Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1061-340/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-27
Bylos Nr.
2A-1061-340/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03678-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Andrius Verikas, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB „Alumetalas“
Ieškovas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1061-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03678-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.11.2; 3.3.1.14; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alumetalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui UAB „Alumetalas“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Alumetalas“ 20 000 Eur įsiskolinimą, 832,96 Eur sutartines palūkanas, 104,12 Eur vėlavimo palūkanas, 760 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2014 m. kovo 3 d. ieškovė G. M. ir atsakovas UAB „Alumetalas“, atstovaujamas direktoriaus G. P. F., sudarė paskolos sutartį Nr. 2014/001, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 20 000 Eur paskolą įmonės apyvartinių lėšų papildymui, o atsakovas įsipareigojo gautą paskolą grąžinti ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 29 d. Atsakovas savo prievolės iki nustatyto termino neįvykdė, todėl ieškovė šią skolą kartu su paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais prašo teismo priteisti iš atsakovo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-26 išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį.

2015-04-20 teisme gauti atsakovo prieštaravimai, kuriuose atsakovas prašė atmesti ieškovės ieškinio reikalavimus; panaikinti 2015-03-26 Vilniaus m. apylinkės teismo preliminarų sprendimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad atsakovo UAB „Alumetalas“ vienintelis akcininkas ir direktorius Italijos Respublikos pilietis G. P. F. bei ieškovė G. M. palaikė artimus santykius, buvo pora, gyveno kartu Lietuvoje, ieškovė buvo išlaikoma G. P. F. lėšomis, savo savarankiškų pajamų neturėjo. 2013 m. G. P. F. Lietuvoje įsigijo UAB „Alumetalas“ akcijas ir įdarbino į įmonės direktoriaus pavaduotojos pareigas ieškovę, kuri jam padėjo ruošti įvairius įmonės dokumentus lietuvių kalba, prireikus vertėjavo, nes pats G. P. F. lietuvių kalbos nemokėjo. G. P. F. labai pasitikėjo ieškove. Bendras ieškovės ir G. P. F. gyvenimo laikotarpis tęsėsi maždaug iki 2014 m. vasaros, kuomet poros santykiai pablogėjo. 2014 m. rugpjūčio mėn. tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu ieškovė paėmė bendrovės dokumentus, tarp kurių buvo ir paskolų ieškovei suteikimą patvirtinančių dokumentų originalai bei juos sudegino. Visos šios aplinkybės buvo užfiksuotos 2014-08-07 Vilniaus m. 6 PK priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tą pripažino ir pati ieškovė iš savo asmeninio el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntusi G. P. F. atsiprašymo laišką. Po šio konflikto, pora susitaikė ir tęsė tolimesnį bendrą gyvenimą kartu. Po kurio laiko ieškovė pateikė G. P. F., kaip UAB „Alumetalas“ direktoriui, pasirašyti savo parengtus dokumentus, teigdama, jog tai yra atkurti paskolų dokumentai, kuriuos ieškovė sudegino 2014 m. rugpjūčio mėn., todėl G. P. F. pasitikėdamas ieškove pasirašė šiuos dokumentus, galvodamas, jog šiais dokumentais yra įforminamas (atstatomas) UAB „Alumetalas“ paskolos suteikimo ieškovei faktas. Po šių dokumentų pasirašymo, poros bendras gyvenimas truko dar apie mėnesį, po ko ieškovė ir G. P. F. galutinai išsiskyrė. Atsakovui gavus iš teismo ieškovės ieškinį, atsakovui paaiškėjo, jog ieškovė pasirašytoje paskolos sutartyje sukeitė paskolos gavėją su paskolos davėju, tokiu būdu gavosi, jog ne UAB „Alumetalas“ skolina pinigus ieškovei, o ieškovė suteikia paskolą UAB „Alumetalas“, kas pasak atsakovo, visiškai neatitinka tikrovės ir yra netiesa. Atsakovas nurodė, kad šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog ieškovė negalėjo paskolinti reikalaujamos priteisti sumos atsakovui: 1) dirbdama UAB „Alumetalas“ ieškovė gaudavo minimalų valandinį 6,06 Lt dydžio darbo užmokestį už 4 darbo valandas per mėnesį, kas sudaro 24,24 Lt dydžio sumą, neatskaičius mokesčius. Ieškovė pati neturėjo jokio jai priklausančio ar jos vardu įregistruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovės banko sąskaitos yra areštuotos, nes iš ieškovės priverstine tvarka antstoliai išieško beveik 10 000 Lt siekiančias skolas. Bendro gyvenimo metu, G. P. F. visiškai išlaikė ieškovę, t.y. jai pirko maistą, drabužius ir įvairius kitus daiktus. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ieškovė neturėjo ir negalėjo UAB „Alumetalas“ paskolinti tokio dydžio paskolos (20 000 Eur); 2) Nors paskolos sutarties 2.3. punkte nurodoma, jog paskola UAB „Alumetalas“ perduodama grynaisiais pinigais, tačiau įmonės buhalterijoje minėtų grynųjų pinigų priėmimo faktas nėra užfiksuotas, o Paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma nėra įnešta į įmonės kasą. Ieškovė prie ieškinio nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas gavo iš ieškovės Paskolos sutartyje nurodytą 20 000 Eur sumą. 3) Ieškovė ieškinyje nurodė ir paskolos sutartyje nurodyta, jog paskola yra suteikiama dėl to, jog UAB „Alumetalas“ yra reikalingos apyvartinės lėšos, tačiau šis faktas neatitinka realybės. Iš UAB „Alumetalas“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. bendrovės gautos įplaukos sudarė 158 022,70 Eur dydžio sumą, o išlaidos tesiekė 74 524,16 Eur sumą, todėl bendrovės sąskaitoje buvo likęs 83 498,54 Eur dydžio piniginių lėšų likutis, kas rodo, jog UAB „Alumetalas“ netrūko apyvartinių lėšų. Taip pat atsakovas atkreipia teismo dėmesį, nurodydamas, kad kaip matyti iš UAB „Alumetalas“ banko sąskaitos išrašo, 2014 m. kovo 10 d., t.y. praėjus savaitei nuo Paskolos sutarties sudarymo dienos, atsakovas suteikė 9100 EUR dydžio paskolą ieškovės motinos G. M. sugyventiniui A. D., pervesdamas minėtą sumą į G. M. banko sąskaitą. Atsakovas nurodo, kad būtų nelogiška, jog atsakovas skolintųsi pinigus iš ieškovės tam, kad vėliau perskolinti juos ieškovės motinai ar jos sugyventiniui. Be to dar anksčiau 2013 m. spalio 25 d. atsakovas skolino 10 000 Lt ir ieškovės broliui N. M.. Apibendrindamas atsakovas nurodo, kad ieškovė jokių pinigų pagal Paskolos sutartį atsakovui nėra perdavusi, o paskolos sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, pasinaudojant tuo, kad UAB „Alumetalas“ direktorius nemoka lietuvių kalbos bei pasitikėjo ieškove, su tikslu ateityje išvengti galimų UAB „Alumetalas“ reikalavimų ieškovei ir jos šeimos nariams dėl suteiktų paskolų grąžinimo.

Atsiliepimas

2015-05-07 teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo prieštaravimus, kuriame ieškovė prašė teismo palikti nepakeistą 2015-03-26 Vilniaus m. apylinkės teismo preliminarųjį sprendimą. Atsiliepime nurodė, jog sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovė ir UAB „Alumetalas“ direktorius G. P. F. kelis metus gyveno kaip pora, vedė bendrą ūkį, ieškovė dirbo UAB „Alumetalas“ direktoriaus pavaduotoja, padėdavo įmonės direktoriui kuriant ir plėtojant įmonės verslą, kuriam nuolat reikėjo apyvartinių lėšų. Pažymėjo, nors formaliai ieškovė buvo įdarbinta įmonėje tik keturioms valandoms per mėnesį, už kurias gaudavo minimalų valandinį atlyginimą, tačiau iš tikrųjų ieškovė dirbo žymiai daugiau, o realus ieškovės darbo užmokestis buvo investuotas į tuo metų bendrą įmonės verslą. Ieškovė nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė surasdavo G. P. F. verslui apyvartinių lėšų: 1) 2012 m. lapkričio mėn. G. P. F. paprašius paskolinti pinigų, tai padarė ieškovės motina G. M., 2012-11-29 pervedusi į G. P. F. asmeninę banko sąskaitą – 10 000 Eur. Nors mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta, jog „už mašiną“, tačiau iš tikrųjų G. P. F. jokios mašinos neįsigijo, o gautus pinigus panaudojo plėtodamas verslą, kurį po UAB „Alumetalas“ akcijų įsigijimo perkėlė į Lietuvą. Dalis paskolintų pinigų (9100 Eur) buvo grąžinta į G. M. gyvenimo draugo A. D. banko sąskaitą. 2) ieškovės motina G. M. yra pardavusi UAB „Stolex valda“ mišką už 5000 Eur dydžio sumą, o gauti pinigai, G. P. F. paprašius, buvo jam paskolinti, pervedant sumą į asmeninę G.P. F. sąskaitą užsienio banke. Šie pinigai ieškovės motinai iki šiol nėra grąžinti. 3) ieškovė 2013 m. kovo mėn. kreipėsi dėl 6500 Eur paskolos suteikimo į UAB „Stolex valda“ direktorių R. M., šis paskolino, tačiau pinigai buvo skolinami ne ieškovei, o G. P. F. vystomam verslui pritrūkus apyvartinių lėšų. 4) G. P. F. įsigijus UAB „Alumetalas“ akcijas, bendrovės veiklos pradžiai buvo reikalingos apyvartinės lėšos, todėl jo prašymu ieškovė dar kartą kreipėsi į UAB „Stolex valda“ direktorių dėl 15 000 Lt paskolos. Nors pinigai buvo pervesti į G. P. F. asmeninę banko sąskaitą, o mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „pagal paskolos sutartį su G. M.“, tačiau realiai pinigai buvo paskolinti atsakovui UAB „Alumetalas“. 5) G. P. F. vėl pritrūkus apyvartinių lėšų, ieškovė pagal 2014-03-03 pasirašytą paskolos sutartį atsakovui paskolino 20 000 Eur sumą, pinigai buvo perduoti grynaisiais, sutarties pasirašymo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-26 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo UAB „Alumetalas“ ieškovės G. M. naudai - 20 000 Eur skolą, 832,96 Eur mokestinių palūkanų, 104,12 Eur vėlavimo palūkanų, 760 Eur delspinigių, 325 Eur bylinėjimosi išlaidų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 697,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad paskolos sumos perdavimo atsakovui faktas iš esmės įformintas pačia pasirašyta sutartimi, nes sutarties 3.1. punkte numatyta, jog paskolos davėjas paskolą suteikia pasirašymo metu, grynaisiais pinigais, t.y. šalių parašai ant sutarties patvirtina, jog pinigai buvo perduoti grynaisiais pasirašant sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovui kilo įrodinėjimo našta įrodyti, kad jo atstovas G. P. F., pasirašęs sutartį, kurios pasirašymas užtikrina, kad buvo perduoti ir grynaisiais paskoliniai pinigai, jog pagal paskolos sutartį jokių pinigų negavo. Vertindamas G. P. F. paaiškinimus ir atsakovo atsiliepimų (prieštaravimų) turinį, teismas padarė išvadą, kad G. P. F. iš esmės apdairaus, atidaus žmogaus standartų nesilaikė ir pasirašė paskolos sutartį net jos neskaitydamas. G. P. F. veikė neapdairiai, nepasirūpindamas sutarties vertimu į jam suprantamą kalbą, tai buvo ne vienkartinis pasirašymas (bylos medžiaga rodo, jog G. P. F. gana dažnai pasirašydavo sutartis lietuvių kalba ir tai jam buvo iš esmės įprasta praktika), todėl ir ginčo paskolos sutartis negali būti vertinama kaip sudaryta esant atsakovo suklydimui dėl apgaulės kaip atsakovo atstovui nežinant lietuvių kalbos. Paskolos sutarties tikrumo atsakovas nenuginčijo ir iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad ji galėtų būti suklastota ar fiktyvi (LR CPK 178 str.), todėl tai įrodo, jog ginčo paskolos sutarties sudarymo dieną ieškovė galėjo turėti tokio dydžio sumą paskolai. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, jog žinodamas, kad neva ieškovė jam yra skolinga pagal ginčo paskolos sutartį, kreiptųsi į teismą dėl skolos priteisimo iš ieškovės ar būtų teikęs ieškovei rašytines pretenzijas iki teismo, o tai padarė pati ieškovė (LR CPK 178 str.), t.y. iš šių aplinkybių visumos darytina išvada, jog pats atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog būtų nustatytas paskolos sutarties sudarymo aplinkybių teisėtumas/neteisėtumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Alumetalas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 120-124). Nurodė šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas faktą, kad paskolos sumos perdavimo atsakovui faktas iš esmės įformintas pačia sutartimi, netinkamai taikė CK ir teismų praktikos suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas dėl paskolos dalyko perdavimo fakto nustatymo. Nei paskolos sutarties 2.3 punktas, nei 3.1 punktas neįrodo paskolos sumos perdavimo atsakovui fakto. Priešingai nei teigiama sprendime, paskolos pinigų perdavimo atsakovui faktas šiuo atveju nėra įrodytas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė paskolino 20 000 Eur sumą;Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovas turi įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo iš apgaulės, t.y. įrodyti paskolos sutarties neteisėtumą. Atsakovas nuosekliai teigė, kad ieškovė paskolos sutartyje nurodytų pinigų atsakovui nėra perdavusi, t.y. paskolos sutartis nebuvo sudaryta CK 6.870 str. atžvilgiu. Teismas apskritai nesiaiškino, kokia buvo atsakovo valia sudarant su ieškove paskolos sutartį, t.y. nevertino atsakovo pateiktų įrodymų apie gerą finansinę padėtį ir kad nebuvo poreikio skolintis;Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog pasiskolindama pinigus iš J. R. ieškovė galėjo rūpintis atsakovo įmonės apyvartinių lėšų papildymu, yra paremti vien tik teismo prielaidomis bei su byla nesusijusiais įrodymais. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo direktoriaus pasirašytos taikos sutarties, kuri buvo pateikta byloje kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovės pareikštų reikalavimų nepagrįstumą.

Atsiliepimas

Ieškovė G. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai vertino tarp šalių pasirašytą sutartį, atsižvelgdamas ne tik į jos turinį, bet ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo. Paskolos sutarties tekstą parengė ne ieškovė, o atsakovo buhalterija, be to pinigų neužpajamavimas įmonės buhalterijoje, neįrodo, kad pinigai nebuvo perduoti atsakovui. Atsakovo direktorius praeityje ne kartą dalyvavo paskolos teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis, kuomet sutartis taip pat buvo sudaromos lietuvių kalba. Nurodė, kad teismas savo išvadas grindė objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovo nurodyta taikos sutartis niekaip nėra susijusi su ieškovės ir atsakovo paskoliniais santykiais, nes skiriasi taikos sutarties ir šios bylos šalys.

2016 m. vasario 9 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl procesinių teisių perėmimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2016-02-08 reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido J. R. reikalavimą į atsakovą UAB „Alumetalas“, todėl būtina pakeisti ieškovą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl paskolos sutarties sudarymo, nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo. Apeliantas (atsakovas) bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad pinigai pagal šalių pasirašytą 2014 m. kovo 3 d. paskolos sutartį Nr. 2014/001 realiai perduoti nebuvo, paskolos sutartis pasirašyta apgaulės būdu.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika bylose dėl paskolos grąžinimo iš esmės yra suformuota. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas.

Teismų praktikoje taip pat prižįstama, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ieškovė savo reikalavimą grindė 2014 m. kovo 3 d. šalių paskolos sutartimi Nr. 2014/001. Teigia, jog paskolos sumos perdavimo faktas įformintas sutarties 3.1 punkte, nurodančiame, kad paskolos davėjas paskolą suteikia pasirašymo metu, grynais pinigais. Ieškovė pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 išaiškinimu kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tą patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Vertinant šalių paskolos sutarties 3.1 punkto sąlygą šio išaiškinimo kontekste, teisėjų kolegija sutinka, kad paskolos sutarties 3.1 punkte užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, nes žodžiai „ suteikia paskolą pasirašymo metu“ gramatiškai aiškinant sudaro pagrindą pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momentą. Dėl išdėstyto, atmetamas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas paskolos dalyko perdavimo faktą, netinkamai taikė CK ir teismų praktikos suformuotas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl neteisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas dėl paskolos dalyko perdavimo fakto nustatymo. Ieškovė įrodė paskolos dalyko perdavimo faktą paskolos sutarties 3.1 punkto nuostata, apelianto samprotavimai ieškovės pateikto įrodymo reikšmės nepaneigia. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal contra preferentem taisyklę visos paskolos sutarties neaiškios sąlygos teismo turėjo būti aiškinamos atsakovo naudai ir ieškovės nenaudai, nes būtent ieškovė parengė paskolos sutarties tekstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė ir atsakovas turėjo asmeninių santykių, buvo sugyventiniai, tačiau paskolos sutarties pasirašymo metu atsakovas veikė kaip ūkio subjekto UAB „Alumetalas“ atstovas. Bylos duomenimis, UAB „Alumetas“ iki ginčo paskolos sutarties pasirašymo kelis kartus buvo pasiskolinęs pinigus iš ieškovės motinos, kitų verslininkų. Bylos duomenys suponuoja išvadą, kad atsakovo atstovas –UAB „Alumetalas“ direktorius G. P. F. ginčo paskolos santykiuose veikė kaip verslininkas, kuriam taikomi aukštesni apdairumo standartai jo profesinėje veikloje, dėl to sutarties nuostatos negali būti aiškinamos jo atstovaujamos įmonės, kaip silpnesnės sutarties pusės naudai ir ieškovės nenaudai. Be to, paskolos sutarties 3.1 punkto nuostata apie paskolos dalyko suteikimą (perdavimą) nurodo į pinigų perdavimą ir negali būti aiškinama taip, kad šiai sutarties nuostatai būtų suteikta priešinga prasmė.

Apeliantas teigia, kad UAB „ Alumetalas“ buhalterinėje apskaitoje nėra nei kasos pajamų orderių, nei kitų apskaitos dokumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog ieškovė perdavė, o atsakovas priėmė grynuosius pinigus. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad pinigai buvo perduoti UAB „Alumetalas“ direktoriui G. P. F.; už buhalterinių dokumentų tvarkymą atsako bendrovės direktorius, t.y. tai, kad bendrovės direktorius neįformino grynųjų pinigų priėmimo kasos pajamų orderiu ar kokiu nors kitu buhalterinės apskaitos dokumentu, nepaneigia pinigų perdavimo fakto.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog jis neįrodė, kad sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo iš apgaulės, t.y. neįrodė sutarties neteisėtumo.

Atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes pasirinko kitą poziciją - įrodinėjo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, t.y. nebuvo perduotas paskolos sutarties dalykas. Apelianto vertinimu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad pasirašydamas sutartį ieškovas nemokėjo lietuvių kalbos ir visiškai pasitikėjo ieškove, su kuria gyveno ir bendrai tvarkė ūkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė būtų apgavusi atsakovą, paveikusi jo valią ar pan. Apelianto versija, kad prieš tai kivirčo metu ieškovė buvo sunaikinusi bendrovės dokumentų dalį ir įkalbėjo jį pasirašyti paskolos sutartį neva tam, kad juos atkurti, neparemta jokiais įrodymais; apeliantas net nenurodė, kokius dokumentus sunaikino ieškovė; jeigu tai buvo buhalteriniai dokumentai, kodėl jų nebuvo įmanoma atkurti pagal bendrovės banko sąskaitų duomenis. Bylos duomenys taip pat paneigia versiją apie apelianto galimą suklydimą dėl lietuvių kalbos nežinojimo. Atsakovas UAB „Alumetalas“ veikė Lietuvos rinkoje nuo 2013 metų, nuo 2012 m. lapkričio G. P. F. kelis kartus buvo pasiskolinęs pinigus iš ieškovės mamos G. M. R. M. bendrovės akcijų įsigijimui, pritrūkus apyvartinių lėšų. UAB „Alumetalas“ skolino pinigus A. D., N. M.; dokumentai buvo surašomi lietuviškai, ginčų dėl jų turinio, problemų dėl pinigų perdavimo ar grąžinimo bylos duomenimis nebuvo, t.y. atsakovo bendrovėje tai buvo įprastinė praktika. Be to, kaip jau buvo paminėta, atsakovo atstovas - bendrovės direktorius G. P. F., paskolos santykiuose veikė verslo tikslais; tvarkydamas bendrovės buhalterinius dokumentus lietuvių kalba, kurios jis nežinojo, jis kaip verslininkas turėjo pašalinti visas su tuo susijusias rizikas ir pasirūpinti šių dokumentų vertimu. To nepadaręs, atsakovo atstovas prisiėmė savo neapdairumo, nerūpestingumo riziką.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

2016-02-09 teisme gautas J. R. prašymas dėl ieškovo pakeitimo nagrinėjamoje byloje. J. R. nurodė, kad ieškovė G. M. 2016-02-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovą UAB „Alumetalas“ Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio numatyta tvarka, todėl jis prašė pakeisti ieškovą nagrinėjamoje byloje iš G. M. į J. R.. CPK 48 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas įsitikina, kad dėl vykdymo proceso stadijoje įvykusio teisinio fakto (proceso šalis perleido savo reikalavimą, perkėlė skolą), kitas asmuo gali perimti šios proceso šalies materialiąsias subjektines teises. Teisėjų kolegija nenustatė kliūčių materialinių subjektinių teisių perleidimui, prašymas dėl procesinių teisių perėmimo tenkinamas.

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo bylinėjimosi išlaidas neatlyginamos. Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teisme ieškovė neturėjo bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisit ieškovę G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėju J. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Jūratė VaranauskaitėAndrius VerikasTatjana Žukauskienė