Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojančio „FK Vilniaus vytis“ paramos fondo atstovui nemokumo administratoriui ir advokatui Olegui Drobitko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančio „FK Vilniaus vytis“ paramos fondo ieškinį atsakovui B. R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovui FK „Vilniaus vytis“ paramos fondui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratoriumi paskirtas advokatas O. D. (O. D.). Ieškovo teigimu, buvęs įmonės vadovas B. R. B. neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Iš buhalterės pateikto 2023 m. sausio 27 d. bandomojo balanso, nemokumo administratorius nustatė, kad buvęs bankrutuojančios „FK Vilniaus vytis“ paramos fondo vadovas B. R. B. nemokumo administratoriui neperdavė „FK Vilniaus vytis“ turtą, nurodytą ieškinio 7 p., kurio vertė 179.371,03 Eur. Ieškiniu yra reikalaujama iš buvusio vadovo B. R. B. 179.371,03 Eur žalos atlyginimo - žalą sudaro neperduoto ieškovo turto vertė. Be to, bandomajame balanse yra matyti, kad tiekėjams buvo sumokėti avansai 23.537,91 Eur sumai. Nemokumo administratorius iš pateiktų dokumentų ir nepateikus pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų negali spręsti, kokiu pagrindu buvo mokami avansai. Todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą paaiškinti, kokiu pagrindu buvo mokami avansai bei kuriems tiekėjams. Atsakovas ne kartą žadėjo perduoti nemokumo administratoriui trūkstamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą, dėl ko ieškinys dėl žalos atlyginimo nebuvo paduotas anksčiau. Vis dėl to, atsakovas nemokumo administratoriui jokių dokumentų nepateikė ir turto neperdavė.

3. Atsakovui B. R. B. yra tinkamai įteikti ieškovo ir teismo procesiniai dokumentai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir į posėdį neatvyko, todėl ieškovui neprašant priimti sprendimą už akių, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 121, 123, 246 straipsniai).

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, jog atsakovui yra žinoma apie bylą, buvo bandoma su atsakovu susitarti taikiai, tačiau atsakovas vėliau vengė bendradarbiauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip buvusio juridinio asmens vadovo, civilinės atsakomybės už pareigos perduoti bankrutuojančio „FK Vilniaus vytis“ paramos fondo nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą.

6. Byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. ieškovui iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratoriumi paskiriant advokatą O. D.. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis bankrutuojantis „FK Vilniaus vytis“ paramos fondas įsteigtas 2017 m. gruodžio 6 d. (juridinio asmens kodas 304724598). Registre registruotas bankrutuojančio „FK Vilniaus vytis“ paramos fondo vienasmenis atstovavimas – juridinio asmens vardu veikia vadovas. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas B. R. B. nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki bankroto iškėlimo dienos ėjo ieškovo vadovo pareigas. Nemokumo administratorius pateikė nurodymą atsakovui dėl dokumentų ir turto perdavimo ir pranešimą apie bankroto procedūrą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė turto, kurio vertė 179.371,03 Eur. 2022 m. gruodžio 19 d. Vilniau apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančio FK „Vilniaus vytis“ paramos fondas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas tikslintas 2023 m. sausio 30 d., 2023-vasario 7 d., 2023 m. liepos 11 d. teismo nutartimis. Kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas išdėstytas taip: pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB „Triados“ - 92 000,00 Eur; antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - 1 593,42 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius - 516,20 Eur. Bendra bankrutuojančio FK „Vilniaus vytis“ paramos fondas teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma - 94 109,62 Eur.

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų

7. Ieškovas ieškiniu prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo B. R. B. 179.371,03 Eur dydžio žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia anksčiau aptartais pateiktais įrodymais ir argumentais, kad atsakovas pažeidė pareigą perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus bei turtą ir tokiu neveikimu įmonei ir jos kreditoriams padarė nurodyto dydžio žalą. Atsakovas atsiliepimo ir/ar prieštaravimų, priešingų įrodymų teismui nepateikė.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

9. Taigi siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovas įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

10. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Šia nutartimi teismas bankrutuojančio „FK Vilniaus vytis“ paramos fondo valdymo organus įpareigojo per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad B. R. B. nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki bankroto iškėlimo dienos ėjo ieškovo vadovo pareigas. Iš buhalterės pateikto 2023 m. sausio 27 d. bandomojo balanso, nemokumo administratorius nustatė, kad buvęs bankrutuojančios „FK Vilniaus vytis“ paramos fondo vadovas B. R. B. nemokumo administratoriui neperdavė „FK Vilniaus vytis“ turtą, nurodytą ieškinio 7 p., kurio vertė 179.371,03 Eur. Ieškiniu yra reikalaujama iš buvusio vadovo B. R. B. 179.371,03 Eur žalos atlyginimo - žalą sudaro neperduoto ieškovo turto vertė. Be to, bandomajame balanse yra matyti, kad tiekėjams buvo sumokėti avansai 23.537,91 Eur sumai. Kaip jau minėta, atsakovas atsiliepimo ir/ar prieštaravimų, priešingų įrodymų teismui nepateikė, su nemokumo administratoriumi nutraukė bendradarbiavimą. Atsakovas neįvykdęs teismo ir nemokumo administratoriaus įpareigojimų prisiėmė riziką atsakyti už viso ieškovo turto sudėties atitiktį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytai apimčiai.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Tačiau, kita vertus, įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ir todėl negalima nustatyti, kuri įmonės turto dalis prarasta dėl kiekvieno iš vadovų kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

12. Ginčo santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įmonės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausio teismo 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

13. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šios dienos nėra perdavęs 179.371,03 Eur vertės ieškovo turto. Ieškovas į bylą yra pateikęs neperduoto turto sąrašus. Be to, bandomajame balanse yra matyti, kad tiekėjams buvo sumokėti avansai 23.537,91 Eur sumai. Priešingų įrodymų byloje nėra. Kadangi rungimosi principas ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos perduoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, todėl jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją. Atsakovas atsiliepimo ir/ar prieštaravimų, priešingų įrodymų teismui nepateikė. Pagal bylos esančius duomenis daroma išvada, jog atsakovas, kaip ieškovo vadovas, neišsaugojo dalies ieškovo turto. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

14. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.247 straipsnį, yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, tai yra nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 20 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022 64 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Teismo vertinimu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas, jam einant ieškovo vadovo pareigas, neperdavė dalies ieškovo nurodyto turto ir savo neveikimu pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas. Atsakovas byloje esančiais įrodymais nepaneigė, kad jis nepadarė neteisėtų veiksmų pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje (CK 12, 178 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.246–6.249 straipsniais, atsakovas privalo atlyginti žalą, kurią patyrė ieškovas. Minėta žala susidarė atsakovui netinkami vykdant ieškovo vadovo pareigas, t. y. dėl JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo (tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo), yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas, t. y. atsakovas. Turint omenyje anksčiau aptartas aplinkybes ir įvertinus į bylą pateiktus bei aptartus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas kaltės prezumpcijos nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, ieškovo ieškinys tenkintinas pilna apimti ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 179.371,03 Eur žalos atlyginimas (CK 6.246–6.249 straipsniai, JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Papildomai atsakovas įpareigotinas pateikti informaciją kokiu pagrindu buvo mokami avansai bei kuriems tiekėjams, kurių bendra suma yra 23.537,91 Eur.

16. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinami, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, proporcingai patenkintų reikalavimų dalimi, viso 3.110,00 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalis).

21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

22. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai „FK Vilniaus vytis“ paramos fondui iš atsakovo B. R. B. 179.371,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įpareigoti atsakovą pateikti informaciją ieškovo nemokumo administratoriui kokiu pagrindu buvo mokami avansai bei kuriems tiekėjams, kurių bendra suma yra 23.537,91 Eur.

Priteisti iš atsakovo B. R. B. valstybei 3.110,00 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.