdėjo jos kambaryje, prie kompiuterio, ir jis pradėjo liesti dukros kūną, pakišęs rankas po jos rūbais, glostė jos krūtinę, buvo įkišęs ranką jai už kelnaičių ir lietė lytinius organus, pirštais pažeisti mergystės plėvę negalėjo, tik išoriškai lietė, dukra neprieštaravo tam, ką jis darė. dar vieną kartą, kai dukrai buvo 11 metų, jis buvo įėjęs į dukros kambarį, ir suprato, kad dukra „žaidžia“ pati su savimi, t. y. darė tą patį, ką jis jai buvo daręs – po antklode ranką pakišusi po kelnaitėm lietė pato save, lytinius organus. Tai pamatęs, jis prisijungė – atsisėdo šalia ant lovos ir pakėlęs antklodę, pamatęs ką ji daro, pakišo ranką po antklodę, įkišo ranką po kelnaitėm ir pirštais lietė jos lytinius organus, pats tuo metu buvo apsirengęs, bet kita ranka lietė savo lytinius organus (t. 2, b. l. 38–40). 2022 m. lapkričio 24 d. apklaustas įtariamuoju, pripažino savo kaltę dalyje tik dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalies, iš esmės patirtino savo ankstesnius parodymus, daugiau ką nors paaiškinti atsisakė (t. 2, b. l. 90).

15. Analizuojant šiuos M. M. parodymus, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. pripažino, jog per visą tą laiką iki 2022 m. sausio mėn. jis seksualiai lietė dukrą 4 kartus, būtent lietė rankomis dukros lytinius organus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo M. M. parodymai, neigiant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, vertintina kaip jo gynybinė versija, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

16. Vertinant kaltinimų pagrįstumą bei nustatant, kokie veiksmai buvo atliekami su mažamete, labai svarbūs yra jos pačios parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji X.X.. buvo apklausta 2 kartus: 2022 m. kovo 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu šie jos parodymai buvo perskaityti ir ištirti). 2022 m. kovo 29 d. apklausos metu ji parodė, jog jos šeimoje buvo nelabai gražių dalykų su tėvu namuose, kad tėvas nepadoriai liesdavo krūtinę ir „(necenzūrinis žodis)“. Pirmą kartą, kai jai buvo trys metai, nesuprato, kas tai yra, o kai buvo septyni metai, kad tokie lietimai buvo „negerai“; jis lietė rankomis, tai vyko namie, jos kambaryje, visaip – ir nuogą, ir per rūbus; paglostydavo, pačiupinėdavo, liesdavo jos „subinę“, buvo ir girtas, ir blaivas, kai tai darė; jis sakė jai, kad nori „necenzūrinis žodis“. Anot nukentėjusiosios, ji dėl to pyko, kai pradėdavo ją liesti, ji mušdavosi; kai jai suėjo septyni metai, tokie lietimai padažnėjo; nuo pirmos iki ketvirtos klasės pastoviai ją liesdavo, kai ji persirenginėdavo, savaitgaliais neliesdavo, nes mama būdavo namuose; liesdavo visada taip pat: ji persirengdavo, būdavo su kelnaitėmis, jis ateidavo ir liesdavo, prašė liesti (pažymi piešinyje vyrišką organą ir pasako ,,necenzūrinis žodis“), kelis kartus privertė liesti, ėmė ranka ir norėjo priversti paliesti, bet ji atsitraukė, su „necenzūrinis žodis“ lietė ją (parodė ant paveikslėlio moteriškus lytinius organus) ir jos vos neišprievartavo jos kambaryje; tai buvo, kai jai buvo aštuoni metai, antrą kartą taip buvo, kai jai buvo dešimt metų. Kaip parodė nukentėjusioji, kartą jis ją nurengė – kelnes, megztinį, apatinius, pats buvo nuogas; su lytiniu organu buvo prisilietęs prie jos lytinių organų, ji tada gulėjo savo lovoje, ant nugaros, o jis ant viršaus buvo; tik „su necenzūrinis žodis“ prilietė, nespėjo nieko padaryti, turėjo mama grįžti, nulipo; pamena, kad tada buvo mokslo metai. Ji taip pat nurodė, kad tėvas liepė jai apie tai nesakyti mamai, nes „klausinės ir jį į kalėjimą pasodins“. X. X. taip pat parodė, kad tėvas ją bandė panašiai išprievartauti kai jai buvo dešimt metų; tuomet tėvas lietė rankomis tas pačias vietas – krūtinę, lytinius organus ir su savo lytinius organu lietėsi prie jos – „necenzūrinis žodis“ (t. 2, b. l. 81–83). Pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji X.X. parodė, kad „tai“ vyko nuo 3 iki 13 metų. Sunku prisiminti pirmą kartą. Jis norėjo, kad jam taip pat su rankomis liestų tą vietą, kur „sisiojama“. Ji atsisakydavo tai daryti ir jam spirdavo. Tai darydavo retai, bet tėvas su „ta vieta“ (rodo paveikslėlyje lytinius organus) liesdavo ten (rodo į paveikslėlį). Jis buvo be rūbų, ji taip pat, nes jis prievarta nurengė, bandė išprievartauti, bet nepavyko. Mama turėjo greitai grįžti. Tokie kartai buvo du. Pirmą sykį jai buvo 8, paskui 10 metų. Tai vyko jos kambaryje. Tuo metu jis būdavo ir blaivas, ir girtas. Sakydavo, kad niekam nieko nesakytų, nes abu tardys visą gyvenimą. Tėvas ją per prievartą nurengdavo, o ji tuo metu spardydavosi ir daužėsi. Jis į ją žiūrėdavo ir jai būdavo labai šlykštu. Jis būdavo nuogas ir pats liesdavo rankomis savo vyrišką vietą. Prašydavo tą vietą liesti. Kai tėvas lietė rankomis (pažymėtas vietas), kartais jai skaudėdavo. Blogi įvykiai prasidėjo nuo trejų metų. Jis su rankomis lietė jai čia (rodo paveikslėlyje pažymėtas vietas). Buvo be rūbų, bet kur buvo jos rūbai, neprisimena. Nenorėtų sakyti, ar tai buvo grubu ar švelnu. Neprisimena, kada tai buvo paskutinį kartą. Prisimena, kad tada jam skaudžiai spyrė į veidą. Galvoje bando tuos prisiminimus ištrinti ir užblokuoti. Buvo per daug kartų, kad galėtų suskaičiuoti. Kai pradėjo eiti į mokyklą, tai vykdavo vos ne kiekvieną dieną. Savaitgaliais, kai būdavo mama namuose, nelįsdavo. Tėvas kišo pirštus į tą vietą, kur sisiojama, tada jai būdavo skauda ir ji užrikdavo, kartą buvo kažkiek kraujo. Kartą su „ta vieta“ (rodo paveikslėlyje“ tėvas lietė man į „tą vietą“, šalia, ne į vidų, ir judėjo, ji tuo metu gulėjo ant nugaros savo lovoje. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad žodis „išprievartauti“ – reiškia prievarta paimti (rodo ženklais). Taip pat nurodė, kad lytinius santykius supranta, kad kai nuoga pora gulasi į lovą ir vyro lytinis organas eina į moters lytinį organą. Pasak nukentėjusiąją, jos tėvui tai nepavyko padaryti (t. 1, b. l. 129-134).

17. Skunde teigiama, kad įrodymų M. M. kaltei pagrįsti nepakanka, nes pirmosios instancijos teismas išvadą dėl įrodinėjimo dalyko padarė vadovaudamasis iš esmės vienu ir tuo pačiu duomenų šaltiniu – nukentėjusiosios X. X. parodymais, kuriais remiasi ir visi kiti informacijos šaltiniai šioje byloje. Be to gynyba abejoja nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumu. Apeliantė akcentuoja, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs, buvo keičiami kiekvienoje apklausoje, o

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Tuo tarpu įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Iš minėtame straipsnyje įtvirtinto teisėjo laisvo įrodymų vertinimo principo išplaukia, kad galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas nežino statinių, griežtai formalizuotų įrodinėjimo taisyklių, pvz., kiek ir kokių įrodinėjimo šaltinių privalu būti kiekvienoje byloje. Taip pat procesas savaime nedraudžia grįsti asmens kaltės ir vien netiesioginiais įrodymais. Tačiau surinkti duomenys turi būti pakankami, patikimi, ir vienas kitam neprieštarauti. Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, išskyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebūna, ir pagrindinis įrodymų šaltinis yra būtent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtą seksualinę prievartą bei kiti įrodymai.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymus apie esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei teisėjui iš dalies patvirtina paties nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu jis parodė, kad jis 4 kartus lietė savo dukros lytinius organus, o konkretūs jo nurodyti epizodai (kai būdamas girtas užmigo pas dukrą lovoje ir pradėjo liesti jos lytinius organus, užkišęs ranką už kelnaičių, kai būdamas girtas 2022 m. sausio mėn. dukros prašė nusimauti kelnes ir kelnaites, ji to nedarė, bet jis buvo atsisėdęs nuogas ant jos lovos ir kišo pirštus jai už kelnaičių, o kita ranka jis lietė savo lytinį organą, taip pat lietė dukros lytinius organus jai sėdėjus prie kompiuterio ir kai dukrai buvo 11 metų jis po dukros antklode pakišęs ranką lietė dukros lytinį organą, o kita ranka - lytinius organus) sutampa su nukentėjusiosios nurodytais atvejais.

20. Taip pat nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina liudytoja R. M., (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 7 d. pranešimas apie aplinkybes Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, Globos namų „(duomenys neskelbtini) a“ psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto išvada, teismo psichiatrijos, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), eksperčių paaiškinimai.

21. Liudytoja R. M. patvirtino, kad X. X. papasakojo, kad negali namuose užmigti, nes tėtis išgėrinėja, išgėręs triukšmauja, smaugė mamą, ji labai bijo bei išgyvena dėl mamos saugumo, kad mergaitė pokalbio metu įsikalbėjo, kad tėtis išgėręs prie jos priekabiauja, liečia lytinius organus, krūtis. (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 7 d. pranešime apie aplinkybes Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023 m. kovo 7 d. mokykloje mergina (teismo pastaba – X. X) bendravo su socialine pedagoge dėl nesusikaupimo pamokų metu, teigė, kad gyvena aplinkoje, kurioje tėtis būdamas neblaivus smurtauja prieš mamą. Praeitą mėnesį jos tėtis priekabiavo prie jos: lietė krūtis, lytinius organus (t.1, b. l. 28–34). (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje (t. 1, b. l. 49–62) nurodyta, jog X. X. specialistei buvo nurodžiusi, jog kartais jos tėvas elgiasi nepadoriai, liečia jos krūtinę, kad jai šlykštu ir nemalonu, yra buvę, kai jis bandė ją nurengti; toks jo priekabiavimas tęsiasi šešis metus. Taip pat X.X.. buvo nurodžiusi, kad praeito mėnesio pabaigoje, mamai būnant darbe, tėvas atėjo į jos kambarį be kelnių ir „be triusikų“, jai pasidarė nemalonu, ji nusisuko, nes nenorėjo į jį žiūrėti, jis jai matant liečia savo lytinius organus. Taip pat nurodė, kad du kartus, kai jai buvo 8 ir 10 metų, tėvas bandė ją išprievartauti, tačiau jam nepasisekė, nes mama turėjo labai grįžti namo iš darbo. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto išvadoje (t. 2, b. l. 6–8) nurodyta, jog X. X. teigė, jog jos tėvas ilgą laiką prie jos „lenda“, „kabinėjasi“ „nurenginėja“, rankomis liečia „papus“, „užpakalį“ (kūno kontūro piešinyje parodo į lytinių organų sritį); kad pirmą kartą tėtis prie jos „lindo“, kai jai buvo „maždaug trys metai“ ir prie jos „lįsdavo“ reguliariai („labai daug kartų buvo, keli tūkstančiai turbūt“), ypač dažnai – pradinėse klasėse („nuo pirmadienio iki penktadienio, beveik kasdien“); kad dažniausiai viskas vykdavo „namuose“, kai „mama būdavo darbe, o aš iš mokyklos grįždavau“; kad „įvairiai lindo“ – kartais ji būdavo su drabužiais, kartais – be, kaip ir tėvas; paskutinį kartą tėvas lindo prieš „tris mėnesius“, ji buvo prie kompiuterio, „o tėtis atėjo ir lietė papus“, ji bandė rankomis patraukti tėvo rankas („rankomis bandžiau numušti“), bet tėtis „toliau lindo“. Kaip nurodyta šioje išvadoje, nukentėjusioji daugiau detalių apie tai nepateikia, tikėtina, dėl intensyvių emocinių reakcijų. Taip pat šioje išvadoje pažymėta, kad klausiama, ar dar kažką tėtis yra daręs, X.X.. išsako, kad „prašęs liesti savo lytinį organą“ ir „bandęs išprievartauti“; kai jai buvo „maždaug aštuoneri metai“, „aš persirenginėjau kambaryje, o tada atėjo tėti“, „tėtis buvo nuogas ir pradėjo lįsti, įvairiai mane liesti“, po to ji nurodė, jog tėtis ją paguldė į lovą ir „bandė išprievartauti“. Jos teigimu, „jis ant viršaus buvo, o aš lovoje gulėjau, be drabužių, jo organas lietė mane“. X.X taip pat buvo paminėjusi, kad „tėtis nespėjo išprievartauti, nes mama laiptais ėjo, girdėjosi, todėl atstojo“; kad buvo dar „keli kartai“, kai tėtis bandė ją „išprievartauti“; tėvas jai sakydavo: ,,Jei kažkam pasakysi, reikės visiems pasakoti apie tai“. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ įvertinimo išvadoje nurodyta, jog X. X. pasakoja apie trauminius išgyvenimus artimoje aplinkoje – galimai patirtą seksualinę prievartą nuo tėvo, o paprašyta papasakoti daugiau, išsako, kad tėvas ilgą laiką prie jos „lenda“, „kabinėjasi“,, „nurenginėja“, rankomis liečia „papus“, „užpakalį“ (kūno kontūro piešinyje nurodo į lytinių organų sritį). Teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant psichiatrinį ir psichologinį tyrimą individualaus pokalbio metu X.X.. pasakė, kad „tėvas yra kaltinamas seksualiniu smurtu prieš mane. Nepadoriai lietė, šnekėjo, du kartus bandė išprievartauti, be nepasisekė. Mama įėjo į laiptinę. 3 metų pradėjo, Kada tiksliai buvo pirmas kartas, nė bum bum (patikslinus, ką tai reiškia , pasako, kad „nežinau“) paskutinis kartas – kai man 13 metų buvo, šiais metais, priešais gimtadienį tikrai (tikslaus laiko teigianti nežino). Nepadoriai lietė, prie kompiuterio buvau, atėjo be drabužių, fu ir vėl (šlykštisi). Nepadoriai šnekėjo, nepamenu. Nesakysiu, kur lietė (parodo į lytinį organų, užpakalio, krūtinės sritis). darė su savimi, nesakysiu, ir nebandykit priversti (šlykštisi ir parodo, kad jos lūpos yra užsiūtos). Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų jis taip darė, bet žiauriai didelis skaičius buvo pradinėse klasėse, vėliau – rečiau. Spyriau, kai bandė kišti ranką. Visaip lietė: ant rūbų, po rūbais. Per prievartą bandė įkišti (lytinį organą) du sykius, bet atėjo mama. <...> pirmą sykį, kai man buvo 8 metai, kitą – 10 metų. Manajam kambary būdavo <...>. Jis lindo ir blaivas ir girtas.“.

24. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nukentėjusiosios parodymų netikslumai dėl įvykių laiko, skaičiaus. Dėl nukentėjusiosios parodymų nekonkretumo ekspertė Tautvilei Gabnytei-Nagi taip pat paaiškino, kad, kaip pažymėta teismo psichologinėje ir teismo psichiatrinėje ekspertizėje, tiriamosios kalbos raiška yra nepastovi, kad ji kartais mintis dėsto labai sklandžiai, žodynas turtingas, bet sukilus nerimui, mergaitės žodžiai gali sutrikti, bet nepaisant to, mergaitės gebėjimai yra pakankami išmanyti žodžius, net ir sudėtingesnių žodžių prasmes. Kaip paaiškino ekspertė, ekspertizės akte nurodyta, kad ji turi ir lytiškumo žinių, kurios vystėsi laike. Taip pat vertintinas ir tas faktorius, kad ji buvo įsitraukusi į vykstantį ikiteisminį tyrimą, kurio metu, tikėtina, tas žinių bagažas prasiplečia ir tų žodžių, sąvokų naudojimas net ir tokio amžiaus vaikui yra normalus ir galimas. Pasak ekspertę, iš ekspertizės akto matyti, kad tie žodžiai, kuriuos mergaitė naudoja, atitinka jos suvokimo lygį ir ji juos paaiškina, ekspertizės metu paaiškino taip, kaip suprato tuos žodžius, pavyzdžiui, kas yra prievarta - ji paaiškina, kad, kai vienas nori, o kitas ne. Taip pat ekspertė nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad tiriami įvykiai yra įvykę seniau ir užsitęsė laike ir dėl jų kiekio, mergaitei sunku duoti detalius, tikslius ir nuoseklius parodymus apie kiekvieną epizodą. Pasak ekspertę, ekspertizės akte yra pažymėta, kad labiausiai ji prisiriša prie emociškai reikšmingų dalykų. Vaikui galbūt sudėtinga paaiškinti kuo remiasi teigdama tam tikrus dalykus apie įvykius, nes laiko sąvokos nesusiformuoja trijų metų. Ekspertė pažymėjo, jog ekspertizės akte yra nurodyta, kad dėl tiriamosios mažo amžiaus tikėtina, kad raidos metu atmintyje išliks tik stipriausiai emocijas sukėlę įvykiai, taip pat negalės atgaminti laiko aplinkybių dėl savo mažo amžiaus, dėl to, kad veiksmai buvo užsitęsę laike ir jie tęsėsi ne vienerius metus, epizodai galimai dažnai kartodavosi, todėl nebuvo ir nebus pajėgi tiksliai ir detaliai atgaminti visų tų epizodų. Mergaitės suvokimas apie jos atžvilgių atliktus veiksmus keitėsi kartu su jos amžiumi. Natūralu, kad būdama mažesnė ji suprato mažiau, todėl negalėjo jiems priešintis, augdama ji ėmė suprasti daugiau, įgijo daugiau žinių apie veiksmų reikšmę, todėl ėmė į juos reaguoti ir galiausiai, matome tą paskutinį reagavimą, kad apie tai pasisako mokykloje, kas nutinka. Jos suvokimas ir galėjimas pasipriešinti augo su amžiumi. Atsakant į teisėjų kolegijos klausimą apie nukentėjusiosios gebėjimą įvardinti įvykių kiekį, ekspertė paaiškino, kad ekspertizės akte psichologė ekspertė yra pažymėjusi, jog nurodydama įvykių skaičių tiriamoji labiau pateikia įspūdį, o ne konkretų skaičių, kiek jų buvo, nes tikrai jai gali būti sudėtinga suskaičiuoti. Vertinant konkrečiai šitą situaciją, matyti, kad tiriamosios atžvilgiu nusikalstami veiksmai prasidėjo jai esant trijų metų, kas tikrai yra sudėtinga skaičiuoti ir išmanyti tuos skaičius ir gali būti sudėtinga vaikui įvardinti ir suskaičiuoti. Tikėtina, kad mergaitė niekada negalės nurodyti tikslaus kiekio. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad atmintis yra susijusi su kalba ir kalbos raida, kai susiformuoja galimybė įvardinti žodžiais, tą laikotarpį mes galime atsiminti, todėl tikrai gali būti, kad trimetis atsimins kažkokį tai labai ryškią emociją sukėlusį įvykį. Nukentėjusiajai galėjo būti sunku nurodyti įvykių kiekį, laiko aplinkybes ir kai ji pasako „trys metai“, tai nebūtinai iš tiesų jai galėjo būti trys metai, gali būti, kad tas prisiminimas yra maždaug apie tą laiką. Todėl yra labai natūralu ir normalu vaikų psichologijoje, kad augant suvokimui, keičiasi reakcijos ir kuo vaikas tampa didesnis, tuo labiau supranta tam tikras aplinkybes. Pasak ekspertę, tą nurodė ir jos kolegė ekspertizės akte – mergaitės suvokimas keitėsi natūraliai jai augant, todėl būdama trijų metų ji visiškai nesuprato, kas tuo metu vyko. Septynerių metų vaikui, pradedančiam lankyti mokyklą, yra normalu turėti jau platesnį pasaulio suvokimą, suprasti, kas vyksta. Konkrečiu atveju matyti, kad tiriamosios atsiskleidimas įvyksta vėliau – tryliktais metais, kas visiškai atitinka jos raidą ir to suvokimo augimą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios X. X.. parodymais ir pagrįstai juos pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios X. X. parodymai apie patirtą seksualinę prievartą pagal jos amžių, raidą buvo detalūs, logiški, realistiški, dėl esminių aplinkybių – nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai. Akivaizdu, kad mažametės mergaitės parodymų turinys, tiek apibūdinant nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu, tiek ir įvardinant konkrečias kūno vietas, atitinka būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias. Teisėjų kolegija mano, kad aptarti įrodymai patvirtina X. X. duotų parodymų patikimumą ir šios nukentėjusiosios tiesioginiais parodymais leidžia grįsti nuteistojo M. M. kaltę. Byloje ištirti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad nukentėjusioji X. X. davė parodymus apie savo pačios išgyventas aplinkybes, šios aplinkybės yra patvirtintos ir kitais objektyviais įrodymais (ekspertizės aktu, įvertinimo išvada) bei liudytojų parodymais, kurie neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog M. M., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, seksualiai prievartavo mažametę X. X.. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių X. X.. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį M. M. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

27. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios parodytų aplinkybių nepatvirtina tyrimo metu atlikta jos kūno apžiūra. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad X. X. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta, išorinių lytinių organų ir išangės srityse sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 190–191). Anot apelianto, iš šios specialisto išvados matyti, kad jokios intervencijos į X. X. makštį nei su lytiniu organu, nei su pirštais nebuvo, iš to seka, kad nebuvo išžaginimo, ir lytinės aistros tenkinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariama specialisto išvada patvirtina aplinkybę, kad su mažamete nukentėjusiąja nebuvo atliktas lytinis aktas, tačiau joje nurodytos išvados niekaip nepaneigia, kad su ja buvo atliekami seksualinio prievartavimo veiksmai, t. y. nepaneigia nuoseklių mažametės nukentėjusiosios parodymų, kuria kūno dalimi tėvas lietė jos kūną bei kitas kūno vietas ir nemenkina jos parodymų įrodomosios reikšmės bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo M. M. veiksmų teisinio vertinimo.

30. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ?2K-417/2014, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-10-489/2017, Nr. 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio tyčinio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

31. M. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kas laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2022 m. kovo 7 d., tikslesnės datos ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žinodamas, kad nukentėjusioji jo dukra X. X., gim. (duomenys neskelbtini) metais, yra mažametė, būdamas jos kambaryje, smurtavo prieš X. X. – kumščiu mušdamas sudavė nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas: į rankas, veidą, taip sukeldamas mažametei šeimos narei X. X. fizinį skausmą.

35. Nuteistojo M. M. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog mažametė X. X. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 8 000 eurų suma. Apelianto nuomone, toks neturtinės žalos įvertinimas nėra teisingas, nes priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.