Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms I. J., B. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. O. ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, atsakovui M. G. bei atsakovo M. G. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovei R. O., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė R. O. papildomai nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 100 eurų maistui, 50 eurų drabužiams ir avalynei, 30 eurų vitaminams ir vaistams, 10 eurų žaislams. Nurodė, kad jos pajamas per mėnesį yra 300 eurų, kuriuos sudaro gaunama socialinė pašalpa ir vaikų išmokos. Pažymėjo, kad jos šeimą sudaro keturi asmenys, tai yra ji ir trys jos nepilnamečiai vaikai. Nurodė, kad šiuo metu gyvena pas seserį Gelgaudiškio mieste, nuomojamame name. Patvirtino, kad vaikai turi atskirą kambarį, vietos užtenka visiems. Nurodė, kad už komunalines paslaugas per mėnesį sumoka apie 25 eurus. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi, taip pat neturi jokių kitų pajamų ir įsiskolinimų. Pažymėjo, kad dukros L. O. išlaikymui gauna po 150 eurų per mėnesį iš dukros tėvo, todėl norėtų, kad atsakovas taip pat skirtų panašaus dydžio išlaikymą savo vaikams. Nurodė, kad sutiktų ir su mažesne atsakovo skiriama suma vaikų išlaikymui. Patvirtino, kad dukra A. buvo išvykusi pas atsakovą per vasarą atostogauti, tai yra tris mėnesius ji gyveno pas tėtį ir jis jai teikė pilną išlaikymą. Nurodė, kad nepasitiki atsakovu, nes, kai jis buvo pasiėmęs dukrą pas save, jos laiku jai negrąžino. Taip pat pažymėjo, kad planuoja vaikus leisti į darželį, kad galėtų pradėti dirbti. Nurodė, kad jos išsilavinimas yra pagrindinis, darbo patirtis menka. Pažymėjo, kad grįžo gyventi pas seserį į Gelgaudiškį, nes atsakovas jos atžvilgiu naudojo smurtą, todėl buvo nesaugu nei jai, nei vaikams. Kategoriškai nesutinka, kad dukra A. gyventi pas atsakovą, nes mano, jog atsakovas vartoja psichiką veikiančias medžiagas ir nesugebės pasirūpinti savo vaikais (2017-03-01 teismo posėdis, garso įrašas nuo 14:21 val. iki 14:50 val.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys atmestinas.

Iš gimimo liudijimų matyti, kad R. O. ir M. G. turi dukrą A. G., gimusią (duomenys neskelbtini) ir sūnų E. G., gimusį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoti gimimo liudijimai, b. l. 5, 6).

Byloje yra pateikta Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad R. O. ir M. G. turi du nepilnamečius vaikus: A. G., gimusią (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi dukrą L. O., gimusią (duomenys neskelbtini). R. O. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą priešingą vaikų interesams skyrius nėra gavęs. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Name taip pat gyvena ieškovės sesuo I. R. su šeima. Name yra trys kambariai, iš kurių vienu naudojasi ieškovė su vaikais. Namas yra su daliniais patogumais, kūrenama krosnimi. Namuose švaru, tvarkinga, yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams. 2016 m. spalio 13 d. skyriuje tarpininkauta dėl motinos ir tėvo tarpusavio konfliktų. Tėvas atvykęs pas motiną, norėjo pasiimti dukrą pas save. Išsiaiškinus aplinkybes, vaiko nuomonę, tėvams bendrai sutarus nutarta tėvui bendrauti su dukra, paliekant vaiką kartu su motina. Motinai ir tėvui siūlyta psichologo pagalba, tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugo skyriui, dėl situacijos šeimoje, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, tėvo ir vaikų bendravimą. Moters teigimu, jos išsilavinimas vidurinis. Paskolų, įsiskolinimų neturi. Nekilnojamojo turto savo vardu taip pat neturi. Ieškovė gauna išmoką už vaikus 58,90 Eur, socialinę pašalpą 156,72 Eur. Taip pat gauna priteistą iš tėvo S. O. išlaikymą dukrai Lėjai po 145 Eur kas mėnesį. Moters teigimu, su atsakovu kartu negyvena nuo 2016 m. kovo 3 d. Tėvas buvo pasiėmęs dukrą šių metų birželio mėnesį pas save, bendru sutarimu dviem savaitėms pasisvečiuoti. Tačiau tėvas susitarimo nesilaikė ir negrąžino mergaitės. Rugsėjo mėnesį motina pati nuvyko pasiimti dukros. Ji teigė, kad tėvas abejoja sūnaus tėvyste ir dėl to nori bendrauti tik su dukra. Ji teigė, kad atsakovas išlaikymo neteikė nei karto. Bendraujant su nepilnamete A. G., mergaitė noriai bendrauja, pasakoja apie save. Ji turi broliuką E., mamytę R. ir tėvelį M.. Mergaitei patinka piešti, žaisti su lėlytėmis. Su tėveliais sutaria labai gerai. Patinka su mamyte gyventi, nes čia yra daug draugų (pusseserių). Ji padeda mamytei tvarkytis namuose, prižiūri broliuką. A. linksma, judri, tvarkinga, prižiūrėta. Noriai rodė mamytės numegztą liemenę. A. nurodė, kad nenori važiuoti pas tėvelį, smagu, kai jis atvažiuoja pas ją į namus. Mamytę, tėvelį ir mažąjį broliuką E. labai myli. Taip pat gerai sutaria su močiutėmis Audrone ir Vita. Šakių rajono savivaldybės administracijos Gelgaudiškio seniūnijos duomenimis, apie R. O. šeimą iš seniūnijos gyventojų jokių nusiskundimų negauta. Moteris į Gelgaudiškio seniūniją atsikėlė dėl nepalankiai susiklosčiusios šeimyninės padėties. R. O. teigimu, jos vyras nuolat smurtavo, kėlė grėsmę jai ir vaikams, ne kartą buvo sumušta. Vaikams nebuvo saugu, jiems kilo grėsmė dėl smurtaujančio vyro namuose. Moteris tvirtai nusprendusi negrįžti pas savo buvusį sugyventinį. Skyriaus nuomone nepilnamečių A. G. ir E. G. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina, kadangi yra sudarytos gyvenimo sąlygos, motina tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su vaikais, jei tai neprieštarauja vaikų interesams. Iš tėvo M. G. priteistinas išlaikymas vaikų naudai, proporcingai vertinant vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikams vystytis sąlygas (b. l. 12-14).

Byloje yra pateikta Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad skyrius atliko atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, adresu: (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad M. G. gyvena jam ir jo motinai A. G. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje (apie 70 kv.m.), kur yra trys kambariai, virtuvė, vonia, tualetas su nutekamuoju vandeniu, karštas vanduo, būstas šildomas krosnimi. Atsakovas gyvena vienas, namuose švaru ir tvarkinga, nepilnametei dukrai A. skirtas atskiras kambarys, kuriame yra baldai, daiktai, žaislai, atitinkantys mergaitės amžių ir poreikius, sudarytos tinkamos sąlygos jos lavinimui, laisvalaikiui ir poilsiui. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo dukrai A. ir sūnui E. neteikia, o ieškovė neleidžia bendrauti su dukra, paskutinį kartą jis vaikus aplankė 2016 m. spalio mėnesį ieškovės namuose. M. G. abejoja dėl sūnaus E. tėvystės, todėl 2017 m. balandžio 5 d. pateikė byloje priešieškinį. Apie dukrą A. atsakovas atsiliepia labai šiltai, 2016 m. visą vasarą nepilnametė gyveno pas tėvą, atsakovas pilnai rūpinosi dukra, jos sveikata, lavinimu, kasdieniais poreikiais. 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė pasiėmė dukrą A. ir daugiau neleido tėvui bendrauti su ja. Atsakovas nori bendrauti su dukra ir sieks, kad dukros A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo - su tėvu. Vaiko kilmės nustatymas yra labai reikšmingas, nes tuo grindžiamos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos. Kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei atstovaujant nepilnamečių A. G. ir E. G. interesus, Panevėžio rajono VTAS pritaria priešieškinio reikalavimams dalyje dėl DNR ekspertizės skyrimo E. G. tėvystei nustatyti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną bendravimo tvarką atsakovo su nepilnamete dukra A. (b. l. 87).

Byloje yra gauta Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos informacija, kurioje nurodoma, kad į Šakių Pedagoginę psichologinę tarnybą R. O. ir M. G. atvyko Šakių Vaiko teisių apsaugos skyriaus įpareigojimu pagal galimybes nustatyti vaiko nuomonę dėl jos gyvenimo sąlygų šiuo metu motinos namuose, vaiko nuomonę dėl tolimesnės gyvenamosios vietos, vaiko ir tėvų tarpusavio ryšį, mergaitės ryšį su šeimoje augančiu broliu E. G.. Tėtis buvo supažindintas su tėvų skyrybų poveikio vaikui mechanizmais, trumpalaikiu ir ilgalaikiu skyrybų poveikiu. Konsultacijos metu buvo stebimas stiprus ir šiltas ryšys tarp mamos ir mergaitės. Mergaitė buvo prisiglaudusi prie mamos, kartu žaidė su žaislais, piešė. Stebint mamos ir mergaites bendravimą įstaigos aplinkoje, galima kelti prielaidą, kad mamos ir mergaitės santykis yra šiltas, nuoširdus. Pirmo susitikimo pradžioje mergaitė šalinosi tėčio, žvelgė į jį nuleidusi galvytę su tėčiu nebendravo. Išėjus žaisti į lauko aikštelę mergaitės bendravimas keitėsi: keletą kartų nusišypsojo tėčiui, trumpam įsitraukė su juo į žaidimą. Tėčio pateiktose nuotraukose, kurios darytos tada, kai mergaitė buvo su juo, mergaitė linksma ir bendraujanti su tėčiu. Kad išsamiau pamatyti situaciją buvo paskirtas dar vienas susitikimas. Antro susitikimo metu mergaitė nenorėjo nei žaisti, nei bendrauti su tėčiu. Pasakė nenorinti būti kabinete, o norinti su mama eiti vėl į aikštelę. Aikštelėje mergaitės bendravimas su tėčiu vėl keitėsi. Ji įsitraukė į žaidimą, leidosi tėčiui supama, šypsojosi, bet nuolat dairėsi ar mama yra netoliese ir vis pribėgdavo prie mamos. Paskatinus mamai, vėl nubėgdavo žaisti su tėčiu. Pažymėtina, kad turėtų būti svarstytinas klausimas apie mergaitės bendravimo galimybės dažniau matytis su tėčiu, numatant palankias mergaites raidai aplinkybes. Konsultavimo metu buvo stebima neadekvati tėčio reakcija į situaciją ir neturėjimas žinių apie vaiko raidą (paprašius, kad jis bendrautų su mergaite, pažaistų, pasikalbėtų, mergaitės akivaizdoje nuolat pradėdavo kaltinti mamą dėl jos negebėjimo auginti mergaitę, kaip mergaitė pasikeitė, kokią blogą įtaką daro mama. Dažnai, kartojo, kad mergaitė blogai maitinama, neugdoma. Kai tuo tarpu kelia nuostabą, kad keturių metų mergaitė jau pažįsta daug raidžių ir geba jas parašyti. Mergaitės teigimu raides ją pažinti išmokė mama. Mergaitės fizinė branda, tvarkinga išvaizda, kultūringa kalba ir elgesys leidžia kelti prielaidą, kad mama geba pasirūpinti vaiku). Šiuo metu mergaitė lanko darželį, o tėtis vėl priekaištauja mamai, kodėl ji anksčiau neleido į ugdymo įstaigą. Pasiteiravus kaip tėtis leidžia laiką su mergaite, išsakė, kad eina į mišką, grybauja, supasi. Tėčiui trūksta informacijos apie vaiko raidą, atitinkamais amžiaus tarpsniais vykstančius procesus ir elgesį, tačiau sunku suteikti šią informaciją, nes jos nepriima. Mergaitė pasakojo, kad myli savo brolį E., kartais susipyksta, mėgsta su juo žaisti. Mama patvirtino šią nuomonę. Gyvenimo sąlygų šiuo metu motinos namuose, remiantis vaiko nuomone, išsiaiškinti netikslinga, kadangi tai subjektyvus dalykas ir vaikas nėra pajėgus tai suprasti pagal savo amžių. Tai turėtų nustatyti už tai atsakingos, šią kompetenciją turinčios institucijos. Stebimas šiltesnis ryšys su mama. Išsiaiškinti mergaitės nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra tikslinga, kadangi 3-5 metų vaikas pilnai nesupranta, ką reiškia skyrybos ir išsiskyrimas (b. l. 119-120).

Byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 100/2017(01), iš kurio išvados matyti, jog M. G. yra E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999999999999 proc. tikimybe (b. l. 98-101).

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, vaiko norus ir pažiūras, kt. Be to, teismai turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys nėra sudarę santuokos, šalių dukra A. G. gimė (duomenys neskelbtini), o sūnus E. G. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Šalys nuo 2016 m. pavasario gyvena skyrium. Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai dėl dukros A. gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė ieškinį pareiškė vadovaudamasi tuo, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo ir nori, kad būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su ja. Atsakovas priešieškinį grindžia tuo, kad mano, jog dukrai A. bus geriau gyventi su juo ir nori, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo bei mano, kad nėra biologinis sūnaus E. tėvas.

Atsižvelgdamas į atsakovo M. G. prašymą, teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi skyrė genominę ekspertizę giminystės ryšiui su vaiku nustatyti (b. l. 93-94), nes tai yra vienintelis iš pagrindinių tėvystės nustatymo (nuginčijimo) įrodymų, kurios pagrindu galima nustatyti objektyvią tiesą byloje ir priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą. Ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai. 2017 m. birželio 9 d. teisme gautas ekspertizės aktas Nr. ES 100/2017(01) ir priedai (b. l. 98-101), iš kurio išvados matyti, jog M. G. yra E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999999999999 proc. tikimybe. Nors proceso metu atsakovas teigė, kad jis nėra sūnaus E. tėvas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti ekspertizės akte pateiktą išvadą. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada, byloje nėra duomenų, kurie ją paneigtų, todėl laikytina, kad M. G. tėvystė įrodyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra A. ir sūnus E. šalims pradėjus gyventi skyrium, t. y. nuo 2016 m. kovo 9 d. nuolat gyvena su motina – ieškove R. O. Ieškovės ir atsakovo teigimu, dukra A. pas tėvą M. G. gyveno tris mėnesius, tai yra 2016 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Duomenų, kad sūnus būtų gyvenęs su atsakovu ir, kad atsakovas būtų rūpinęsis sūnaus buitimi ir auklėjimu iki ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprieštaravo, kad sūnus E. gyventų su ieškove, dėl to ginčo byloje nekilo.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių dukra A. visą laiką nuo jos gimimo nuolat gyveno su motina ir jos gyvenamoji aplinka buvo saugi ir sveika bei atitiko reikalavimus, užtikrinančius vaiko normalų vystymąsi. Tai reiškia, kad mergaitė jau yra prisitaikiusi prie ją supančios aplinkos ir žmonių, kuriuos mato kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Taigi, atsižvelgiant į esamą situaciją, teismas įvertina aplinkybę, kad mergaitės atskyrimas nuo jai artimos aplinkos ir mamos su kuria yra užsimezgęs artimas ryšys, pažeistų prioritetiniais laikomus vaiko interesus, būtų neužtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniams formavimuisi. Kitą vertus, atsakovas darbo dienomis dirba, todėl, kaip pats nurodė, vaiką paliktų darželyje arba vaiku galėtų pasirūpinti jo motina, tai yra vaiko senelė, kai tuo tarpu atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose ir visą savo laiką gali skirti buvimui su dukra. Taigi atsižvelgiant į vaiko interesus, akivaizdu jog būtų neteisinga mergaitę atskirti nuo mamos, kai ji gali visą savo laiką skirti bendravimui su dukra ir auginti abu nepilnamečius vaikus kartu, neatskiriant brolio ir sesers.

Su tikslu nustatyti emocinį ryšį ir kokio pobūdžio santykiai sieja A. ir jo tėvus Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 21 d. nutartimi įpareigojo Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių organizuoti A. G. ir jos tėvų R. O. ir M. G. konsultaciją pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir vyksiančios konsultacijos metu pagal galimybes nustatyti vaiko nuomonę dėl jos gyvenimo sąlygų šiuo metu motinos namuose, vaiko nuomonę dėl tolimesnės jos gyvenamosios vietos, vaiko ir tėvų tarpusavio ryšį, mergaitės ryšį su šeimoje augančiu broliu E. G..

Vadovaujantis Pedagoginės psichologinės tarnybos pateikta informacija, teismas nustatė, kad tarp motinos ir dukros yra stiprus ir šiltas ryšys, mergaitė labiau linkusi būti prie motinos, o su tėvu mergaitė bendrauja nenoriai. Taip pat yra susiformavęs stiprus ir artimas ryšys tarp mergaitės ir jos brolio, todėl akivaizdu, kad sesers ir brolio išskyrimas galėtų padaryti didžiulę neigiamą poveikį abiem mažamečiams vaikams. Nepilnametė A. šiuo metu negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo dėl mažo amžiaus - kai dėl menkos gyvenimiškos patirties bei žinių stokos vaikas negali visapusiškai suprasti byloje nagrinėjamų klausimų reikšmės, numatyti savo pasirinkimų tolimesnių pasekmių, prognozuoti įvykių eigos ir kt.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, M. G. P. miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį, už tai, kad nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės R. O. sveikatą bei ją įžeidė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu M. G. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinės R. O. sveikatą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. G. ne kartą smurtavo prieš ieškovę R. O., ieškovės teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė, dėl to, kad atsakovas yra agresyvus, todėl jai ir jos vaikams yra nesaugu gyventi pas atsakovą dėl vartojamojo smurto, yra visiškai pagrįsta. Akivaizdu, kad vaikus neigiamai veikia pati smurtinė aplinka, tuo tarpu atsakovui vėl galimai panaudojus smurtą namai ir šeima taptų nesaugiu, grėsmę keliančiu objektu.

Atsižvelgiant į vaikų amžių ir brandą bei kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikų ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, darytina išvada, kad neatsirado tokių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis galima būtų pakeisti vaikų gyvenamąją aplinką ir nustatyti jų gyvenamąją vietą su tėvu – atsakovu M. G..

Teismas, vadovaudamasis ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos informacija, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas norėjo, jog tik dukra A. gyventų su juo, o sūnus E. su motina, teismas sprendžia, jog nepilnamečių vaikų A. G. ir E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove R. O., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaikų interesus.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi iš atsakovo M. G. priteistas laikinas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams: A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 eurų kiekvienam vaikui (b. l. 67-68).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams A. G. ir E. G. išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Atsakovas nesutinka su prašoma vaiko išlaikymui suma ir nurodė, kad sutinka mokėti po 100 eurų per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui.

Lietuvos A. T. aiškina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį kiekvienam vaikui maisto produktams išleidžia 100 eurų. Tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, teismas sprendžia, kad minimalus poreikis maistui per dieną yra apie 3 eurus, taigi, kiekvienam vaikui per mėnesį turėtų būti skiriama apie 90 eurų.

Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto (būsto), tačiau gyvena pas seserį, kuri nuomojasi namą. Ieškovės teigimu, vaikams ten vietos užtenka, jie turi atskirą kambarį, todėl teismas konstatuoja, kad gyvenamoji vieta atitinka šeimos poreikius. Ieškovė nurodė, kad už komunalinius mokesčius sumoka kas mėnesį maždaug 25 eurus. Kadangi ieškovės šeimą sudaro keturi asmenys, proporcingai kiekvienam asmeniui tenkanti suma yra 6,25 eurų per mėnesį. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad šaltuoju metų laiku reikia pasirūpinti ir šildymo sąnaudomis, mano, kad tikslinga suma kiekvienam vaikui už šildymą ir komunalinius patarnavimus kas mėnesį yra 15 eurų.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Ieškovė nurodė, kad drabužiams ir avalynei kiekvienam vaikui skiria apie 50 eurų kas mėnesį. Teismas laiko tokią sumą protinga ir pagrįsta.

Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, po pamokinę priežiūrą ir veiklą, apmokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šalių nepilnamečiui sūnui yra 2 metai, o dukrai – 4 metai. Nors šiuo metu nepilnamečiai vaikai auga namuose su mama, tačiau netrukus pradės lankyti darželį. Taip pat vaikui pilnavertiškai vystantis jam reikalingi žaislai, knygos ir kt. priemonės. Ieškovė nurodė, kad žaislams kas mėnesį kiekvienam vaikui skiria apie 10 eurų. Teismas sutinka su tokia ieškovės nurodoma suma ir laiko ja teisinga.

Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiką gydyti. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra sveiki, serga retai, tačiau jiems reikalingi vitaminai ir kartais vaistai, kuriems išleidžia apie 30 eurų per mėnesį. Teismas laiko, kad pateikta suma vaistams ir vitaminams negali būti būtina kiekviena mėnesį, tad laikytina, kad vidutiniškai vitaminams ir vaistams išleidžiama suma yra apie 20 eurų, taip pat sauskelnėms ir kitoms higienos priemonėms būtina suma yra apie 20 eurų.

Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindųjį statymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Mažamečiams vaikams ypač svarbi teisė žaisti. Iš pateiktų apibendrinti bylų matyti, kad šalys, apskaičiuodamos išlaikymo dydį, retai kada atsižvelgia į šiuos vaiko poreikius, todėl teismas, nepriklausomai nuo šalies reikalavimų, turi įvertinti protingas išlaidas šiems vaiko poreikiams patenkinti ir įtraukti jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą. Pažymėtina, kad gali būti apskaičiuojami ir vaiko poreikiai, kurie nepatenka į pirmiau nurodytas vaiko poreikių grupes, tačiau yra būtini vaikui. Nors ieškovė nenurodė šio poreikio, tačiau teismas visapusiškai užtikrindamas vaiko interesus laiko, kad būtina užtikrinti vaiko interesą dalyvauti socialiniame gyvenime, turėti turiningą laisvalaikį, kas akivaizdžiai turės įtakos vaiko asmenybės raidai. Tad nustatytina, jog šiam poreikiui užtikrinti būtina nustatyti 15 eurų kasmėnesinį dydį.

Taigi teismui nustačius vaikų poreikius matyti, kad šalių nepilnamečių vaikų, tai yra kiekvieno vaiko poreikiams užtikrinti būtina 220 eurų suma per mėnesį.

Ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra virš 300 eurų, kurias sudaro vaikų išmokos ir socialinė pašalpa. „Sodros“ duomenimis ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką iki trejų metų (b. l. 29). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – dukrą L. O., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ieškovė jokio registruotino turto nuosavybės teise neturi (b. l. 20, 27).

Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį yra 300 – 400 Eur. „Sodros“ duomenimis atsakovas dirba pas K. Ž., vykdantį individualią veiklą (b. l. 30). Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi 1/3 dalį statinių (pastato – gyvenamojo namo, tvarto, daržinės), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas turi automobilį „H. C.“, kuris yra areštuotas (b. l. 28, 25). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikams bent minimalius būtinuosius poreikius. Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog kiekvieno vaiko poreikių patenkinimo suma yra 220 eurų per mėnesį ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė R. O. privalo užtikrinti vaikų gyvenamąjį būstą, jai prižiūrint mažamečius vaikus yra apribotos galimybės skirti daugiau laiko darbui. Taigi, teismas konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį ieškovės R. O. dalis turi būti mažesnė, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 120 eurų iš atsakovo, ir preziumuojant, jog likusią 100 euro dalį privalės teikti ieškovė, kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė R. O..

Atsižvelgiant į tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ? iš atsakovo M. G. priteistas laikinas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams: A. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis po 100 eurų kiekvienam vaikui, teismas sprendžia, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti priteistinas ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuomet įsiteisėjus sprendimui, nustos galioti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė savo ieškinyje prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės.

Pažymėtina, kad teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Pažymėtina, kad teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, būdamas nepilnamečių vaikų A. ir E. tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnamečių vaikų nevykdė nuo 2016 m. balandžio 1 d., kai pradėjo gyventi atskirai nuo ieškovės, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nuo 2016 m. balandžio 1 d. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas pagrįstai sprendžia, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas ne iki ieškinio pareiškimo dienos, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 6 d. (laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo dienos), tai yra už 11 mėnesių.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šalių dukra A., 2016 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, gyveno kartu su atsakovu M. G., kuris jai teikė pilną išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas už dukros A. išlaikymą, mažintinas trimis mėnesiais ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už 8 mėnesius.

Teismas mano, kad 120 eurų suma laikytina pagrįsta, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimas šalių sūnui E. G. priteistinas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 6 d., iš viso sudaro - 1320 eurų (11 mėn. x 120 Eur), o šalių dukrai A. G. – 960 eurų (8 mėn. x 120 Eur).

Dėl kitų bylos nagrinėjimo metu iškilusių klausimų

Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymi, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai. Teismas akcentuoja, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, nedarydami tam kliūčių. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

Šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad tarp nepilnamečių vaikų A. ir E. bei jų tėvo nėra susiformavusių šiltų bendravimo santykių, nuoširdaus tarpusavio ryšio, todėl teismas mano, kad santykio su vaikų tėvu atkūrimui yra reikalingas pereinamasis pobūdis, tam, kad palaipsniui susiformuotų tėvo ir vaikų glaudūs santykiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu išreiškė savo poziciją, jog norėtų, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka tarp šalių nepilnamečių vaikų ir jų tėvo, kad galėtų jaustis saugi, jog atsakovas pasiėmęs vaikus, juo grąžins sutartu laiku. Tačiau nei ieškovė savo ieškinyje, nei atsakovas priešieškinyje, tokio reikalavimo teismui nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, turi būti aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai bei atsižvelgiant į Pedagoginės psichologinės tarnybos pateiktą informaciją, į tai, kad nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į psichologų ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas, teismas mano, kad tikslinga įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių bendradarbiaujant su nepilnamečių vaikų tėvais R. O. ir M. G. bei psichologais sudaryti bendravimo tvarką, atitinkančią vaikų interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-3298-12835, kurio pagrindu ieškovei R. O. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4) bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. vasario 27 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-17-T-513-4164, kurio pagrindu atsakovui M. G. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 52).

Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos tarp šalių neskirstytinos ir nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 387 - 389 straipsniu, 392 straipsniu, 394 - 399 straipsniais, CK 3.146 - 3.148 straipsniais, 3.149-3.153 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G. ir E. G., kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš M. G. 1320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui sūnui E. G. ir 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai A. G.

R. O. paskirti nepilnamečių vaikų A. G. ir E. G. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones ? iš atsakovo M. G. priteistą laikiną materialinį išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams: A. G. ir E. G., kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam vaikui.

M. G. priešieškinyje pareikštus reikalavimus: nuginčyti duomenis, kad jis, M. G. yra E. G. tėvas; panaikinti E. G. gimimo įraše duomenis, kad M. G. yra E. G. tėvas; nustatyti nepilnametės A. G. gyvenamąją vietą su juo, jos tėvu, M. G., atmesti.

Įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių sudaryti M. G. ir jo nepilnamečių vaikų A. G. ir E. G. bendravimo tvarką.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.