- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- e2-1260-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20381-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GPA Logistika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Linas Vidys, Reda Aleksynaitė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.26pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Evorema“ vadovui R. Š., advokatei Daivai Balčiūnienei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE atstovei B. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GPA Logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transekspedicija“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Evorema“, ERGO Insurance SE, OY Beweship AB, Controls S. p. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GPA Logistika“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Transekspedicija“ 5 652,11 Eur nuostolių atlyginimą, 126,04 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą nuostolių atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje:
1.1. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Krovinio sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pristatyti krovinį maršrutu Lietuva–Suomija. Krovinys buvo perduotas atsakovo pasitelktam vežėjui su vienu važtaraščiu, o pristatytas gavėjui su kitu važtaraščiu. Be to, krovinys pristatytas viena diena pažeidus sutartą terminą ir sugadintas. Tai yra, vežimo metu atsakovė savavališkai pašalino krovinio pakuotę (medinę dėžę) ir krovinį pristatė padėtą ant paletės, apvyniotą plėvele. Priimdamas krovinį, krovinio gavėjas važtaraštyje padarė įrašą apie netinkamą krovinio būklę. O tai reiškia, kad atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys yra preziumuojami (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 1 dalis).
1.2. Ieškovė krovinio vežimo paslaugą užsakė iš atsakovės, o į ieškovą dėl to kreipėsi Sifte Berti S. p. A., vykdžiusi Controls S. p. A. užsakymą. Krovinio siuntėjas Controls S. p. A., įvertinęs apgadinimų lygį, nutarė krovinį remontuoti ir išlaidos tam sudaro 4 998,71 Eur. Ieškovė atlygino šiuos nuostolius, taip pat 350,90 Eur krovinio grąžinimo taisymui išlaidas krovinio siuntėjui.
1.3. Dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė ne tik nurodytas išlaidas, bet ir 302,50 Eur išlaidas teisinei pagalbai ikiteisminei pretenzijai pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalis).
1.4. Atsakovė turi pareigą atlyginti ne tik 5 652,11 Eur nuostolius (4 998,71 Eur + 350,90 Eur + 302,50 Eur), bet ir sumokėti 126,04 Eur (5 349,61 Eur × 5 procentai / 365 × 172) ikiteismines palūkanas pagal CMR konvencijos 27 straipsnį, kurios apskaičiuotos nuo 2021 m. sausio 27 d., kai atsakovei pateikta pretenzija, iki ieškinio pareiškimo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Transekspedicija“ atsiliepime į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia remdamasis tokiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį:
2.1. Ieškovė apie minimą krovinio sugadinimą sužinojo 2020 m. gegužės 19 d., kai krovinys buvo pristatytas gavėjui. Ieškinys surašytas 2021 m. liepos 19 d. Atsakovei apie ieškovės 2021 m. sausio 26 d. pretenziją nėra žinoma, nes įmonė jos negavo. Taigi ieškinio senaties terminas dėl pretenzijos nebuvo sustojęs. Dėl to akivaizdu, kad ieškovė praleido CMR konvencijoje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovės santykiai su atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusiu trečiuoju asmeniu ERGO Insurance SE, su kuria ieškovė mėgino sureguliuoti žalą, neturi įtakos ieškinio senaties skaičiavimui. Praleidus senaties terminą pareikštas reikalavimas turėtų būti tuo pagrindu atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
2.2. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pirma, nepateikti įrodymai, kad ginčo krovinys jo perdavimo atsakovei metu buvo supakuotas. Krovinys buvo paimtas tinkamai ir pristatytas tokios pat būklės. Taip pat ieškovė neįrodė, kad krovinys buvo pristatytas išpakuotas ir (ar) sugadintas. Antra, iš ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, koks krovinys vežtas, koks galimai grąžintas remontuoti. O tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, kad vežė tą įrenginį, kurio remonto sąmatą pateikė. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad faktiškai turėjo nuostolius ir sumokėjo už remontą.
2.3. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, atlikęs ieškovės minimo įvykio tyrimą, pripažino, kad įvykis nedraudžiamasis. Šis sprendimas paremtas UAB „Smart claims“, nepriklausomo žalų reguliatoriaus, išvadą, kad tariama ieškovės nurodoma žala atsirado dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui.
3. Dublike ieškovė UAB „GPA Logistika“ nurodo tokius papildomus argumentus, kuriais grindžia pareikštus reikalavimus:
3.1. Sulyginus iš vežimo užsakovo Sifte Berti S. p. a. ir iš atsakovės gautas važtaraščių kopijas, nustatyta, kad krovinys gavėjui Suomijoje pristatytas ne 2020 m. gegužės 19 d., o 2020 m. gegužės 26 d. Ieškovė disponuoja tik tokiais važtaraščiais, kuriuos gavo iš atsakovo arba iš siuntėjo ar gavėjo. Nėra pagrindo abejoti ieškovės pateikto važtaraščio autentiškumu ir jame padaryta atžyma apie netinkamos būklės krovinio pristatymą. Antrojoje važtaraščio kopijoje esanti pristatymo eigos išklotinė patvirtina ir tai, kad krovinys virto ir iškrito iš dėžės Suomijoje, kroviniui esant atsakovo pasitelkto vežėjo žinioje (paskirstymo punkte). Važtaraščių skirtingumas patvirtina, kad krovinys atsakovės vykdyto vežimo metu buvo perkraunamas, tačiau atsakovė su tuo susijusių duomenų nenurodo.
3.2. Iki bylos iškėlimo atsakovė neneigė, kad gavėjui pristatytas krovinys buvo sugadintas vežimo metu. Reklamacija apie krovinio sugadinimą atsakovei buvo pareikšta krovinio perdavimo metu. Todėl pareiga įrodyti, kad krovinys pristatytas gavėjui tinkamos būklės, tenka atsakovei. Tačiau atsakovė nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų tokį faktą. Priimant krovinį, važtaraštyje nebuvo padaryta žymų dėl krovinio būklės, todėl preziumuojama, kad krovinys priimtas vežimui tinkamos būklės.
3.3. Žalos faktą ir dydį, visų pirma, patvirtina dokumentas Vidaus remonto modulis, kuriame detalizuota, koks remontas ir dėl kokios priežasties atliktas. Šis dokumentas taip pat laikytinas ir remonto darbų atlikimo aktu, nes juo patvirtintas remonto darbų atlikimas. Važtaraštis, remonto sąskaita, įrengimo pardavimo sąskaitos duomenys patvirtina, kad siuntėjas remontavo tą patį krovinį, kurį sugadino atsakovė vežimo metu. Trečiojo asmens Controls S. p. A. pateikta forma patvirtina, kad gavo žalos atlyginimą iš Sifte Berti S. p. A. Ieškovė nuostolius patyrė, kai apmokėjo Sifte Berti S. p. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.4. Apie įvykusį krovinio sugadinimą atsakovė ieškovės neinformavo. Tokiu neveikimu atsakovė pažeidė CMR konvencijos 14 ir 15 straipsnius, pagal kuriuos atsakovė, atsiradus aplinkybėmis, apsunkinančioms krovinio perdavimą, turėjo kreiptis į ieškovę rašytinių instrukcijų. Atsakovė ar įmonės pasitelktas vežėjas to nepadarė, tiesiog pašalino dėžę ir sugadintą įrengimą pristatė gavėjui. Sugadinto krovinio perpakavimas tegali būti vertinamas kaip nepavykęs bandymas paslėpti krovinio apgadinimą.
3.5. CMR važtaraštyje, su kuriuo atsakovės pasitelktas vežėjas priėmė krovinį pervežimui Lietuvoje, nurodyta, kad perduodamo krovinio svoris yra 1 260 kg. Pakavimo lape, kuris lydėjo krovinį, nurodytas krovinio svoris be pakuotės – 1 160 kg. Gavėjui buvo pristatyta ne viena krovinio vieta, bet ant paletės stovintis įrengimas su keliomis dėžėmis. Tai neatitinka krovinio vietos aprašymo ir važtaraščio duomenų. Krovinys kaip viena krovinio vieta priimtas Lietuvoje be pastabų. Taigi krovinys atsakovės pasitelktam vežėjui perduotas medinėje dėžėje ant paletės, t. y. taip, kaip paruošiami ginčo siuntėjo kroviniai. Lietuvoje krovinys nebuvo perpakuotas. Faktą, kad atsakovės atsikirtimas dėl pakuotės trūkumo, yra dirbtinis patvirtina įmonės darbuotojo J. Č. elektroniniai laiškai, kuriuose jis patvirtino, kad krovinys vežimo metu iškrito iš dėžės. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE neįvardijo, kodėl naudota pakuotė buvo netinkama.
3.6. Atsakovės veiksmai turėtų būti laikomi tyčiniais ir prilyginti dideliam neatsargumui. Taigi ieškiniui pareikšti taikytinas trijų, o ne vienerių metų ieškinio senaties terminas. Antra vertus, aplinkybę, kad atsakovė turėjo gauti ieškovės 2021 m. sausio 27 d. elektroniniu laišku išsiųstą pretenziją, patvirtina tai, kad išsiųstas laiškas negrįžo, jis buvo pateiktas ERGO Insurance SE, kuriai pretenzijos ieškovė neteikė. Atsakymą į nurodytą pretenziją ERGO Insurance SE pateikė 2021 m. birželio 25 d. Taigi ieškinio senaties terminas mažų mažiausiai buvo pratęstas 4 mėnesiams ir 29 dienoms. Be to, ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo žalos atlyginimo dienos – 2020 m. lapkričio 5 d. (CK 1.127 straipsnio 4 dalis, CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis). Jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, terminas turėtų būti atnaujintas. Ieškovė visą laiką buvo aktyvi, rinko ir teikė ERGO Insurance SE įrodymus iš krovinio siuntėjo ir savo užsakovo, kurie abu veikia Italijoje. Be to, 2021 m. liepos 3 d. ieškovė mėgino savo teises ginti kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.
4. Triplike atsakovė UAB „Transekspedicija“ nurodo tokius papildomus atsikirtimus, kuriais grindžia savo poziciją:
4.1. Atsakovė nekontroliuoja ieškovės santykių su ERGO Insurance SE klausimais dėl draudimo teisinių santykių. Dėl to ERGO Insurance SE veiksmai, nagrinėjant ieškovės pretenziją, nelėmė ieškinio senaties termino reikalavimams, kuriuos ieškovė pareiškė atsakovei, skaičiavimo. Taigi ieškovė yra praleidusi vienų metų ieškinio senaties terminą.
4.2. UAB „Smart claims“ išvada patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas į Suomiją pakuotėje, paletė nebuvo sulaužyta, tačiau krovinys nebuvo pritvirtintas prie padėklo ir dėžės. Krovinys pristatymo metu dėl netinkamo įpakavimo ir svorio sulaužė pakuotę. Akivaizdu, kad taikytas įpakavimas nebuvo tinkamas ir neatitiko elementarių apdairumo ir rūpestingumo kriterijų. Ginčo krovinys galutinai sulaužė netinkamą pakuotę iškrovimo metu. Už tai atsako siuntėjas, o ne vežėjas. Dėžė dengė krovinį, todėl atsakovė nematė ir negalėjo matyti krovinio tvirtinimo būdo, jo būklės. Faktiškai krovinį vežęs trečiasis asmuo UAB „Evorema“ aplinkybių dėl vežto krovinio nenurodė.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia remdamasis tokiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovės nurodytas įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes ieškovė nepasirūpino, kad krovinys būtų tinkamai paruoštas jo pervežimui. Atsakovė, priimdama krovinį nesupakuotą medinėje dėžėje, negalėjo žinoti, kad toks krovinio vežimas nėra saugus. Taigi atsakovė nėra atsakinga už kilusias pasekmes.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Evorema“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia remdamasis tokiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį:
6.1. UAB „Evorema“ pagal atsakovės užsakymą gabeno ginčo krovinį iš sandėlio (duomenys neskelbtini), į Suomiją. Įmonės vairuotojas neatliko krovinio pakrovimo ir (ar) iškrovimo darbų. Išoriškai krovinio pakuotė atrodė nesugadinta. Krovinys nuo jo paėmimo iki iškrovimo Suomijoje nebuvo perkraunamas į kitą vietą, nebuvo keičiama jo pakuotė.
6.2. Krovinio iškrovimo metu V. P. terminale metu buvo nustatyta, kad pažeista krovinio pakuotė – dėžėje buvęs krovinys iš vidaus išlaužė dėžę (pakuotę). Pakuotės sugadinimo pobūdis rodė, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas – pakuotėje turėjo galimybę judėti, pakuotė nebuvo pritvirtinta prie paletės. Sandėlio darbuotojui išvežus krovinį iš puspriekabės, pakuotėje buvęs įrenginys tiesiog išgriuvo iš sulūžusios prie paletės nepritvirtintos dėžės. Krovinio priėmėjai nenustatė jokių krovinio pažeidimų, CMR važtaraštyje jokių įrašų ar pastabų apie krovinio pažeidimą neįrašė, pretenzijų UAB „Evorema“ vairuotojui neturėjo. Kad įrengimas buvo pažeistas, UAB „Evorema“ pirmą kartą sužinojo 2021 m. gegužės 5 d., kai gavo laišką iš ERGO Insurance SE. UAB „Evorema“ taip pat negavo pretenzijų iš atsakovės UAB „Transekspedicija“.
6.3. Ieškovė neįrodė, kad įrengimo sugadinimas, jei toks faktiškai buvo, yra nesusijęs su CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje nurodyta aplinkybe.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, OY Beweship AB atsiliepime į ieškinį nurodo, kad krovinys krito iš pakavimo medžiagos prieš pradedant iškrovimą. Pakavimo dėžė buvo pažeista iki krovinys buvo pristatytas į terminą Suomijoje. Apie iškilusią situaciją iškart buvo pranešta atsakovei. Bendrovė nėra atsakinga už tai, kas įvyko vežimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
8. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovė UAB „GPA Logistika“ ir atsakovė UAB „Transekspedicija“ 2020 m. gegužės 13 d. sudarė Krovinio sutartį (CBP-20363, priedas Nr. 4). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą 2020 m. gegužės 15 d. paimti krovinį (svoris 1 260 kg, 1 paletė) iš (duomenys neskelbtini), ir pristatyti jį į (duomenys neskelbtini), Suomija, iki 2020 m. gegužės 18 d. Krovinio sutartyje atsakovė įvardinta kaip vežėja. Atsakovė UAB „Transekspedicija“ neneigia, kad Krovinio sutartis sudaryta remiantis ieškovės UAB „GPA Logistika“ 2018 m. spalio 24 d. patvirtintomis Bendrosiomis krovinių vežimo sąlygomis (CBP-20363, priedas Nr. 5).
9. Transportavimo važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Krovinio sutartyje nurodytas krovinys pakrautas 2020 m. gegužės 15 d. į vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), vairuojamą Ž. B. (DOK-167686, priedas Nr. 4). Važtaraštyje pastabų dėl krovinio pakuotės, būklės krovinio gavėjas nenurodė.
10. Pagal važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus, nurodytą krovinį iš Lietuvos į Suomiją faktiškai vežė trečiasis asmuo UAB „Evorema“ (DOK-189791). Krovinys pristatytas į krovinių terminalą (duomenys neskelbtini), Suomija, 2020 m. gegužės 18 d. Krovinio aprašymo skiltyje atliktas spaudas, kad krovinio kiekio ir būklės nepavyko patikrinti.
11. Į bylą pateikti du važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-144107, DOK-167686 priedas Nr. 1). Vieną važtaraštį, pateiktą su ieškiniu, ieškovė gavo iš savo užsakovo Sifte Berti S. p. A. elektroniniu paštu 2020 m. gegužės 29 d. (DOK-167686, priedas Nr. 2). O kitą važtaraštį, kaip galima spręsti iš ieškovės paaiškinimų, pateikė atsakovė UAB „Transekspedicija“ kartu su 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija TRE19 Nr. 83332, išrašyta už pagal Krovinio sutartį suteiktą vežimo paslaugą (DOK-167686, priedas Nr. 3).
12. Iš važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad ginčo krovinys, paimtas iš Lietuvos, buvo ne tiesiogiai pristatytas gavėjui, o iškrautas (duomenys neskelbtini), Suomijoje, 2020 m. gegužės 18 d. Po to krovinys nugabentas krovinio gavėjui į (duomenys neskelbtini), Suomija, kuriam pristatytas 2020 m. gegužės 26 d. Krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, padarė įrašą, kad krovinio būklė yra netinkama. Atsakovės ieškovei pateiktame važtaraštyje aprašyta krovinio pristatymo eigos išklotinė, kurioje fiksuota, kad krovinys 2020 m. gegužės 18 d. iškrito pristatymo padalinyje, o 2020 m. gegužės 25 d. pakrautas pervežti gavėjui.
13. Nurodyti duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 15 d. krovinys buvo paimtas Lietuvoje, 2020 m. gegužės 18 d. pristatytas į (duomenys neskelbtini), Suomija, kur iškrautas bei vėliau nugabentas krovinio gavėjui. Iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), Suomijoje, krovinį vežė ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Evorema“. Krovinio vežimą trečiasis asmuo UAB „Evorema“ vykdė pagal atsakovės užsakymą, įformintą 2020 m. gegužės 5 d. sudaryta Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-183550). Krovinys Suomijoje iš pradžių buvo pristatytas kitam atsakovės pasitelktam trečiajam asmeniui OY Beweship AB, kuris toliau vykdė krovinio pristatymą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina ne tik paminėtų važtaraščių žymos, bet ir proceso dalyvių procesinės pozicijos bei OY Beweship AB 2020 m. gegužės 28 d. sąskaita faktūra Nr. 20506672 (DOK-183550).
14. Teisminio proceso metu ieškovė paaiškino, kad krovinio siuntėjas buvo trečiasis asmuo Controls S. p. A., kuri kroviniui pervežti pasitelkė Sifte Berti S. p. A., o ši ieškovę. Iš pradžių krovinys iš Italijos buvo atgabentas į Lietuvą, o tuomet, ieškovei vykdant savo įsipareigojimus, prisiimtus prieš Sifte Berti S. p. A., pervežtas gavėjui į Suomiją. Pastaruosius ieškovės teiginius patvirtina įrašai važtaraščiuose.
15. Taip pat aišku, kad atsakovė UAB „Transekspedicija“, jog įvykdytų ieškovės užsakymą dėl krovinio pervežimo, pasitelkė trečiuosius asmenis UAB „Evorema“ ir OY Beweship AB, kurie atitinkamai vykdė krovinio pervežimą iš Lietuvos į Suomiją, o po to iš pradinės krovinio iškrovimo vietos Suomijoje – krovinio gavėjui. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė pranešė ieškovei, jog Krovinio sutarties įvykdymui pasitelks kitus asmenis, kad krovinys bus perkraunamas Suomijoje, atsakovė nepateikė.
16. Bendrųjų krovinio vežimo sąlygų 3.4.6 ir 6.2.7 punktuose buvo nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja krovinį pervežti pati ir be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo vežimo procese nesinaudoti trečiųjų asmenų paslaugomis; perkrauti gabenamą krovinį iš vienos transporto priemonės į kitą be raštiško ieškovės sutikimo draudžiama. Šių sąlygų atsakovės pasirinktas krovinio vežimo būdas ir įmonės veiksmai neatitiko.
17. Kaip pasisakyta, krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, atliko žymą, kad krovinys sugadintas. Taigi atsakovei buvo pranešta apie krovinio sugadinimą jo pristatymo metu. O tai pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, kaip pagrįstai teigia ieškovė, lemia, kad turi būti taikoma krovinio sugadinimo fakto prezumpcija. Aplinkybę, kad krovinys gavėjui pristatytas sugadintas, patvirtina ir kiti įrodymai. Visų pirma, krovinio nuotraukos, padarytos gavus krovinį (CBP-20363, priedas Nr. 6). Antra, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę, 2021 m. birželio 25 d. sprendime dėl įvykio nurodė, kad, atlikus įvykio tyrimą, nustatyta, jog krovinys vežimo metu buvo sugadintas (CBP-20363, priedas Nr. 16). Faktas, kad krovinys buvo apgadintas, konstatuotas ir UAB „Smart Claims“ 2021 m. birželio 23 d. išvadoje, parengtoje ERGO Insurance SE užsakymu (DOK-177389). Atsakovė remiasi pastaruoju dokumentu kaip vienu iš įrodymų, turinčių pagrįsti jos pozicijos pagrįstumą, kad žala atsirado ne dėl įmonės kaltės. Argumentų, kad išvados dalis dėl žalos fakto yra nepagrįsta, atsakovė nesuformulavo. Taigi atsakovės pozicija, kad žalos nebuvo, yra nenuosekli ir prieštaringa. Juolab, kad tokio fakto atsakovė neneigė, kai elektroniniu paštu tarp ieškovės darbuotojo R. G. ir atsakovės darbuotojo J. Č. 2020 m. birželio 4 d.–2020 m. liepos 20 d. vyko susirašinėjimas dėl krovinio pristatymo aplinkybių (DOK-167686, priedas Nr. 5).
18. Į bylą pateiktos nuotraukos, padarytos prieš pradedant iškrauti krovinį (duomenys neskelbtini), Suomija, patvirtina, kad krovinys buvo supakuotas į dėžę, kuri pastatyta ant paletės (DOK-224699). Šią aplinkybę patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas Ž. B. – faktiškai paėmęs krovinį Lietuvoje ir gabenęs jį į Suomiją. Taigi, priešingai nei procesiniuose dokumentuose akcentuoja atsakovė, krovinys įmonei buvo perduotas supakuotas, duomenys apie jo pakuotę buvo aiškūs. Juolab, kad dėžė, į kurią krovinys buvo supakuotas, nuo krovinio paėmimo momento atsidūrė atsakovės (tiksliau jos pasitelktų trečiųjų asmenų UAB „Evorema“ ir OY Beweship AB) žinioje. Ieškovės paaiškinimai, taip pat į bylą teiktos nuotraukos (DOK-27413, DOK-6717), suponuoja, kad ginčo krovinį jo siuntėjas trečiasis asmuo Controls S. p. A. supakavo taip, kaip pakuoja kitus analogiškus krovinius, t. y. įdėdamas į medinę dėžę.
19. Šio sprendimo 9 punkte pažymėta, kad, priimdamas krovinį, Ž. B. pastabų dėl pakuotės trūkumų, kurie galėjo būti pamatyti vizualiai iš išorės, nepareiškė. Taigi krovinio vežėjas paėmė
tvarkingą, išorinių trūkumų neturinčią krovinio pakuotę – medinę dėžę.
20. Iš prieš krovinio iškrovimą ir jo metu (duomenys neskelbtini), Suomijoje, darytų nuotraukų aišku, kad, pristačius krovinį į sandėlį, krovinio, buvusio puspriekabėje, pakuotė buvo nuslydusi į šoną nuo paletės, dėžė lūžusi, o joje buvęs krovinys atsirėmęs į gretą buvusį kitą krovinį. Krovinio padėtis prieš pradedant jo iškrovimą iš puspriekabės fiksuota nuotraukos iliustracijoje. Aplinkybę, kad krovinio dėžė lūžo iki buvo pradėtas krovinio iškrovimas, patvirtino tiek liudytoju apklaustas Ž. B. (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 50 sek.–7 min. 47 sek.), tiek atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo OY Beweship AB.
21. Kaip galima spręsti iš krovinio iškrovimo vietoje padarytų nuotraukų, ginčo krovinys iškrito iš dėžės ant grindų. Ar krovinys iškrito krovimo metu, ar prieš pradedant krovimą negalima tiksliai nustatyti. Liudytojas Ž. B. parodė, kad krovinys iš dėžės iškrito krovimo metu (tokią aplinkybę teisminio proceso metu nurodė ir trečiasis asmuo UAB „Evorema“. Tačiau trečiasis asmuo OY Beweship AB pateikė paaiškinimą, kad krovinys krito iš dėžės dar prieš pradedant iškrovimo procesą. Kitų įrodymų, kurie leistų patikrinti paminėtus trečiųjų asmenų paaiškinimus, į bylą nepateikta. Po krovinio kritimo iš dėžės darytos nuotraukos patvirtina, kad po to kai iškrito iš dėžės krovinys buvo perkeltas ant paletės, sutvirtintas diržu ir be pakuotės nuvežtas gavėjui. Šį faktą patvirtina ir trečiojo asmens Controls S. p. A. (krovinio siuntėjo) 2020 m. gegužės 29 d. elektroniniame laiške, adresuotame Sifte Berti S. p. A., išdėstyti teiginiai apie krovinio būklę jo pristatymo metu (DOK-167686, priedas Nr. 2).
22. Gindamasi nuo ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, atsakovė atsikerta, kad žala kroviniui buvo padaryta ne dėl vežėjo neteisėtų veiksmų, o dėl to, jog buvo kroviniui saugiai pervežti panaudota netinkama pakuotė. Tokią pačią poziciją užima ir tretieji asmenys ERGO Insurance SE, UAB „Evorema“, OY Beweship AB.
23. Apibendrinant proceso dalyvių pozicijas dėl teisminio nagrinėjimo dalyko, darytina išvada, kad byloje kilusio ginčo išsprendimui yra reikšmingi keli aspektai. Pirma, turi būti pasisakyta dėl to, ar krovinio siuntėjo, ar vežėjo veiksmai buvo priežastis, lėmusi krovinio apgadinimą. Antra, ar ieškovė faktiškai patyrė žalą dėl krovinio apgadinimo. Ir trečia, ar ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
24. Prieš pereinant prie nurodytų aspektų aptarimo, pažymėtina, kad iš Krovinio sutarties aišku, kad atsakovė prisiėmė prievolę pervežti krovinį. Užsakyme vartojama vežėjo, o ne ekspeditoriaus apibrėžtis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1, 3 dalys). Taip pat užsakyme nėra atskiro nurodymo, kad atsakovė UAB „Transekspedicija“ tik ekspedijuoja krovinį. Dėl to CMR konvencijos 34 straipsnio prasme atsakovė UAB „Transekspedicija“ laikytina vežėju. Ginčo byloje nėra dėl to, kad atsakovė UAB „Transekspedicija“ savo nuožiūra susitarė su trečiaisiais asmenimis UAB „Evorema“ ir OY Beweship AB, jog pastarieji faktiškai pervežtų krovinį. Aplinkybė, kad atsakovė buvo nominali vežėja, nereiškia, jog ieškovė neturi teisės reikalavimo nukreipti būtent į atsakovę, bet pretenziją turėtų reikšti faktiniams vežėjams (CMR konvencijos 34 straipsnis).
Dėl krovinio apgadinimo priežasčių
25. Ginčo situacija yra specifinė tuo, kad apie krovinio pakuotės lūžimą, krovinio perkrovimą atsakovė ieškovei nepranešė. Tokį faktą galinčių patvirtinti įrodymų atsakovė nepateikė, nors, kaip galima spręsti iš liudytojais apklaustų J. Č., R. G. ir J. V. parodymų, bendravimas tarp įmonių vyko elektroniniu būdu. Aplinkybė, kad gavėjui krovinys pristatytas be pakuotės ir netinkamos būklės, ieškovei pirmą kartą turėjo tapti žinoma 2020 m. gegužės 29 d., kai įmonė elektroniniu paštu gavo Sifte Berti S. p. A. pretenziją (DOK-167686, priedas Nr. 2). Pirmą paklausimą dėl krovinio apgadinimo atsakovės darbuotojui, koordinavusiam krovinio vežimą, J. Č. ieškovės darbuotoja J. V. elektroniniu paštu išsiuntė 2020 m. birželio 3 d. (DOK-167686, priedas Nr. 5).
26. 2020 m. birželio 5 d. elektroniniame laiške J. Č., be kita ko, nurodė, kad neturi duomenų dėl krovinio būklės. O 2020 m. liepos 20 d. elektroniniame laiške J. Č. papildomai paminėjo, kad aiškinasi aplinkybes su partneriais Suomijoje, paprašė jų papildomos vaizdinės medžiagos.
27. Šių laiškų turinys objektyviai neatitinka J. Č. teismo posėdyje duotų parodymų, kad pranešė ieškovei apie tai, jog lūžo krovinio pakuotė, ir tarėsi dėl tolesnio krovinio pristatymo gavėjui (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 54 sek.–1 val. 15 min. 17 sek.). Nesant kitų faktinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti J. Č. parodymus paminėtoje dalyje, spręstina, kad atsakovė neįrodė, jog, krovinio vežimo eigoje, informavo ieškovę apie krovinio iškrovimo (duomenys neskelbtini) kilusią situaciją, taip pat nederino tolesnių veiksmų dėl krovinio pristatymo gavėjui (CPK 178 straipnis). Prie šios išvados prieitina atsižvelgiant ir į tai, kad liudytojais apklausti R. G., J. V. paneigė, jog jiems galėjo būti pranešta, kad krovinio pakuotė lūžo iškrovimo (duomenys neskelbtini) metu. Be to, pats J. Č. negalėjo parodyti, kas iš ieškovės darbuotojų galėjo duoti pavedimą vežti krovinį be pakuotės (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 1 sek.–1 val. 34 min. 57 sek.).
28. Objektyviai nustatyti, kada krovinys tiksliai buvo apgadintas, t. y. ar jį vežant UAB „Evorema“, ar iškraunant (duomenys neskelbtini), ar vėliau iš (duomenys neskelbtini) gabenant gavėjui, objektyviai neįmanoma. Krovinys, kai iškrito iš pakuotės, nebuvo apžiūrėtas ir įvertintas (duomenys neskelbtini). Be kita ko, tinkamai nebuvo užfiksuota ir aprašyta krovinio pakuotė, kitos aplinkybės. Taigi žala kroviniui galėjo būti padaryta bet kuriame iš nurodytų vežimo etapų. Krovinio iškrovimo (duomenys neskelbtini) eiga buvo fiksuota tik nuotraukomis. Kitų duomenų šaltinių apie krovinio būklę, iškrovimo procesą į bylą nei atsakovė, nei tretieji asmenys, dalyvavę vežime, nepateikė.
29. Dėžė, naudota kroviniui supakuoti, nebuvo išsaugota, taip pat nesudarytos galimybės ją apžiūrėti nei ieškovei, nei krovinio siuntėjui. Vienintelis duomenų šaltinis, kaip atrodė krovinio pakuotė, yra nuotraukos.
30. Šio sprendimo 18 punkte nurodyta, kad ginčo krovinio pakavimo būdas, kaip galima spręsti iš ieškovės pateiktų paaiškinimų, yra įprastai taikomas trečiojo asmens (siuntėjo) Controls S. p. A. veikloje. Tai yra, krovinys turėjo būti pritvirtintas prie padėklo ir įdėtas į dėžę. Įrodymų, kad toks pakavimo būdas būtų buvęs sertifikuotas nepriklausomo tikrintojo, į bylą nepateikta. Tačiau tai savaime nereiškia, kad krovinys buvo supakuotas netinkamai ir (ar) naudota pakuotė nepakankama. Atsakovė pagrįstai atsikerta, kad krovinys turėjo būti supakuotas taip, jog pakuotė atlaikytų įprastas pervežimo sąlygas.
31. Prielaidų abejoti tuo, kad įprastai trečiojo asmens Controls S. p. A. taikomas analogiškų krovinių pakavimo būdas savaime yra nepakankamas saugiam krovinių pervežimui, nėra. Nagrinėjamo ginčo situacijoje taip pat labiau tikėtina, kad ne krovinio pakavimo (įskaitant agregato tvirtinimo pakuotės viduje) trūkumai, o kitos aplinkybės, už kurias yra atsakingas vežėjas, lėmė krovinio apgadinimą vežimo metu. Prie tokios išvados prieitina dėl kelių priežasčių.
32. Šioje vietoje pridurtina, kad, priėmus krovinį Lietuvoje, važtaraštyje nebuvo pažymėta pastabų dėl krovinio pakuotės būklės. Taigi krovinio pakuotės išorė, nesant priešingų įrodymų, buvo tinkamos būklės (CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalis). Ši aplinkybė, be kita ko, kaip pagrįstai akcentuoja ieškovė, suponuoja, kad, sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, taikytina CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakovės atsakomybės už krovinio apgadinimą prezumpcija. Visgi ši taisyklė taikytina su tam tikra išlyga, nes esminis atsakovės (o taip pat ir įmonės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų ERGO Insurance SE, UAB „Evorema“, OY Beweship AB) atsikirtimas yra paremtas tuo, kad krovinio pakavimo būdas buvo blogas dėl to, jog krovinys nebuvo tinkamai pritvirtintas naudotos dėžės viduje, t. y. krovinio apgadinimus lėmė ne pakuotės išoriniai, o vidiniai trūkumai.
33. Vežėjui, o ne krovinio savininkui, kuris paprastai nedalyvauja vežimo metu, turi būti žinomos krovinio vežimo, praradimo, sugadinimo aplinkybės. Todėl atsakovei tenka procesinė našta įrodyti, kad įmonė elgėsi maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, siekė nepadaryti žalos pristatomam kroviniui. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 27 punktas).
34. Visų pirma, kaip jau pasisakyta, krovinio pakuotė nebuvo išsaugota, ją fiziškai apžiūrėjo tik trečiųjų asmens UAB „Evorema“, OY Beweship AB darbuotojai. Nebuvo fiksuota, kaip tiksliai agregatas buvo pritvirtintas dėžės viduje. Aplinkybės dėl taikyto agregato tvirtinimo prie dėžės viduje buvusios paletės būdo iš pateiktų nuotraukų negalima nustatyti. Liudytoju apklaustas Ž. B. parodė, kad agregatas dėžės viduje buvo pritvirtintas, tačiau trumpais medvaržčiais ir per silpnai (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 37 sek.–27 min. 0 sek.). Iš šių liudytojo parodymų galima spręsti tik tai, kad agregatas turėjo būti pritvirtintas prie dėžės pagrindo. Tačiau vien tik liudytojo parodymai nėra pakankami įvertinti, ar taikytas tvirtinimo būdas šioje konkrečioje situacijoje buvo netinkamas (nepakankamas) kroviniui saugiai pervežti, kad pakuotė atlaikytų įprastas pervežimo metu kylančias apkrovas (pvz., nebuvo užfiksuota, kokio tipo, ilgio tvirtinimo elementai naudoti, koks buvo jų skaičius). Pridurtina, kad ginčo krovinys iki jį paėmė UAB „Evorema“ buvo pervežtas iš Italijos į Vilnių.
35. Faktą, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas, atsakovė, be kita ko, grindžia remdamasi UAB „Smart Claims“ išvada. Tačiau nurodytas asmuo tyrimą atliko ne įvykio metu, daugiau kaip po metų nuo įvykio dienos. Tyrimas paremtas tik įmonei pateiktomis nuotraukomis ir asmenų, kurie yra suinteresuoti atsakovei palankia teisminio proceso baigtimi, paaiškinimais, neapžiūrėjus krovinio, jo pakuotės. Be to, išvada parengta pagal trečiojo asmens ERGO Insurance SE užsakymą, nedeklaravus tyrėjų nepriklausomumo ir nešališkumo. Dėl šių priežasčių UAB „Smart Claims“ išvada neturi išskirtinės įrodomosios reikšmės, o yra tik šaltinis apie konkretaus asmens nuomonę dėl priežastinio ryšio, kuri paremta ne objektyviu ir išsamiu tyrimu. Taip pat pridurtina, kad iš išvados turinio akivaizdu, jog ji prieštarauja kitiems įrodymams, nėra tinkamai motyvuota. Tai yra, išvados 3 lape rašoma, kad po medinių šonų nuėmimo nuo pakuotės padarytose nuotraukose matosi, jog krovinys nebuvo pritvirtintas prie padėklo ir kad padėklo lentos sulūžusios. Tačiau liudytojas Ž. B., kaip nurodyta šio sprendimo 32 punkte, parodė, kad agregatas buvo pritvirtintas jo parodytu būdu. Kita vertus, iš išvados neaišku, kodėl jos rengėjas nusprendė, kad agregatas buvo pastatytas ant pakavimo metu naudotos padėklo lentos. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens UAB „Evorema“ pateiktoje 7 nuotraukoje padėklas, ant kurio pastatytas agregatas po to, kai jis buvo iškrautas iš puspriekabės, nėra sulūžęs (DOK-224699). Be to, išvadoje nepasisakyta dėl to, kokią reikšmę kilusioms pasekmėms turėjo turėti taikytas krovinio dėžės sutvirtinimo būdas jo pervežimo iš Lietuvos į Suomiją metu.
36. Krovinys buvo atsakovės žinioje, kai lūžo dėžė. Nepaisant to, atsakovė neužtikrino, kad būtų objektyviai atliktas įvykio tyrimas.
37. Antra, liudytojas Ž. B. parodė, kad krovinio dėžę, kai ji buvo pakrauta Lietuvoje, pririšo diržu, permestu per viršų; iškrovimo vietoje (duomenys neskelbtini) dėžė buvo pasvirusi su per ją permestu diržu (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 0 sek.–8 min. 24 sek.; 42 min. 13 sek.–42 min. 29 sek.). Tačiau nei vienoje į bylą pateiktoje nuotraukoje, kurioje fiksuotas krovinys iki jo iškrovimo, nesimato, kad krovinys būtų buvęs tvirtintas ir, jeigu taip, tai kokiu būdu (žr. šio sprendimo 7 lape įkeltą nuotrauką ir žemiau įkeltas nuotraukas). Juolab, kad pasvirusio krovinio pakuotė, jeigu būtų buvusi sutvirtinta, turėjo prispausti naudotą tvirtinimo priemonę. Vadinasi, liudytojo parodymai, kad jis tvirtino krovinį, nėra pagrįsti kitais duomenų šaltiniais. Vien tik liudytojo Ž. B. parodymai pripažinti, kad krovinys puspriekabėje buvo sutvirtintas, nėra pakankami. Liudytojas yra suinteresuotas būtent tokių aplinkybių parodymų. Tačiau jų, kaip pasisakyta, nepatvirtina kiti duomenų šaltiniai, nors kliūčių fiksuoti tvirtinimo būdą, jeigu jis taikytas, nebuvo.
38. Bendrųjų krovinio vežimo sąlygų, buvusių sudėtine Krovinio sutarties dalimi, 3.4.15 punkte buvo nustatyta, kad atsakovė turi pareigą pakrautą krovinį tinkamai sutvirtinti. Atsakovė savo nuožiūra susitarė su UAB „Evorema“, kad pastaroji faktiškai pervežtų krovinį. Tai, be kita ko, reiškia, kad UAB „Evorema“, priimdama krovinį, prisijungė prie Krovinio sutarties tokiomis sąlygomis, dėl kurių buvo susitarta tarp ieškovės ir atsakovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, 35 ir 36 punktai). Dėl to atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atsikirtimai, kad įmonei ieškovė nesuteikė instrukcijų dėl krovinio gabenimo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad krovinys jo vežimo buvo sutvirtintas, taip pat įvertinus tai, jog iš nuotraukų, kuriose fiksuota krovinio dėžė prieš iškrovimą, matosi, kad krovinio dėžė nuslinko nuo paletės, ant kurios buvo padėta, labiau tikėtina, jog vežimo metu krovinio dėžė nebuvo sutvirtinta ir dėl to neužtikrinta, kad krovinio pakuotė nepavirstų į šoną, veikiant išorinėm jėgom (CPK 185 straipnis). Atitinkamai nurodytos aplinkybės dėl krovinio tvirtinimo vežimo metu, o ne pakuotės trūkumai, turėjo lemti krovinio pakuotės (medinės dėžės) sulaužymą ir krovinio pasvyrimą puspriekabėje.
39. Krovinio apgadinimo priežastimi ieškovė įvardija ir krovinio perkrovimą. Kaip jau pasisakyta šio sprendimo 16 punkte, atsakovė neturėjo teisės, negavusi ieškovės sutikimo, krovinio perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą, tačiau pastarojo sutartinio įsipareigojimo nesilaikė (CPK 185 straipsnis). Krovinio perkrovimas yra papildomas rizikos veiksnys, nors jis įprastai neturi ryšio su kilusiomis pasekmėmis (tokį ryšį gali turėti netinkamas krovinio pakrovimas, sutvirtinimas ar gabenimas, nes krovinio perkrovimas pats savaime nebūtinai gali lemti žalos atsiradimą). Tačiau nagrinėjamu atveju krovinio vežimas taip, kad jis buvo nugabentas iš (duomenys neskelbtini) ne tiesiogiai gavėjui, o pirma jį iškraunant (duomenys neskelbtini), yra reikšminga faktinė aplinkybė, kuri yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
40. Krovinys su sulaužyta pakuote buvo nuvežtas iškrauti (duomenys neskelbtini) ir dėl to kilo tarpinio iškrovimo ir pakrovimo poreikis. Šio sprendimo 21 punkte pasisakyta, kad trečiųjų asmenų UAB „Evorema“ ir OY Beweship AB paaiškinimai, kuriuo momentu krovinys iškrito iš dėžės, nesutampa: UAB „Evorema“ teigimu – krovinio iškrovimo metu (išvežant krovinį iš puspriekabės), o OY Beweship AB – prieš pradedant iškrovimo procesą. Visgi, įvertinus į bylą pateiktas nuotraukas, kuriose fiksuotas krovinys puspriekabėje, taip pat aplinkybę, kad liudytoju apklaustas Ž. B. neturi realaus intereso dėl aplinkybės, kada ir kaip krovinys iškrito iš dėžės (jo parodymai šioje dalyje turėtų būti patikimi), spręstina, jog labiau tikėtina, kad krovinys turėjo iškristi iš pakuotės, kai atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo OY Beweship AB vykdė krovinio iškrovimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad, prieš pradedant iškrauti krovinį, buvo imtasi priemonių – atsižvelgiant į krovinio pakuotės būklę ir krovinio pasvyrimą puspriekabėje, užtikrinti, jog krovinys būtų saugiai iškrautas ar (ir) taikytas toks iškrovimo būdas, kuris leistų išvengti krovinio kritimo. Būtent dėl to krovinio perkrovimo aplinkybė, atsiradusi išimtinai dėl atsakovėms veiksmų, buvo papildomas rizikos veiksnys, turėjęs prisidėti prie krovinio apgadinimo. Be to, kaip jau pasisakyta, atsakovė nepranešė apie šias aplinkybes ieškovei ir vienašališkai perdėjo krovinį ant kitos paletės, jį sutvirtino ir nugabeno gavėjui be jokios pakuotės, kuri apsaugotų krovinį nuo išorinio poveikio. Vežant krovinį be išorinės pakuotės, papildoma žala kroviniui galėjo būti padaryta ir šioje vežimo stadijoje.
41. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė ginčo krovinio vežimą vykdė nerūpestingai ir nesilaikydama su ieškove sutartų sąlygų. Krovinys tikėtinai nebuvo tinkamai sutvirtintas vežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) metu, taip pat nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad krovinys buvo iškrautas laikantis adekvačių atsargumo reikalavimų. Be to, atsakovė nepranešė ieškovei apie krovinio iškritimą iškrovimo metu, nesuderinusi su ieškove toliau vykdė krovinio be pakuotės pervežimą gavėjui.
Dėl žalos dydžio ir fakto
42. Gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, atsakovė, be kita ko, atsikerta tuo, kad ieškovė neįrodė nei žalos fakto, nei dydžio. Išanalizavus proceso dalyvių pozicijas, taip pat pateiktus įrodymus, spręstina, kad ieškovė įrodė tiek žalos faktą, tiek dydį.
43. Aplinkybę kad vežimo metu buvo apgadintas ginčo krovinys, patvirtina visetas duomenų. Pirmiausia tai pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad krovinys iškrito iš lūžusios dėžės sandėlyje (duomenys neskelbtini). Taip pat krovinio būklės fiksavimas atliktas jį pristačius gavėjui. Kai krovinys buvo pristatytas gavėjui, kaip nurodyta šio sprendimo 12 punkte, pastarasis važtaraštyje atliko žymą dėl blogos krovinio būklės. Be to, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, atlikęs įvykio tyrimą, pripažino, kad žala kroviniui buvo padaryta. Taigi atsakovė be pagrindo kelia abejones dėl žalos fakto. Juolab, kad, kaip galima spręsti iš J. Č. elektroninių laiškų, adresuotų ieškovės darbuotojams, atsakovė, kai buvo aiškinamasi dėl kokių priežasčių krovinys iškrito (duomenys neskelbtini), nereiškė atsikirtimų, kad žalos kroviniui nebuvo padaryta.
44. Atsakydamas į jam užduotus klausimus, liudytojas J. Č. parodė, kad žinojo, jog ginčo krovinys buvo grąžintas siuntėjui apžiūrai (2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 57 sek.–1 val. 28 min. 13 sek.). Atsakovės UAB „Transekspedicija“ važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad įmonė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pervežė krovinį, kurio svoris toks pats, kaip ir ginčo krovinio (DOK-167686, priedas Nr. 8). Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, kad pagal nurodytą važtaraštį buvo gabentas ne ginčo krovinys, atsakovė nepateikė. Iš Lietuvos į Suomiją tokio paties svorio, apimties (1 paletė, 1 260 kg) krovinį trečiajam asmeniui Controls S. p. A. 2020 m. birželio 19 d. pagal ieškovės užsakymą nuvežė UAB „Continexus“ (CPB-20363, priedas Nr. 18). Taigi nėra realaus pagrindo abejoti tuo, kad krovinio siuntėjui buvo grąžintas ne ginčo, o kitas krovinys. Be to, trečiojo asmens Controls S. p. A. 2020 m. balandžio 30 d. sąskaita Nr. 80323 ir Pakavimo sąrašas Nr. 1452 patvirtina, kad ginčo kroviniu buvo automatinė suspaudimo mašina Automax Pro 3000 kN, kurios bruto svoris buvo 1 260 kg, neto – 1 160 kg, o pakuotė – medinė dėžė (DOK-167686, priedai Nr. 6 ir 7). Tokie patys krovinio duomenys nurodyti ir trečiojo asmens Controls S. p. A. 2020 m. gegužės 6 d. gabenimo instrukcijoje, skirtoje Sifte Berti S. p. A., bei UAB „T-WAY“ ginčo krovinio gavimą patvirtinančiame dokumente „Informacija apie atvykimą“ (DOK-167686, priedai Nr. 7-1 ir 11).
45. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, aptartų nuoseklių duomenų visetas patvirtina, kad atsakovė iš Lietuvos į Suomiją pagal ieškovės užsakymą vežė automatinę suspaudimo mašiną Automax Pro 3000 kN. Pastaroji po to, kai buvo pristatyta gavėjui, buvo grąžinta siuntėjui, o pervežimo procese dalyvavo ir pati atsakovė.
46. Į bylą pateiktame trečiojo asmens Controls S. p. A. parengtame Vidaus remonto modulio akte fiksuota, kad buvo atliktas transportavimo metu nukritusio aparato (Automax Pro 3000 kN) apgadinimų tyrimas, taip pat pateiktas nustatytų sugadinimų aprašymas (DOK-144107). Taigi buvo remontuojamas tokio paties modulio aparatas, koks buvo apgadintas ginčo vežimo metu ir grąžintas jo siuntėjui trečiajam asmeniui Controls S. p. A. Iš nurodyto akto turinio taip pat galima spręsti, kad aparato remontas buvo atliktas. Aktas parengtas 2020 m. liepos 15 d. Šioje vietoje pažymėtina, kad aplinkybę, jog krovinio siuntėjas atlieka krovinio pažeidimų įvertinimą ir prašo atlyginti remonto darbų kainą, J. Č., kaip atsakovės atsakingam darbuotojui, 2020 m. liepos 7 d. elektroniniame laiške nurodė ieškovės darbuotojas R. G. (DOK-167686, priedas Nr. 5). Sifte Berti S. p. A. 2020 m. liepos 20 d. elektroninis laiškas ieškovei patvirtina, kad ieškovei buvo pateiktas užsakymas pervežti iš trečiojo asmens Controls S. p. A. į Suomiją sugadintą krovinį (DOK-167686, priedas Nr. 10). 2020 m. liepos 21 d. elektroniniu laišku Sifte Berti S. p. A., atsakydama į ieškovės paklausimą, pateikė krovinio pakuotės nuotraukas, iš kurių matyti, kad turėjo būti pervežtas krovinys, supakuotas į tokią pačią pakuotę, į kokią buvo supakuotas krovinys pirmo vežimo metu. Aplinkybę, kad tam pačiam gavėjui, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas Sifte Berti S. p. A. nurodytas krovinys, patvirtina ieškovės pateikta UAB „Itella Logistics“ 2020 m. rugsėjo 9 d. sąskaita Nr. 60134440 (CPB-20363, priedas Nr. 20).
47. Paminėti duomenys pagrindžia, kad ginčo krovinį jo siuntėjas turėjo suremontuoti, o vėliau jis buvo pristatytas gavėjui. Tokį vertinimą suponuoja ne tik tai, kad buvo atliekamas tokio paties aparato kaip ir ginčo krovinio remontas, bet ir duomenų apie krovinio grąžinimo, remonto, vežimo siuntėjui datų nuoseklumas.
48. Remonto darbų kaina pagal trečiojo asmens Controls S. p. A. 2020 m. rugsėjo 11 d. sąskaitą faktūrą sudarė 4 998,71 Eur (DOK-144107). Faktą, kad šią sąskaitą apmokėjo Sifte Berti S. p. A., patvirtina trečiojo asmens Controls S. p. A. bendrasis reikalavimų atsisakymas (DOK-144107). Analogiškai sumai Sifte Berti S. p. A. 2020 m. rugsėjo 15 d. išrašė sąskaitą Nr. 7734 ieškovei (aprašyme nurodyta, kad sąskaita išrašyta dėl Controls krovinio pažeidimų) (DOK-144107). Aplinkybę, kad ieškovė apmokėjo šią sąskaitą 2020 m. lapkričio 5 d. pavedimu ir įskaitymo būdu, pagrindžia 2020 m. spalio 28 d. Susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo, taip pat Sifte Berti S. p. A. 2021 m. birželio 17 d. elektroninis laiškas ir ieškovės skolų suvestinė (DOK-144107, DOK-167686 priedas Nr. 9). Priešingai nei atsikerta atsakovė, nurodyti dokumentai yra pakankami pripažinti, kad ieškovė turėjo faktinių išlaidų, kompensuodama sugadinto krovinio remonto sąnaudas. Pastebėtina, kad įskaitymas, kaip ir tiesioginis mokėjimas, yra vienas iš piniginės prievolės įvykdymo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
49. Apibendrinant tai, kas nurodyta šio sprendimo 39–44 punktuose, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog ginčo vežimo metu krovinys buvo apgadintas, apgadinimai buvo remontuoti ir remonto kaina buvo 4 998,71 Eur. Ieškovė pagrindė ir tai, kad faktiškai apmokėjo remonto išlaidas, o sutaisytas krovinys buvo nugabentas jo gavėjui. Be to, nustatyta, kad už krovinio nugabenimą į Italiją siuntėjui, o vėliau į Suomiją gavėjui, ieškovė sumokėjo UAB „Continexus“ – 278,30 Eur, o UAB „Itella Logistics“ – 72,60 Eur ((PB-20363, priedai Nr. 19 ir 21). Taigi bendros ieškovės dėl krovinio sugadinimo patirtos išlaidos sudaro 5 349,61 Eur (4 998,71 Eur + 278,30 Eur + 72,60 Eur). Ši išlaidų suma laikytina ieškovės patirta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsikirtimų, kad krovinio remontas buvo ekonomiškai netikslingas ar kad žala dėl krovinio sugadinimo negali būti apskaičiuota kaip sugadinto krovinio atkūrimo sąnaudų suma, teisminio proceso metu atsakovė neišsakė. Antra vertus, atsakovės pozicija, kad žalos dydis ir faktas yra neįrodyti, yra prieštaringa (apie tai pasisakyta šio sprendimo 17 punkte). Remdamasi UAB „Smart Claims“ išvada, kaip vienu iš esminių įrodymų, turinčių paneigti ieškinio pagrįstumą, atsakovė be jokių motyvų ignoruoja išvados 7 skirsnį, kuriame pripažinti tiek žalos faktai, tiek dydis. Toks procesinės pozicijos nenuoseklumas vertintinas atsakovei nepalankia prasme.
Dėl atsakovės atsakomybės ribų
50. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta ir CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje, t. y. vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento.
51. CMR 17 straipsnio 4 dalis numato, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis a–f punktuose išvardytomis aplinkybėmis, iš kurių nagrinėjamu atveju aktuali b punkte nurodyta aplinkybė: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalį, jei vežėjas įrodo, kad susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti.
52. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir įmonės pusėje dalyvavę tretieji asmenys įrodinėjo, kad buvo CMR 17 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta įmonės atsakomybę šalinanti aplinkybė, t. y. krovinys buvo netinkamai įpakuotas. Tačiau pastaroji gynybinė pripažinta nepagrįsta, nes žalos atsiradimo pagrindinė priežastis – vėžėjo neteisėti veiksmai, pasireiškę krovinio gabenimo taisyklių pažeidimu (žr. sprendimo 41 punktą). Taigi nėra pagrindo taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto išlygos. Taip pat nėra faktinių prielaidų konstatuoti ir kitų aplinkybių, numatytų kitose CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies papunkčiuose, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo atsakomybės.
53. Atsakovė ginčo situacijoje veikė akivaizdžiai netinkamai, t. y. įmonės veiksmai kvalifikuotini kaip tyčiai prilyginamas didelis neatsargumas.
54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie vežėjo veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
55. Pagrindinė priežastis, kodėl krovinys buvo apgadintas, nes nebuvo laikytasi krovinio gabenimo taisyklių dėl krovinio sutvirtinimo vežimo metu, draudimo perkrauti krovinį. Be to, po to, kai krovinys išgriuvo sandėlyje (duomenys neskelbtini), atsakovė apie tai ieškovei nepranešė, vienašališkai perdėjo krovinį ant kitos paletės ir nugabeno jį gavėjui be pakuotės. Šie atsakovės veiksmai rodo, kad atsakovė veikė akivaizdžiai netinkamai, sąmoningai nesilaikydama prieš ieškovę prisiimtų pareigų. Pripažinimas, kad žalą lėmė tyčiniai atsakovės veiksmai, lemia, jog atsakovės atsakomybė už kilusią žalą yra neribojama (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškinio senaties
56. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
57. CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisė pareikšti ieškinį dėl vežimų, taikant konvenciją, suėjus senaties terminui prarandama po vienerių metų, o tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Nurodyto punkto a papunktis nustato, kad senaties terminas krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais prasideda nuo krovinio pristatymo dienos.
58. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punktą pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.
59. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėja, kad ieškovė praleido nurodytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir prašo taikyti ieškinio senatį. Išanalizavus bylos šalių pozicijas ir jas turinčius pagrįsti įrodymus, prieitina prie išvados, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi nepraleidusi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto senaties termino.
60. Šio sprendimo 12 punkte pasisakyta, kad krovinys gavėjui buvo pristatytas 2020 m. gegužės 26 d. Taigi ieškinio senaties terminas prasidėjo kitą dieną nuo krovinio perdavimo gavėjui – 2020 m. gegužės 27 d.
61. Pretenziją dėl žalos atlyginimo ieškovė parengė 2021 m. sausio 26 d. ir išsiuntė ją atsakovei elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (CPB-20363, priedas Nr. 15; DOK-167686 priedas Nr. 12). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neigė gavusi ieškovės pretenziją, to nepatvirtino ir liudytojas J. Č., kuris buvo vienas iš pretenzijos adresatų. Tačiau faktą, kad pretenzija atsakovei buvo pateikta 2021 m. sausio 26 d., patvirtina aplinkybė, jog įvykio tyrimą atliko trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, nors pastarajam ieškovė tiesiogiai pretenzijų dėl žalos atlyginimo nereiškė. Tai yra, ieškovės 2021 m. sausio 26 d. pretenziją atsakovė gavo ir persiuntė išnagrinėti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE. Prie tokios išvados, visų pirma, prieitina dėl to, kad pagal į bylą pateiktą susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp ieškovės atstovo ir ERGO Insurance SE medžiagą ERGO Insurance SE 2021 m. vasario 4 d. informavo ieškovės atstovą, kad remiantis ieškovės pretenzija (laiško temoje nurodyta 2021 m. sausio 26 d. pretenzija) pradėjo įvykio administravimą (DOK-167686 priedas Nr. 14). Šio laiško kopija buvo išsiųsta ir adresu (duomenys neskelbtini). Pastarajam adresatui buvo išsiųsti ir kiti tarp ieškovės ir trečiojo asmens ERGO Insurance SE vykusio susirašinėjimo elektroniniu paštu laiškai. Atsakovė neneigė, kad paminėtas elektroninio pašto adresas yra įmonės darbuotojo. Akivaizdu, kad ieškovės 2021 m. sausio 26 d. pretenziją trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE, kaip įmonės civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, persiuntė atsakovė. Dėl to atsakovė visiškai nepagrįstai neigia pretenzijos gavimo faktą.
62. Sprendimą dėl ieškovės pretenzijos trečiasis asmuo ERGO Insurance SE priėmė 2021 m. birželio 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė perleido ieškovės pretenzijos nagrinėjimą draudikui, nurodytas sprendimas, kaip pagrįstai teigia ieškovė, kvalifikuotinas pretenzijos atmetimu kaip tai suprantama pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ERGO Insurance SE į ieškovės pretenzijos nagrinėjimą buvo įtraukta ne atsakovės, o ieškovės iniciatyva (CPK 178 straipsnis). Dėl to atsakovės argumentai, kad ERGO Insurance SE ir ieškovės santykiai neturi ryšio su ieškinio senaties termino eiga, atmestini kaip nepagrįsti. Nors pretenzijoje ieškovė ir suformulavo reikalavimą padengti nuostolius per dešimt dienų, tačiau, pradėjus pretenzijos nagrinėjimą, akivaizdu, kad ieškovė, veikdama rūpestingai ir protingai (buvo objektyvi tikimybė, kad ginčą pavyks išspręsti taikiu būdu), neturėjo pagrindo, negavusi neigiamo atsakovės ir (ar) ERGO Insurance SE atsakymo, kreiptis į teismą dėl savo interesų gynimo. Ieškinio senaties terminas nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. birželio 25 d., kai buvo nagrinėjama ieškovės pretenzija, buvo sustojęs. Kitoks senaties termino eigos sustabdymo momento pradžios ir pabaigos aiškinimas iškreiptų bylos šalių interesų pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas atsakovei išvengti atsakomybės, nors pati įmonė savo veiksmais sukūrė tokią pretenzijos nagrinėjimo situaciją. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2021 m. liepos 21 d. – nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino.
63. Kita vertus, ieškinio senaties termino praleidimo klausimas nėra aktualus, nes šio sprendimo 53 punkte pripažinta, kad atsakovės veiksmai atitinka didelio neatsargumo, kuris prilyginamas tyčiai, požymius. O tai reiškia, kad pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį nagrinėjamoje situacijoje taikytinas trijų metų ieškinio senaties terminas.
Dėl bylos baigties
64. Pripažinus, kad ieškovė įrodė jog dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolių, taip pat kad atsakovė nepaneigė savo atsakomybės už kilusias pasekmes, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 5 349,61 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovei tenka pareiga atlyginti ne tik krovinio remonto išlaidas (4 998,71 Eur), tačiau ir ieškovės patirtas krovinio pervežimo iš Suomijos į Italiją ir atgal išlaidas (350,90 Eur), kurios susidarė išimtinai dėl to, kad krovinys buvo apgadintas ir turėjo būti grąžintas siuntėjui atlikti vežto aparato remontą, t. y. nurodytos išlaidos yra atsakovės neteistų veiksmų pasekmė.
65. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 126,04 Eur palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 27 d. (pretenzijos atsakovei pareiškimo diena) iki 2021 m. liepos 19 d. (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis).
66. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 35 punktas). Ieškovės išlaidos, sudarančios 302,50 Eur, teisinei pagalbai, suteiktai parengiant pretenziją, apmokėti atitinka nurodytus požymius. Teikdama pretenziją, ieškovė mėgino išspręsti kilusį ginčą be teismo ir taip išvengti papildomų teisminio proceso sąnaudų. Išlaidos už pretenzijos parengimą ir įmonės interesų atstovavimą yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas nurodytų 302,50 Eur išlaidų atlyginimas.
67. Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
68. Patenkinus ieškinį, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
69. Ieškovė pagal pateiktus dokumentus teisminio proceso metu patyrė ne 2 105,40 Eur (tokia suma nurodyta ieškovės 2022 m. gegužės 21 d. prašyme (DOK-91810), bet 1 345,20 Eur (266,20 Eur (2022 m. gegužės 18 d. sąskaita Nr. 2022-078 (DOK-91810) + 655,50 Eur (2021 m. rugsėjo 8 d. sąskaita Nr. 2021-120 (DOK-167686, priedas Nr. 16) + 423,50 Eur (2021 m. liepos 20 d. sąskaita Nr. 2021-100 (CBP-20363, priedas Nr. 24) dydžio teisinės pagalbos išlaidas ir 481,50 Eur sumokėjo už procesinių dokumentų bei jų priedų vertimus į lietuvių ar kitas kalbas, taip pat sumokėjo 130 Eur dydžio žyminį mokestį. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, buvo būtinos, o išlaidos teisinei pagalbai atitinka suteiktos pagalbos apimtį ir jas mažinti nėra jokio pagrindo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 2 dalis). Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 956,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
70. Atsakovės ir pastarosios pusėje byloje dalyvavusio trečiojo asmens UAB „Evorema“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
71. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,93 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „GPA Logistika“ iš atsakovės UAB „Transekspedicija“ 5 349,61 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 61 ct) nuostolių atlyginimą, 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų ir 50 ct) ikiteisminės pagalbos išlaidų atlyginimą, 126,04 Eur (šimto dvidešimt šešių eurų ir 4 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 652,11 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 11 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 956,70 Eur (tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Transekspedicija“ 24,93 Eur (dvidešimt keturių eurų ir 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.