Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių J. G. ir L. J. ieškinį atsakovams P. V. ir Z. P. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti J. G. ir L. J. lygiomis dalimis iš Z. P. 36 200,00 Eur žalos atlyginimą; įpareigoti P. V. ir Z. P. atnaujinti elektros energijos tiekimą į J. G. ir L. J. naudojamus statinius: daržovių cechą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), raugyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).; priteisti J. G. ir L. J. iš P. V. ir Z. P. visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021-08-23 atsakovas P. V. ir atsakovė Z. P. nutraukė elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus pastatus. Dėl šio elektros energijos tiekimo nutraukimo buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą. 2021-09-09 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus pastatus atjungė būtent atsakovė Z. P.. Nepaisant to, elektros energijos tiekimas į ieškovių naudojamus pastatus yra neatnaujintas iki šiol. Ieškovė J. G. nuo 2021-08-23 gyvena visiškai be elektros energijos, o tai yra nepateisinamas jos teisių pažeidimas. Iš pradžių ieškovės bandė elektros tiekimo klausimą laikinai išspręsti gaunant elektrą iš kaimynų, tačiau kaimynai sutiko elektrą suteikti tik keletą dienų. Todėl elektros tiekimas nėra atnaujintas iki šiol. Dėl to, kad buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į ieškovių naudojamus pastatus, nustojo veikti daržovių ceche ir raugykloje esanti temperatūros palaikymo įranga, skirta palaikyti tinkamą temperatūrą rauginamoms ir saugomoms daržovėms. Dėl to perrūgo ir sugedo ypatingai didelis kiekis daržovių ceche ir raugykloje tuo metu ruošiamos ir jau paruoštos produkcijos. Iš viso tuo metu ieškovė buvo paruošusios ir užraugusios 4 t raugintų agurkų, 2 t raugintų pomidorų, 0,5 t raugintų ridikėlių, 0,5 t raugintų obuolių, 0,5 t raugintų česnakų, 0,1 t česnakų laiškų, alyvuogių. Nutrūkus elektros energijos tiekimui ir nebegalint kontroliuoti rūgimo proceso bei saugojimo temperatūros, dalis produkcijos sugedo ir yra nebetinkama pardavimui. Todėl ji yra sunaikintina. Ieškovės, kaip minėta, šią rauginamą produkciją parduoda ir iš to gauna pajamas. Šios pajamos padengia šių produktų auginimo, įsigijimo, paruošimo sąnaudas, kartu tai yra ir jų pragyvenimo šaltinis. Todėl sugadinus šią produkciją, ieškovės patyrė nuostolius tiek kaip tiesioginę žalą (išlaidos žaliavai užauginti, įsigyti bei paruošti), tiek kaip negautas pajamas (kurios turėjo padengti minėtas tiesiogines išlaidas). Ieškovės šią produkciją pardavinėja tokiomis kainomis: 1 kg raugintų agurkų kaina 4 Eur, raugintų pomidorų – 4 Eur, raugintų ridikėlių – 10 Eur, raugintų obuolių – 4 Eur, raugintų česnakų ir česnakų laiškų – 12 Eur, alyvuogių 15 Eur. Dėl nutrūkusios elektros energijos, sugedo (perrūgo ir supelijo) agurkai, pomidorai, ridikėliai, česnakai ir česnakų laiškai. Tokiu būdu ieškovės patyrė iš viso 36 200,00 Eur dydžio žalą (16 000,00 Eur dėl prarastų raugintų agurkų, 8 000,00 Eur dėl prarastų raugintų pomidorų, 5 000,00 Eur dėl prarastų raugintų ridikėlių, 6 000,00 Eur dėl prarastų raugintų česnakų, 1 200,00 Eur dėl prarastų česnakų laiškų). Taip pat praradus produkciją, ieškovės nebeturėjo kuo prekiauti turgavietėje rugsėjo mėnesį, nors turėjo už turgavietėje turimą prekybos vietą mokėti atitinkamą nustatytą mokestį, kuris rugsėjo mėnesį buvo 169,48 Eur. Pardavus produkciją, šios išlaidos būtų buvusios padengtos iš gautų pajamų. Šiuos nuostolius atlyginti turi juos padaręs asmuo – atsakovė Z. P..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad atsakovui P. V. nuosavybės teise priklauso 27/50 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. NB2-5543, ir 54/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1998-09-17 Dovanojimo sutartis Nr. NGP-6425. Nustatyta, kad likusi dalis žemės sklypo (23/50 dalys), pastato – gyvenamojo namo (46/100 dalys) bei kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (46/100 dalys) priklauso D. Ž.. Taip pat nustatyta, kad iki 1998-09-17 Dovanojimo sutarties Nr. NGP-6425 sudarymo, 54/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 54/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovės J. G. ir atsakovo P. V. mamai K. V., o žemės sklypas iki 2011 m. priklausė valstybei.

Iš 2002-02-02 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 36593544 nustatyta, kad tarp Z. P. ir AB „LESTO“ sudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo. Sutartyje nurodyta elektros energijos pirkimo – pardavimo vieta: nurodoma šios sutarties 1 Priede (sutarties 3.3 punktas). 1 Priede pateiktas objektų sąrašas: objekto pavadinimas – namas, objekto adresas: (duomenys neskelbtini).

Iš mirties liudijimo nustatyta, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 2020-11-16 (kadastro duomenų nustatymo data) žemės sklype nurodomi šie statiniai: daržovių cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas 13P1/p, pastatytas 1983 metais; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas 14A1/p, pastatytas 1969 metais su priestatu 1a1/b; raugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas 15I1/g, pastatyta 2005 metais; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane pažymėtas 16I1/g, pastatytas 2000 metais; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtas 17I1/m, pastatytas 1940 metais. Ieškovių teigimu, J. G. naudojosi šiais neregistruotais statiniais pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi šiais statiniais tvarką.

Iš į bylą pateikto antstolio J. P. 2020-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad ieškovės L. J. prašymu buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su pastatais, esančiais žemės sklype, kurie yra pastatyti, tačiau nėra įteisinti. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo apžiūrėta žemės sklypo teritorija, esantis į rytus nuo (duomenys neskelbtini), ir joje esantys statiniai, kuriuos parodė ir žodžiu jų naudojimą paaiškino L. J., t. y. pastatas, kuriame nuolat gyvena J. G., baltos spalvos konteineris, pastatas, kuriame yra įrengta raugykla bei produktų sandėlis, tvartas, lauko tualetas, dvi komposto dėžės, laikinas pilkos spalvos statinys su langais, šiltnamis, metalinis garažas, šulinys.

Iš 2021-09-02 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir aplinkos apsaugos skyriaus pranešimo nustatyta, kad ūkininko ūkio registre J. G. ūkis įregistruotas 2009-04-07, ūkininko pažymėjimas išduotas 2009-04-07.

Iš 2021-10-04 PVM sąskaitos – faktūros Nr. NBN 1327 nustatyta, kad L. J. (pirkėjas) įsigijo 480 kg pomidorų, už bendrą 145,20 Eur sumą; iš 2021-08-08 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 000935 nustatyta, kad L. J. (pirkėjas) įsigijo agurkų už bendrą 600,00 Eur sumą; 2021-08-22 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 000934 nustatyta, kad L. J. (pirkėjas) įsigijo agurkų už bendrą 150,00 Eur sumą; iš 2021-09-17 UAB „Naujasis turgus“ kasos kvito nustatyta, kad turgaus rinkliavos kaina sudaro 169,48 Eur.

Iš 2021-11-04 UAB „Elektreta“ energetikos specialisto P. D. atlikto apžiūros akto nustatyta, kad buvo atlikta elektros instaliacijos apžiūra patalpose, kuriose gyvena J. G., nustatyta, kad patalpos eksploatacijai tinkamos, o pastebėti trūkumai pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai bei turtui nekelia.

Atsakovai į bylą pateikė 2021-10-06 Defektacijos aktą, pasirašytą MB „B. E. S.“ vyr. elektriko – inžinieriaus E. V., kuriame nurodoma, kad įvertinus elektros instaliacijos būklę, (duomenys neskelbtini), P. V. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje, nustatyta, kad ūkiniuose pastatuose bei garaže elektros instaliacija yra avarinės būklės, naudoti elektros energiją – nesaugu. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad MB „B. E. S.“ veiklos tikslai ir rūšys: elektros, vandentiekio ir kitos įrangos įrengimas.

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-768-941/2022 bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams P. V., D. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims L. J., VĮ Registrų centrui, notarei N. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo dalyje negaliojančiu, dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl įgyjamosios senaties ir leidimo atlikti veiksmus. Ieškiniu J. G. pareiškė reikalavimus: nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad J. G. po motinos K. V. mirties priėmė K. V. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; pripažinti negaliojančiu 2008-02-28 Klaipėdos rajono 2-asis notaro biuro notarės N. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-864 dalyje, kuria jis P. V. išduotas į 1/2 J. G. priklausiusią K. V. palikimo dalį; pripažinti 2011-11-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NB2-5543 negaliojančia ir taikyti restituciją; nustatyti juridinę reikšmę turtinę faktą, kad K. V. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į daržovių cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka be P. V. ir D. Ž. sutikimo Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti šį turtą.

Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas P. V. ir ieškovė J. G. yra brolis ir sesuo, kurie gyvena jų mamai K. V. priklausiusiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Šiame žemės sklype yra įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 54/100 dalys iki 1998 metų nuosavybės teise priklausė K. V.. 1998 metais šių statinių dalį K. V. padovanojo savo sūnui atsakovui P. V., kuris šio turto savininku yra iki šiol. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypas iki 2011 metų priklausė valstybei, o 2011 metais jį bendrosios dalinės nuosavybės teise išsipirko atsakovas P. V. bei kitos gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalies savininkė D. Ž..

Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad šiame žemės sklype yra ir kiti pastatai, kurie nėra registruoti nekilnojamojo turto registre. Aplinkybes, kad žemės sklype yra pastatyti, tačiau neįteisinti pastatai, patvirtina ir į bylą pateiktas antstolio J. P. 2020-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad ieškovė J. G. naudoja šiame žemės sklype esančius: daržovių cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), raugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – neįregistruoti statiniai). Ieškovių teigimu, toks statinių naudojimasis nusistovėjo dar esant gyvai K. V., atsižvelgiant į tai, kad atsakovui P. V. mama padovanojo visą jai priklausiusią dalį gyvenamojo namo, o kiti minėti statiniai buvo numatyti dukrai ieškovei J. G., tačiau šie statiniai nebuvo registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl K. V. neturėjo teisinės galimybės notarine sutartimi padovanoti jų ieškovei J. G.. Tačiau byloje nustatyta, kad tarp ieškovės J. G. ir atsakovo P. V. yra nagrinėjamas ginčas kitoje civilinėje byloje tiek dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tiek dėl dalies šių neįregistruotų statinių (daržovių cecho, gyvenamojo namo, ūkinio pastato) nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, tiek dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Tai gi, matyti, kad tarp šalių yra ginčas dėl dalies šių neįregistruotų statinių nuosavybės teisių.

Atsakovų teigimu, 2021-08-23 atsakovui nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje dėl elektros įrangos gedimo suveikus automatiniam elektros saugikliui buvo atjungta elektra, kurią atsakovas naudoja pastate – garaže. Nurodo, kad be atsakovo sutikimo, ieškovės neturėdamos nuomos pagrindų, savavališkai užėmusios atsakovo namų valdos dalyje esančius kai kuriuos ūkinius pastatus, naudoja elektros energiją tekančią atsakovo įrengtu požeminiu įvadu į minėtą atsakovo naudojamą garažą. Ieškovės ne kartą buvo žodžiu įspėtos, kad dėl didelio elektros energijos kiekio suvartojimo bus atjungta elektros energija, nes genda įranga (suveikia automatiniai elektros saugikliai), kaista laidų laikikliai.

Tai gi, byloje keliamas atsakovės Z. P. deliktinės civilinės atsakomybės klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąją CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė taikoma tik kai įrodomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kt.). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teismo vertinimu, atsakovės Z. P. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad 2021-08-23 elektros energijos tiekimas nutrūko dėl objektyvių priežasčių – elektros instaliacijos gedimo, paneigia pačios atsakovės parodymai, kurie užfiksuoti 2021-09-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovė Z. P. tyrėjams aiškindama 2021-08-23 aplinkybes nurodė, kad būtent ji atjungė elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus statinius, motyvuojant tuo, jog nori, kad ieškovė J. G. išsikeltų iš naudojamų statinių ir todėl, kad tarp šalių kyla ginčų dėl atsiskaitymo už ieškovių sunaudotą elektros energiją. Tai gi, matyti, kad Z. P. sąmoningai atjungė elektros energijos tiekimą į ieškovių naudojamus statinius, ir tai padarė ne todėl, kad elektros tinklas yra nepakankamas ar jame įvyko koks nors gedimas. Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad 2021-08-23 P. V. naudojamame garaže iš tiesų buvo įvykęs koks nors elektros gedimas, dėl kurio būtų išsijungę automatiniai elektros saugikliai, o byloje esantis atsakovų pateiktas 2021-10-06 defektacijos aktas bei 2021-10-15 patalpų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad „laidų guma ties saugikliais yra apdegusi, šiek tiek ištirpusi“, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad 2021-08-23 elektros energijos tiekimas nutrūko dėl elektros instaliacijos gedimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pateiktame 2021-10-06 defektacijos akte deklaruojama tik abstraktaus pobūdžio aplinkybė, kad ūkiniuose pastatuose bei garaže elektros instaliacija yra avarinės būklės ir naudoti elektros energiją – nesaugu, tačiau išsamesnių argumentų, kokie prietaisai/įrengimai/laidai ar jų dalys yra sugedusios ir nebetinkamos naudoti, elektros instaliacijos fotofiksacijų, nėra pateikta, šis aktas taip pat nepatvirtina, kad elektros instaliacijos apžiūrą atliko tinkamą kompetenciją turintis darbuotojas. Vertinant 2021-10-15 patalpų apžiūros protokole nurodytas aplinkybės dėl matomų apdegusių laidų, taip pat nėra pakankamo pagrindo teigti, kad šie laidai apdegė dėl galimai 2021-08-23 įvykusios elektros instaliacijos gedimo. Apdegusių laidų faktas patvirtina, kad galimai tokia elektros instaliacija buvo naudojama jau kuris laikas, tačiau nagrinėjamu atveju didesnę įrodomąją reikšmę šios bylos kontekste turi pačios atsakovės parodymai, užfiksuoti 2021-09-09 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Vertinant atsakovės Z. P. 2021-08-23 atliktus veiksmus, t. y. elektros energijos tiekimo atjungimą į ieškovių naudojamus statinius (ne) teisėtumo prasme, svarbu paminėti, kad ieškovės J. G. ir atsakovo P. V. nesieja jokie tarpusavio prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. tarp jų nebuvo sudaryta neįregistruotų statinių nuomos sutartis, o pagrindo pripažinti tarp šalių buvus sudarytą neterminuotą žodinę neįregistruotų statinių panaudos sutartį, taip pat nėra pakankamo pagrindo, nes kaip matyti, ieškovė J. G. save laiko teisėta šių neįregistruotų statinių savininke, nes, kaip nurodo ieškovė, tai yra jos mamos K. V. jai skirta palikimo dalis. Nors ieškovės teigia, kad neįregistruotus statinius po savo mirties K. V. paliko ieškovei J. G., tačiau kaip matyti, dėl dalies šių neįregistruotų statinių teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, todėl darytina išvada, kad dėl dalies šių statinių nuosavybės teisių įgijimo bus pasisakyta kitoje civilinėje byloje ir šiai dienai pagrindo išvadai padaryti, kad dalis neįregistruotų statinių priklauso ieškovei J. G. ir kad ji teisėtai gyvena ir naudojasi šiuo turtu, nėra teisinio pagrindo.

Kaip ir minėta, pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtumu laikoma ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas ir civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.

Byloje nustatyta, kad Z. P. 2021-08-23 elektros energijos tiekimą nutraukė sąmoningai, motyvuojant tuo, jog nori, kad ieškovė J. G. išsikeltų iš naudojamų statinių ir todėl, kad tarp šalių kyla ginčų dėl atsiskaitymo už ieškovių sunaudotą elektros energiją. Sutiktina su atsakovų atstovo argumentais, kad atsakovai nėra elektros energijos tiekėjai, kad jie yra elektros energijos vartotojai, kuriems AB „LESTO“ elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tiekia elektros energiją į atsakovui P. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – namą, (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai neturi pareigos rūpintis ieškovėms reikalingos energijos tiekimu. Nors byloje nustatyta, kad ieškovės veda elektros energijos apskaitos knygutę, tačiau į bylą rašytinių įrodymų, kad atsakovės laiku ir tinkamai atsiskaitydavo atsakovams už suvartotą elektros energiją nėra pateikta, iš esmės šios bylos kontekste šių aplinkybių nustatymas neturi esminės reikšmės, nes byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo. Aplinkybės, kad ieškovės veda elektros energijos apskaitos knygutę, patvirtina, jog toks atsiskaitymas už ieškovių suvartotą elektros energiją šalims buvo priimtinas nuo 1993 metų ir tikėtina, jeigu ieškovės nebūtų mokėjusios už elektros energiją, tai tokia praktika tarp šalių nebūtų trukusi 28 metus.

Įvertinus tai, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad toks atsiskaitymas už ieškovių suvartotą elektros energiją šalims buvo priimtinas nuo 1993 metų, tai, kad atsakovė Z. P. žinojo, kokia veikla naudojamuose statiniuose užsiima ieškovės, tai, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė Z. P. įspėjo ieškoves, kad elektros energijos tiekimas bus atjungtas, darytina išvada, kad ji turėjo ir galėjo numatyti, kokius neigiamus padarinius gali sukelti elektros energijos tiekimo atjungimas į ieškovių naudojamus statinius, todėl konstatuotina, kad toks Z. P. elgesys neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto ir yra pagrindas pripažinti atsakovę pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis). Tačiau net ir nustačius, kad atsakovės Z. P. veiksmai buvo neteisėti, būtina įvertinti ar tarp šių jos veiksmų (elektros energijos atjungimo) ir ieškovių ieškinyje nurodomos žalos yra priežastinis ryšys.

Ieškovių teigimu tarp atsakovės Z. P. neteisėtų veiksmų bei ieškovių produkcijos sugedimo yra tiesioginis priežastinis ryšys – negalint kontroliuoti produkcijos rūgimo ir laikymo temperatūros, ji perrūgo ir supelijo, tačiau teismas su tokia ieškovių pozicija neturi pagrindo sutikti.

Byloje ginčo, kad ieškovių ruošiama produkcija buvo/yra laikoma baltos spalvos, metaliniame konteineryje, kuris turi šaldymo įrangą, palaikomą elektros energijos, nėra. Šias aplinkybes patvirtina tiek 2021-10-15 patalpų apžiūros protokolas, tiek antstolio J. P. 2020-02-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tiek į bylą pateiktas 2021-10-15 patalpų apžiūros protokolas, tiek į bylą pateiktos fotonuotraukos Nr. 3, Nr. 4. Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, taip pat patvirtina, kad šiame konteineryje (šaldytuve) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo rauginama ieškovių produkcija, t. y. agurkai, česnakų žiedai, pomidorai, česnakai, ridikėliai. Ieškovės L. J. teismo posėdžio metu buvo paklausta, per kiek laiko atjungus elektros energijos tiekimą, sugenda rauginama produkcija, ieškovė, atsakydama nurodė, kad „priklauso nuo temperatūros, per kiek laiko sugenda daržovės, gal per mėnesį laiko sugedo“. Byloje taip pat nustatyta, kad iškarto po elektros energijos atjungimo ieškovės elektros energiją laikinai pasijungė iš kaimyninio namo. Tai gi, šios aplinkybės patvirtina, kad ne 2021-08-23 atsakovės Z. P. atliktas veiksmas - elektros energijos atjungimas, o savalaikis jos neatnaujinimas, nustojus elektros energijos tiekimui iš kaimyninio namo, buvo tiesioginė žalos atsiradimo pasekmė. Nors ir pripažintina, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atsakovė Z. P. pasielgė nerūpestingai, tačiau įvertinus tai, kad konteineryje buvusi rauginama produkcija elektros energijos atjungimo metu (2021-08-23) iš karto sugesti negalėjo, pripažintina, kad netiesioginis priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra pernelyg nutolusi nuo atsakovės Z. P. atlikto neteisėto veiksmo (elektros energijos atjungimo).

Tokia teismo išvada darytina įvertinus ir tai, kad atsakovė neturi pareigos rūpintis ieškovėms reikalingos energijos tiekimu jų naudojamuose statiniuose, nes tokią pareigą turi pačios ieškovės. Šalių parodymais nustatyta, kad 2021-08-23 atjungus elektros energijos tiekimą, ieškovės kurį laiką naudojosi iš kaimyninio namo pasijungta elektros energija, tačiau dėl didelės apkrovos apdegė kaimyninio namo elektros instaliacija. Nors ieškovės žalą kaimynei atlygino, tačiau tokie ieškovių veiksmai parodo jų pačių didelį nerūpestingumą vykdant veiklą. Ieškovės ūkininkauja, augina, ruošia, raugina ir pardavinėja produkciją, turi konteinerį, kuriam būtina elektros energija, todėl verčiantis tokia veikla, turi įvertinti galimą elektros energijos tiekimo sutrikimų riziką. Ieškovių ir atsakovų tarpusavio santykiai yra konfliktiški jau ilgą laiką, taigi, ieškovės suprasdamos, kad tarp šalių nuolatos kyla ginčai, turėjo pareigą dar iki 2021-08-23 susitvarkyti atskirą elektros energijos tiekimą į jų naudojamus statinius. Tai, kad to padaryti nebuvo galima, nes jų naudojami statiniai nėra įteisinti, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad jos dėjo pakankamas pastangas, nes statinių nuosavybės įteisinimo klausimų kitomis priemonėmis savalaikiai spręsti nesiėmė. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė L. J. tik nuo 2021-11-11 išsinuomojo elektros energijos generatorių, todėl nesuprantama, kodėl tokių veiksmų ieškovė ėmėsi praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo elektros energijos atjungimo (2021-08-23). Ieškovė L. J. pati pripažino, kad produkcija sugedo galimai per mėnesį laiko, kas tik patvirtina, kad pačių ieškovių neveikimas, t. y. nesavalaikė generatoriaus nuoma, sąlygojo žalos atsiradimą. Įvertinus šias aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pačių ieškovių didelis nerūpestingumas, neatsakingumas ir neapdairumas sukėlė žalą – jų rauginamos produkcijos perrūgimą, todėl net jeigu ir būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės Z. P. neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, šiuo atveju būtų pagrindas atleisti atsakovę Z. P. nuo civilinės atsakomybės CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovės Z. P. deliktinei civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl ieškiniu prašomos priteisti žalos dydžio. Nenustačius visų būtinųjų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad atsakovės Z. P. civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju nekilo, todėl ieškinio reikalavimas priteisti J. G. ir L. J. lygiomis dalimis iš Z. P. 36 200,00 Eur žalos atlyginimą atmestinas.

Dėl įpareigojimo atnaujinti elektros energijos teikimą

Ieškovės ieškiniu pareiškė reikalavimą įpareigoti P. V. ir Z. P. atnaujinti elektros energijos tiekimą į J. G. ir L. J. naudojamus statinius, motyvuojant tuo, kad atsakovų veiksmai kelia pavojų, jog kils papildoma žala, be to, ieškovė J. G. gyvena viename iš šių pastatų, todėl elektros energijos neturėjimas pažeidžia jos teisę į būtiniausias sąlygas gyvenimui.

Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį prevenciniu ieškiniu yra laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui (-ams) atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo (-ų) veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Pareiškęs prevencinį ieškinį ieškovas civilinėje byloje turi įrodyti: 1) žalos atsiradimo grėsmę; 2) atsakovo (-ų) neteisėtus veiksmus, sąlygojančius žalos atsiradimą ateityje; 3) ieškovo aktyvų veikimą siekiant užkirsti kelią realios žalos atsiradimui. Tokiu būdu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovių pareikštas prevencinio ieškinio reikalavimas galėtų būti tenkinamas tiktai tokiu atveju, jeigu ieškovės byloje įrodytų neteisėtus civilinės teisės prasme atsakovų veiksmus, sąlygojančius žalos atsiradimo ateityje grėsmę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Z. P. elektros energijos tiekimą atjungė 2021-08-23, o po elektros energijos tiekimo atjungimo, ieškovės ir toliau naudojasi neįregistruotais statiniais, užsiima daržovių rauginimu, be to, nuo 2021-11-11 nuomojasi elektros energijos generatorių.

Nors byloje nustatyta, kad toks atsiskaitymas už ieškovių suvartotą elektros energiją šalims buvo priimtinas nuo 1993 metų, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad nesant pačių atsakovų valios, ieškovės turi teisę reikalauti, kad atsakovai užtikrintų ieškovės reikalingos elektros energijos tiekimą. Atsakovai yra fiziniai asmenys – vartotojai, naudojantys elektros energiją buitinėms reikmėms, tarp atsakovės Z. P. ir AB „LESTO“ sudarytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, todėl neturi pareigos rūpintis ieškovėms reikalingos energijos tiekimu jų naudojamuose statiniuose, nes tokią pareigą turi pačios ieškovės. Teismas aukščiau išdėstytuose motyvuose jau pasisakė dėl pačių atsakovių nerūpestingumo įsivedant atskirą elektros energijos tiekimą į jų naudojamus statinius, todėl papildomai šių argumentų neatkartoja. Aplinkybės, kad ieškovės ir toliau raugina produkciją, patvirtina, kad jų galimybė užsiimti iki šiol vykdyta veikla nėra apribota, o tai, kad elektros generatoriaus nuomai kas mėnesį jos išleidžia 540,00 Eur, nėra pagrindas pripažinti, jog joms ir toliau yra daroma žala, nes elektros generatoriaus nuomos būtinybė yra sąlygota pačių ieškovių neveikimo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovės neįrodė reiškiamo prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – atsakovų neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – žalos ieškovėms padarymas ateityje, todėl ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atnaujinti elektros energijos teikimą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro bendroje sumoje 3 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. J. 1 500,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) atsakovės Z. P. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. G. 1 500,00 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) atsakovo P. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.