Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinta nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Priteista iš K. K. 2 000 (du tūkstančiai) Eur N. V. naudai neturtinei žalai atlyginti ir 693,27 (šeši šimtai devyniasdešimt trys eurai 27 cnt) Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 800 (aštuoni šimtai) eurų gynėjo atstovavimo išlaidų.

N. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl negautų pajamų, o ieškinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. K. 2022 m. sausio 9 d. apie 10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia rankomis sugriebė N. V. už plaukų, pargriovė ant grindų, atsitūpusi apžergė ją kojomis bei kojų keliais spardė jai į dešinę bei kairę veido puses, sudavė smūgius rankomis bei kojomis N. V. į įvairias kūno vietas, padarydama jai nubrozdinimą kairio smilkinio srityje, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą veido kairėje ties skruostikauliu bei žande, kraujosruvą dešiniame žande, kraujosruvą krūtinės dešinėje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, nubrozdinimą, tarpusavyje susiliejusias kraujosruvos dešinio kelio priekinėje dalyje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kairėje šlaunyje, kraujosruvą kairio kelio priekinėje dalyje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, taip ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių pasekoje sukėlė nukentėjusiajai N. V. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl įrodymų vertinimo

14. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, patikslindamas K. K. pateiktą kaltinimą ir įrašydamas į jį naują faktinę aplinkybę – kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nelaikytina nei baudžiamojo proceso bei kaltinamosios teisių į gynybą pažeidimu. Vertinant aptartą, nepagrįstu laikomas ir apeliacinio skundo teiginys, jog teismas pasunkino apeliantės padėtį K. K. kvalifikavęs kaip sunkinančią aplinkybę numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai, jog ji buvo neblaivi, nes, kaip minėta, ši aplinkybė yra neginčijamai nustatyta ne tik pačios kaltinamosios parodymais, bet ir bylos medžiaga. K. K. teismas parinko vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą, nors ir nustatė vieną kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė, bausmės dydį parinko mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis (gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), todėl teisėjų kolegija laiko, kad apeliantei paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Dėl civilinio ieškinio

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios N. V. ieškinys 2 000 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nepagrįstas, nes iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad jie išskirtinai palaikė kiekvienas savo šeimos narį, bei patvirtino, kad vieni ant kitų pyksta iki šiol, todėl laikytina, jog nukentėjusioji netiesiogiai pripažino, kad reikalauja tokių kompensacijų iš keršto ir siekdama „paauklėti“ K. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir grindžiami tik subjektyvia skundo autorės nuomone, todėl atmestini. Byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog N. V. konstatuoti sužalojimai atsirado dėl neteisėtų K. K. veiksmų. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. G 56/2022(02), kurioje konstatuota, kad N. V. nustatyti šie sužalojimai: nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva veido kairėje ties skruostikauliu bei žande, kraujosruva dešiniame žande, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, nubrozdinimas, tarpusavyje susiliejusios kraujosruvos dešinio kelio priekinėje dalyje bei dešinėje blauzdoje, kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruva kairio kelio priekinėje dalyje, kraujosruva kairėje blauzdoje. <...> Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių.

17. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajai N. V. padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymėjo tęstiniu pobūdžiu, dėl galvos sumušimo ji kurį laiką jautė galvos svaigimą, skausmą, ne kartą konsultavosi pas medikus, jai buvo taikytas gydymas vaistais, kuriuos įsigydama nukentėjusioji turėjo išlaidų. Be to, K. K. nukentėjusiajai išrovė priaugintų plaukų sruogas kartu su tikrais plaukais, todėl nukentėjusiosios turėtos išlaidos, susiję su plaukų atstatymo procedūromis, taip pat pripažintinos jai padaryta turtine žala ir priteistinos iš kaltininkės. Nukentėjusioji pateikė teismui įrodymus (atsiskaitymo bei pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 100-104)) kurie patvirtina, jog išlaidos, susijusios su jos atžvilgiu pavartoto smurto pasekmių šalinimu, sudaro 693,27 eurų. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą pripažino tik tą, kuri yra patirta realiai ir pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies.

18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu dėl teisės į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl negautų pajamų. Apeliantės vertinimu, viso bylos proceso metu nukentėjusioji turėjo visas galimybes pateikti dokumentus, pagrindžiančius negautų pajamų sumą, tačiau to nepadarė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios atstovas pateikė teismui N. V. darbdavio išduotą pažymą apie jos negautas pajamas, ši pažyma buvo prijungta prie bylos medžiagos, tačiau klausimas dėl papildomų įrodymų nebuvo iškeltas, todėl nukentėjusioji negalėjo žinoti, kad pateikta pažyma nėra pakankama jos ieškiniui pagrįsti. Apie tai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytą negautų pajamų dydį, teismas nurodė tik nuosprendyje.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro ir negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis).

20. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2009).

21. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl neteisėtų K. K. veiksmų nukentėjusioji N. V. laikinai buvo nedarbinga ir neteko dalies pajamų, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepateikė negautų pajamų dydį patvirtinančių dokumentų, visiškai teisingai ir pagrįstai dėl šios civilinio ieškinio dalies pripažino N. V. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė spręsti civilinio proceso tvarka.

22. Atsakant į apeliacinio skundo teiginį, kad ieškinyje nepagrįstai į priteistiną sumą N. V. įskaičiuotas ir priedas - 910,00 Eur už gerus darbo rezultatus, nes apeliantės nuomone, esant aiškiai sumai, į ją įskaičiuoti ir numatomas lėšas, kurios galimai būtų buvusios arba ne, yra nesąžininga, teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, kad nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma tik dėl ieškinio pagrįstumo, bet šio proceso metu, civilinio ieškinio dydis nustatomas įvertinus ieškovo pateiktus dokumentus bei kitus prašomą padarytos žalos dydį patvirtinančius įrodymus.

23. Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, kas tiesiogiai įtakoja ir padarytos neturtinės žalos dydį. Taigi, kaip ir nurodyta teismų praktikoje, mažesni nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiai paprastai nustatomi ir priteisiami už fizinio skausmo sukėlimą, nepadarant jokių konstatuotų sužalojimų bei padarinių.

25. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistosios K. K. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. V. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. |Nors nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jai buvo sužalotas ypatingai gyvybiškai svarbus organas – galva, sumuštas veidas bei kitos kūno dalys, išrauta dalis plaukų, kas neabejotinai patvirtina, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti jos civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus. Padaryti sužalojimai nukentėjusiajai ne tik sukėlė fizinį skausmą, tačiau ir psichologinį diskomfortą bei emocinę įtampą, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga, tai neleido jai gyventi įprastu režimu, be to, jai reikėjo atlikti ir plaukų atstatymo procedūras. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas išspręstas tinkamai, objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei nepažeidžiant bei teisės aktų reikalavimų bei pagrindinių teisės principų.

Dėl laidavimo instituto taikymo

26. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų). Taigi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

27. Skunde apeliantė K. K. nurodo, kad ji atitinka visas privalomas laidavimo instituto taikymui keliamas sąlygas bei pagrindus, nes ji teisiama pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą, taip pat pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog asmuo pripažintų kaltę dėl viso kaltinimo, nes kaltininko faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, taip pat ji yra atsiprašiusi nukentėjusiosios.

28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos konstatavimą, teismas turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos gailisi. Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015, 2K-289-693/2019 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

29. Analizuojant K. K. parodymus, matyti, kad kaltę ji pripažino iš dalies, nurodė, kad pirma ją puolė nukentėjusioji, kad N. V. užsimojo ir jai trenkė, sudavė į akį, tada ir ji apeliantei trenkė, neigia N. V. spardžiusi kojomis bei nurodė, kad negalėjo būti, kad N. V. ji sudavė 12 smūgių, tačiau iš aukščiau minėto specialisto išvados matyti, kad N. V. buvo nustatyta daugybė sužalojimų tiek galvoje, tiek ir kitose kūno vietose, ir pagal jų lokalizaciją, šie sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dvylikos trauminių poveikių. Ši išvada patvirtina nukentėjusios ir liudytojos S. L. D. parodymus, kad K. K. gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai daug kartų sudavė į galvą ir kitas kūno vietas kojomis. Kaltinamoji viso proceso metu savo kaltę pripažino tik iš dalies ir akcentavo, kad dėl įvykusio kaltos yra abi – ne tik ji, bet ir nukentėjusioji. K. K. ir jos gynėja pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad dėl konflikto nukentėjo ir pati K. K. (nors byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei teismų praktiką, laiko, kad šiuo atveju nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti būtina sąlyga – kad K. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką.

30. Apygardos teismas sutinka, kad tai, jog K. K. nesutinka su priteistos žalos dydžiu, tačiau dalį žalos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu jau yra atlyginusi, leistų daryti išvadą, kad ji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, nes ir teismų praktikoje pasisakoma, kad raštiškas sutikimas ar įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą reikalingas tuomet, kai šalys sutaria dėl konkretaus žalos dydžio, tačiau kai šalių pozicijos labai skirtingos, pakanka, kad kaltininko sutikimas ir įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą būtų užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, ir nustatyti, ar teismui yra pagrindas manyti, kad kaltininkas savo įsipareigojimą vykdys (ar turi savo nuolatines pajamas, šeimos narių pagalba ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015)), tačiau laidavimas kaltininkui gali būti taikomas tik kai egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1- 4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl, šiuo atveju nenustačius vienos iš jų (aptarta nutarties 28 -29 punktuose), atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų laidavimo taikymo sąlygų. Kadangi vienas iš apeliacinio skundo reikalavimų buvo atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą, apeliacinės instancijos teisme kaip galima laiduotoja buvo apklausta nuteistosios sesuo E. S., tačiau įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus (dėl nenustatytų visų BK 40 straipsnio 2 dalies 1- 4 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų), teisėjų kolegija neanalizuoja laiduotojo asmeninių savybių, jo veiklos pobūdžio bei jo galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį K. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl prokuroro prašymo ištaisyti klaidą kaltinime

32. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo prašė ištaisyti kaltinime ir nuosprendyje padarytą klaidą, nes klaidingai buvo nurodytas įvykio laikas - 2022 m. sausio 9 d. apie 10.00 val., nors pagal faktinius duomenis įvykis buvo 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val. Prokuroro prašymas tenkinamas. Kaltinamoji, nukentėjusioji ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė analogiškas aplinkybes, kad pas I. D. ir G. V. jų dukros K. K. su sugyventiniu ir N. V. atvyko 2022 m. sausio 8 d. apie 20 - 21 val., visi vakarojo, gėrė alkoholį, po 23 val. atvažiavo Neringos draugė Salvija. Jie visi toliau linksminosi, šventė. Jau po vidurnakčio, apie 01.00 val., tarp Kristinos ir Neringos prasidėjo ginčas ir jos pradėjo muštis. Remiantis šiais duomenimis, įvykio laikas – 2022 m. sausio 9 m. apie 01.00 val., buvo fiksuojamas ir bylos medžiagoje: užduotyje atlikti objektų tyrimą, specialisto išvadoje ir kituose (t. 1, b. l. 74-75, 77-79 ir kt.), tačiau pranešime apie įtarimą, jau per klaidą buvo nurodytas neteisingas nusikalstamos veikos įvykdymo laikas – vietoje 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val., nurodant 2022 m. sausio 9 d. apie 10.00 val. Ši klaida nebuvo ištaisyta nei kaltinamajam akte, nei nuosprendyje, todėl faktinė aplinkybė yra tikslintina, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 n, vasario 28 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą faktinę aplinkybę, nurodant, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. sausio 9 d. apie 01.00 val.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.