- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-1001-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Kreditorius
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Skolininkas
- J. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, skolininkė J. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis A. S. pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir prašė taikyti skolininkei poveikio priemones (baudą iki 300 Eurų už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai) už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 17 d. vykdomojo rašto Nr.e2-5570-911/2017 reikalavimų nevykdymą.
2. Antstolis nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. Slc-50413 J. Z. buvo įpareigota per 20 dienų nuo šio patvarkymo priėmimo dienos įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 17 d. vykdomojo rašto Nr.e2-5570-911/2017 reikalavimus, t. y. atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę užimtą valstybinę žemę: pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą, ir apie atliktus veiksmus raštu informuoti antstolį. 2018 m. rugpjūčio 21 d. antstolio kontoroje buvo gautas J. Z. prašymas, jame nurodyta, kad pavėsinė stovi J. Z. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), akmens tvoros aplink medžius, metaliniai tvoros elementai, metaliniai vartai ir architektūrinė vaza yra pašalinti. 2018 m. spalio 8 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas, juo prašoma antstolio vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje nustatyta tvarka. 2018 m. lapkričio 2 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. Slc-91308 J. Z. buvo įpareigota per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo priėmimo dienos įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 17 d. vykdomojo rašto Nr.e2-5570-911/2017 reikalavimus. 2018 m. lapkričio 28 d. antstolio padėjėjas A. M. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad: a) skalda dengti takai nepašalinti; b) pasodintų medžių eilė, kuri sudaro uždarą kontūrą, nepašalinta; c) metaliniai tvoros elementai nepašalinti; d) architektūrinė vaza nepašalinta.
3. 2020 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinė byla išnagrinėta iš esmės, atidėtas nutarties priėmimas ir paskelbimas iki 2020 m. birželio 4 d. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 25 d. gautas J. Z. pateiktas prašymas stabdyti civilinę bylą ir atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad skolininkė yra pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017.
4. 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. birželio 9 d. nutartimi paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) J. Z. baudą – po 3 Eur už kiekvieną Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo nevykdymo dieną nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai, prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d. Skolininkė teismo sprendime nurodytus veiksmus turėjo atlikti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2018 m. gegužės 9 d. Tačiau jų neatliko ir teismo sprendimo neįvykdė, todėl buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas antstoliui vykdyti. Skolininkė 2018 m. birželio 22 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. patvarkymais buvo įpareigota įvykdyti teismo sprendimą. Minėti patvarkymai skolininkei buvo įteikti, tačiau skolininkė teismo sprendimo neįvykdė, todėl antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. kovo 5 d. skolininkė pateikė raštiškus paaiškinimus, juose nurodė, kad skalda dengti takai pašalinti, metaliniai tvoros elementai pašalinti, architektūrinė vaza pašalinta. Iš byloje esančio antstolio rašto matyti, kad antstolis, dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, 2020 m. kovo 12 d. nuvyko apžiūrėti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad matomi žalios spalvos kuoliukai ir dalis tvoros tinklo, pavėsinė, medžiai (vienoje ir kitoje kuoliukų pusėje), metalinių vartų laikikliai (stulpai).
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog skolininkė dalį teismo sprendimo įvykdė, tačiau liko neįvykdyta teismo sprendimo dalis, kuria skolininkė įpareigota pašalinti metalinius tvoros elementus (likę kuoliukai, dalis tvoros tinklo), aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, taip pat likę metaliniai vartų laikikliai (stulpai).
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkė nurodė, jog medžių eilė, kuri pagal teismo sprendimą turi būti pašalinta, pagal šiuo metu vykdomus projektus turi būti palikta dėl triukšmo lygio sumažinimo, panaudojant valstybinės žemės teritorijoje pasodintus medžius, todėl savivaldybės vykdomi dubliuojančios gatvės projektavimo darbai iš esmės keičia situaciją.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad, LITEKO duomenimis, 2018 m. gruodžio 18 d. skolininkė teismui buvo pateikusi prašymą, prašydama atidėti 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 skolininkės prašymo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog valstybinės žemės sklype auga medžių eilė, kuri sudaro uždarą kontūrą, negali būti pagrindas besąlygiškai išvadai, jog jie yra vienintelė priemonė triukšmo lygiui mažinti ir dėl to yra būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės sklype pasodinti medžiai, kurie sudaro uždarą kontūrą, yra parinkti tinkamos rūšies, kiekio ir tinkamai susodinti, todėl gali būti naudojami kaip priemonė, apsauganti nuo triukšmo, ir dėl to yra būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. spalio 3 d. rašte nurodyta, kad želdiniai gali būti naudojami kaip priemonė, apsauganti nuo triukšmo, tačiau turi būti parinkta atitinkama jų rūšis, kiekis, jie turi būti tinkamai susodinti. Teismas konstatavo, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas privalo būti vykdomas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. e2S-810-796/2019). Be to, LITEKO duomenimis, 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-4476-991/2020 atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017. Teismas padarė išvadą, kad po procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 20 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini)“, statybos projektas nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir nepanaikintas. Byloje duomenų, kad skolininkė būtų įvykdžiusi teismo sprendimą, nėra. Minėta, jog yra likę kuoliukai, dalis tvoros tinklo, metaliniai vartų laikikliai, neįvykdytas įpareigojimas pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą.
12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, įvertino byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad skolininkė nurodytų įpareigojimų nevykdo ilgą laiką, t. y. daugiau kaip dvejus metus, įvertino tai, kad dalis teismo sprendimo yra įvykdyta, taip pat nėra duomenų, jog anksčiau bauda skolininkei būtų paskirta.
Šalies argumentai
13. Dėl skolininkės prašymo stabdyti bylą teismas pažymėjo, kad, LITEKO duomenimis, suinteresuotas asmuo (skolininkė) 2020 m. kovo 31 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 (civilinė byla Nr. eA2-4476-991/2020). 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr.e2-5570-911/2017. Teismas padarė išvadą, kad po procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 20 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini)“, statybos projektas nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe. Nors nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, nėra įsiteisėjusi, tačiau, įvertinęs visas aplinkybes, teismas pripažino, kad pagrindo stabdyti šią civilinę bylą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
14. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkė prašymą atnaujinti procesą pateikė 2020 m. kovo 31 d., o prašymą stabdyti civilinę bylą teismui pateikė 2020 m. gegužės 25 d., t. y. teismo posėdžio dieną (prieš pat posėdį), teismo prieš posėdį neinformavusi, nei skolininkei, nei jos atstovams į teismo posėdį patiems neatvykus. Teismo vertinimu, tokiais veiksmais yra vilkinamas bylos, kuri tęsiasi jau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, nagrinėjimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atskiruoju skundu skolininkė J. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-75-512/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti antstolio A. S. prašymo dėl baudos skyrimo J. Z.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą teismo posėdyje išnagrinėjo, nurodęs prieš posėdį paskelbimo datą, kuri vėliau buvo pakeista. Apeliantės atstovas buvo suklaidintas ir į posėdį neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta neišnagrinėjus apeliantės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jei byla nebūtų stabdoma, nesudarius galimybės teismo posėdyje pasisakyti apeliantės atstovui ir pateikti nesutikimo su antstolio pareiškimu argumentus.
15.2. Apeliantė pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 25 d. atsakovė pateikė teismui prašymą, prašydama: sustabdyti civilinės bylos Nr. 2VP-75-512/2020 nagrinėjimą, iki įsiteisės sprendimas dėl atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017; atidėti civilinės bylos Nr. 2VP-75-512/2020 nagrinėjimą ir klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2VP-75-512/2020 sustabdymo spręsti rašytinio proceso tvarka arba 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, J. Z. ir jos atstovams nedalyvaujant. 2020 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinė byla išnagrinėta iš esmės, atidėtas nutarties priėmimas ir paskelbimas iki 2020 m. birželio 4 d. Sprendimų priėmimo kambaryje teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 25 d. gautas J. Z. pateiktas prašymas stabdyti civilinę bylą ir atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Prašymo pagrindu nurodytos aplinkybės, kad skolininkė yra pateikusi prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.e2-5570-911/2017. 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, posėdis paskirtas 2020 m. birželio 1 d. 9.00 val.
15.3. Apeliantė nurodė, kad, atsakovės atstovui 2020 m. birželio 1 d. ryte prisijungus prie savo paskyros LITEKO VEP posistemyje, buvo matyti, kad byloje numatytas paskelbimas 2020 m. birželio 4 d., t. y. buvo galima suprasti, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2020 m. birželio 4 d. teismas spręs klausimą dėl bylos sustabdymo, o 2020 m. birželio 1 d. 9.00 val. paskirtas teismo posėdis bus atidėtas, patenkinus 2020 m. gegužės 25 d. pateiktą prašymą.
15.4. Apeliantė pažymėjo, kad dėl nurodytų priežasčių atsakovės atstovas į posėdį nevyko, nes buvo išreiškęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, jei byla nebūtų stabdoma.
15.5. Apeliantė nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinė byla išnagrinėta iš esmės, atidėtas nutarties priėmimas ir paskelbimas iki 2020 m. birželio 4 d., o šio įrašo nepanaikinus 2020 m. birželio 1 d. ryte apeliantės atstovas dėl suklydimo nedalyvavo teismo posėdyje.
15.6. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo. Pažymima, kad apeliantė yra pasinaudojusi galimybe prašyti teismo atnaujinti civilinės bylos procesą, klausimas dėl proceso atnaujinimo šiuo metu nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, o tai rodo, kad ginčo byloje klausimas dėl baudos skyrimo negalėjo būti nagrinėjamas, kol yra neaišku, ar bus atnaujintas civilinės bylos procesas.
15.7. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog likusioje neįvykdytoje sprendimo dalyje augalai yra palikti ir turi likti pagal savivaldybės patvirtintą projektą. Apeliantės nuomone, byloje surinkti įrodymai buvo pakankami spręsti, kad visi valstybinėje žemėje šalia sklypo (duomenys neskelbtini), augantys želdiniai tapo augančiais pagal apželdinimo projektą ir negali būti sunaikinti.
15.8. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į išieškotojos elgesį ginčo byloje. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad išieškotoja yra pasirinkusi ginti savo žinybinius interesus, neatsižvelgdama net į tai, kad teismo sprendimo priverstinis vykdymas gali pažeisti apeliantės teises ir teisėtus interesus gyventi netriukšmingoje aplinkoje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, neleisdama projektuoti įvažiuojamojo kelio, neleisdama Savivaldybei suformuoti naujo sklypo ir jo parduoti varžytynėse, tiesiog užsiima biurokratizmu ir nepagrįstais draudimais, siekdama bet kokia kaina nubausti apeliantę ir tokiu būdu patenkinti savo žinybinius interesus.
15.9. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes visapusiškai netyrė ir nevertino ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės, ar išieškotoja turi realią galimybę pašalinti skolininkės nepašalintus teismo sprendime nurodytus įpareigojimus, nes, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, turi teisę ir privalo išsiaiškinti, ar išieškotoja gali už skolininką atlikti teismo šiam nustatytą pareigą, ir, priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, spręsti dėl pagrindo taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas.
15.10. Apeliantė pažymi, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl skolininkei skiriama ne vienkartinė bauda, o 3 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną, iš skundžiamos nutarties taip pat matyti, kad skiriant baudą apeliantei visiškai nebuvo atsižvelgta į skolininkės amžių, gaunamas pajamas (pensija) ir sveikatos būklę, todėl paskirta bauda neatitinka teismo sprendimams / nutartims privalomų protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
Atsiliepimas
16. Išieškotoja Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
16.1. Skolininkės atstovai turi prisiimti asmeninę atsakomybę už tai, kad abu nesuprato, jog 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi teismas paskyrė posėdį 2020 m. birželio 1 d., ir jame nedalyvavo. Pažymėtina, kad atstovai patys pripažįsta, kad 2020 m. birželio 1 d. ryte buvo prisijungę prie sistemos LITEKO, taigi, galėjo susipažinti ne tik su teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir posėdžio paskyrimo, bet ir su kiekvienam bylos dalyviui išsiųstais šaukimais, kuriuose aiškiai nurodytas posėdžio laikas. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek antstolis A. S., tiek Nacionalinė žemės tarnyba pranešė teismui, kad nedalyvaus 2020 m. birželio 1 d. posėdyje.
16.2. Bylą stabdyti nebuvo jokio pagrindo, kadangi iškelta byla dėl proceso atnaujinimo nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Byloje dėl proceso atnaujinimo nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdant įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
16.3. Skolininkės atstovai klaidina teismą, teigdami, kad visus želdinius, įskaitant ir aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintą medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, pagal statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini)“ numatyta išsaugoti. Atstovų pateiktose dokumentuose niekur nėra pasisakytą apie želdinių, kurie pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 privalo būti pašalinti, išsaugojimą. O paties projekto ribos neapima atsakovo užimtos ir neatlaisvintos valstybinės žemės teritorijos, todėl projekto sprendiniai negali turėti jokios įtakos, atlaisvinant valstybinę žemę.
16.4. Atsakovės užimta valstybinė žemė privalo būti atlaisvinta, kad būtų galima suformuoti naują žemės sklypą, kuris būtų parduodamas aukcione. Pažymėtina, kad būtent apeliantė ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl to yra negalimas naujo žemės sklypo formavimas, nes jis yra užimtas.
16.5. Teismas tinkamai aiškino ir pritaikė CPK 771 straipsnio nuostatas, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali pati savarankiškai atlikti skolininkės pareigą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi ir niekada neturėjo jokių resursų atlikti pareigą už skolininkę.
16.6. Teismas aiškiai, atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, motyvuotai paskyrė ir argumentavo baudos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, antstoliui pateikus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teismas skolininkei, remdamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, paskyrė baudą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo posėdyje nedalyvaujant skolininkės atstovui, neišnagrinėjęs prašymo dėl bylos atidėjimo. Kaip matyti iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliantė pati pripažino, kad apeliantės atstovas dėl suklydimo nedalyvavo teismo posėdyje. Sutiktina su išieškotojos argumentais, kad skolininkės atstovai turi prisiimti asmeninę atsakomybę už tai, jog nesuprato, kad 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas paskyrė posėdį 2020 m. birželio 1 d., ir jame nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu skolininkės atstovai yra teisininkai profesionalai, todėl jiems turi būti taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Apeliantės atstovai, būdami apdairūs ir rūpestingi, turėjo suprasti, kad teismo posėdis paskirtas 2020 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad atstovai patys pripažįsta, kad 2020 m. birželio 1 d. ryte buvo prisijungę prie sistemos LITEKO, taigi, galėjo susipažinti ne tik su teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir posėdžio paskyrimo, bet ir su kiekvienam bylos dalyviui išsiųstais šaukimais, kuriuose aiškiai nurodytas posėdžio laikas.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo. Apeliantė nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. apeliantė pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 2VP-75-512/2020 nagrinėjimą, iki įsiteisės sprendimas dėl atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 nėra atnaujintas, apeliacinės instancijos teismas nebeturi pagrindo spręsti dėl apeliantės prašymo stabdyti bylą pagrįstumo.
22. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog likusioje neįvykdytoje sprendimo dalyje augalai yra palikti ir turi likti pagal savivaldybės patvirtintą projektą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, apeliantės pateiktų dokumentų, nėra duomenų, kad visus želdinius, įskaitant ir aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintą medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, pagal statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini)“ numatyta išsaugoti.
23. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo persvarstyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra įvertintos priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Šiuo atveju teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir nepanaikintas.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog teismas neatsižvelgė į išieškotojos elgesį ginčo byloje, tačiau teismas nepagrįstais laiko apeliantės teiginius, kad „išieškotoja užsiima biurokratizmu, atsirašinėjimu ir nepagrįstais draudimais, siekiant bet kokia kaina nubausti apeliantę ir tokiu būdu patenkinti savo žinybinius interesus“.
25. Spręsdamas klausimą dėl apeliantės argumentų, kad teismas baudą skolininkei paskyrė pažeisdamas CPK 771 straipsnio reikalavimus, pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas (taip pat ir teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis), įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
26. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas.
27. Taigi CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 6 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu.
28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad teismo sprendime nurodyta prievolė J. Z. – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą – nėra asmeninio pobūdžio (išimtinai susijusi su tuo konkrečiu asmeniu), kurios negalėtų atlikti tretieji asmenys, t. y. apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši prievolė nėra tokio pobūdžio, kad būtų glaudžiai susijusi su skolininko asmeniu ir įpareigojimas ją įvykdyti reikštų neleistiną įsikišimą į skolininko laisvės sritį.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkei nevykdant teismo įpareigojimo, įpareigojimą – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą – gali įvykdyti ir tretieji asmenys.
30. Nustačius, kad prievolė nėra asmeninio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti baudos instituto nuostatas, numatančias galimybę skirti baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, nevykdymą. Iš ginčijamos nutarties turinio matyti, jog tokiu atveju teismas pažymėjo galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
31. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 771 straipsnio, darytina išvada: jeigu teismo įpareigojimas nėra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.
32. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės eismas), priimdamas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. įpareigodamas atsakovę J. Z. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą, sprendime nenurodė, ar, skolininkei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, išieškotoja turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininkės lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininkės reikiamas išlaidas.
33. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skirti apeliantei baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, antstoliui pateikus teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, sprendimą priėmusiame teisme turėtų būti sprendžiamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.
34. Atsižvelgdamas į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
35. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Klausimas dėl baudos skyrimo pagal antstolio pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl baudos skyrimo pagal antstolio pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.