Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto sav., faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas 28 kartus, iš kurių paskutinius 8 kartus:

1) 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2) 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. G. B. paskirta galutinė – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė į bausmės terminą įskaitant atliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį;

3) 2015 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendis (pakeistas 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) – nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4) 2016 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 4 metų laisvės atėmimo bausme.

2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2015 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2015 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) ir 2016 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2016 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) paskirtos bausmės subendrintos, ir paskirta galutinė – 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartimi pakeista 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su kitais 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė subendrinta – 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5) 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartimi pakeistas 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su naujai nustatyta (2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo) nustatyta ir neatlikta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6) 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su naujai (2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi) nustatyta ir neatlikta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio ir 16 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2023 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (10 veikų) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2023 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su naujai nustatyta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

8) 2024 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2023 m. birželio 30 d. nutartimi. G. B. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, 2024 m. birželio 6 d., apie 20.20 val., UAB „I.“ (buvęs savininkas UAB „H.“) priklausančiame viešbutyje „i.“, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, užėjo į neužrakintą kambarį Nr. 616 iš kurio paėmė (duomenys neskelbtini) „M.“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „GL75Leopard10SDR-2NL“, Nr. 9S7-17E722-271, ir jo pakrovėją, kurių vertė yra 550,00 Eur, įdėjo jį į su savimi atsineštą maišą, po ko iš karto pasišalino iš viešbučio.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. B. nurodė, kad prokurorės kaltinamąjį aktą gavo ir su juo susipažino, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nusikaltimą padarė kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, net neturi ką papildomai pridurti. Yra priklausomas žmogus, ėjo į viešbutį žinodamas, kad jame būna neužrakintų durų. Norėjo kažką pavogti, o vėliau nusipirkti sau narkotinių medžiagų. Į viešbučio liftą galima patekti tik su kortele, todėl palaukė, kol važiuos kitas klientas tam, kad įlipti į liftą kartu. Išlipo ar 3, ar 4 aukšte. Viešbutyje yra gaisrinė laiptinė iš kurios galima patekti į bet kokį aukštą. Tiesiog ėjo per aukštus ir tikrino duris, kurios atidarytos ir užtiko šį kambarį. Tikslaus kambario numerio neprisimena, bet greičiausiai tai buvo 616 kambarys. Tada paėmė tą kompiuterį ir pasišalino per laiptinę, nes naudotis liftu negalėjo. Kompiuterį pardavė stotyje už atrodo 80 Eur iš matymo pažįstamam taksistui. Tikslios sumos už kurią pardavė kompiuterį nepasakys, nes neprisimena. Didžiąją dalį pinigų išleido narkotinėms medžiagoms. Kaltę pilnai pripažįsta, labai gailisi. Jam apmaudu, kad negali atsiprašyti nukentėjusiojo, nes taip negalima daryti. Savo problemas sprendžia pataisos įstaigoje, dirba su savimi, kad galėtų kažkaip pasikeisti ir atlyginti žalą. Supranta, kad padarė žalą. Dėl pareikšto civilinio ieškinio parodo, kad gynėjas iš dalies yra teisus. Turėjo analogišką bylą, kurioje jis pavogė planšetę, o viešbutis, gindamas savo reputaciją, klientui nupirko naują planšetę, o jam pateikė ne naudotos, bet naujos planšetės kainą. Šioje byloje teisėja patenkino tokį advokato pastebėjimą. Todėl klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio palieką spręsti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. liepos 2 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole I. L. nurodė, kad viešbučio viešnia, gyvenusi 616 kambaryje pranešė registratūros darbuotojai, kad pasigedo kompiuterio kambaryje. Darbuotojos patikrino kamerų įrašus ir pamatė, kad apie 15.17 val. į kambarį įėjo vyras, po kelių minučių išėjo nešinas maišeliu. Kamerų įrašai rodo, kad vyras ėjo koridoriumi ir tikrino visas duris. Manomai 616 durys nebuvo iki galo užtrenktos ir jis pateko į kambarį. Į liftą pateko ir į aukštą pakilo su kitu svečiu, todėl neprireikė elektroninės kortelės liftui. Tą irgi galima pamatyti kamerų įrašuose. Įvykio data ir laikotarpis: 2024 m. birželio 6 d., 15.17 val.; įvykio vieta, adresas: (duomenys neskelbtini); vietos apibūdinimas: viešbučio kambarys Nr. 616; žala: 1 270,00 Eur (turtinė). Įvykio kaltininkas yra vyras, apie 32-40 metų, normalaus kūno sudėjimo, trumpai kirti plaukai. 2021 metais jis įvykdė vagystę minėtame viešbutyje (t. 1, b. l. 1-2).

Iš esmės analogiško aplinkybės užfiksuotos BIRT ataskaitų žiūryklėje (t. 1, b. l. 16).

2024 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota viešbučio „i.“, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Į viešbutį patenkama nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės pro stumdomas duris. Užėjus pro duris patenkama į pirmą aukštą, kuriame yra registratūra. Registratūros dešinėje pusėje yra praėjimas prie liftų. Į liftą patenama su magnetiniu raktu, pakilus į 6 aukštą, išėjus iš lifto patenkama į koridorių. Koridoriuje pasukus į dešinę ir praėjus kelis kambarius kairėje pusėje matomos 616 kambario magnetines durys. Užėjus pro duris patenkama į kambarį. Kambario viduje matomas ant žemės patiestas raudonas kilimas, ant kurio stovi lova. Bendras kambario vaizdas yra netvarkingas, t. y., kambarys yra sujauktas. Viešbučio patalpose koridoriuje ir kituose aukštuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Viešbučio teritorija yra neaptverta. Tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta, įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 26-33).

2024 m. liepos 23 d. apklausta liudytoja I. L. parodė, kad dirba UAB „H.“, (dabar – UAB „I.“) yra viešbučio „i.“, esančio (duomenys neskelbtini), direktorė. 2024 m. birželio 6 d., apie 20.20 val., viešnia D. K. iš 616 kambario atėjusi pranešė, kad iš jos viešbučio kambario dingo nešiojamas kompiuteris, iš karto po to registratūros darbuotojas peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, peržiūrėjęs kameras, pamatė, kad į viešbutį atėjęs jiems nežinomas asmuo atėjo prie lifto, pakilo į 6 aukštą ir pradėjo tikrinti jame esančias viešbučio kambarių duris. Tada rado vienas atidarytas, užėjo į kambarį ir po kelių minučių išėjo iš kambario su šviesios spalvos maišu. Supratę, kad įvyko vagystė, iškvietė policiją. D. K. jiems yra strategiškai svarbus klientas, su jų įmone yra sudarę skirtingų sutarčių, todėl su patarėjais ir įmonės vadovu aptarus situaciją, jie D. K. pavogtą kompiuterį perpirko, dėl ko jie patyrė 1 239,66 Eur žalą. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti nieko negali. Prie apklausos prideda jų su D. K. susitarimą perpirkti kompiuterį, perpirkto kompiuterio banko sąskaitos išrašą ir pavogto kompiuterio dokumentus (t. 1, b. l. 34-37).

Prie bylos medžiagos yra pridėtas 2021 m. kovo 29 d. važtaraštis-sąskaita Nr. GKU308451, bankinių pavedimų išrašų kopijos ir susitarimas dėl pretenzijų atsisakymo (t. 1, b. l. 6-14, 89, 95).

2025 m. sausio 22 d. UAB „I.“ pareiškime dėl vagystės nurodoma, kad 2024 m. birželio 6 d., apie 20.20 val., viešnia D. K. iš 616 kambario atėjusi pranešė, kad iš jos viešbučio kambario dingo nešiojamas kompiuteris, iš karto po to registratūros darbuotojas peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras, peržiūrėjęs kameras pamatė, kad į viešbutį atėjęs jiems nežinomas asmuo, atėjo prie lifto, pakilo į 6 aukštą ir pradėjo tikrinti jame esančias viešbučio kambarių duris, po ko vienas rado neužrakintas, užėjo į kambarį ir po kelių minučių išėjo iš kambario su šviesios spalvos maišu. Supratę, kad įvyko vagystė, iškvietė policiją. Kadangi D. K. jiems yra strategiškai svarbus klientas, su jų įmone yra sudarę sutartį, todėl pasitarę su įmonės vadovu, nutarė D. K. pavogtą kompiuterį perpirkti, dėl ko jie patyrė 1 239,66 Eur žalą. 2024 m. birželio 6 d. viešbutis priklausė UAB „H.“, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. viešbučio savininkai yra UAB „I.“ (t. 1, b. l. 38).

2024 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūros eiga ir nustatytos aplinkybės. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „Ateina į viešbutį“, vaizdo įrašas spalvotas, be garso, įrašo trukmė 18 min. 34 sek. Vaizdo įraše matomas įėjimas į (duomenys neskelbtini) viešbutį, matomi skirtingi asmenys, kurie ateina ir išeina iš viešbučio. Vaizdo įrašo 11 minutę 10 sekundę matoma kaip į viešbutį, laikant mobilaus ryšio telefoną rankoje užeina vyras, kuris apsirengęs tamsios spalvos batus su „Nike“ logotipu, batai su baltu padu, mėlynos spalvos džinsines kelnes, pilkos spalvos marškinėlius. Vyras įeina į viešbučio gilumą. Likusį vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų detalių nepastebėta, įrašas pasibaigia. Atidaromas vaizdo įrašas „Užeina į liftą“, vaizdo įrašas spalvotas, be garso, įrašo trukmė 04 min. 54 sek. Vaizdo įraše matoma viešbučio patalpa ir liftas. Vaizdo įrašo 01 min. 20 sek. matoma kaip minėtas vyras kuris apsirengęs „Nike“ batus su baltu padu, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir pilkos spalvos marškinėlius užeina į liftą, lifto durys užsidaro. Likusį vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų detalių nepastebėta, įrašas pasibaigia. Atidaromas vaizdo įrašas „Tikrina duris“, vaizdo įrašas spalvotas, be garso, įrašo trukmė 03 min. 06 sek. Įraše matomas viešbučio koridorius, vaizdo įrašo 01 min. 45 sek. matoma kaip minėtas vyras kuris apsirengęs „Nike“ batus su baltu padu, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir pilkos spalvos marškinėlius ateina į koridorių, kuriuo einant ima už visų koridoriuje esančių durų rankenų ir jas nuleidžia žemyn, po ko praėjęs pro koridorių, grįžta atgal ir pasuka į koridoriaus šoną, įrašas pasibaigia. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „Randa duris“ vaizdo įrašas spalvotas, be garso, įrašo trukmė 04 min. 12 sek. Vaizdo įraše matomas viešbučio koridorius. Vaizdo įrašo 01 min. 03 sek., matoma kaip minėtas vyras kuris apsirengęs „Nike“ batus su baltu padu, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir pilkos spalvos marškinėlius užeina į koridorių, kuriuo einant ima už visų koridoriuje esančių durų rankenų ir jas nuleidžia žemyn, po ko vaizdo įrašo 1 min. 47 sek., vyras suranda duris kurios atsidaro, vyras užeina į viešbučio kambarį. Vaizdo įrašo 02 min. 58 sek., matoma kaip minėtas vyras išeina iš viešbučio kambario rankoje nešdamas šviesios spalvos maišą su „Iki“ parduotuvės logotipu, po ko atidaro duris su užrašu „Stairs“ ir į jas užeina, vaizdo įrašas pasibaigia. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „Išeina su maišu“ vaizdo įrašas spalvotas, be garso, įrašo trukmė 03 min. 44 sek. Vaizdo įraše matomas viešbučio koridorius, vaizdo įrašo 01 min. 12 sek. matoma kaip minėtas vyras kuris apsirengęs „Nike“ batus su baltu padu, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir pilkos spalvos marškinėlius praeina koridoriumi per petį užsidėjęs šviesios spalvos maišą su „Iki“ parduotuvės logotipu, po ko atidaro duris ant kurių užrašyta „Stairs“ ir į jas užeina, likusį vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų detalių nepastebėta, įrašas pasibaigia. Atidaromas vaizdo įrašas „Išeina iš viešbučio“ vaizdo įrašas spalvotas, be garso, įrašo trukmė 02 min. 02 sek., įraše matoma viešbučio laiptinė, vaizdo įrašo 00 min. 38 sek. matoma kaip minėtas vyras kuris apsirengęs „Nike“ batus su baltu padu, mėlynos spalvos džinsines kelnes ir pilkos spalvos marškinėlius nulipa laiptais, ant nugaros nešasi šviesios spalvos maišą su „Iki“ parduotuvės logotipu, po ko atidaro duris ir pro jas išeina. Likusį vaizdo įrašą tyrimui reikšmingų detalių nepastebėta, įrašas pasibaigia (t. 1, b. l. 55-64).

2024 m. lapkričio 7 d. apklausta liudytoja D. K. parodė, kad gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Su savo liudytojo teisėmis ir pareigomis yra susipažinusi, jos jai yra išaiškintos. Dirba „A.“ skrydžių palydove. Vilniuje pasiliko viešbutyje „i.“ tarp skrydžių nuo 2024 m. birželio 5 d. iki 2024 m. birželio 9 d. 2024 m. birželio 9 d. ji turėjo išskristi į (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 6 d. ji išvažiavo į darbą, skrido į (duomenys neskelbtini), grįžo į Lietuvą apie 14.00 val. ir grįžo apie 22.50 val. po darbo į viešbučio „i.“ kambarį Nr. 616. Grįžusi į savo kambarį, pastebėjo, kad nėra jos nešiojamojo kompiuterio ir jo pakrovėjo. Minėtas kompiuteris gulėjo ant lovos, buvo įjungtas krautis. Kai ji išėjo iš viešbučio kambario, duris tikrai užrakino, patikrino kelis kartus ar užrakintos jos kambario duris. Pavogtas kompiuteris priklauso jos tėčio A. K. įmonei ZS „M.“. Įtartinų asmenų, kurie galėjo pavogti nešiojamąjį kompiuterį viešbučio „i.“ teritorijoje, ji nepastebėjo ir nežino, kas tai galėjo padaryti. Pradžioje išsamiai apžiūrėjo visą kambarį, ar kartais nebuvo kažkur padėjusi minėtą kompiuterį. Bet įsitikinus, kad jo niekur nėra, nuėjo į registratūrą ir pranešė administracijai dėl kompiuterio vagystės. Paprašė, kad būtų peržiūrėti kamerų vaizdo įrašai ir po kokios valandos, administracija ją informavo, kad buvo pastebėtas vyras, kuris tikrino visų viešbučio kambarių durų rankenas, ieškojo neužrakintų durų. Tada viešbučio administracija ją informavo, kad vaizdo įrašuose nėra matomas vyro veidas ir nėra matoma, ar jis buvo užėjęs į kambarį. Buvo iškviesta policija. Vėliau ji paskambino „A.“ vadovybei ir pranešė apie vagystę, jie jai patarė pasikeisti visus įmonės darbo paskyros slaptažodžius. Atvykus policijos pareigūnams, jie jos paprašė surinkti visus su kompiuteriu susijusius dokumentus ir įsigijimo čekius, kuriuos vėliau pateikė. Pareigūnai jai patarė atvykti į artimiausią policijos komisariatą pareiškimui surašyti. Tėtis A. K. prie bylos pateiks pareiškimą ir civilinį ieškinį žalai atlyginti. Daugiau apie įvykį nieko papildyti neturi (t. 1, b. l. 69-73).

Prie bylos medžiagos pridėtuose D. K. paaiškinimuose nurodomos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 87)

2025 m. sausio 14 d. bendrovės „M.“ direktoriaus A. K. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. birželio 6 d. viešbutyje UAB „I.“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įsibrovus į kambarį Nr. 616, buvo pavogtas nešiojamasis kompiuteris „GL75Leopard10SDR2NL“, Nr. 9S7-17E722-271, priklausantis bendrovei „M.“, kurio vagystės metu naudojosi jo duktė D. K.. Viešbutis UAB „I.“, rūpindamasis savo reputacija, atlygino 1 239,66 Eur žalą už jų viešbutyje UAB „I.“ pavogtą kompiuterį. Kadangi žala atlyginta, bendrovė „M.“ atsisako rašyti pareiškimą ir pateikti civilinį ieškinį, niekam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 78-80).

2024 m. liepos 24 d. vyresniojo tyrėjo T. M. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė G. B., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo nustatytas iš bendrų veido bruožų, ūgio ir drabužių (t. 1, b. l. 108).

2024 m. rugsėjo 26 d. įtariamuoju apklaustas G. B. parodė, kad savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su teisėmis ir pareigomis yra susipažinęs, jos jam yra aiškios ir suprantamos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas dalyvauja. Sutinka duoti parodymus apie 2024 m. birželio 6 d. įvykį. Psichinėmis ligomis šiuo metu neserga, nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse, narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja. Savo daromus veiksmus pilnai suvokia. Lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo nuorašas taip pat. Susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, parodo, kad kaltę pripažįsta. Sutinka su visomis nurodytomis aplinkybėmis. Įvykio dieną buvo „i.“ viešbutyje, (duomenys neskelbtini). Kompiuterio vogti neplanavo, tiesiog nuėjo į minėtą viešbutį. Į liftą reikalinga kortelė, kad pakilti į tam tikrą aukštą, todėl sulaukė viešbučio kliento, su kuriuo pakilo į aukštą. Pakilęs su liftu, ėjo tiesiog per aukštus ir ieškojo neužrakintų durų. Tiksliai nepamena, bet viename iš aukštų rado neužrakintas viešbučio kambario duris. Tada sumastė greitai užeiti į vidų, apžiūrėjęs kambarį, pamatė gulintį kompiuterį, bet tiksliai nepamena kurioj vietoj jį rado. Kartu su savimi turėjo maišelį, į kurį sudėjo kompiuterį. Įsitikinęs, kad aplinkui nieko nėra, išėjo iš viešbučio kambario, bet ne per ten, kur atėjo, t. y. pakilo su liftu, o per atsarginį viešbučio išėjimą. Po visko nuvažiavo į Vilniaus Stoties rajoną ir kompiuterį pardavė taksistui. Už kompiuterį gavo 100 Eur. Pinigus išleido savo reikmėm. Nori pabrėžti, kad dėl vagystės nuoširdžiai gailisi. Prašo šį ikiteisminį tyrimą prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-20879-24. Teikia raštišką prašymą dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko neturi (t. 1, b. l. 123-127).

2025 m. vasario 10 d. papildomai įtariamuoju apklaustas G. B. parodė, kad įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, su jo turiniu susipažino, supranta, kuo yra įtariamas, kaltę pripažįsta visiškai. Laikosi savo išsamių pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Dėl įvykio labai gailisi. Papildymų neturi (t. 1, b. l. 148-153).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės doktrina suponuoja pavojingos veikos (pagrobimo) suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo pobūdžio turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – nuosavybės teisė. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas – susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatyme nenurodoma kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo. Tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: atvira vagystė, kišenvagystė, vagystė įsibraunant į transporto priemonę, patalpą arba didelės ir labai didėlės vertės turto vagystė. Nagrinėjamos bylos kontekste verta pažymėti, kad įsibrovimo požymis gali būti realizuojamas ir tada, kai įveikiama tam tikra kliūtis (pvz. išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją), ir tada, kai patenkant be kliūčių (pvz. objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamas pobūdis, ekonominė (rinkos) vertė, svetimumas ir atskyrimas nuo gamtinės aplinkos. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą neatlygintinai jį pasisavinamas, kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas turto neteks, o kaltininkas turės jį kaip nuosavą ir kaltininkas nori užvaldyti tą turtą.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenimis, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, o būtent: įgaliotos „I.“ atstovės ir A. K. pareiškimai apie nusikaltimą (t. 1, b. l. 1-2, 38, 78-80), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 26-33), UAB „I.“ pateikti vaizdo kamerų įrašai ir jų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 55-64), liudytojos I. L. ir D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 34-37), ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 108), kaltinamojo G. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 123-127, 148-153) ir kiti byloje esantys duomenys, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta, kad G. B. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

Surinkti įrodymais patvirtina, kad G. B., 2024 m. birželio 6 d., apie 20.20 val., UAB „I.“ (buvęs savininkas UAB „H.“) priklausančiame viešbutyje „i.“, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, užėjo į neužrakintą kambarį Nr. 616 iš kurio paėmė (duomenys neskelbtini) „M.“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „GL75Leopard10SDR-2NL“, Nr. 9S7-17E722-271, ir jo pakrovėją, kurių vertė yra 550,00 Eur, įdėjo jį į su savimi atsineštą maišą, po ko iš karto pasišalino iš viešbučio.

Apklaustas teisiamajame posėdyje G. B. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, paaiškino kokiu būdu pateko į viešbutį, padarė nusikaltimą ir pasišalino iš įvykio vietos. Šias aplinkybes taip pat patvirtina surinktų įrodymų visuma. G. B. neslėpė, kad pavogtą nešiojamąjį kompiuterį pardavė jam nepažįstamam asmeniui, o didžiąją gautų pinigų dalį išleido narkotinėms medžiagoms.

Be to, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. B. jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviuosius požymius padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suprato, kad neteisėtai įsibrovė į svetimą viešbučio kambarį, neteisėtai užvaldė ir pasisavino svetimą nešiojamąjį kompiuterį, numatė, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinę žalą ir tų padarinių norėjo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, teismas sprendžia, kad G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad G. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Įvertinus objektyviuosius fakultatyviuosius padaryto nusikaltimo požymius, o būtent: nusikaltimo dalyką, padarymo būdą, laiką, vietą, priemones ir kitus požymius, sprendžiama, kad įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Teismo nustatyta, kad G. B. veikė tiesiogine tyčia. Posėdžio metu jis prisipažino, kad veikė norėdamas vėliau įsigyti narkotinių medžiagų, kuriems neturėjo lėšų. Bylos medžiagos duomenimis G. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teisiamojo posėdžio metu pateikė papildomus duomenis apie tai, kad jis dalyvauja Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programoje, nuo 2025 m. vasario 14 d. dirba tvarkytoju (t. 2, b. l. 34-36). ANR duomenimis G. B. administracine tvarka baustas vieną karta už smulkią vagystę (ANK 108 straipsnis, per 1 metų terminą), jam paskirtos baudos neapmokėjo (t. 1, b. l. 173). IKNR duomenimis G. B. teistas net 28 kartus (t. 1, b. l. 155-172). Pastebėtina, kad visos anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra išimtinai turtinio pobūdžio. G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktas). Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-203-511/2022, 2K-7-29-594/2025).

Teismo posėdžio metu G. B. savo kaltę pripažino. Viso proceso metu jis davė išsamius ir teisingus parodymus apie padarytą nusikaltimą. Kartu, jis nurodė, kad labai gailisi dėl įvykdyto, paaiškino savo nusikalstamo elgesio priežastis ir nurodė, kad šiuo metu jis stengiasi spręsti savo problemas. Vis dėlto, teismas mano, kad G. B. parodymu dalis, kurioje jis nurodo, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo yra deklaratyvi. Išanalizavus IKNR išrašo duomenis, matyti, kad kaltinamasis sistemingai vykdo nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams (jau daugiau nei 25 metus). Nuo to laiko jam skiriamos išimtinai terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurios iš esmės neturi jokios įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nes kiekvieną kartą paleistas iš pataisos įstaigos, jis, po neilgo laiko tarpo, padaro naujų vagysčių, dėl kurių jo atžvilgiu inicijuojami nauji baudžiamieji procesai. Kiekvieną kartą jis nurodo, kad gailisi dėl įvykdytų veikų, bet, sprendžiant iš jo tolimesnio elgesio, jokių teigiamų išvadų iš to nepadaro. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad G. B. gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra formalus.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys – nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Nors G. B. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju padaryti vagystę jį paskatino (išprovokavo) neatsargiai paliktas neužrakintas viešbučio kambarys, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė negali būti vertinama kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

G. B. jam inkriminuota nusikaltimą padarė neišnykus teistumams už anksčiau padarytus analogiškus nusikaltimus nuosavybės teisei, todėl, vadovaujantis BK 27 ir 97 straipsnio nuostatomis pripažintinas recidyvistu, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Taigi, įvertinęs tai, kad byloje nenustatyta G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat nusikaltimo sunkumą, jo tikslą ir motyvus, neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis, o G. B. turi būti paskirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Manytina, kad paskirus G. B. švelnesnę bausmės rūšį nebus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. ĮKNR ir ANR duomenimis nustatyta, kad G. B. šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėja įstatymo saugomas vertybes, anksčiau jau atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes, tačiau teigiamų išvadų nepadarė, todėl sprendžiama, kad jam, be kita ko, turi būti atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Įvertinęs numatytą teisinį reguliavimą dėl bausmės dydžio nustatymo, taip pat aukščiau išdėstytas aplinkybes susijusias su bausmės dydžio parinkimu (nenustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta kaltinamojo sunkinanti aplinkybė ir kt.) teismas sprendžia paskirti G. B. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla išnarinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir G. B. skiriama 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis paskutinis nuosprendis, kuriuo G. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2024 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priimtas 2025 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme. Tačiau paskutinis nuosprendis šiuo metu neįsiteisėjo, nes 2025 m. kovo 26 d. buvo pateiktas apeliacinis skundas, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra bendrinama.

2025 m. sausio 8 d. UAB „I.“ įgaliota atstovė I. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriame, be kita ko, prašoma priteisti 1 239,66 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą dėl to, kad 2024 m. birželio 6 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), „i.“ viešbutyje atsakovas pateikęs į kambarį Nr. 616 pagrobė 1 239,66 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį (t. 1, b. l. 51). 2025 m. sausio 29 d. nutarimu UAB „I.“ pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 52).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad G. B. įsibraudamas į viešbutyje „i.“, kuris šiuo metu priklauso UAB „I.“, esantį kambarį Nr. 616, kuriame gyveno D. K., pagrobė jos tėvo (duomenys neskelbtini) „M.“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „GL75Leopard10SDR-2NL“, kurį, kaip nurodė pats G. B., jis vėliau pardavė jam nepažįstama taksistui. Taigi, nagrinėjamoje byloje G. B. kyla pareiga atlyginti padarytą turtinę žalą.

2024 m. birželio 29 d. UAB „H.“ (dabar – UAB „I.“) susitarimas dėl pretenzijų atsisakymo, 2024 m. liepos 9 d. pavedimo kopija ir 2025 m. sausio 14 d. A. K. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad jokių turinių pretenzijų dėl pavogto nešiojamojo kompiuterio „GL75Leopard10SDR-2NL“ neturi, patvirtina, kad visą turtinę žalą jam atlygino UAB „H.“ (dabar – UAB „I.“), kuri tokiu būdu įgijo regreso teisę, todėl ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 1 239,66 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Prie bylos medžiagos pridėtas važtaraštis-sąskaita Nr. GKU308451, 2021 m. kovo 21 d. pavedimo kopija ir kiti įrodymai, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) „M.“ minėtą nešiojamąjį kompiuterį iš tikrųjų įsigijo už 1 239,66 Eur (t. 1, b. l. 11-12). Tačiau, kaltinamojo gynėjo prašymas sumažinti civilinio ieškinio dydį atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo metu nešiojamasis kompiuteris „GL75Leopard10SDR-2NL“ buvo nenaujas, o šiuo metu analogiško naudoto kompiuterio kaina yra kur kas žemesnė, yra pagrįstas (t. 2, b. l. 32).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, bei kitose bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, žala nustatoma pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pavogtas nešiojamasis kompiuteris buvo įsigytas daugiau nei prieš 4 metus. Peržiūrėjus parduodamų nešiojamųjų kompiuterių „GL75Leopard10SDR-2NL“ skelbimus, nustatyta, kad šiuo metu jų vidutinė vertė yra apie 500 Eur (t. 2, b. l. 53-55). UAB „I.“ įgaliotas atstovas nenurodė, kodėl už pavogtą kompiuterį atlyginta būtent naujo kompiuterio vertė. Sutiktina, kad viešbutis suinteresuotas, kad būtų išsaugota jo reputacija, vis tik kaltininkas, kaip paminėta, turėtų atlyginti tik tokią žalą, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į pradinę padėtį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 550 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamąjį G. B. ginti parinktas advokatas Sergejus Chiminas.

2025 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-03479 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma 2025 m. kovo 20 d. gautas advokato Sergejaus Chimino prašymas Nr. ATP-2025-12777 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą G. B. pagal 2025 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. KTS-2025-01555. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 285,42 Eur (t. 2, b. l. 39-43).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. B. nepriteistinos.

G. B. baudžiamojo proceso metu laikinai sulaikytas nebuvo, kardomųjų priemonių jam nepaskirta.

Prie galinio bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame įdėta kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti G. B. recidyvistu.

G. B. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „I.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. B. UAB „I.“ naudai 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų, 00 euro centų) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Kompaktinę laikmeną – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.