Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms R. V., V. V.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinė bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei J. Z., tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad atsakovei J. Z. priklauso 0,0843 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l. 18-20, tomas II, b.l. 46-48, 61-63). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas 2016-11-04 atliko patikrinimą ir parengė Žemės patikrinimo ir naudojimo aktą Nr. 13ŽN-141-(14.13.78.). Šiame akte nustatyta, jog yra padaryti pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje (tomas I, b.l. 5-6). Atliktoje fotofiksacijoje nustatyta, kad yra pastatyta tvora, vartai, pavėsinė, suolelis, akmeninės tvoros, skaldos takas, vaza, gyvatvorė, kurie yra valstybinėje žemėje (tomas I, b.l. 7). Valstybinės žemės užėmimo schemoje yra nurodyta, kad yra užimta 760 kv. m. valstybinės žemės (tomas I, b.l. 8). 2016-11-03 Žemės naudojimosi tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontroliniame klausimyne Nr. 13ŽNK-38-(14.13.129.) nurodyta, kad nėra Nacionalinės žemės tarnybos išduoto sutikimo valstybinėje žemėje statyti nesudėtingą, laikiną nesudėtingą statinį, tvorą, inžinierinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, įveisti mišką (tomas I, b.l. 9-11). Atsakovei buvo išsiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-11-08 raštas Nr. 13SD-1791-(14.13.78.), kuriuo atsakovei nurodyta atlaisvinti valstybinę žemę ir pašalinti kitus pažeidimus (tomas I, b.l. 12). 2017-01-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vyriausiasis specialistas atliko patikrinimą ir parengė Žemės patikrinimo ir naudojimo aktą Nr. 16ŽN-6-(14.13.73.). Šiame akte nustatyta, kad atsakovė pažeidimų nepašalino (tomas I, b.l. 13-14). Atliktoje fotofiksacijoje nustatyta, kad valstybinė žemė yra užtverta, naudojama ir užimta (tomas I, b.l. 15). Atsakovei buvo išsiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017-02-03 raštas Nr. 13SD-199-(14.13.78.), kuriame nurodoma, kad valstybinė žemė turėjo būti atlaisvinta iki 2017-01-09, tačiau valstybinė žemė tebėra užimta (tomas I, b.l. 16-17).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-148-963/2016 atsakovei už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirta 100 Eur dydžio bauda (byla A2-2.-148-963/2012, b.l. 50-53).

2016-06-06 Klaipėdos apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-348-255/2016, išnagrinėjęs atsakovės J. Z. įgalioto atstovo L. M. apeliacinį skundą, atsisakė jį tenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutarimą paliko nepakeistą (byla A2-2.-148-963/2012, b.l. 64-67).

2017-01-23 atsakovė ieškovui pateikė raštą, kuriuo prašė išduoti sutikimą valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančio šalia namo (duomenys neskelbtini), statyti metalinį aptvėrimą su rakinamais vartais, pavesinę, akmenines sieneles prie valstybinėje žemėje augančių medžių ir architektūrinę vazą (tomas I, b.l. 40, 66, tomas II, b.l. 36, 82). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017-02-14 raštu Nr. 13SD-296-(14.13.104.) informavo atsakovę, kad atsisako išduoti sutikimą leisti valstybinėje žemėje statyti statinius, nes tam nėra teisinio pagrindo (tomas I, b.l. 30-31, 56-57, tomas II, b.l. 26-27, 72-73).

Atsakovė kreipėsi į ieškovą 2017-01-23 raštu, kuriuo prašė perduoti neatlygintinai naudotis nesuformuotu žemės sklypu, esančiu prie atsakovei priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l. 37, 63, tomas II 33, 79). Ieškovas 2017-02-14 raštu Nr. 13SD-297-(14.13.104.) informavo atsakovę, kad įstatyme nėra numatyta galimybė, kad valstybinė žemė būtų leidžiama naudotis neatlygintinai (tomas I, b.l. 32, 58, tomas II, b.l. 28, 74).

Atsakovė kreipėsi į ieškovą 2017-01-23 raštu, dėl leidimo išdavimo, siekiant tiesti ir statyti pėsčiujų taką (tomas I, b.l. 34, 60, tomas II, b.l. 30, 76). Ieškovas 2017-02-14 raštu Nr.SUVA-1325-(8.9-13) informavo atsakovę, kad siekiant statyti taką, dokumentus reikia pateikti prašymą ir dokumentus Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valtybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėmis (tomas I, b.l. 33, 59, tomas II, b.l. 29, 75).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo, kurio kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę pašalinant įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Taip suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas) leidžia byloje pareikštą ieškinį vertinti kaip negatorinį ieškinį.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė gerbtina, saugotina ir neliečiama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Ši konstitucinė nuostata yra bendra ir privaloma visiems. Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta ar reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe (CK 4.93 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ne tik neteisėtai užvaldant svetimą daiktą, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausančiu turtu. CK 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus - kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog žemės sklypas, esantis už atsakovės vardu įregistruoto žemės sklypo, kurios kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, kuris šiuo metu nėra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 dalies 1 punkto pagrindu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai - valstybinės žemės užėmimo schemoje yra nurodyta, kad yra užimta 760 kv. m. valstybinės žemės (tomas I, b.l. 8) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-148-963/2016 nutarime konstatuotas faktas, jog atsakovė savavališkai prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinės ribos ant valstybinės žemės pastatė (įrengė) pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, sklada dengtus takus, metalinius tvortos elementus, metalinius vartus, betoninę architektūrinę vazą, pasodino medžius, taip užimdama 7,60 aro valstybinės žemės (byla A2-2.-148-963/2012, b.l. 50-53).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora, vartai, pavėsinė, akmeninės tvoros aplink medžius, skalda dengti takai, vaza, pasodinta medžių eilė (tomas I, b.l. 7, 15). Atsakovės padaryti pažeidimai taip pat užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės patikrinimo ir naudojimo aktuose Nr. 13ŽN-141-(14.13.78.), Nr. 16ŽN-6-(14.13.73.) (t. 1, 5-6, 13-15 b.l.). Valstybinės žemės užėmimo schemoje yra nurodyta, kad yra užimta 760 kv. m. valstybinės žemės (tomas I, b.l. 8). Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos išduoto sutikimo atsakovei statyti nesudėtingą, laikiną nesudėtingą statinį, tvorą, inžinierinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, įveisti mišką nėra (tomas I, b.l. 9-11). Byloje pateiktos namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), internetinio žemėlapio fiksacijos, iš kurių matyti atsakovei priklausantis namas, žemės sklypas bei šalia atsakovei priklausančio sklypo besiribojanti valstybinė žemė. Iš internetinių žemėlapio fiksacijų matyti suformuotas vientiso sklypo kontūras (tomas I, b.l. 33, 38 61, 64, tomas II, b.l. 31, 34, 43, 58, 77) ir įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), pusės (tomas I, b.l. 34, 39, 41, 62, 65, 67, tomas II, b.l. 32, 35,37, 42, 57, 78, 80, 81, 83). Byloje taip pat pateiktos namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 metų internetinės fotofiksacijos, iš kurių matyti statomas (rekonstruojamas) gyvenamasis namas, sklype matyti savaime augantys įvairus augalai ir neasfaltuotas privažiavimas (tomas II, b.l. 5-6, 44-45, 59-60). Byloje pateiktos baigto tvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), fotofiksacijos matyti, kad yra sutvarkyta aplinka, pasodinti sklypo kontūrą formuojantys augalai, suremontuotas įvažiavimas, pastatyti vartai, tvora, pavėsinė, akmens tvoros aplink medžius (tomas II, b.l. 7-11).

Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę pašalinant joje įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą (CK 4.37, 4.98 straipsnis).

Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalis nustato, kad savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o savavališkai žemės sklypus užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu teigė, kad dalis įrengtos pavėsinės stovi atsakovei priklausančioje žemėje, o kita jos dalis - valstybinėje žemėje, todėl pašalinti visą pavėsinę nėra teisėto pagrindo. Teismas sprendžia, kad šie atsakovės atstovų argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. A2.2.-148-962/2016 atsakovės atstovas L. M. 2016-04-06 teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatytą namuką bet kada bus galima patraukti (byla A2-2.-148-963/2012, b.l. 45-48), be to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-148-963/2016 nutarime nurodyta, jog teismo posėdžio metu atsakovės J. Z. įgaliotas atstovas L. M. nurodė, kad esant poreikiui atsakovė atlaisvins užimtą valstybinę žemę, tačiau kol tokio poreikio nėra, ji sutinka savo lėšomis prižiūrėti laisvą valstybinę žemę (byla A2-2.-148-963/2012, b.l. 50-53). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai taip pat teigė, kad augalais suformuotas žemės sklypo kontūras matyti 2009 metų žemėlapiuose, tuo tarpu atsakovė žemės sklypą įsigijo 2010 metais. Teigė, kad atsakovė nėra atsakingas asmuo už augančius medžius valstybinėje žemėje, o žvyru dengtas takas sklype buvo iki atsakovei įsigijant sklypą. Su šiais atsakovės atstovų nurodytais argumentais teismas nesutinka. Iš byloje pateikų fotonuotraukų matyti, jog statant namą (duomenys neskelbtini), sklype augo menkaverčiai, savaime augantys augalai, taip pat matyti, kad sklypo aplinka yra neprižiūrėta, o įvažiavimas nėra dengtas raudona akmenų skaldos ir žvyro danga (tomas II, b.l. 5-6). Po namo įrengimo darbų užfiksuotose nuotraukose matyti ne natūraliu būdu susiformavę (pasodinti) sklypo kontūrus išryškinantys augalai, be to įrengta metalinė tvora, akmens tvoros aplink medžius, kurių statant (remontuojant) namą nebuvo (tomas II, b.l. 7-10). Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2-148-963/2016 nutarime konstatuota, jog atsakovė pastatė pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, metalinius vartus, betoninę architektūrinę vazą, pasodino medžius ir užėmė 7,60 aro žemės ploto (byla A2-2.-148-963/2012, b.l. 50-53). Šis teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės yra jau įrodytos (CPK 182 str. 2 p.).

Atsakovės atstovai teigia, kad įvažiavimas į atsakovės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir privažiavimas prie atsakovės gyvenamojo namo iš šalia (duomenys neskelbtini) projektuojamos dubliuojančios gatvės yra būtinas dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių aukščių skirtumų, kadangi kitos alternatyvios galimybės patekti prie namo iš (duomenys neskelbtini) pusės nėra. Su šiuo atsakovės nurodytu argumentu nesutinkama. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų internetinių žemėlapių fotofiksacijų matyti, jog į namą esantį (duomenys neskelbtini), yra galima patekti ne vien tik nuo šalia (duomenys neskelbtini) lygiagrečiai einančios gatvės pusės (tomas I, b.l. 35, 38 61, 64, tomas II, b.l. 31, 34, 35, 42, 43, 45, 57, 58, 60, 77, 80).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas. Byloje yra įrodyta, kad valstybinėje žemėje šalia gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę yra pastatyta pavėsinė, akmens tvoros aplink medžius, skalda dengti takai, metaliniai tvoros elementai, pasodinta medžių eilė, pastatyti metaliniai vartai, architektūrinė vaza, tokiu būdu yra užimama valstybinė žemė, taip pažeidžiant ieškovo teises. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys yra tenkinamas (CK 4.98 straipsnis).

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškovo pateiktas ieškinys turi būti apmokamas 31 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 31 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę - pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą.

Priteisti iš atsakovės J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 Eur (trisdešimt vienas euras) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.