- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- 2-82-869/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14296-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- A. M. R. A. E. G.
- Advokatai
- Dalia Romaškevičienė
sekretoriaujant Dianai Kotilovič, Kristinai Pečiukaitienei, Audronei Glambienei, Neringai Stuglytei, Natalijai Tomilinai,
vertėjaujant Natalijai Reut, Vandai Žitkauskaitei, Irinai Pikčilingienei, Svetlanai Minakovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. R. A. E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė N. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. M. R. A. E. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, kuriuo 2020 m. liepos 4 d. galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašė: (1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaire (Egipto Arabų Respublikoje) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; (2) priteisti iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams – dukrai A. A. M. R. A. E. ir sūnui A. A. M. R. A. E. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; (3) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (motina).
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), Kaire (Egipto Arabų Respublikoje). Ieškovė, sudarydama santuoką buvo ir šiuo metu yra Nyderlandų Karalystės pilietė, atsakovas - Egipto Arabų Respublikos pilietis. Santuokos metu, t. y., (duomenys neskelbtini), šalims gimė dukra A. A. M. R. A. E. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A. M. R. E., kurie taip pat yra Nyderlandų Karalystės piliečiai. Šeima nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo - gyveno ir Egipte, ir Nyderlandų Karalystėje, lankydavosi Lietuvoje, tačiau atsakovas nesiejo savo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų nei su Nyderlandų Karalyste, nei su Lietuvos Respublika, o ieškovė savo interesų nesiejo su Egipto Arabų Karalyste. Gyvendama su atsakovu ieškovė pastebėjo kartais neadekvatų vyro elgesį, kas sukėlė įtarimų, kad atsakovas piktnaudžiauja psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis. Tokius įtarimus patvirtino šalių artimi draugai C. D. ir A. S. Atsakovas sutiko gydytis nuo priklausomybės, o ieškovė 2014 m. gruodžio mėnesį nutarė su vaikais pagyventi Lietuvos Respublikoje, kur narkotikų vartojimas yra draudžiamas. Atsakovas tokiam ieškovės žingsniui pritarė. Pasak ieškovės, 2015 m. atsakovas ėmė rašyti grasinančias žinutes ir reikalauti, kad ieškovė su vaikais grįžtų į Egiptą. Per beveik ketverius su puse pastarųjų metų atsakovas su ieškove ir vaikais bendravo tik pirmuosius metus ir tik telefonu, o nuo 2017 metų nepalaiko jokio kontakto. Atsakovas nei su ieškove, nei su vaikais nesimatė ilgą laiką, tačiau į Lietuvą atvykti neketina, nuo priklausomybės narkotikams nesigydo, vaikams išlaikymo neteikia. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog bendras gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas. Ieškovės teigimu, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų santuokai išsaugoti, į Lietuvą neatvyko, o ieškovė savo ruožtu sukūrė naujus šeimos santykius su kitu žmogumi. Šalys bendro sutuoktinių turto su atsakovu neturi nei Egipte, nei Nyderlanduose, nei Lietuvoje. Kreditorių šalys taip pat neturi. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos ir iš savo individualios veiklos, per mėnesį gauna apie 1500 Eur. Atsakovas, kiek ieškovei žinoma, gyvena iš savo santaupų. Atsakovo psichinė būklė nėra stabili, vienu laikotarpiu jis siuntė elektronines žinutes, kuriose jis ieškovę žemino, grasino ir reikalavo vaikus išvežti į Egiptą. Kai atsakovas mąstydavo blaiviai, jis ketindavo atvažiuoti į Lietuvą ir aplankyti vaikus. Ieškovė anksčiau atsakovą informuodavo apie vaikų sveikatą, nuotaiką, lavinimosi pasiekimus, jų laisvalaikį. Atsakovui žinoma, kokiomis sąlygomis vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), kokias lavinimo įstaigas lanko, kokių dalykų mokosi ir atsakovas tam neprieštarauja. Dukra A. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, ikimokyklinius užsiėmimus toje pačioje mokykloje lankė ir toliau mokosi sūnus A. A. taip pat mokosi dainavimo (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje ir šoka sportinius šokius; sūnus A. yra lavinamas šachmatų mokykloje ir žaidžia krepšinį; abu vaikai lanko karate ir plaukimą. Pasak ieškovės, mažamečių vaikų gyvenimas kartu su motina labiausiai atitinka jų interesus ir garantuoja visapusišką jų asmenybių vystymąsi, todėl vaikų gyvenamoji vieta yra nustatytina su ieškove. Vaikų gyenamosios vietos klausimas spręstinas dar ir dėl to, kad būtų užkirstas kelias atsakovui be ieškovės sutikimo išvežti vaikus iš Lietuvos Respublikos. Pasak ieškovės, kiekvieno šalių nepilnamečio vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 800 Eur. Atsakovas taip pat privalo teikti vaikams išlaikymą, todėl iš jo turėtų būti priteista ½ vaikams reikalingo išlaikymo - t. y., kiekvienam vaikui išlaikyti iš atsakovo priteistina po 350 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Vaikų poreikiai ir jų piniginė išraiška pradiniame ieškinyje buvo nurodyti dviejose lentelėse. Pastaraisiais metais vaikų poreikiai išaugo - tą patvirtina išvardinta popamokinė vaikų vykdoma veikla, kurios kaina per mėnesį siekia 158,22 Eur; A. (karate - 49,50 Eur; plaukimas - 37 Eur sportiniai šokiai (E4) – 50 Eur, muzikos mokykla - 21,72 Eur) ir 153, 60 E. A. (karate 31,50 Eur; plaukimas (2 būreliai) – 32 Eur + 40 Eur; šachmatai 42 Eur, krepšinis - 12,70 Eur). Vaikų lavinimo išlaidos nuo pradinio ieškinio (2016 m. balandžio mėn.) padidėjo atitinkamai dukrai - mažiausiai 58 Eur, o sūnui - 83 Eur. Be to, pabrango ir maistas bei mokymosi reikmenys, todėl šiuo metu kiekvienam vaikui yra išlaikyti per mėnesį yra būtina ne mažesnė nei 800 Eur suma. Ieškovė kiekvieną mėnesį vaikams išlaikyti įsipareigoja skirti ne mažiau nei po 450 Eur kiekvienam. Ieškovė patikslintu ieškiniu palikti santuokoje įgytą pavardę (tomas V, b. l. 3-11).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.
Atsakovui A. M. R. A. E. teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), išsiųsti ieškovės nurodytu adresu, buvo įteikti (tomas III, b. l. 52, 67). Atsakovas nepasinaudojo teise paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (tomas II, b. l. 29), todėl visi vėlesni dokumentai, skirti atsakovui, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais (CPK 805 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) byloje pateikė pirminę išvadą (tomas II, b. l. 39), kurią bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino (tomas V, b. l. 62-64) ir kurioje nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, telefonu buvo bendrauta su ieškove N. S. Pasak ieškovės, ji su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame, 4 kambarių, su visais patogumais bute. Anot moters, kiekvienas vaikas turi po savo kambarį ir yra pilnai sudarytos visos sąlygos vaikų ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Ieškovė nurodė, jog namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovė Tarnybos atstovui nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, konsultante. Anot ieškovės, jos šeimos pajamas sudaro darbo pajamos - 500 Eur per mėnesį, buto nuomos pajamos - 1000 Eur per mėnesį bei vaikų pinigai 120 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, ji su atsakovu skyrium gyvena nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, kai išvyko iš Egipto. Ieškovė teigė, kad nuo 2015 m. atsakovas su vaikais nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, neteikia išlaikymo, nesidomi vaikais. Moteris pasakojo, jog vaikai jos sugyventinį vadina ir laiko tėčiu. Atsakovo A. M. R. A. E. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl Tarnyba negali pateikti atsakovo šeimos sąlygų tyrimo akto. Dukra A., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) licėjuje (toliau – (duomenys neskelbtini)), 6-oje klasėje, papildomai lanko plaukimo, šokių, karate ir akrobatikos užsiėmimus. Sūnus A., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) licėjuje, 2-oje klasėje, papildomai lanko plaukimo, dailės, bokso, programavimo, kartais akrobatikos užsiėmimus. Telefonu bendrauta su nepilnamečiais. Pasak A., ji gyvena su mama, tėčiu, broliu ir augintine kate. Pasiteiravus, kuo vardu mergaitės tėtis, mergaitė atsakė, jog tėčio vardas I., tačiau po kurio laiko patikslino, jog tai yra jos patėvis, o tikrojo tėčio vardas lyg ir yra A. Pasak nepilnametės, jos tėtis, apie penkis metus, nepalaiko jokio bendravimo, neskambina ir nerašo, jokių dovanų nedovanoja. Anot jos, ji nežino, kur jis gyvena, ką veikia, kiek jam metų. A. teigė, jog jos patėvis I. yra labai geras, kartu praleidžia daug laiko. Mergaitė teigė, jog mama padeda ruošti namų darbus, veža į/iš būrelių ir kitaip rūpinasi. Pasak A., jis gyvena su mama, tėčiu I., sese A. ir katyte E. Berniukas pasakojo, jog su tėčiu I. labai smagiai leidžia laiką drauge. Pasiteiravus berniuko, ar jis pažįsta žmogų vardu A., berniukas teigė, jog nepažįsta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į nepilnamečių amžių ir išsakytą nuomonę, Tarnybos vertinimu, geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas išlaikymo dydis vaikams, galimai patenkintų vaikų poreikius ir atitiktų jų interesus (tomas V, b. l. 62-64).
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateikti prašymai bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (III tomas b. l. 114, 129, 147, 171; IV tomas b. l. 43, 95, 170; tomas V b. l. 79, 93, 114).
Atsižvelgiant į jurisdikcijos taisykles, byla teisminga Lietuvos Respublikos apylinkės teismui pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Ši aplinkybę patvirtino ieškovės atskiruosius skundus nagrinėję Vilniaus apygardos teismas (2016 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1960-603/2016, 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-101-614/2020).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies
Dėl santuokos nutraukimo
Iš byloje esančio santuokos sudarymą patvirtinančių dokumentų, t. y., šalių sudarytos vedybų sutarties nustatyta, kad civilinė šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaire, Egipto Arabų respublikoje (tomas I, b. l. 9-14, III, b. l. 158).
Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo atstovės paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, matyti, kad šalių santuoka yra faktiškai išrišusi – ieškovė nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. kartu su nepilnamečiais vaikais atvyko į Lietuvą ir nuo to laikotarpio šalys nesimatė, dar kurį laiką bendravo elektroninių ryšių priemonėmis (atsakovas dar apie pusę metų rašė ieškovei trumpus, grasinančius laiškus, vėliau šie laiškai liovėsi; ieškovė periodiškai informuodavo atsakovą apie vaikus, jų poreikius, prašydavo pasveikinti vaikus švenčių proga ar prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, tačiau atsakovui į šiuos laiškus neatsakant šalių bendravimas nutrūko). Pasak ieškovės, šalys jau penkerius metus visiškai nebendrauja. Ieškovė susitaikyti neketina. Byloje nesant duomenų apie tai, jog atsakovas būtų išreiškęs siekį taikytis, teismas daro išvadą, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ji pripažįsta abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Pasak ieškovės, sudarius santuoką, kurį laiką šalių santykiai klostėsi sėkmingai. N. S. atsakovą apibūdino kaip gerą žmogų, kilusį iš garbingos, Egipte gerai žinomos šeimos. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu šalys pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, yra gyvenę tiek Kaire, tiek Antverpene, tiek ir Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A., o (duomenys neskelbtini) – sūnus A. Gyvendama su atsakovu ieškovė pastebėjo, kad kartais atsakovas elgiasi neadekvačiai, yra sutrikęs jo miego ritmas (gali nemiegoti tris paras, o po to miegoti daugiau, nei parą), sutrikusi mityba (atsakovas galėdavo ilgą laiką nevalgyti, o po kurio laiko jį apimdavo valgio atakos). Tai sukėlė ieškovei įtarimų, kad atsakovas piktnaudžiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Šiuos įtarimus ieškovei patvirtino artimi šeimos draugai, kurie 2014 metų lapkričio mėnesį lankę ieškovės ir atsakovo šeimą Egipte. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, taip pat atsižvelgdama į tai, jog tuo metu Lietuvoje gyvenantis ieškovės tėvas sunkiai sirgo, ieškovė, informavusi apie tai atsakovą, su šalių nepilnamečiais vaikais išvyko į Lietuvą
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ji pripažįsta abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Pasak ieškovės, atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė tuo, jog atsakovas ėmė piktnaudžiauti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, elgtis neadekvačiai, ko pasekoje negalėjo tinkamai rūpintis šeima, užtikrinti šeimai tinkamą ir saugią aplinką. Ieškovės manymu, jog kaltė dėl santuokos nutraukimo galimai pasireiškė tuo, jog ji galėjo daugiau dėmesio skirti sutuoktiniui, dėti daugiau pastangų, siekiant padėti atsakovui išvengti priklausomybių, šiuo klausimu ieškoti pagalbos atsakovo šeimoje. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, jog atsakovo šeima Egipte yra itin žinoma, atsakovo tėvas yra buvęs šalies Vyriausybės narys, šalyje net keletas objektų (tiltas, oro uostas) yra pavadinti jo vardu. Pasak ieškovės, atsakovo tėvas sutelkdavo šeimą, rūpindavosi visų šeimos narių gerove, todėl jo pagalba ir palaikymu atsakovui galimai būtų pavykę išspręsti priklausomybių problemas, tačiau tuo metu, kai ieškovės ir atsakovo šeimoje kilo didžiausių nesklandumų (2014 m. lapkričio mėnesį), atsakovo tėvas jau sunkiai sirgo (duomenys neskelbtini) liga, jį patį reikėjo slaugyti, todėl jis nebegalėjo šalims pagelbėti santuoką išsaugoti.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su šalių kalte dėl santuokos nutraukimo neginčijo, prieštaravimų nepareiškė.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo šiltų santykių, pagarbos vienas kitam ir lojalumo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje turimą pavardę – „S.“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas dėl tokio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, teismas sprendžia palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Reikalavimo dėl išlaikymo ieškovė nereiškė. N. S. nurodė, jog tiek ji, tiek atsakovas yra sveiki, darbingi, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nėra reikalingas. Atsakovui byloje taip pat nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo iš sutuoktinės priteisimo, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
CK 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis, santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 24-26), o (duomenys neskelbtini) – sūnus A. E., asmens (duomenys neskelbtini) (tomas I, b. l. 18-20), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog abu šalių nepilnamečiai vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini). Šioje šalyje gimus vaikui, jam yra automatiškai suteikiami vaiko tėvo, senelio bei prosenelio vardai, kurie buvo suteikti ir šalių nepilnamečiams vaikams ir yra nurodomi dalyje oficialių dokumentų, t. y., A. A. R. A. E. ir A. R. A. E. (tomas I, b. l. 28, 29, 30, 37, 38, 88-92, tomas III, b. l. 104, 105, 107).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodė, jog vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, nuo 2014 m. lapkričio 28 d. vaikai kartu su ieškove apsigyveno Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs ieškovės bei vaikų išvykimui ir kreipęsis dėl vaikų grobimo.
Byloje nustatyta, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena su ieškove (motina), pareiškusia reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo. Atsakovas tokiam prašymui neprieštaravo, reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo nereiškė. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktose išvadose nurodoma, jog Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su motina (tomas II, b. l. 39, tomas V, b. l. 62-69).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, tarp šalių nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, byloje taip pat nesant duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikai, kartu įvertinus aplinkybę, jog pastaruosius penkerius metus atsakovas vaikų gyvenime iš esmės nedalyvauja, nepilnametis sūnus tėvo nepažįsta, šalių nepilnamečių vaikų A. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove N. S. (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikai nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).
Nustačius šalių nepilnamečių vaikų A. E. ir A. E. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina atsakovo A. M. R. A. E. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nereiškė, tačiau šis klausimas privalo būti teismo išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje galutinai sutikslinus reikalavimus, ieškovės atstovė nurodė, jog yra prašoma nustatyti atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais šalių susitarimu, konkretų bendravimo laiką, vietą ir būdą atsakovui A. M. R. E. G. iš anksto, t. y., prieš 14 dienų, raštu (taip pat ir elektroninių ryšių priemonėmis) suderinus su ieškove N. S., atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų A. E. ir A. E. dienos rėžimą, užimtumą, interesus ir poreikius. Tokį prašymą ieškovė bei jos atstovė motyvavo tuo, jog vaikai nuo 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos nėra bendravę su tėvu: šalių nepilnametė dukra tėvą vos prisimena, o šalių nepilnametis sūnus tėvo nepažįsta, todėl atsakovas, ketindamas susitikti su vaikais, turėtų apie tai ją informuoti prieš 2 savaites tam, kad ieškovė galėtų apie tai informuoti vaikus ir paruošti juos bendravimui su tėvu, kad bendravimas nebūtų vaikams netikėtas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus, jog atsakovas penkerius metus nėra bendravęs su nepilnamečiais vaikais (šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos Tarnybos išvados (tomas II, b. l. 39, tomas V, b. l. 62-69)), pripažintina, kad atsakovo ryšys su nepilnamete dukra nėra artimas ir glaudus, o ryšys su nepilnamečiu sūnumi yra nutrūkęs, todėl siekiant jį sukurti, atsakovui reikėtų palaipsniui pratintis bendrauti su vaikais. Šio bendravimo metu (ar bent jau pradinėje bendravimo stadijoje), atsakovas galėtų bendrauti su vaikais dalyvaujant specialistams (pvz., vaikų (duomenys neskelbtini)) arba ieškovei.
Atsakovas savo pozicijos ar reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo byloje nepareiškė.
Spręsdamas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, tarp šalių nesant ginčo, teismas detalios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nenumato, nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. E. ir A. E. tvarką, kuri būtų įgyvendinama šalių susitarimu, konkretų bendravimo laiką, vietą ir būdą atsakovui A. M. R. E. G. iš anksto, t. y., prieš 14 dienų, raštu (taip pat ir elektroninių ryšių priemonėmis) suderinus su ieškove N. S., atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų A. E. ir A. E. dienos rėžimą, užimtumą, interesus ir poreikius.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams A. E. ir A. E. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Bylos duomenimis, nepilnametė A. E. yra gimusi (duomenys neskelbtini), t. y., mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, o šalių nepilnametis sūnus A. E. gimęs (duomenys neskelbtini), t. y., berniukui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai.
Kartu su pirminiu ieškiniu, N. S. pateikė teismui nepilnamečių vaikų poreikių lenteles (tomas I, b. l. 76 77), kuriose nurodė, jog nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti apie 732 Eur, o nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 730 Eur suma. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė vaikų poreikius bei jiems patenkinti reikalingas sumas patikslino, nurodydamas, kad A. E. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga skirti apie 700-800 Eur, iš kurių apie 400 Eur skiriama mokslui (duomenys neskelbtini) licėjuje apmokėti, apie 200 Eur papildomam lavinimui, būreliams, 100-150 Eur maistui ir apie 50 Eur drabužiams avalynei įsigyti. Nepilnamečio sūnaus A. E. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga kiek mažesnė 600-700 Eur suma, kadangi sūnus lanko mažiau papildomų veiklų, būrelių, o visos kitos išlaidos sūnaus poreikių patenkinimui yra iš esmės tokios pat, kaip ir dukters.
Ieškovė, siekdama pagrįsti nepilnamečių vaikų į bylą pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, jog šalių nepilnametė dukra, šeimai gyvenant Egipte, lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje buvo dėstoma prancūzų kalba. Tuo metu A. nemokėjo nei lietuvių, nei anglų kalbų, todėl 2014 m. lapkričio mėnesį ieškovei kartu su nepilnamečiais vaikais atvykus į Lietuvą, siekdama sumažinti vaikų patiriamą stresą bei palengvinti adaptaciją, ieškovė parinko vaikams vienintelę (duomenys neskelbtini) buvusią ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) licėjų, kuriame ugdymas (tiek vidurinis, tiek ir ikimokyklinis) buvo vykdomas prancūzų kalba. Šalių nepilnamečiai vaikai (duomenys neskelbtini) licėjų pradėjo lankyti nuo 2014 m. gruodžio 6 d. Mokslas šioje ugdymo įstaigoje per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 400 Eur vaikui. Kadangi šalių nepilnamečiui sūnui A. E. iki 2020 metų buvo taikomas ikimokyklinis ugdymas, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė kompensuodavo 100 Eur per mėnesį sumą, todėl išlaidos berniuko ugdymui sudarė vidutiniškai apie 300 Eur per mėnesį. Sūnui nuo 2020 m. rudenį pradėjus lankyti mokyklą, šį ikimokykliniam ugdymui taikyta kompensacija nebebus taikoma.
Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, išlaidos, susiję su vaikų ugdymu (duomenys neskelbtini) licėjuje (tomas I, b. l. 59, 60, tomas II, b. l. 27-28, tomas V, b. l. 121-127), pripažintinos įrodytomis ir įtrauktinos į nepilnamečių vaikų poreikius.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, jog šalių nepilnametė dukra A. yra itin aktyvi, mėgstanti įvairias veiklas ir mielai išbandanti naujas. Nepilnametis sūnus A., atsižvelgiant į jo amžių ir susidomėjimą, lanko mažiau papildomo lavinimo užsiėmimų, būrelių. Pasak ieškovės, ginčo laikotarpiu šalių nepilnamečiai vaikai yra lankę šiuos papildomo lavinimo užsiėmimus: baseiną (abu vaikai lankė 2016-2019 metais, mėnesio kaina vaikui 35-40 Eur, tomas IV, b. l. 119-124), nuo 2015 m. sausio mėnesio iki šiol dukra lanko karate užsiėmimus (tomas IV, b. l. 118), šioje srityje yra pasiekusi itin gerų rezultatą, ne kartą dalyvavusi įvairiose varžybose bei gavusi įvairių apdovanojimų, nepilnametis sūnus A. karate užsiėmimus lankė dvejus metu (užsiėmimų kaina dukrai - 55 Eur per mėnesį, abiem vaikams lankant kartu – 82,50 Eur per mėnesį, tomas IV, b. l. 117), ketverius metus nuo 2015 metų A. lankė muzikos mokyklą (užsiėmimų kaina metams – 200 Eur, tomas IV, b. l. 113), nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2019 metų A. lankė pramoginių šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“ (pasiektas šokių lygis E4, užsiėmimų kaina 30-50 Eur per mėnesį – tomas IV, b. l. 114-115, tomas V, b. l. 132), prieš tai mergaitė lankė ir baleto užsiėmimus (kaina 40 Eur per mėnesį). Abu vaikai yra lankę akrobatikos užsiėmimus (45 Eur per mėnesį), „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimus bei dalyvavę stovyklose (tomas V, b. l. 129-130) (abu vaikai lankė 2016-2019 metais), sūnus lankė šachmatų užsiėmimus (42 Eur per mėnesį, tomas V, b. l. 116), krepšinį (12,770 Eur per mėnesį), nuo 2020 m. balandžio mėnesio sūnus lanko privačius muzikos užsiėmimus, kurių kaina už vieną pamoką yra 15 Eur.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, jog nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. liepos mėnesio ji kartu su nepilnamečiais vaikais gyveno Belgijos karalystėje. Šį ieškovės bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą lėmė susiklosčiusios aplinkybės, t. y., įvykusi avarija (vandens padaryta žala) ieškovei nuosavybės teise priklausančiame būste (duomenys neskelbtini) (tomas V, b. l. 102-105). Atsiradus būtinybei šį būstą remontuoti, ieškovė kartu su draugu bei nepilnamečiais vaikais vienerius metus gyveno Belgijos karalystėje. Šiuo laikotarpiu nepilnamečiai vaikai lankė valstybines ugdymo įstaigas, todėl patiriamos išlaidos vaikų pagrindiniam ugdymui per mėnesį sudarė 25-35 Eur kiekvienam vaikui. Be to, vaikai papildomai lankė papildomo ugdymo užsiėmimus (riedučių užsiėmimus – 350 Eur metams abiem vaikams, atletiką – 30 Eur per mėnesį).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos sumos nepilnamečių vaikų maitinimui (tiek namuose, tiek ir ugdymo įstaigose), sudarančios apie 100-150 Eur per mėnesį, yra protingos, atitinkančias visuotinai žinomas maisto produktų kainas.
Teismui pateiktose vaikų poreikių lentelėse ieškovė nurodė, jog papildomos išlaidos patiriamos, perkant vaikams maisto papildus, vitaminus, vaistus ir šios išlaidos dukrai sudaro apie 10 Eur per mėnesį, tuo tarpu sūnui – 40 Eur per mėnesį. Jokią šias išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškove teismui nepateikė, o apklausta teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikai neturi specialių sveikatos poreikių. Spręsdamas klausimą dėl išlaidų pagrįstumo, nesant į bylą pateiktų faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas šias išlaidas sumažina iki 10 Eur per mėnesį.
Ieškovė teismui nurodė, jog kiekvieno iš vaikų drabužiams ir avalynei per mėnesį yra reikalinga skirti apie 50 Eur. Spręsdamas dėl išlaidų drabužiams, avalynei pagrįstumo teismas pažymi, jog atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus apie tai, jog drabužiai ir avalynė vaikams yra perkami parduotuvėse, taip pat drabužiais ieškovė dalinasi su draugėmis, nurodytos 50 Eur per mėnesį išlaidos kiekvieno iš vaikų drabužiams bei avalynei įsigyti pripažintinos pagrįstomis. Teismo vertinimus, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikų aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 50 Eur suma ir šį suma nėra neprotingai didelė. Nors tokia suma galimai nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai, avalynei ir nurodytoms priemonėms per mėnesį sudaro apie 50 Eur.
Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametė dukra lanko itin daug būrelių, todėl jos papildomam lavinimui per mėnesį skiriama vidutiniškai apie 200 Eur. Nepilnametis sūnus A., atsižvelgiant į jaunesnį jo amžių bei susidomėjimą, lanko mažiau papildomo lavinimo užsiėmimų, todėl jiems per mėnesį vidutiniškai yra skiriama apie 100 Eur.
Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Nagrinėjamu atveju vadovaujantis ieškovės paaiškinimais bei byloje surinktais įrodymais, šalių nepilnametės dukters papildomam ugdymui ieškovė skiria apie 200 Eur per mėnesį, o šalių nepilnamečio sūnaus – apie 100 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos nepilnametės dukters laisvalaikiui bei lavinimui yra itin didelės. Šios išlaidos pripažintinos susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes.
Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, todėl teismo mažintinos, į kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaiko poreikius įtraukiant bendrą po 100 Eur sumą per mėnesį, skirtiną laisvalaikiui bei papildomam ugdymui.
Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Vaiko poreikį turėti gyvenamąjį būstą turi užtikrinti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai ginčo laikotarpiu gyvena kartu su motina (ieškove), kuri užtikrina jiems gyvenamąjį būstą. Bylos duomenimis, ieškovė nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (tomas V, b. l. 74), būstą nuomojasi. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog gyvenamasis būstas nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o yra nuomojamas, atsižvelgiant į aplinkybę, jog būste gyvena keturi asmenys (ieškovė, jos sugyventinis bei du nepilnamečiai vaikai), į vaiko poreikius įtrauktina 1/4 dalis patiriamų protingo dydžio išlaidų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams apmokėti.
Į vaikų poreikius ieškovė pagrįstai įtraukė išlaidas higienai, pasak ieškovei, sudarančias apie 12 Eur per metus.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais paaiškinimais, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters A. E. poreikiams tiek kasdieniams, būtiniesiems, tiek ir papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas ne mažesnis, nei 700 Eur išlaikymas per mėnesį, o šalių nepilnamečio sūnaus A. E. poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į savivaldybės teiktą 100 Eur kompensaciją ikimokykliniam ugdymui, per mėnesį yra reikalinga ne mažiau, nei 600 Eur sumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2020 metų sudaranti 60,00 Eur (2018 m. – 30 Eur, o 2019 m. – 50Eur). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaikų poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters A. E. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudarė:
- 2016 – 2017 metais apie 700 Eur per mėnesį;
- 2018 metais – 670 Eur (įvertinus valstybės teiktą 30 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams, t. .y, 700 Eur – 30 Eur = 670 Eur);
- 2019 m. sausio – birželio mėnesiais – 650 Eur (įvertinus valstybės teiktą 50 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams, t. .y, 700 Eur – 50 Eur = 650 Eur);
- 2019 m. liepos – gruodžio mėnesiais – 280 Eur (įvertinus valstybės teiktą 50 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei aplinkybę, jog nuo vasaros atostogų pradžios nebebuvo patiriamos apie 400 Eur dydžio išlaidos (duomenys neskelbtini) licėjaus suteikiamoms ugdymo paslaugoms apmokėti, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 2 d. vaikai lankė valstybines ugdymo įstaigas Belgijos karalystėje, kur ugdymui per mėnesį buvo skiriama vidutiniškai apie 30 Eur, t. y., 700 Eur – 50 Eur – 400 Eur +30 Eur);
- 2020 m. sausio – birželio mėnesiais – 270 Eur (įvertinus valstybės teiktą 60 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei aplinkybę, jog nebebuvo patiriamos apie 400 Eur dydžio išlaidos (duomenys neskelbtini) licėjaus suteikiamoms ugdymo paslaugoms apmokėti, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 2 d. vaikai lankė valstybines ugdymo įstaigas Belgijos karalystėje, kur ugdymui per mėnesį buvo skiriama vidutiniškai apie 30 Eur, t. y., 700 Eur – 60 Eur – 400 Eur +30 Eur);
- 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais 240 Eur (įvertinus valstybės teiktą 60 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei aplinkybę, jog vasaros atostogų metu nebebuvo patiriamos išlaidos ugdymui ((duomenys neskelbtini) licėjaus bei mokslui Belgijos karalystės mokyklose apmokėti, t. y., 700 Eur – 60 Eur – 400 Eur);
- Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki pilnametystės – 640 Eur (įvertinus valstybės teikiamą 60 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei patiriamas apie 400 Eur dydžio išlaidas (duomenys neskelbtini) licėjaus suteikiamoms ugdymo paslaugoms apmokėti).
Šalių nepilnamečio sūnaus A. E. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudarė:
- 2016 – 2017 metais apie 600 Eur per mėnesį;
- 2018 metais – 570 Eur (įvertinus valstybės teiktą 30 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams, t. .y, 600 Eur – 30 Eur = 570 Eur);
- 2019 m. sausio – birželio mėnesiais – 550 Eur (įvertinus valstybės teiktą 50 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams, t. .y, 600 Eur – 50 Eur = 550 Eur);
- 2019 m. liepos – gruodžio mėnesiais – 280 Eur (įvertinus valstybės teiktą 50 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei aplinkybę, jog nuo vasaros atostogų pradžios nebebuvo patiriamos apie 300 Eur dydžio išlaidos (duomenys neskelbtini) licėjaus suteikiamoms ugdymo paslaugoms apmokėti, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 2 d. vaikai lankė valstybines ugdymo įstaigas Belgijos karalystėje, kur ugdymui per mėnesį buvo skiriama vidutiniškai apie 30 Eur, t. y., 600 Eur – 50 Eur – 300 Eur +30 Eur);
- 2020 m. sausio – birželio mėnesiais – 270 Eur (įvertinus valstybės teiktą 60 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei aplinkybę, jog nebebuvo patiriamos apie 300 Eur dydžio išlaidos (duomenys neskelbtini) licėjaus suteikiamoms ugdymo paslaugoms apmokėti, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 2 d. vaikai lankė valstybines ugdymo įstaigas Belgijos karalystėje, kur ugdymui per mėnesį buvo skiriama vidutiniškai apie 30 Eur, t. y., 600 Eur – 60 Eur – 300 Eur +30 Eur);
- 2020 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais 240 Eur (įvertinus valstybės teiktą 60 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei aplinkybę, jog vasaros atostogų metu nebebuvo patiriamos išlaidos ugdymui ((duomenys neskelbtini) licėjaus bei mokslui Belgijos karalystės mokyklose apmokėti, t. y., 600 Eur – 60 Eur – 300 Eur);
- Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki pilnametystės – 640 Eur (įvertinus valstybės teikiamą 60 Eur per mėnesį dydžio išmoką vaikams bei patiriamas apie 400 Eur dydžio išlaidas Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus suteikiamoms ugdymo paslaugoms apmokėti).
Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Bylos duomenimis, N. S. kitų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus. Transporto priemonių ar nekilnojamojo turto Lietuvoje ieškovė neturi (tomas I, b. l. 74, 75, tomas IV, b. l. 180, 183). Vadovaujantis teismo išreikalautais valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ginčo laikotarpiu ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaudavo darbo užmokestį (Tomas I, b. l. 61-62, tomas III, b. l. 103, tomas IV, b. l. 171-179, tomas V, 80-81), ieškovė nurodė, jog moka 10 kalbų, todėl turi galimybę verstis individualia vertimų veikla. N. S. paaiškino, jog šia veikla vertėsi atvykusi į Lietuvą, tačiau iš vertimų veiklos gaunamos pajamos buvo itin nedidelės. Ginčo laikotarpiu (t. y., nuo 2016 m. iki 2018 m. lapkričio mėnesį patirtos žalos) ieškovė gaudavo papildomų lėšų (950 Eur per mėnesį) iš nekilnojamojo turto nuomos (duomenys neskelbtini), Belgijos Karalystėje (tomas I, b. l. 47-58, 113-137). Pasak, N. S., turimą būstą suremontavus, vėl planuoja iš jo gauti nuomos pajamas. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nuo 2018 m. spalio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke, kur jos gaunamos pajamos, neatskaičius mokesčių, sudaro apie 100000-120000 Eur per metus (tomas V, b. l. 101), kas atskaičius mokesčius atitinkamai sudarytų apie 5200-5300 Eur per mėnesį.
Duomenų apie atsakovo A. M. R. A. E. turtinę padėtį ar turimus kitus išlaikytinius byloje nėra (kiek ieškovei yra žinoma, atsakovas turi dukrą, tačiau ji jau yra sulaukusi pilnametystės). Bylos duomenimis, atsakovas registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių) Lietuvoje neturi (tomas I, b. l. 44, 74, tomas IV, b. l. 181). Kiek ieškovei yra žinoma, šalims gyvenant kartu, atsakovui priklausė iki 30 arabų žirgų, kurių vieno kaina yra daugiau nei 50000 Eur, apie 100 sunkvežimių, taip pat nemažai žemės sklypų Egipto Arabų respublikoje, Atsakovas taip pat buvo įsteigęs savo prekybinę firmą, prekiavusią grūdais. Duomenų apie atsakovo turtinę padėti ginčo laikotarpiu nei atsakovė, nei teismas neturi. Aplinkybę, jog šalių santuokos sudarymo metu atsakovas buvo bendrovės savininkas, patvirtina sudarytos vedybų sutarties duomenys (tomas I, b. l. 9-14).
Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteiktas, tačiau atsakovas nepasinaudojo teise pateikti byloje atsiliepimą ar priešieškinį, ieškovės nurodytų aplinkybių, vaikų poreikių ar prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo.
Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir pareiškė reikalavimą iš atsakovo A. M. R. A. E. nepilnametės dukters A. E. bei nepilnamečio sūnaus A. E. išlaikymui priteisti po 350,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas visiškai neprisidėjo prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, priešingų aplinkybių teismui nenurodė. Teismui nustačius šalių nepilnamečių vaikų poreikius, ieškovės patikslintas ieškinys iš dalies tenkintinas, iš atsakovo priteisiant ½ dalį teismo nustatytų ir aukščiau aptartį ginčo laikotarpiu kiekvieno iš vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingų lėšų. Išlaikymas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2016 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2020 m. rugpjūčio 16 d.) yra priteisiamas konkrečia pinigų suma, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės – periodinėmis išmokomis.
Tokiu atveju teismas iš atsakovo A. M. R. A. E. priteisia išlaikymą nepilnametei dukrai A. E. už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., sudarantį iš viso 15116,50 Eur, ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 320 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 16 d.) iki A. E. pilnametystės.
Teismas taip pat priteisia iš atsakovo A. M. R. A. E. priteisia išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. E. už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., sudarantį iš viso 13180 Eur, ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 320 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 16 d.) iki A. E. pilnametystės.
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė N. S. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl turto padalinimo.
Teismas nutraukdamas santuoką turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto nei Lietuvoje, nei kitoje užsienio šalyje (Nyderlandų karalystėje, Belgijos karalystėje, Egipto Arabų respublikoje), neįgijo. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, šalys neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (tomas I, b. l. 74). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas Belgijos karalystėje (tomas I, b. l. 47-58), buvo įgytas iki santuokos sudarymo, šis turtas yra užsienio valstybėje, todėl byloje šio turto padalijimo klausimas nesprendžiamas. Remiantis VĮ Regitra duomenimis, šalių vardais registruotų transporto priemonių nėra (tomas I, b. l. 41, 75). Juridinių asmenų registre neregistruota juridinių asmenų, kurių akcijos priklausytų šalims ar kurių veikloje dalyvautų šalys (tomas IV, b. l. 184-185), todėl klausimas dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo byloje nesprendžiamas.
Dėl įsipareigojimų kreditoriams.
Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Ieškovė nurodė, jog ji jokių kreditorių neturi, santuokos metu šalys jokių kreditorių neįgijo, apie atsakovo turimus kreditorius jai nėra žinoma.
Iš viešųjų registrų duomenų (tomas IV, b. l. 187-189) bei ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nenustatyta, kad šalys turėtų kitų, tiek bendrų, tiek asmeninių kreditorių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 95 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 84,50proc.(78 proc. + 91 proc. / 2).
Ieškovė byloje sumokėjo 151 Eur dydžio žyminį mokestį (41 Eur – tomas I, b. l. 79, ir 110 Eur, tomas IV, b. l.145-146). Teismui patikslintą ieškinį patenkinus 95 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 143 Eur (95 proc.) sumokėto žyminio mokesčio dalis.
Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai šių priešieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo laikotarpiu nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., 2016 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (t. y., 2020 m. rugpjūčio 16 d.) buvo patenkintas 78 proc., o reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo buvo patenkintas 91 proc., iš ieškovo valstybės naudai priteistina 196 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.) bei 230 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (320 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 2 vaikai).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė turėjo išlaidų atstovo (advokato) pagalbai apmokėti ir pateikė prašymą šias išlaidas, nagrinėjamoje byloje sudarančias 5374,80 Eur (tomas V, b. l. 96-97), priteisti iš atsakovo.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, rengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovės reikalavimus patenkinus 95 proc., ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 5106 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Tokiu atveju bendra ieškovės naudai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5249 Eur (143 Eur žyminis mokestis + 5106 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei kartu taikė draudimą atsakovui be teismo leidimo išvežti šalių nepilnamečius vaikus iš Lietuvos.
Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog teismui išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus teismo sprendimą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau teismo sprendimas gali būti skundžiamas, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės N. S. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, ieškovės N. S., gim. (duomenys neskelbtini) (Nyderlandų Karalystės pilietės) ir atsakovo A. M. R. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) (Egipto Arabų Respublikos piliečio), (duomenys neskelbtini) įregistruotą Kaire, Egipto Arabų Respublikoje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: „S.“, „E. G.“.
Nustatyti šalių nepilnametės dukters A. E. (A. A. R. A. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (motina) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. E. (A. R. A. E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (motina) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo A. M. R. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad atsakovas A. M. R. E. G., bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. E. ir A. E. šalių susitarimu, konkretų bendravimo laiką, vietą ir būdą atsakovui A. M. R. E. G. iš anksto, t. y., prieš 14 (keturiolika) dienų, raštu (arba elektroninių ryšių priemonėmis) suderinus su ieškove N. S., atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų A. E. ir A. E. dienos rėžimą, užimtumą, interesus ir poreikius.
Priteisti iš atsakovo A. M. R. E. G., gim. (duomenys neskelbtini)., nepilnametei dukrai A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., sudarantį iš viso 15116,50 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą šešiolika eurų 50 euro centų) ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 16 d.) iki A. E. pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo A. M. R. El. G., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., sudarantį iš viso 13180 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugpjūčio 16 d.) iki A. E. pilnametystės.
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Nepilnamečių vaikų A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. M. R. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), naudai 5249 Eur (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. M. Re. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), į Lietuvos valstybės biudžetą 426 Eur (keturis šimtus dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2017 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Registrų centras“.