Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2017-01-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-203-301/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-16
Bylos Nr.
2YT-203-301/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2YT-203-301/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05540-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.; 3.5.26. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 16 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko vykdymo procese) K. P. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliui L. L. dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skolininkas K. P. prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su antstolės patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pažeidžia nuteistojo teises, apriboja teisę įsigyti būtiniausias prekes, apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas, mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos. Skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant nurodyto ribojimo, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jas prašo grąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms.

Antstolis L. L. 2016 m. lapkričio 14 d. patvarkymu K. P. skundo netenkino, jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 196,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininko K. P. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Atlikdamas vykdymo veiksmus, 2016 m. rugsėjo 15 d. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2016 m. rugsėjo 19 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, raginimą įvykdyti sprendimą ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymą vykdyti pavedė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimui. Antstolis 2016 m. lapkričio 7 d. gavo skolininko skundą. Antstolis nurodo, kad CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijoje 2 punktas imperatyviai nurodo, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti nurodytas formas, tame tarpe ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede nurodytą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtoje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nėra absoliuti: jeigu CPK straipsnyje, reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžio nenumatyta, tai CPK 736 straipsnio 1 dalyje netgi nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos iš skolininko darbo užmokesčio dalies neviršijančios MMA. Jeigu skolininko vienintelis pajamų šaltinis yra į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar šių pajamų dydis yra didesnis, ar mažesnis už MMA, išieškojimas iš tokių pajamų gali būti vykdomas tik šias sumas išmokančiam asmeniui pateikiant patvarkymą dėl CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitų atlikimo, bet ne areštuojant banko sąskaitoje esančias lėšas, prilyginamas darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų iš esmės yra laikytinas išieškojimu iš skolininko santaupų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą. CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių sumų negalima išieškoti. Pareiškėjas, teigdamas, kad yra apribojama jo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų areštuojant jam priklausančias lėšas, turi pareigą įrodyti bei pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia skunde išdėstytą reikalavimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, gali būti priskiriamos nors vienai iš minėtame straipsnyje nurodytų piniginių sumų. Antstolis nurodo, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Atsiliepimas

Antstolis L. L. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo vadovautis 2016 m. lapkričio 14 d. patvarkyme dėl 2016-10-31 pareiškėjo K. P. skundo išdėstytais argumentais ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodo, kad vykdydamas įstatymo nustatytas funkcijas, antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo, jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo laiku gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones. CPK 624 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas priverstinio vykdymo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis. Mano, kad iš kitų fizinių asmenų pareiškėjo gaunami pavedimai nėra pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį, nei darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurioms turėtų būti taikoma CPK 733 straipsnyje nustatyta išskaitų atlikimo tvarka. Šiuo atveju K. P. vengė gera valia atsiskaityti, todėl antstolis taikė priverstinio vykdymo priemones. Suinteresuoto asmens nuomone antstolis procesinių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Skundas su antstolio L. L. patvarkymu priimtas, 2016 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi byla paskirta rašytiniam nagrinėjimui 2016 m. sausio 16 d. 14.00 val. (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Pareiškėjas (skolininkas) K. P. skunde nenurodė skundžiamo antstolio patvarkymo, tačiau iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad skundžiamas antstolio L. L. 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis L. L. vykdo 2016 m. birželio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 196,86 Eur įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko K. P., išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2016 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2016 m. rugsėjo 19 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 196,86 Eur skolos ir 35,44 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 232,30 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje. Patvarkymą išsiuntė Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir K. P.. 2016 m. spalio 31d. K. P. parašė skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų piniginių lėšų grąžinimo, kuris antstolio kontoroje gautas 2016 m. lapkričio 7 d. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prašo panaikinti antstolio priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas. Pareiškėjas skundo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 pateiktais išaiškinimais.

Antstolis L. L. 2016 m. lapkričio 14 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino.

CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, pagal naujai suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu ((duomenys neskelbtini) straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo naujai formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2038-262/2016). Vien tai, kad skolininkas antstoliui nepateikė duomenų apie jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, nepaneigia CPK 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nustatyto reglamentavimo, kurio turėjo laikytis antstolis, atlikdamas išieškojimo veiksmus. Antstolis nurodė, kad areštuodamas skolininko pinigines lėšas, esančias pataisos namuose, surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą formą, kurioje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA. Nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nėra numatyta, kad antstolis areštuodamas lėšas gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija 1 MMA, dar nereiškia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu (Kauno apygardos teismo 2017m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017).

Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugsėjo 19 d. antstolio L. L. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje pripažintinas neteisėtu dalyje dėl priverstinio išieškojimo nukreipimo į skolininkui K. P. priklausančių pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, nes tam yra atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolio patvarkymas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo ne tik panaikinti patvarkymą, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėjas kartu su skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių kokia pinigų sumą iš pareiškėjo buvo išieškota skundžiamu antstolio patvarkymu, byloje tokių duomenų taip pat nėra, todėl teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniais

nutaria:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolio L. L. veiksmus 2016 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko K. P. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).

Kitus skundo reikalavimus atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Teresė Klimienė