- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-1271-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01714-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- P. V., Z. P.
- Ieškovas
- J. G., L. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. V. ir Z. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių J. G. ir L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių J. G. ir L. J. ieškinį atsakovams P. V. ir Z. P. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti J. G. ir L. J. lygiomis dalimis iš Z. P. 36 200 Eur žalos atlyginimą; įpareigoti P. V. ir Z. P. atnaujinti elektros energijos tiekimą į J. G. ir L. J. naudojamus statinius: daržovių cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), raugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti J. G. ir L. J. iš P. V. ir Z. P. visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti P. V. ir Z. P. atnaujinti elektros energijos tiekimą į J. G. ir L. J. naudojamus statinius: daržovių cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), raugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir jos nenutraukti, iki kol ši byla bus išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus P. V. ir Z. P. atnaujinti elektros energijos tiekimą į J. G. ir L. J. naudojamus statinius: daržovių cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), raugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir jos nenutraukti, iki kol ši byla bus išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
4. Teismas pažymėjo, jog ieškinyje nurodoma, kad ieškovės ūkininkauja minėtuose jų naudojamuose pastatuose – augina daržoves, jas raugia, o po to parduoda. Tuo tikslu jos naudoja minėtą daržovių cechą bei raugyklą, ūkiniame pastate jos laiko ožkas, o gyvenamasis namas yra ieškovės J. G. namai. Atsakovai, naudodamiesi tuo, kad jų gyvenamajame name yra jungiklis, kuriuo galima išjungti elektros tiekimą visiems ieškovių naudojamiems statiniams, bet kokio nesutarimo atveju grasina ieškovėms, jog nutrauks elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus statinius. Nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovai nutraukė elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus pastatus, todėl nustojo veikti daržovių ceche ir raugykloje esanti temperatūros palaikymo įranga ir todėl perrūgo, sugedo didelis kiekis daržovių ceche ir raugykloje tuo metu ruošiamos ir jau paruoštos produkcijos, dėl to ieškovėms buvo padaryta žala. Nurodyta, kad elektros energijos tiekimas į ieškovių naudojamus pastatus yra neatnaujintas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir šiuo metu ieškovės yra be elektros, todėl siekiant užkirsti kelią šiuo metu turimos produkcijos perrūgimui būtina laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius ir užkirsti kelią žalai didėti.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – laikinas ginčo sureguliavimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, nesiekiama apriboti atsakovų teisių, tačiau prašoma atsakovų atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus statinius. Teismo vertinimu, nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovių patiriama žala galbūt tik didės, jų teisių pažeidimo mastas plėsis, nes šiuo metu esanti dar nesugadinta produkcija taip pat suges.
6. Teismas priėjo prie išvados, kad būtina laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykius ir užkirsti kelią galimam žalos didėjimui, todėl nusprendė, kad ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovai (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir netenkinti ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat atskiruoju skundu prašoma pridėti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK ieškovės J. G. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės Z. P. sumušimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantai pažymėjo, kad teismas ieškovių yra suklaidintas ir ieškinyje nurodomi teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad atsakovui P. V. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 23 d. dėl elektros įrangos gedimo 2021 m. rugpjūčio 23 d. suveikus automatiniam elektros saugikliui, buvo atjungta elektra, kurią P. V. naudoja pastate – garaže (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be atsakovo P. V. sutikimo, ieškovės, neturėdamos net nuomos pagrindų, savavališkai užėmusios P. V. namų valdos dalyje esančius kai kuriuos ūkinius pastatus, naudoja elektros energiją, tekančią P. V. įrengtu požeminiu įvadu į minėtą P. V. naudojamą garažą. Atsakovai ne kartą ieškoves buvo žodžiu įspėję, kad, esant didelėms apkrovoms, t. y. dideliems elektros energijos kiekių suvartojimams, bus atjungta elektros energija, nes genda įranga (suveikia automatiniai elektros saugikliai), kaista laidų laikikliai ir pan.
7.2. Apeliantai nurodo, kad ieškovių reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra niekuo nepagrįsti, nes ieškovės toliau vykdo prekybą raugintomis daržovėmis. Elektros energiją ieškovės tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 23 d., pasijungė kabeliu iš kito kaimyno ir elektros energiją nenutraukiamai gauna iki šiol. Todėl ieškovės šioje situacijoje galėjo reikšti nebent prevencinį ieškinį, o ne reikšti 36 200 Eur ieškinio reikalavimą dėl patirtos tariamos turtinės žalos.
7.3. Pažymima, kad ne kartą dėl ieškovių sunaudotos elektros energijos ir atsiskaitymo už ją yra kilę ginčai tarp ieškovių ir atsakovų. 2021 m. rugpjūčio 23 d. išsijungus elektros energijos tiekimui (suveikus automatiniam elektros saugikliui), atsakovė Z. P. ieškovės J. G. buvo sumušta. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK J. G. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaitimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje.
Atsiliepimas
8. Ieškovės pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamos atsakovų atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d., kai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į ieškovių naudojamus pastatus, ieškovės stengiasi užtikrinti tinkamą produkcijos laikymo temperatūrą įvairiais būdais, dėl laikino elektros naudojimo tarėsi su kaimynais, tačiau naudojantis elektra (per prailgintuvus nuo kaimynų elektros lizdų) nėra galimybės užtikrinti elektros energijos apskaitos ir negalima užtikrinti tinkamos galios elektros energijos tiekimo. Be to, viename iš pastatų gyvena ieškovė J. G., kuri be elektros energijos neturi galimybės patenkinti elementarių savo poreikių. Situacija akivaizdžiai neatitinka elementarių protingumo kriterijų, pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus ir kelia pavojų žalai atsirasti ir didėti.
8.2. Atsakovai teigia, kad jie elektros energijos tiekimo į ieškovių naudojamus pastatus nenutraukė ir neva tai įvyko dėl elektros tinklo gedimo, suveikus automatiniam elektros saugikliui, tačiau ikiteisminio tyrimo metu Z. P. tyrėjams paaiškino, kad visiškai sąmoningai atjungė elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus pastatus, ir padarė ne todėl, kad elektros tinklas yra nepakankamas ar jame įvyko koks nors gedimas. Todėl atskirajame skunde nurodyti paaiškinimai apie neva objektyvias priežastis, dėl kurių elektros tiekimas nutrūko ir negali būti atnaujintas, yra atmestini kaip nepagrįsti.
8.3. Pažymima, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atliktos apžiūros aktu nustatyta, kad elektros instaliacija iš dalies yra atnaujinta. Nors nustatyti tam tikri smulkūs trūkumai, tačiau jie nekelia pavojaus sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl patalpas eksploatuoti galima. Taip pat užfiksuota, kad į atskirus pastatus paskirstymo dėžutėse yra įrengti atskiri įvadai, o tai sudaro galimybę atjungti kiekvieną pastatą atskirai.
8.4. Ieškovių nuomone, kadangi elektros energija tarp P. V. gyvenamojo namo ir ieškovių naudojamų pastatų patenka per atskirą elektros liniją, kuri nėra priklausoma nuo kitų P. V. naudojamų pastatų elektros instaliacijos, darytina išvada, kad nėra jokių duomenų, kurie rodytų, jog elektros energijos tiekimas į ieškovių naudojamus pastatus negali būti atnaujinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
13. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu, ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus – defektacijos aktą, apžiūros aktą, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.
17. Iš ieškinio turinio ir atsiliepimo į atskiruosius skundus matyti, jog ieškovių iš esmės netenkina ne tai, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų reali grėsmė potencialiai žalai atsirasti, bet tai, kad žala jau yra atsiradusi ir P. V. ir Z. P. neatnaujina elektros energijos tiekimo į J. G. ir L. J. naudojamus statinius. Taigi priešingai nei teigia ieškovės, nagrinėjamu atveju reiškiamas ne prevencinis ieškinys, o ieškinys dėl žalos atlyginimo, kartu reikalaujant ir atnaujinti elektros tiekimą į ieškovių naudojamus statinius, t. y. ieškovės prašo teismo apginti tariamai pažeistas ieškovių teises.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovių prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vieno iš ieškinio reikalavimų nagrinėjimo dalykas, galbūt palankaus ieškovėms priimto teismo sprendimo pasekmė, o teismas negali a priori spręsti klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta galutiniu teismo sprendimu. Pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų iš esmės patenkintas ir vienas iš ieškinio reikalavimų ir iš dalies išspręstas ginčas. Be to, ieškovių prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų joms nepagrįstą procesinį pranašumą, nors šiuo metu dar nėra aišku, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
19. Ieškovės galimą atsirasti žalą grindžia tuo, kad statiniuose dar yra likusi dalis rauginamos produkcijos, kurią ieškovės stengiasi išsaugoti, tačiau šie teiginiai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2021 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (toliau – išrašas) matyti, jog žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių 54/100 dalys priklauso atsakovui P. V. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie statinius, minėtame žemės sklype nuosavybės teise priklausančius atsakovėms, nėra ir ieškovės tokių duomenų nepateikė. Taigi Nekilnojamojo turto registro duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės siekia įpareigoti atsakovus P. V. ir Z. P. atnaujinti elektros energijos tiekimą į J. G. ir L. J. naudojamus statinius: daržovių cechą, gyvenamąjį namą, raugyklą, garažą ir ūkinį pastatą, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovių nuosavybės teisę į minėtus statinius ar teisėtą pagrindą valdyti, naudotis, disponuoti šiais statiniais. Taigi aptartų duomenų pagrindu šioje proceso stadijoje negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio prima facie vertinimo metu padarytos išvados neturi res judicata ar prejudicinės galios priimant galutinį sprendimą nei toje pačioje, nei kitoje byloje. Būtent nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant galutinį teismo sprendimą bus įvertinti ne tik ieškovių, bet ir atsakovų pateikti įrodymai, bus sprendžiama dėl jų įrodomosios reikšmės ir bus daromos galutinės išvados.
22. Atsižvelgiant į atsakovų atskirajame skunde dėstomus argumentus, pasisakytina ir dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne) buvimo, t. y. dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų pozicija, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iškils grėsmė galbūt palankaus ieškovėms teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.
23. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės, prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, objektyvių duomenų dėl patiriamos žalos ar apie ateityje galbūt kilsiančią žalą nepateikė, t. y. neįrodė jų taikymo būtinumo. Taip pat ieškovės nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad tarp šalių yra kilę ginčai, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis), tačiau jomis negali būti siekiama apsisaugoti nuo ateityje galinčių kilti papildomų ginčų ar laikinai sureguliuoti tarp šalių kilusį konfliktą.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, be to, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą), kai egzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, o pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, aptartais principais nesivadovavo.
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, ypač, kai minėti statiniai: daržovių cechas, gyvenamasis namas, raugykla, garažas ir ūkinis pastatas, į kuriuos siekiama atnaujinti elektros tiekimą, nuosavybės teise nepriklauso ieškovėms, be to, žemės sklype, unikalus Nr. 4400-2203-9407, jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai lemia, kad ieškovės prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti ir dėl jų neproporcingumo siekiamiems tikslams, neekonomiškumo ir atsakovų teisėtų interesų pusiausvyros neužtikrinimo.
27. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgiant į tai, kiti ieškovių atskirajame skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
28. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovių prašymą, nes nėra būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
29. Dėl atsakovų prašymo pridėti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK ieškovei J. G. atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės Z. P. sumušimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai nenurodė, kokie konkrečiai ikiteisminio tyrimo medžiagos procesiniai dokumentai yra reikšmingi, sprendžiant byloje klausimą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pažymėtina, kad visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, ypač to, kuris nutrauktas arba iš viso atsisakyta jį pradėti, negali būti įrodymu civilinėje byloje. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuostatos, jog skiriasi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, taip pat skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus civilinės teisės normas, ja siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią turtinę padėtį, o baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už įstatyme numatytas veikas, kurios yra socialiai pavojingos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013). Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės požiūriu, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiliniu teisiniu požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės teisinis vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso, nes tokiu būdu būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; kt.). Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2021 m. lapkričio 23 d. pranešimu informavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, 2021 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios J. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, netenkinamas atsakovų prašymas pridėti ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių J. G. ir L. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Netenkinti atsakovų prašymo pridėti ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).