- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- eII-193-1166/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00068-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
- Pažeidėjas
- S. S.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. S., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. S. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4126-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos A. G. 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4126-25 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2025 m. birželio 4 d, 16 val. 00 min., Utenoje, A. Baranausko g. 7, vairuodamas transporto priemonę Toyota Land Cruiser (150 Series), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų apvažiavo iš dešinės pusės priekyje sustojusią transporto priemonę, važiuodamas šaligatviu ir pėsčiųjų perėja, tokiais savo veiksmais demonstruodamas savo išskirtinumą ir keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 4, 9, 124 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
S. S. skundu prašo perkvalifikuoti jam inkriminuojamą veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalį į ANK 420 straipsnio 1 dalį arba ANK 417 straipsni 1 dalį; neperkvalifikavus veikos, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir iš dalies pakeisti priimtą nutarimą, paliekant 450 Eur baudą, tačiau neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisių atėmimo laikotarpį kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Skunde nurodė, kad nesutinka, jog aptariamu atveju vairavo chuliganiškai, greičiau vairavo pavojingai, tačiau ir dėl pavojingo vairavimo abejoja. Pažeidimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl darbo, kadangi pažeidimo padarymo dieną vis dar laikinai ėjo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas, taip pat ir savo pareigas (gamybos vadovo bei tiekimo vadybininko). Didžiulis stresas bei užsakymų įvykdymo terminai neleido gaišti nei sekundės, tą dieną laukė siuntos, kuri vėlavo ir turėjo būti išsiųsta į Daniją kartu su kita produkcija. Kadangi kurjeris vėlavo, važiavo pats iki kurjerio paimti siuntos ir skubėjo ją atiduoti sunkvežimio vairuotojui, kuris turėjo spėti laiku į keltą. To nepadarius įmonė būtų patyrusi nemenkus nuostolius ir galbūt praradusi tolimesnį bendradarbiavimą su užsakovais iš Danijos, ir tik dėl to, šioj stresinėj situacijoj priėmė sprendimą padaryti tokį lenkimo manevrą, kokį padarė. Teigė, kad jis nedemonstravo nepagarbos kitiems eismo dalyviams ir nesukėlė pavojaus eismo dalyviams, o taip pat nedemonstravo savo jokio išskirtinumo prieš kitus eismo dalyvius, nesipuikavo prieš kitus, nesistengė ir neturėjo tikslo susireikšminti, „nedfrifino“, staigiai nestabdė transporto priemonės ir pan., automobilyje keleivių nebuvo. Mano, kad jo situacijoje tikrai yra sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas: pilnai pripažino kaltę dėl visgi padaryto kokio nors administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi; sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nusižengimo padarymo metu nepadarė jokių kitų administracinių nusižengimų, niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta; nusižengimas padarytas tikrai nesąmoningai, nepiktybiškai; realaus pavojaus visuomenei bei jokios grėsmės niekam nepadarė, padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, o ne sisteminga veika, siekiant padaryti KET pažeidimus; pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, labai kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį; yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, dirbantis ir mokantis Lietuvoje mokesčius; jo darbas ir gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, jo nusižengimas negali būti kvalifikuojamas kaip itin sunkus nusižengimas ar padarytas piktybiškai ar itin neatsakingai. Taip pat nurodė, kad nuo 2026 m. sausio 5 d. bus paskirtas į generalinio direktoriaus pareigas, kurios taps jo nuolatiniu darbu, jei neturės teisės vairuoti negalės, užtikrinti reikalingų medžiagų įmonės veiklai bei sklandaus darbo. Be to, turi nepilnametę dukrą, dėl kurios gyvenamosios vietos pakeitimo eina teismo keliu, atėmus teisę vairuoti patirs didelių sunkumų rūpinantis dukra. Jo abu tėvai pensininkai, mama turi onkologinį susirgimą, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbo apie 12 kilometrų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti, nes Skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai bei teisingai išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, o paskirta administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Mano, kad šitoje byloje ypatingų atvejų nėra ir nenustatyta kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens naudai, todėl nėra pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. teismo posėdyje palaikė skundą, prašė Skundžiamą nutarimą panaikinti, nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė skunde. Papildomai paaiškino, kad vietoje, kurioje jis lenkė kitą automobilį, yra užvažiuojamas šaligatvis, ant jo kiekvieną dieną stovi automobiliai. Pažymėjo, kad dideliu greičiu jis nevažiavo, nes manevras buvo atliekamas ne važiuojant, o iš vietos. Žmonių ant šaligatvio nebuvo, realaus pavojaus niekam nesukėlė. Toje vietoje perėjos ženklo nėra, o žymėjimas ant važiuojamosios dalies yra senas, neryškus.
S. S. atstovė advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė teismo posėdyje prašė skundą tenkinti ir perkvalifikuoti nusižengimą arba neskirti administracinio poveikio priemonės.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju S. S. nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, kadangi vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų apvažiavo iš dešinės pusės priekyje sustojusią transporto priemonę, važiuodamas šaligatviu ir pėsčiųjų perėja.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą – tai KET pažeidimas, kuris kelia pavojų eismo dalyvių arba kitų žmonių saugumui ir yra padaromas tyčia, remiantis chuliganiškomis paskatomis. Chuliganiškos paskatos – tai veikos motyvas, kai asmuo sąmoningai ignoruoja visuomenės normas ir taisykles, demonstruodamas nepagarbą kitiems žmonėms ar visuomenei apskritai. Tokie veiksmai dažnai yra nukreipti į aplinkinių dėmesio atkreipimą, iššūkį visuomeninei tvarkai ar norą pademonstruoti savo išskirtinumą, nesirūpinant kitų saugumu ar turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje šios paskatos nustatomos ne tik pagal kaltininko paaiškinimus, bet ir remiantis objektyviomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-976/2018). Šio nusižengimo sudėtis yra formalioji – administracinė atsakomybė kyla jau vien už teisės pažeidimą, jei jis padarytas iš chuliganiškų paskatų, nepriklausomai nuo padarinių. Taigi, vairavimas chuliganiškomis paskatomis yra tyčinis KET pažeidimas, keliantis tiesioginį pavojų eismo dalyvių arba kitų asmenų saugumui. Toks elgesys grindžiamas sąmoningu nepagarbos ir iššūkio visuomenės normoms demonstravimu.
Administracinio nusižengimo, reglamentuojamo ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis susijusi su šiuo atveju konkrečiais KET pažeidimais, tokiais kaip: elgesys, grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), būtinos atsargumo priemonės, siekiant nekelti pavojaus kitiems (KET 9 punktas), draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta ((duomenys neskelbtini) punktas).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. S. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis apvažiavo iš dešinės pusės priekyje sustojusią transporto priemonę, važiavo šaligatviu ir pėsčiųjų perėja, tačiau jis nesutinka, jog aptariamu atveju vairavo chuliganiškai, greičiau vairavo pavojingai, tačiau ir dėl pavojingo vairavimo abejoja. Jo teigimu, jis taip elgėsi dėl darbo, kadangi pažeidimo padarymo dieną laikinai ėjo UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas ir didžiulis stresas bei užsakymų įvykdymo terminai neleido gaišti nei sekundės, tą dieną laukė siuntos, kuri vėlavo ir turėjo būti išsiųsta į Daniją kartu su kita produkcija, kadangi kurjeris vėlavo, važiavo pats iki kurjerio paimti siuntos ir skubėjo ją atiduoti sunkvežimio vairuotojui, kuris turėjo spėti laiku į keltą ir tik dėl to, šioj stresinėj situacijoj priėmė sprendimą padaryti tokį lenkimo manevrą. Tačiau teismas tokią versiją vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją siekiant sušvelninti kylančios atsakomybės pasekmes. Be to, net ir susiklosčius pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms dėl darbo, tokios aplinkybės nemažina pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumo ir jo nepateisina.
Iš sankryžoje esančių vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašo matyti, kaip sankryžoje transporto priemonė Toyota Land Cruiser įsuka į A. Baranausko gatvę, priekyje jo važiuojantis BMW markės automobilis sustoja, analogiškai sustoja ir S. S. vairuojamas automobilis, praleidžia įsukančius į dešinę pusę du automobilius, ir tada minėti automobiliai iš lėto pradeda judėti. Akivaizdu, kad šiame vaizdo įraše administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skubėjimo motyvai neįžvelgiami. Norėdamas paimti siuntą laiku, S. S. turėjo galimybę pasirinkti kitą maršrutą, atsižvelgiant į tai, kad šalia nusižengimo vietos yra autobusų stotis, prekybos centras ir šioje vietoje eismas pakankamai intensyvus. Taip pat byloje esančiame pranešėjo M. P. pranešime apie padarytą pažeidimą nurodyta, kad jis atvažiavo prie prekybos centro ,,Senukai“, išsikrovimo pusės, ir belaukiant savo eilėje, tiesiog sustojo prie šaligatvio, esančio A. Baranausko g. Kiti vairuotojai jį apvažiavo iš kairės pusės, bet vienas žmogus didžiuliu greičiu, apart, kad apvažiuotu per kairę pusę, tai padarė perlėkdamas didžiuliu greičiu per šaligatvį, kuriuo ėjo žmonės. Šias aplinkybes papildo ir pranešėjo pateiktas vaizdo įrašas.
S. S. veiksmai aiškiai atitinka visas tris būtinas chuliganiško vairavimo administracinio nusižengimo sudėties sąlygas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Visų pirma, buvo padaryti KET pažeidimai, kurie ne tik pažeidžia teisės aktų reikalavimus, bet ir iš esmės trikdo saugų eismo judėjimą. Antra, svarbu pabrėžti, kad šie pažeidimai buvo padaryti tyčia, be jokio būtinumo pavojingai apvažiuoti stovintį automobilį, kas laikytina chuliganiškomis paskatomis. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sąmoningai trukdė kitiems eismo dalyviams demonstruodamas nepagarbą kelių eismo taisyklėms ir visuomeninei tvarkai bei saugumui. Trečia, šiais pažeidimais buvo tiesiogiai keliama grėsmė eismo saugumui ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai. S. S. veiksmai neabejotinai kėlė pavojų aplinkiniams eismo dalyviams - jis važiavo šaligatviu ir pėsčiųjų perėja. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina savo veiksmais nesukėlęs realaus pavojaus sau ar kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui, tačiau jo vairavimas nebuvo saugus ir sunkių padarinių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. Pareiškėjas nurodo, kad dideliu greičiu jis nevažiavo, nes manevras buvo atliekamas ne važiuojant, o iš vietos. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, lenkimo pabaigoje greitis buvo pakankamai didelis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad žmonių ant šaligatvio nebuvo, realaus pavojaus niekam nesukėlė. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti priešingai, t. y. būtent lenkimo metu per pėsčiųjų perėją ėjo dvi moterys, lenkimo metu viena moteris dar nebuvo spėjusi pereiti pėsčiųjų perėjos. Tai, kad eismo įvykis ar realus pavojus pėstiesiems šiuo atveju nebuvo sukeltas, neturi reikšmės nusižengimo, kaip chuliganiško vairavimo, kvalifikavimui. Teismo vertinimu, skaudžių pasekmių pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka, o ne pareiškėjo veiksmais.
Taip pat pažymėtina, kad stresinės situacijos neturi būti naudojamos kaip KET pažeidimų ar pavojingo elgesio kelyje pateisinimas ar siekis sumenkinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Tokie asmeniniai faktoriai negali tapti teisėta motyvacija ar pateisinimu veikti taip, kad būtų keliama grėsmė kitų žmonių saugumui. S. S. pateikti argumentai dėl esančios stresinės situacijos tokių veiksmų pateisinti negali ir nėra priežastis ignoruoti KET, kadangi kiekvienas eismo dalyvis turi pareigą laikytis nustatytų saugumo reikalavimų ir rodyti pagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju S. S. savo elgesiu parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sąmoningai ignoruodamas saugumo ir atsargumo principus, kas atitinka chuliganiško vairavimo požymius. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus, pateisinamo pagrindo, kodėl jis galėjo pažeisti KET. Jo veiksmai nėra pagrįsti jokiais teisėtais ar svarbiais motyvais, kurie galėtų pateisinti saugumo normų ir taisyklių nesilaikymą. Bet kokie subjektyvūs ar asmeniniai paaiškinimai neturi objektyvaus pagrindo ir negali būti traktuojami kaip pateisinimas tokiam elgesiui, todėl nėra jokios teisinės ar faktinės priežasties, kuri leistų teisėtai suprasti ar toleruoti tokius pažeidimus.
Taigi šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje situacijoje S. S. automobilį vairavo chuliganiškai. Jo atlikti manevrai – priekyje sustojusį automobilį apvažiavo iš dešinės pusės, važiuodamas šaligatviu ir pėsčiųjų perėja, akivaizdžiai buvo tyčiniai, negerbiant ir nepaisant galiojančių taisyklių, rizikuojant savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Tai, kad toje vietoje pareiškėjas yra matęs pastatytus automobilius, jo atsakomybės nepašalina ir nesušvelnina. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo juos perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba ANK 417 straipsnio 1 dalį.
S. S. taip pat prašo neperkvalifikavus veikos, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba sutrumpinti teisių atėmimo laikotarpį kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui.
ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
Iš Skundžiamo nutarimo matyti, kad S. S. už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui – 12 mėnesių.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).
Nagrinėjamu atveju teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba jos neskirti, nenustatė.
S. S. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams eismo dalyviams. Vien tik tai, kad dėl jo tokio vairavimo nieko neatsitiko, niekas nepatyrė žalos, jo atsakomybės nešvelnina ir nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Šiuo atveju S. S. veiksmai buvo itin neatsakingi, atlikti siekiant parodyti niekinamą požiūrį į elementarias eismo dalyvio elgesio taisykles. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodomos aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino, gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, itin teigiamai charakterizuojamas, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau tai nėra priežastis ją švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Tai, kad S. S. sumokėjo jam paskirtą baudą, taip pat negali būti laikoma išimtine aplinkybe, nes už administracinį nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti.
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad S. S. iki pažeidimo, už kurį nubaustas Skundžiamu nutarimu, padarymo, du kartus baustas administracine tvarka už gana šiurkščius KET pažeidimus – vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir viršijo nustatytą greitį. Nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai jo teigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to, kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip nelinkusį laikytis įstatymų. Taigi šie duomenys neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime.
Teismas pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Akivaizdu, kad S. S. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Pažeidėjui paskirta nuobauda sukelia tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinių įsipareigojimų atlikimui bei šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, be kita ko, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir Skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose. Byloje nenustačius naujų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, pakeisti Institucijos nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pakeisti Skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, S. S. skundas netenkintinas, o Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4126-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti S. S. skundo ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-4126-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.