Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. Z. įgalioto atstovo L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-17 J. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015-03-13 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-2-(14.13.73.), kuriame nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0002:501), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, savininkė J. Z. už įregistruotų žemės sklypo ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) g. pusę valstybinėje žemėje pasistatė/įsirengė pavėsinę, akmenines tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius užtvarus ir kt. Taip pat aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodino medžių eilę. Tokiu būdu J. Z. savavališkai užėmė (naudoja) valstybinę žemę ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 45 st.

2015-08-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.2.-3194-144/2015 J. Z. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., padarymą buvo paskirta 289 eurų bauda.

2015-11-25 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-26 nutartį, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. Z. dėl to, kad 2015-06-01 buvo atliktas pakartotinis (pirminis – 2015-03-13 ) žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-32-(14.13.73.), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 2101/0002:501), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas už įregistruotų žemės sklypo ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) g. pusę valstybinėje žemėje pastatė (įsirengė) pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda degtus takus, metalinius tvoros elementus, aplink šią valstybinės žemės teritoriją yra pasodinta medžių eilė, kuri sudaro uždarą kontūrą. Pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti naujai atsiradę pažeidimai, kurių nebuvo pirmą kartą, t. y. teritorijoje (valstybinėje žemėje) atsirado metaliniai vartai, didelė architektūrinė vaza. Tokiu būdu J. Z. savavališkai užėmė apie 7,60 a valstybinės žemės ir šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. 2015-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokole buvo surašytas administracinis nurodymas per 10 darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos sumokėti 144 Eur dydžio baudą. Administracinis nurodymas nustatytu laiku nebuvo įvykdytas.

2015-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gauta administracinė byla, kurioje J. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., padarymo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-11 administracinėje byloje priėmė nutarimą, kuriuo J. Z. pagal ATPK 45 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., buvo paskirta 100 Eur bauda.

Pažeidėjos įgalioto atstovo manymu, J. Z. veiksmuose nėra tyčios, nes visi jos veiksmai yra nukreipti į šalia jos sklypo esančios valstybinės žemės priežiūrą. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina faktą, kad apie J. Z. prižiūrimą valstybinės žemės plotą augantiems medžiams yra ne keli, o keliolika metų, o J. Z. namo savininke tapo tik 2010 metais. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad visi už J. Z. esančių namų savininkai taip pat naudoja prie jų namų esančias valstybinės žemės sklypų atitinkamas dalis ir dėl to nė vienas nėra nubaustas, todėl administracinė nuobauda jai negalėjo būti paskirta. Pasak atstovo, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kategoriškai patvirtinančių, kad J. Z. savavališkai tyčia užėmė valstybei priklausančią žemę, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., o esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, mano, kad vadovaujantis protingumo kriterijumi, įdėtos asmens pastangos užtikrinant tvarką ir atliekant valstybinės žemės priežiūrą negali būti baudžiamos.

Atstovo manymu, J. Z. veiksmuose nenustatytas būtinasis pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia savavališkai užimti valstybinę žemę, todėl jos veika neatitinka ATPK 45 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių. Nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių J. Z. kaltę, ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, daro išvadą, kad J. Z. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. Z. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus bei teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog J. Z. valstybinės žemės sklypo 760 kv. m neužėmė tyčia, kadangi iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti priešingai. Byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. kovo 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-2-(14.13.73.), jo priedai – fotonuotraukos – patvirtina, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vakarinės ribos pasodinta tujų eilė, įkalti metaliniai stulpeliai, pastatyta pavėsinė, dekoratyvinės tvorelės aplink du medžius, valstybinė žemė padengta skalda (b. l. 4–5, 14). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. kovo 20 d. raštas Nr. 13SD-378-(14.13.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“ patvirtina, kad J. Z. buvo prašoma grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir pašalinti pažeidimus (įrengtus želdinius ir statinius laisvoje valstybinėje žemėje) iki 2015 m. gegužės 29 d. (b. l. 19). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistai po raginimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir pašalinti pažeidimus atliko pakartotinę žemės naudojimo kontrolę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. birželio 1 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-32-(14.13.73.) ir jo priedas – fotonuotraukos – (b. l. 20, 21) patvirtina, kad po Institucijos 2015 m. kovo 20 d. rašto Nr. 13SD-378-(14.13.104) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“ pakartotinai Institucijos specialistui nuvykus į valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta, jog valstybinė žemė nėra atlaisvinta, be to, užfiksuoti nauji pažeidimai: metaliniai vartai, didelė betoninė architektūrinė vaza.

Pažeidėjos atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog J. Z. raštu informavo įgaliotą instituciją, kad esant pareikalavimui ir suformavus naują žemės sklypą šalia jos namų valdos, valstybinės žemės naudojimą ji nutrauks, tačiau dabar tokio poreikio nėra ir ji savo jėgomis bei savo lėšomis kiek gali prižiūri šį valstybinės žemės plotą, kad jis nebūtų apleistas, tačiau skundo nagrinėjančio teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., padarymo. ATPK 45 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkas naudojosi privačiais ar valstybiniais vandens telkiniais. Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, ko neneigia ir pati pažeidėja, kad J. Z. naudojosi šalia jos sklypo esančia valstybine žeme. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog J. Z. turi leidimą naudotis valstybine žeme, t. y. sodinti medelius, tiesti keliukus ir atlikti kitus darbus. Tai, kad po pirmojo raginimo grąžinti savavališkai užimtą valstybinę žemę ir pašalinti pažeidimus iki nurodyti termino pažeidėja neatliko nurodytų veiksmų, o priešingai –valstybinėje žemėje pastatė metalinius vartus ir didelę betoninę vazą, tik patvirtina, kad pastaroji net neketina vykdyti teisėto Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus reikalavimo. J. Z. aptverdama valstybinę žemę želdiniais, pastatydama metalinius vartus riboja kitų asmenų teisę laisvai judėti per valstybinės žemės plotą (teritoriją).

J. Z. įgaliotas atstovas mano, kad vadovaujantis protingumo kriterijumi, įdėtos asmens pastangos užtikrinant tvarką ir atliekant valstybinės žemės priežiūrą negali būti baudžiamos. Pažymėtina, kad J. Z. paskirta nuobauda ne už tai, kad ji galbūt puoselėjo aplinką, bet už tai, kad savavališkai užėmė valstybinę žemę ir ja naudojosi.

Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, įvertinęs J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji yra senyvo amžiaus (79 metai) (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jos pajamas sudaro senatvės pensija, taip pat atsižvelgęs į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, jog padarė tik vieną administracinės teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į valstybės nuosavybę, taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti J. Z. paskyrus mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą – baudą, t. y. taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą teismo 2016-04-11 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti J. Z. įgalioto atstovo L. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Z. įgalioto atstovo L. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-11 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.