- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-789-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01714-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- J. G., L. J.
- Atsakovas
- P. V., Z. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių J. G. ir L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. G. ir L. J. ieškinį atsakovams P. V. ir Z. P. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos priteisti ieškovėms lygiomis dalimis iš Z. P. 36 200 Eur žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovus atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus statinius: daržovių cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), raugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovėms iš atsakovų visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovai nutraukė elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus pastatus. Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą. 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus pastatus atjungė būtent atsakovė Z. P.. Nepaisant to, elektros energijos tiekimas į ieškovių naudojamus pastatus yra neatnaujintas iki šiol. Ieškovė J. G. nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. gyvena be elektros energijos, o tai yra nepateisinamas jos teisių pažeidimas. Ieškovės bandė elektros tiekimo klausimą laikinai išspręsti gaunant elektrą iš kaimynų, tačiau kaimynai sutiko elektrą suteikti tik keletą dienų. Dėl to, kad buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į ieškovių naudojamus pastatus, nustojo veikti daržovių ceche ir raugykloje esanti temperatūros palaikymo įranga, skirta palaikyti tinkamą temperatūrą rauginamoms ir saugomoms daržovėms. Dėl to perrūgo ir sugedo didelis kiekis daržovių ceche ir raugykloje tuo metu ruošiamos ir jau paruoštos produkcijos. Iš viso tuo metu ieškovė buvo paruošusios ir užraugusios 4 t raugintų agurkų, 2 t raugintų pomidorų, 0,5 t raugintų ridikėlių, 0,5 t raugintų obuolių, 0,5 t raugintų česnakų, 0,1 t česnakų laiškų, alyvuogių. Nutrūkus elektros energijos tiekimui ir nebegalint kontroliuoti rūgimo proceso bei saugojimo temperatūros, dalis produkcijos sugedo ir yra nebetinkama pardavimui. Todėl ji yra sunaikintina. Ieškovės šią rauginamą produkciją parduoda ir gauna pajamas. Šios pajamos padengia šių produktų auginimo, įsigijimo, paruošimo sąnaudas, kartu tai yra ir jų pragyvenimo šaltinis. Sugadinus šią produkciją, ieškovės patyrė nuostolius tiek kaip tiesioginę žalą (išlaidos žaliavai užauginti, įsigyti bei paruošti), tiek kaip negautas pajamas (kurios turėjo padengti minėtas tiesiogines išlaidas). Ieškovės šią produkciją pardavinėja tokiomis kainomis: 1 kg raugintų agurkų kaina 4 Eur, raugintų pomidorų – 4 Eur, raugintų ridikėlių – 10 Eur, raugintų obuolių – 4 Eur, raugintų česnakų ir česnakų laiškų – 12 Eur, alyvuogių 15 Eur. Dėl nutrūkusios elektros energijos, sugedo (perrūgo ir supelijo) agurkai, pomidorai, ridikėliai, česnakai ir česnakų laiškai. Tokiu būdu ieškovės patyrė iš viso 36 200 Eur dydžio žalą. Taip pat praradus produkciją, ieškovės nebeturėjo kuo prekiauti turgavietėje rugsėjo mėnesį, nors turėjo už turgavietėje turimą prekybos vietą mokėti atitinkamą nustatytą mokestį, kuris rugsėjo mėnesį buvo 169,48 Eur. Pardavus produkciją, šios išlaidos būtų buvusios padengtos iš gautų pajamų. Šiuos nuostolius atlyginti turi juos padaręs asmuo – atsakovė Z. P..
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m, rugpjūčio 23 d. dėl elektros įrangos gedimo suveikus automatiniam elektros saugikliui, buvo atjungta elektra, kurią atsakovas naudoja pastate – garaže. Tačiau, be atsakovo sutikimo, ieškovės neturėdamos net nuomos pagrindų, savavališkai užėmusios atsakovo namų valdos dalyje esančius kai kuriuos ūkinius pastatus, naudoja elektros energiją tekančią atsakovo įrengtu požeminiu įvadu į minėtą atsakovo naudojamą garažą. Atsakovai ne kartą ieškoves buvo žodžiu įspėję, kad esant didelėms apkrovoms, bus atjungta elektros energija, nes genda įranga (suveikia automatiniai elektros saugikliai), kaista laidų laikikliai ir pan. Kadangi, ieškovės kai kurias patalpas esančias atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdos dalyje yra savavališkai užėmusios, ne kartą dėl ieškovių sunaudotos elektros energijos ir atsiskaitymo už ją, yra kilę ginčai tarp ieškovių ir atsakovų. 2021 m. rugpjūčio 23 d. išsijungus elektros energijos tiekimui (suveikus automatiniam elektros saugikliui), atsakovė Z. P. ieškovės J. G. buvo sumušta. Taip pat nurodo, kad ieškovės prie ieškinio prideda daržovių įsigijimo kvitus, nuotraukas, kuriose rodomos neva perrūgusios daržovės, tačiau ieškinyje nematyti, kur ir kaip šios daržovės ir produkcija buvo utilizuota. Taip pat esama pagrįstų įrodymų, kad ieškovė su dukra toliau pardavinėja raugintą produkciją turguje kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Tai gi, jokia žala ieškovėms padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ne tik, kad toliau vykdo savo veiklą, tai yra toliau pardavinėja savo pagamintą produkciją, nors ieškinyje įrodinėja, kad visa produkcija bei daržovės sugedo, tačiau nepateikė ir realių įrodymų apie patirtą žalą bei nuostolius. Siekiant įrodyti tokio dydžio nuostolius, pirmiausia ieškovės turėtų oficialiais dokumentais įrodyti realią tokių pajamų gavimo tikimybę. Atsakovai nėra elektros energijos tiekėjai, o tik vartotojai ir elektros energiją perką iš elektros tiekėjo. Atsakovai ne kartą ieškoves buvo įspėję žodžiu, kad esant didelėms apkrovoms bus atjungta elektros energija, nes genda įranga, todėl ieškovių prašymas nutraukti žalą darančius veiksmus laikytinas nepagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės L. J. 1 500 Eur atsakovės Z. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės J. G. 1 500 Eur atsakovo P. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
4. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad atsakovui P. V. priklaus 27/50 dalys žemės sklypo, 54/100 dalys namo, 54/100 dalys kitų inžinierinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Likusios šio turto dalys priklauso D. Ž.. Iki 1998 m. rugsėjo 17 d. dovanojimo sutarties sudarymo 54/100 dalys namo ir 54/100 dalys kitų inžinierinių statinių priklausė ieškovės J. G. ir atsakovo P. V. mamai K. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Šiems objektams teikiama elektros energija, kurios tiekėjas akcinė bendrovė LESTO, o pirkėjas atsakovė Z. P.. Šiuo atveju sklype stovi teisiškai neįregistruoti nekilnojamieji daiktai, kuriais naudojasi J. G. pagal nusistovėjusią tvarką, tai yra įrengtos gyvenamosios patalpos, konteineris, raugykla, produktų sandėlis, tvartas, lauko tualetas, komposto dėžės ir kiti ūkiniai pastatai. Foto fiksacijos patvirtina, kad atjungus elektrą ieškovės raugiama produkcija sugedo. Atsakovai pateikė duomenis, jog esama elektros instaliacija yra avarinės būklės, o ja naudotis nesaugu.
5. Dėl žalos priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė Z. P. 2021 m. rugpjūčio 23 d. elektros tiekimą ieškovės naudojamiems objektams nutraukė sąmoningai, ką ji paaiškino ir policijos pareigūnams. Pažymėjo, kad nors ieškovai neturi elektros tiekimo sutarties, tačiau elektra buvo tiekiama atsakovų nuo 1993 metų, toks elektros tiekimo būdas ir šalių susitarimas dėl atsiskaitymo šalims buvo priimtinas. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju Z. P. elgesys neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto, tačiau šiuo atveju tarp žalos ir atsakovės Z. P. veiksmų nėra priežastinio ryšio, tai yra šiuo atveju jai nutraukus elektros energiją ieškovai pasirūpino jos tiekimu iš kaimynų, be to, rauginta produkcija sugenda per tam tikrą laiko tarpą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju žalos kilimo priežastis ne atsakovų veiksmai, o tai, kad ieškovės nepasirūpino energijos tiekimu iš kaimynų, laiku nepasirūpino elektros generatoriumi, dėl ko produkcija sugedo.
6. Dėl įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą teismas nurodė, kad atsakovai elektrą atjungė nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d., o po jos atjungimo ieškovės toliau naudoja pastatus, verčiasi ūkine veikla, nuomojasi elektros generatorių. Atsakovai yra elektros vartotojai, o ne tiekėjai, todėl jie neturi pareigos rūpintis elektros tiekimu ieškovams, šiuo atveju pačios ieškovės buvo nerūpestingos, nepasirūpino elektros tiekimu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė reiškiamo prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – žalos ieškovėms padarymas ateityje, todėl ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atnaujinti elektros energijos teikimą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantės (ieškovės) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, nurodo, kad teismas tinkamai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau nesutinka su teismo sprendimu, jog tarp atsakovės neteisėti veiksmai yra pernelyg nutolę nuo ieškovėms padarytos žalos. Teigia, kad šiuo atveju ne pats elektros tiekimo nutraukimo faktas, o tai, kad produkcija buvo laikoma netinkamoje temperatūroje, įtakojo, jog prasidėjo nekontroliuojamas rūgimo procesas. Pažymi, kad produkcija buvo laikoma dideliais kiekiais, todėl jos išgabenti ieškovės negalėjo, be to elektrą laikinai tiekė kaimynai, tačiau ja atsakovai taip pat trukdė naudotis. Teigia, kad atskiro elektros tiekimo įvesti negali, nes pastatai yra neregistruoti, todėl teismo motyvas jog ieškovės tinkamai nepasirūpino elektros tiekimu yra nepagrįstas. Nurodo, kad elektra buvo tiekiama nuo 1993 metų, tačiau atsakovų veiksmais jos tiekimas buvo nutrauktas ir ieškovių produkcija buvo sugadinta.
7.2. Dėl įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą nurodo, kad teismas nors ir konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus nutraukiant elektros tiekimą, tačiau nenuosekliais motyvais reikalavimą dėl elektros tiekimo atnaujinimo atmetė. Teigia, kad ieškovių valdomi pastatai yra susieti su tuo pačiu įvadu, kur yra atsakovų objektai, be to, ieškovė nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. gyvena be elektros, elektros tiekimo neatnaujinimas kelia grėsmę ir veiklos vykdymui, kadangi turima produkcija gali sugesti, taip pat artėja naujas šių metų derlius, kurį taip pat reikės nuimti ir paruošti rauginimui, o vėliau sandėliuoti. Viso to nebus galima padaryti be elektros energijos tiekimo į pastatus, todėl kyla pavojus, kad ieškovių auginamos daržovės ir vėl bus sugadintos.
Atsiliepimas
8. Atsakovai pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
8.1. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, nurodo, kad po elektros energijos tiekimo nutraukimo ieškovės elektros tiekimą pasijungė iš kaimyninio namo, kuri vėliau buvo atjungta pradėjus svilti laidams, todėl kaip pagrįstai konstatavo teismas, šiuo atveju žala atsirado ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, o dėl ieškovių nerūpestingumo. Teigia, kad teismas išsamiai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė faktines aplinkybes, bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovės neįrodė atsakovų deliktinės atsakomybės sąlygų.
8.2. Dėl įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą nurodo, kad atsakovai nėra elektros energijos gamintojai ir ar tiekėjai, todėl gendant elektros mechanizmams jie neprivalo savo kaštais remontuoti elektros energijos įrangą ir teikti ieškovėms elektros energiją. Mano, jog ieškovės reikšdamas reikalavimus toliau piktnaudžiauja teise ir procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog šiuo atveju atsakovės Z. P. atlikti neteisėti veiksmai – elektros atjungimas ir atsiradusi žala – ieškovių sugedusi produkcija, yra pernelyg nutolę priežastiniu ryšiu. Teigia, kad atsakovė elektrą atjungė sąmoningai, ieškovės neturėjo galimybės didelio kiekio produkcijos išgabenti, be to, atsakovai taip pat trukdė naudotis ir kaimynų elektra. Nurodo, kad nesutinka ir su pirmosios teismo sprendimo motyvu, jog ieškovės nebuvo pakankamai rūpestingos, neužsitikrino elektros tiekimo, kadangi jų naudojami pastatai yra neįregistruoti, dėl ko nėra galima sudaryti elektros tiekimo sutarties.
12. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 11 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovės Z. P. neteisėtus veiksmus, tinkamai vertino ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, konstatuodamas, jog šiuo atveju atsakovės Z. P. atlikti neteisėti veiksmai yra pernelyg nutolę su ieškovių įrodinėjama žala.
13. Deliktinė atsakomybė taikoma tik kai įrodomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).
14. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo teisę svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-345/2007).Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui P. V. nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Likusi dalis žemės sklypo (23/50 dalys), pastato – gyvenamojo namo (46/100 dalys) bei kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (46/100 dalys) priklauso D.Ž.. Iki 1998 M. rugsėjo 17 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, 54/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovės J. G. ir atsakovo P. V. mamai K. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2002 m. vasario 2 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarp Z. P. ir akcinės bendrovės Lesto sudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo. Sutartyje nurodyta elektros energijos pirkimo – pardavimo objektas ir vieta: namas, esantis (duomenys neskelbtini).
17. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybių, jog ieškovės J. G. ir L. J. naudojasi minėtame sklype (nutarties 16 punktas) esančiais kitais statiniais, kurie nėra įregistruoti ir kuriuose verčiasi ūkine – komercine veikla, tai yra raugia įvairias daržoves prekybai. Šie statiniai užfiksuoti pateiktose foto fiksacijose. Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos skyriaus pranešimo nustatyta, kad ūkininko ūkio registre ieškovės J. G. ūkis įregistruotas (duomenys neskelbtini), tai yra ieškovė ūkine veikla verčiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, daugiau kaip dešimt metų. Įvertinus byloje pateiktas foto fiksacijas taip pat matyti pagaminta įvairi produkcija – raugintos daržovės. Ieškovės į bylą taip pat pateikė ir elektros energijos apskaitos knygutės kopiją už laikotarpį nuo 1993 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. liepos 30 d.; už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. Ieškovėms elektros energija buvo teikiama pro atsakovams priklausantį turtą, atsakovams turint galimybę tiekiamą elektros energiją atjungti.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčija, kad šiuo atveju atsakovė Z. P., atjungdama ieškovėms elektros energiją veikė netinkamai ir jos elgesys neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto, tai yra nutraukus elektros energiją nustojo veikti ieškovių daržovių ceche ir raugykloje esanti temperatūros palaikymo įranga, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju tarp atsakovės atlikto veiksmo – elektros atjungimo ir patirtos žalos – raugintų daržovių sugedimo, priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
19. Pirmiausia, nors šiuo atveju ieškovės apeliaciniu skundu įrodinėja, kad ieškovių produkcija – raugiamos daržovės sugedo dėl atsakovės Z. P. veiksmų, tačiau šiuo atveju išklausius šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdyje nustatyta, kad nei J. G., nei L. J. aiškiai nenurodė, per kiek laiko raugiama produkcija įprastai sugenda dingus elektros energijos tiekimui. Ieškovė J. G. į teismo klausimą nurodyti per kiek laiko įprastai tokia produkcija (dienomis, savaitėmis, mėnesiais) sugenda atsakymo nepateikė (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 20.00-21.00 min.), ieškovė L. J. atsakydama į šį teismo klausimą nurodė, kad tokia produkcija gali sugesti per vieno mėnesio laikotarpį atsižvelgiant į laikymo temperatūrą (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 41.30-42.30 min.). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovei Ž. P. 2021 m. rugpjūčio 23 d. atjungus elektros energiją, minėta produkcija (raugiamos daržovės), sugedo itin greitai, iki kol buvo pajungtas alternatyvus elektros tiekimas iš kaimynams priklausančio objekto, tai yra tą pačią dieną ir ar tai galėjo įtakoti daržovių gedimo procesą (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 58.00-61.00 min.).
20. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad būtent ieškovės turi įrodyti, kad atsakovės atliktas veiksmas – elektros energijos atjungimas įtakojo produkcijos – raugiamų daržovių sugedimą, tačiau šiuo atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus galima daryti išvadą, kad ieškovės nepateikė jokių objektyvių duomenų spręsti, jog 2021 m. rugpjūčio 23 d. elektros energijos atjungimo faktas yra priežastis, įtakojusi raugiamų daržovių sugedimą. Priešingai – kaip nustatyta (nutarties 19 punktas) šiuo atveju ieškovės tą pačią dieną rado elektros energijos tiekimo alternatyvą, ja naudojosi, todėl pats elektros energijos atjungimo faktas, labiau tikėtina, neįtakojo atsiradusios žalos itin trumpame laikotarpyje iki kol buvo užtikrintas alternatyvus elektros energijos tiekimas.
21. Antra, šiuo atveju vertinant priežastinį ryšį tarp atsakovės Z. P. atliktų veiksmų – elektros energijos atjungimo ir atsiradusios žalos – produkcijos sugedimo, būtina pažymėti, kad alternatyvus elektros tiekimas buvo užtikrintas tą pačią dieną, tai yra ieškovėms prailgintuvu prijungus elektros tiekimą iš kaimynui priklausančio objekto. Nors ieškovės apeliaciniame skunde išsamiai nurodo, kad šiuo atveju atsakovai trukdė prisijungti prie kaimyno elektros tinklų (rozetės), tačiau šiuo atveju, išklausius šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad elektros tiekimas iš kaimynui priklausančio objekto buvo tiekiamas, prie elektros tinklo buvo prisijungta, o vėliau elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas ne dėl bet kokių atsakovės Z. P. atliktų veiksmų, o dėl to, kad ieškovėms prailgintuvu prisijungus prie kaimyno elektros tinklų (rozetės) pradėjo degti/svilti elektros laidai ir elektros instaliacija, kadangi remiantis šalių paaiškinimais buvo patiriamos didelės elektros tinklo perkrovos, nes elektra naudojosi tiek kaimynas asmeniniams poreikiams patenkinti, tiek ieškovės naudodamos šaldytuvus ir kitą įrangą produkcijai ruošti (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 59.30.00-61.00 min.).
22. Trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje reikšminga ir faktinė aplinkybė, jog elektros energijos tiekimas ieškovėms buvo nutrauktas 2021 m. rugpjūčio 23 d., o ieškovės elektros generatorių pradėjo nuomotis tik 2021 m. lapkričio 11 d., tai yra daugiau kaip po dviejų mėnesių nuo faktinio elektros energijos atjungimo momento, šios aplinkybės šalys neginčija. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės naudodamosi kaimyno elektros energija, žinodamos apie tai, jog kaimyno elektros instaliacija (rozetė) ir naudojamas prailgintuvas nepatenkina ieškovių poreikių ūkiniams – komerciniams poreikiams patenkinti, ieškovės veikė nerūpestingai, generatorių pradėjo nuomotis kur kas vėliau nei atsakovės Z. P. veiksmais buvo atjungta elektra, todėl šiuo atveju negalima daryti išvados, jog būtent atsakovės atlikti veiksmai sukėlė tiesioginę ir ar netiesioginę žalą ieškovėms, tai yra jog dėl atsakovės kaltės ieškovių gaminama produkcija sugedo. Tokios aplinkybės nepagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pažymint, jog ieškovė L. J. nurodė, kad tokia produkcija gali sugesti per vieno mėnesio laikotarpį. Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovės Z. P. veiksmai sukėlė nepatogumus ieškovėms dėl ko buvo sutrikdyta įprasta ieškovių ūkinė veikla, tačiau šiuo atveju faktinės bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog atsakovai tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai yra kalti dėl ieškovių sugedusios produkcijos.
23. Ketvirta, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės Z. P. atliktų veiksmų pagrindžia ir ta aplinkybė, jog šalių susitarimas dėl elektros energijos tiekimo ir apmokėjimo jau buvo nusistovėjęs nuo 1993 metų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (elektros energijos apskaitos knygutės kopija) patvirtina, kad ieškovės vedė atskirą elektros energijos sunaudojimo apskaitą, atsakovams toks elektros naudojimo būdas buvo priimtinas nuo 1993 metų. Šiuo atveju atsakovė Z. P. žinojo, kokia veikla naudojamuose statiniuose užsiima ieškovės, tačiau sąmoningai ir nepranešusi ieškovėms elektros energijos tiekimą atjungė, kas sukėlė nepatogumus ieškovėms, tačiau vertinant šiuos argumentus būtina atsižvelgti į tai, jog šalys pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. posėdžio metu paaiškino, jog šalių itin konfliktiški santykiai trunka pakankamai ilgą laiko tarpą (ne vienerius metus), ieškovėms buvo žinomi atsakovės Z. P. ketinimai atjungti elektros energiją (pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 42.00.00-43.00 min.), ieškovės taip pat nesiėmė veiksmų įregistruoti pastatus ir (ar) užsitikrinti kitą, alternatyvų energijos tiekimo būdą. Kaip matyti šiuo atveju (nutarties 22 punktas) ieškovės elektros energijos generatorių pradėjo naudoti tik po kelių mėnesių nuo faktinio elektros energijos atjungimo momento, o tuo momentu ieškovės naudojosi kaimynų tiekiama elektra. Vien ta aplinkybė, jog rauginamos daržovės sugedo ir ar pradėjo gesti, neleidžia spręsti, jog ši aplinkybė susiklostė dėl atsakovės atlikto veiksmo – elektros energijos atjungimo (2021 m. rugpjūčio 23 d), o ne dėl pačių ieškovių nerūpestingumo, tai yra neužsitikrinus alternatyvaus elektros energijos tiekimo ir ar pradėjus gesti kaimyno elektros instaliacijai.
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (nutarties 13-23 punktai) sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pačių ieškovių nerūpestingumas, neatsakingumas ir neapdairumas sukėlė žalą – jų rauginamos produkcijos sugedimą, o ne atsakovės Z. P. 2021 m. rugpjūčio 23 d. veiksmai, atjungiant elektros energiją. Neįrodžius priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, teisiškai tampa nereikšmingi kaltės ir žalos dydžio klausimai, nes civilinė atsakomybė galima tik konstatavus neteisėtus veiksmus, žalą bei jų priežastinį ryšį. Nenustačius visų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, tai yra šiuo atveju priežastinio ryšio sąlygos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės Z. P. civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju neįrodyta, todėl šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas dėl žalos atlyginimo.
25. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovių reikalavimą dėl įpareigojimo atnaujinti elektros tiekimą. Teigia, kad teismo sprendimo motyvai yra nenuoseklūs, o šiuo atveju neatnaujinus elektros tiekimo ieškovės neturi elektros gyvenamosiose patalpose, taip pat kyla grėsmė ūkinės veiklos vykdymui, kadangi yra būtina nuimti naują derlių ir jį paruošti rauginimui. Teigia, kad neužtikrinant elektros energijos tiekimo kyla pavojus, kad ieškovių auginamos daržovės ir vėl bus sugadintos.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys buvo susitarę dėl elektros tiekimo ir jos apmokėjimo nuo 1993 metų, tačiau atsakovės Z. P. iniciatyva toks susitarimas buvo nutrauktas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d.. Teismo vertinimu byloje susiklosčiusią situaciją galima vertinti kaip abonento ir subanonentų santykį dėl elektros energijos tiekimo. Šiuo atveju atsakovai nesutinka su elektros energijos tiekimu, teigia, kad elektros tiekimas kenkia atsakovų elektros instaliacijai, be to, atsakovai yra fiziniai asmenys – vartotojai, naudojantys elektros energiją buitinėms reikmėms, todėl atsakovai neturi pareigos rūpintis ieškovėms reikalingos energijos tiekimu jų naudojamuose statiniuose, užtikrinti elektros energijos įrenginių tinkamumą ieškovių ūkiniams – komerciniams poreikiams tenkinti. Kita vertus, toks reikalavimo tenkinimas būtų neproporcinga našta atsakovams, kadangi ieškovės šiuo metu turi alternatyvų elektros energijos tiekimo būdą – elektros generatorių, toliau vysto ūkinę veiklą, priešingų duomenų teismui nepateikta, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių galimybė užsiimti iki šiol vykdyta veikla nėra apribota, o tai, kad elektros generatoriaus nuomai kas mėnesį jos išleidžia 540 Eur, nėra pagrindas pripažinti, jog joms yra daroma žala, nes elektros generatoriaus nuoma yra grindžiama ieškovių ūkinės veiklos poreikių tenkinimui.
27. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju tarp atsakovų atliktų veiksmų – elektros energijos atjungimo ir ieškovių patirtų nuostolių – produkcijos sugedimo, nėra priežastinio ryšio, dėl ko šiuo atveju priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
30. Atsakovai atsiliepime į apeliacinė skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tai yra priteisė jas iš ieškovių lygiomis dalimis, o ne solidariai, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.
31. Pirma – atsakovai nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tai yra toks reikalavimas apskritai CPK numatyta tvarka nepareikštas, antra - solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų, todėl bylinėjimosi išlaidos praktikoje paskirstomos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).
32. Nurodyti motyvai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, pažymint, ir tai, kad toks reikalavimas apeliaciniu skundu taip pat nepareikštas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovių apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, ieškovėms patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 250 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovams lygiomis dalimis priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. J. 125 Eur atsakovės Z. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės J. G. 125 Eur atsakovo P. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme.