Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. 2S-740-262/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
2S-740-262/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03678-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Skolininkas
UAB „Alumetalas“
Kreditorius
G. M.
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-740-262/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03678-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 110.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Alumetalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės G. M. prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui UAB „Alumetalas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininko UAB „Alumetalas“ 20 000 EUR skolą, 680 EUR delspinigius, 916 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį turtą, pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininko UAB „Alumetalas“ turtas už 21 078 Eur sumą. Teismas nurodė, kad reali skolininko finansinė būklė šiuo metu nėra žinoma, skolininkas negrąžino nei dalies paskolos, skolos suma yra didelė. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas įsiskolinimo sumą pripažino didele remdamasis vien kreditorės pozicija, tačiau neanalizavo skolininko finansinių galimybių įvykdyti kreditorės reikalavimą, nenustatė, koks yra skolininko gaunamas pelnas ar apyvarta, turimi įsipareigojimai, taip pat neišsiaiškino ar skolininko turtui yra taikomi kokie nors apribojimai, ar skolininko atžvilgiu yra nagrinėjama daugiau bylų ir kt. Tokių reikšmingų aplinkybių nenustatymas rodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos formaliai ir nepagrįstai, nebuvo nustatyta ir jokiais įrodymais nėra pagrįsta rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nenustačius CPK 144 str. 1 d. nurodytų privalomų sąlygų viseto, skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

CPK 144 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad „kai byloje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra svarbus, vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, jeigu šios priemonės yra taikomos, - nusprendžiant dėl jų masto. Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką“ (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

Skolininkas teigia, jog kreditorė nepateikė jokių įrodymų, jog prašoma priteisti suma yra didelė bei kad skolininko turtinė padėtis yra sunki ir dėl to kyla pavojus, jog teismo įsakymo įvykdymas bus apsunkintas.

Kreditorė kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą, kad iš skolininko būtų priteista skola, palūkanos ir delspinigiai. Pažymėtina, kad bylų dėl teismo įsakymo išdavimo specifika yra kitokia nei bylų, nagrinėjamų ginčo teisenos tvarka. Asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių savo reikalavimą. Juos pateikia tik tokiu atveju, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Taigi, ir laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju yra taikomos tik preliminariai įvertinus paties pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumą, tačiau kiti įrodymai nėra būtini. Pirmosios instancijos teismas pagal turimus duomenis tinkamai įvertino situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu ir pagrįstai konstatavo, kad reikalaujama priteisti suma skolininkui yra didelė bei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kreditorės interesai būtų neapsaugoti.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos, kad šioje byloje skolininkas pateikė prieštaravimus, ir tuo pagrindu buvo užvesta kita civilinė byla - Nr. 2-17641-535/2015, kurioje 2015 m. kovo 26 d. ieškinys taip pat buvo patenkintas visiškai. Taigi, buvo dar kartą patvirtinta, jog ieškovė (kreditorė) iš atsakovo (skolininko) pagrįstai reikalavo priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas.

Skolininkas atskirajame skunde teigia, kad teismas pats turėjo rinkti įrodymus apie jo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad ši byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu, todėl teismas neturėjo jokios pareigos būti aktyvus ir už vieną iš šalių rinkti įrodymus. Siekdamas įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra gera, o prašoma priteisti suma nėra didelė, skolininkas pats apeliacinės instancijos teismui privalėjo pateikti įrodymus apie turimą savo turtą, pinigines lėšas ir kt. (CPK 178 str.), tačiau to nepadarė. Taigi, net ir šiuo metu nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog skolininko turtinė padėtis yra gera, ir kad jis pats geranoriškai patenkins kreditorės reikalavimus.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pagrįstai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ir šiuo metu nėra jokių objektyvių priežasčių jų panaikinimui. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė