- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-718-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01658-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dorelta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kalnėnų projektai“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorelta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-436-1009/2018 civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorelta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalnėnų projektai“ dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu, skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Dorelta“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Kalnėnų projektai“ atliktą 4530,50 Eur dydžio įskaitymą, priteisti iš atsakovės 9272,46 Eur skolos, 1312,99 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė (rangovas) ir atsakovė (užsakovas) 2016-07-20 sudarė rangos sutartį, kurios dalykas - gatvės statybos darbai: Moldovos g. atkarpa nuo Juodupės g. iki žemės sklypo adresu Moldovos g. 30, Vilnius. Lietaus nuotekynės (pagal projektą Nr. 14.08SP) įrengimas. Ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, atliko statybos rangos sutartyje numatytus darbus ir perdavė juos pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus. Tačiau atsakovas negrąžino ieškovui be
3. išlygų ar su išlygomis pasirašytų dokumentų, taip pat nepateikė pretenzijos dėl neatliktų ar nekokybiškai atliktų darbų. Esant nurodytam atsakovo neveikimui, ieškovui atsirado pagrindas pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalyje bei Sutarties 25 punkte įtvirtinta savo, kaip rangovo, teise atlikti vienašalį darbų perdavimą, todėl laikytina, kad visus darbus pagal sutartį ieškovas atliko tinkamai ir perdavė juos atsakovui 2016-12-06. Iš viso pagal Sutartį atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 97243,51 Eur, tačiau faktiškai po visų darbų atlikimo ir perdavimo, t. y. 2016-12-06 jis buvo sumokėjęs ieškovui tik 44832,00 Eur. 2016-12-06 atsakovo bendras įsiskolinimas ieškovui sudarė 52411,51 Eur, iš kurių 30309,14 Eur buvo pradelstas. 2016-12-22 ieškovas gavo iš atsakovo Defektinį aktą ir 2017-05-12 atliko defektų taisymo darbus. Laikotarpiu nuo 2016-12-06 iki 2017-05-15 atsakovas sumokėjo ieškovui 12000,00 Eur, 2017-05-15 atsakovo skola Ieškovui sudarė 40 411,51 Eur. 2017-05-16 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą DRLT Nr. 0000038 774,61 Eur dydžio delspinigiams bei 260,63 Eur be PVM išskaitos anuliavimui. Atsakovas savo ruožtu įteikė ieškovui 2017-05-15 Atsakymą dėl delspinigių ir skolos padengimo Nr. SR-17-0014, kuriame nurodė, jog: 1) Ieškovas privalo sumokėti jam 4530,50 Eur dydžio delspinigius, kadangi darbus pagal Sutartį neva tai užbaigė tik 2017-05-15; 2) atsižvelgiant į Ieškovo tariamai mokėtinus delspinigius, atsakovo skola ieškovui mažinama delspinigių dydžio suma, t. y. 4530,50 Eur. Ieškovas kategoriškai nesutikdamas su atsakovo nepagrįstai priskaičiuotais delspinigiais, kelis kartus raštu kreipėsi į pastarąjį, nurodydamas, jog nesutinka su atliktu įskaitymu bei reikalaudamas padengti visą įsiskolinimo pagal Sutartį likutį. 2017-07-17 ieškovas kreipėsi į atsakovą su raštu Dėl įsiskolinimo, kuriuo paragino atlikti galutinį atsiskaitymą pagal Sutartį bei apmokėti 724,26 Eur dydžio palūkanas. Atsakovas nėra galutinai atsiskaitęs ir įsiskolinimas ieškovei pagal Sutartį sudaro 9272,46 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Kalnėnų projektai“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2016-09-07 buvo sudarytas susitarimas dėl 2016-07-20 sutarties galiojimo termino pratęsimo, kuriuo atliekamų darbų terminas buvo pratęstas iki 2016-10-21. Atsakovas 2016-11-22 pranešė ieškovui, jog atlikus asfaltbetonio dangos tyrimus buvo nustatyti neatitikimai kelio projektui, tačiau ieškovas nepagrįstai nurodydamas, jog atsakovo atlikto tyrimo rezultatai yra atsitiktiniai, 2016-12-06 nurodė, jog priduoda trečiąjį atliktų darbų aktą ir 2016-12-13 vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 3. Faktą, jog atsakovo pretenzijos buvo pagrįstos, patvirtina ir tai, kad ieškovas, vadovaudamasis 2017-04-06 susirinkimo protokolu, 2017-05-12 atliko asfaltbetonio dangos defektų taisymo darbus ir 2017-05-15 ieškovas pridavė trečiuoju etapu (asfaltbetonio dangos klojimas) atliktus darbus ir, kartu, - visą Sutarties objektą atsakovui. Dėl šios priežasties atsakovas pagrįstai pareiškė reikalavimą ieškovui dėl delspinigių sumokėjimo ir teisėtai atliko jo įskaitymą. Ieškovas nėra atsakovui perdavęs statybos darbų žurnalo, gatvės kadastrinių matavimų bei topografinių planų, todėl laikytina, kad Ieškovas nėra tinkamai perdavęs atliktų darbų ir neturi teisės į atlyginimą už šiuos darbus. Atsakovas turi teisę reikalauti šių statybos dokumentų iš ieškovo, o šis šios pareigos nevykdo, atsakovas turėjo teisę sustabdyti savo prievolės mokėti likusią kainos dalį vykdymą (CK 6.46 straipsnio 2 dalis). Ieškovas tinkamai nevykdo savo sutartinių pareigų ir tinkamai neperduoda atliktų darbų (dokumentacijos), tai neturi teisės reikalauti ir delspinigių už tai, kad atsakovas nemoka jam likusios darbų kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovė UAB „Kalnėnų projektai“ neteisėtai įskaitė 3421,07 Eur sumą; likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Kalnėnų projektai“ ieškovės UAB „Dorelta naudai 916,91 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Dorelta“ atsakovės UAB „Kalnėnų projektai“ naudai 773,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Dorelta“ ir atsakovas UAB „Kalnėnų projektai“ 2016-07-20 sudarė Rangos sutartį (toliau – Sutartis), kurios objektas yra gatvės statybos darbai: Moldovos g. atkarpa nuo Juodupės g. iki žemės sklypo adresu Moldovos g. 30, Vilnius.
7. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad kelio darbai pagal papildomą 2016-09-07 susitarimą turėjo būti atlikti iki 2016-10-21. Taip pat byloje nėra ginčo, kad kelias faktiškai buvo nutiestas ir išasfaltuotas dar 2016-10-24. Teismas taip pat nurodė, kad esminis ginčas šioje byloje yra, ar 2016-10-24 darbai buvo atlikti tinkamai ir dėl to atsakovui, kaip užsakovui, atsirado pareiga priimti darbus.
8. Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovui kilus įtarimų dėl atliktų darbų kokybės, jis, pasinaudodamas jam suteikta teise, tuoj po darbų atlikimo, t. y. po 2016-10-24, nedelsdamas, po 4 dienų, 2016-10-28 kreipėsi į VGTU AIF KTI Automobilių kelių mokslo laboratoriją tikslu sužinoti, ar kelio darbai buvo atlikti tinkamai (bandymų atlikimo data 2016-11-03 – 2016-11-07). Dėl bandymų rezultatų ginčo tarp šalių taip pat nėra, nes ieškovas gavęs rezultatus savavališkai, atsižvelgęs į juos apskaičiavo ir padarė iškaitas (2016-12-06 raštas dėl asfalto dangos).
9. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje įrodinėjo, jog rangovui tinkamai ir laiku atlikus darbus ir 2016-12-13 vienašališkai pridavus darbus (nors jokie papildomi darbai iki 2016-12-06 po 2016-10-24 atliekami nebuvo), o užsakovui pradėjus faktiškai naudotis darbais, pastarasis turėjo pareigą sumokėti rangovui už faktiškai atliktus ir faktiškai naudojamus darbus. Atsakovo nustatytus darbų trūkumus ieškovas laiko atsiradusiais garantinio aptarnavimo metu ir jų pašalinimas 2017 m. gegužės mėnesį nekeičia atliktų darbų datos. Ieškovo nuomone, į atsakovo 2016-11-22 pretenziją buvo tinkamai atsakyta padarius išskaitą už nustatytus neatitikimus.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savavališkai atliko pakartotinius bandymus savo pasirinktoje laboratorijoje ir gautus rezultatus nepagrįstai laikė paneigiančiais nurodytas aplinkybes dėl darbų trūkumų bei paneigiančias atliktus Laboratorijos kontrolinius bandymus bei tuo pagrindu vienašališkai perdavė darbus.
11. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai, jog 2016-12-06, vadovaujantis Asfaltas 08 nuostatomis, atlikus išskaitymą už ribinių verčių ir leistinų nuokrypių nesilaikymą ir negavus iš atsakovo jokio atsakymo, ieškovė darbus baigė , darbai yra atlikti tinkamai ir 2016-12-13 vienašališkai perduoti atsakovei, yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, darbų priėmimą lemia gautų bandymų rezultatai, ir jei jie yra neigiami, užsakovas, šiuo atveju atsakovas, atliktų darbų negalėjo priimti.
12. Teismas nurodė, kad net ir nustačius aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovas neva susitarė, kad už netinkamą asfalto storį bus pakankama tik atlikti išskaitą, neatleidžia ieškovo nuo įstatymu jam nustatytos pareigos parengti tokį kelią, kuris atitiktų bent minimalius normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus, t. y. 6 cm storio. Taip pat pažymėjo, kad teisė daryti išskaitas yra numatyta išimtinai užsakovui, rangovas savo nuožiūra to daryti negali.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, atliko išskaitą, dėl ko negalėjo tikėtis, kad vien pačiam padarius 260,63 Eur išskaitą, užsakovas pakeitė savo poziciją ir nereikalauja pašalinti nustatytų darbų defektų.
14. Teismas nustatė, kad iki 2017-05-15 rangovo patiesto asfalto sluoksnis neatitiko nei Sutarties, nei teisės norminių aktų reikalavimų, t. y. leistinų nuokrypių. Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendė, kad galutis darbų pridavimas vyko būtent 2017-05-15, kuomet patiesta asfalto danga, atitinkanti tiek Sutarties, tiek Asfaltas 08 nuostatas, ir kuomet buvo surašytas Darbų užbaigimo aktas, o ne 2016-12-13, kuomet ieškovas, neturėdamas teisinio pagrindo vienašališkai perdavė neva, jo nuomone, tinkamai atliktus darbus. Atsižvelgęs, kad abi šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad kiti atsakovo pretenzijoje nurodyti trūkumai nebuvo taisomi ir atsakovas 2017-05-15 pasirašydamas aktą nurodė, kad priekaištų atliktiems darbams neturi, teismas sprendė, kad kiti atsakovo nustatyti darbų trūkumai nebuvo tokie esminiai, dėl kurių jis galėjo atsisakyti priimti darbus. Šie nuokrypiai leistini pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad darbai pagal šalių sudarytą Sutartį buvo atlikti 2017-05-15 pasirašius Darbų užbaigimo aktą.
15. Spręsdamas dėl 4530,50 Eur dydžio delspinigių įskaitymo, teismas nurodė, jog nustačius, kad darbai buvo atlikti 2017-05-15, o ne kaip sulygta sutartyje 2016-10-21, atsakovas pagrįstai skaičiavo delspinigius, padarydamas įskaitymą. Atsakovo paskaičiuotą 4530,50 Eur delspinigių dydį, teismas sumažino iki 1109,43 Eur, nurodęs, kad atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo 2016-10-22 iki 2017-05-14 už vėluojamus atlikti darbus, t. y. nuo 27059,23 Eur sumos, kas sudaro 1109,43 Eur (27059 x 0,02 proc.x205). Todėl ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu atsakovo atliktą 4530,50 Eur dydžio įskaitymą, tenkino iš dalies, pripažįstant, kad atsakovas neteisėtai įskaitė 3421,07 Eur sumą.
16. Teismas nurodė, kad tinkamai sutartis bus įvykdyta tik tuomet, kai bus atlikti ne tik joje numatyti darbai, bet ir visi normatyviniai statybos dokumentai. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 6 punktu, Statybos techniniais reglamentais STR 1.08.02:2002 (toliau – Reglamentas), STR 1.11.01:2010, teismas sprendė, kad statybos darbų žurnale rangovas privalo fiksuoti ne tik atliekamus darbus, tačiau ir darbų defektų taisymą (18.5 papunktis). Teismas atmetė ieškovo paaiškinimą, kad Statybos darbų žurnalą 2016-10-24 perdavė atsakovui ir šis yra pas Atsakovą, rėmėsi teismo posėdžio metu apklaustu liudytojo M. R. paaiškinimu, jog 2016-10-24 jam buvo perduotas Statybos darbų žurnalas, tačiau jis šį žurnalą nedelsdamas grąžino ieškovui, nes jame truko įrašų, parašų; taip pat tuo, kad atsakovas pretenzijas ieškovui dėl neperduoto žurnalo reiškė ir vėliau raštu. Taip pat nurodė, kad po 2016-10-24 buvo atliekami papildomi darbai, klojamas papildomas asfalto sluoksnis, todėl ir toliau turėjo būti pildomas Statybos darbų žurnalas, tačiau ieškovas niekuomet nekėlė klausimo, kad atsakovas jį perduotų ieškovui. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo perduotas kitas/papildomas Statybos darbų žurnalas, todėl teismas sprendė, kad ieškovas, taisydamas defektus, nesilaikė įstatymu jam nustatytos imperatyvios pareigos kiekvieną atliktą veiksmą įforminti žurnale, tame tarpe ir defektų taisymo darbus. Be to, teismui nepateikta jokių įrodymų, kad po 2017-05-15 ieškovas atsakovui pasirašytinai būtų perdavęs Statybos darbų žurnalą.
17. Teismas sprendė, kad tik pateikęs žurnalą atsakovui ieškovas įgyja teisę į galutinį atsiskaitymą pagal sutartį, o atsakovas turi teisę sulaikyti atsiskaitymą pagal sutartį dėl to, jog neperduotas Statybos darbų žurnalas. Remdamasis Sutarties 30 punkto nuostata (prieš asfalto klojimo darbus užsakovas sumoka už visus iki tol atliktus darbus, sulaikydamas 10 procentų nuo atliktų darbų vertės) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas sprendė, kad atsakovas sulaikydamas galutinį atsiskaitymą pagal sutartį 8163,03 Eur, mažesnį nei 10 procentų nuo sutarties kainos (9132,78 Eur), veikia teisėtai, pasinaudodamas CK 6.207 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių, todėl ieškinio dalį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dorelta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismo išvada, kad galutinis darbų pridavimas vyko 2017-05-15, o ne 2016-12-13, yra nepagrįsta. Visi darbai pagal sutartį buvo atlikti iki 2016-10-17. 2016-11-22 atsakovui pateikus pretenziją dėl asfaltbetonio storio neatitikimo projektiniam storiui, ieškovas dalyvaujant atsakovo atstovui bei techniniam prižiūrėtojui atliko pakartotinius asfaltbetonio dangos bandymus ir atliko 260,63 Eur išskaitą ir 684 Eur sulaikymą už ribinių verčių ir leistinų nuokrypių viršijimą; atsakovas šių veiksmų niekada neginčijo, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atlikta išskaita yra neteisėta.
Šalies argumentai
18.2 Ieškovas pagrįstai ir teisėtai 2016-12-06 pateikė atsakovui Atliktų darbų aktų Nr. 3, pažymą apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitą faktūrą DRLT Nr. 036 22102,37 Eur sumai. 2017 m. gegužės mėnesį buvo atliekami ne darbai pagal sutartį, o taisomi atsiradę trūkumai. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nevykdė pareigos perduoti atsakovei statybos darbų žurnalą; 2016-10-24 statybos darbų žurnalas buvo pasirašytinai perduotas atsakovės atstovui techniniam prižiūrėtojui M. R..
18.3 Atsakovas neturėjo jokio faktinio pagrindo sulaikyti ieškovei mokėtiną sumą, kadangi žurnalas buvo jam tinkami perduotas 2016-10-24.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kalnėnų projektai“ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1 Kelio danga tam tikrose vietose atitiko kelio projektą, o kitose – ne, tačiau ieškovė piktnaudžiaudama suteikta teise vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 3. Teismo išvada, kad darbai pagal šalių pasirašytą sutartį buvo baigti 2017-05-15, pasirašius darbų užbaigimo aktą, yra pagrįsta.
19.2 Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir liudytojo M. R. paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė nesilaikė imperatyvios pareigos kiekvieną atliktą veiksmą įforminti statybos darbų žurnale ir jį perduoti atsakovei. Ieškovei nevykdant jam priskirtų pareigų, susijusių su statybos žurnalo tinkamu pildymu ir perdavimu atsakovei, atsakovė pasinaudojo jai suteikta teise sulaikyti mokėjimą už ieškovės pagal sutartį atliktus darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas ieškovės UAB „Dorelta“ apeliacinio skundo ribose.
21. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovė UAB „Dorelta“ (rangovas), remdamasis su atsakove UAB „Kalnėnų projektai“ (užsakovas) 2016-07-20 sudaryta rangos sutartimi (toliau – rangos sutartis), reikalavo atsakovės atsiskaityti už atliktus darbus – pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Kalnėnų projektai“ atliktą 4530,50 Eur dydžio įskaitymą, sumokėti 9272,46 Eur skolą, 1312,99 Eur palūkanų, 8 proc. procesinių palūkanų, o atsakovė su tuo nesutikdama tvirtino, kad ieškovė darbus atliko netinkamai, atliktus darbu pridavė tik 2017-05-15, todėl atsakovė teisėtai paskaičiavo delspinigius ir atliko įskaitymą; ieškovė neperdavė statybos darbų žurnalo, todėl neturi teisės į atlyginimą už darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys iš dalies pagrįstas ir pripažino, kad atsakovė UAB „Kalnėnų projektai“ neteisėtai įskaitė 3421,07 Eur sumą.
22. Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Dorelta“ ir UAB „Kalnėnų projektai“ 2016-07-20 sudarė statybos rangos sutartį, kuria apeliantė (ieškovė) įsipareigojo atlikti gatvės statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktus ir užbaigtus darbus priimti ir už juos sumokėti. Minėtos rangos sutarties 28-31 punktuose numatyta, kad atsakovė atsiskaito pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, galutinis atsiskaitymas vykdomas per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Iš byloje esančių šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio, šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų (perdavimų–priėmimų aktų, pretenzijų), matyti, kad ieškovė atliko gatvės statybos darbus objekte „Moldovos g. atkarpa nuo Juodupės g. iki žemės sklypo adresu Moldovos g. 30, Vilnius. Lietaus nuotekynės (pagal projektą Nr. 14.08-SP) įrengimas“. Kad ieškovė atliko statybos rangos darbus neginčija ir atsakovė, tačiau teigia, kad jai nekyla prievolė visiškai atsiskaityti už atliktus darbus, nes ieškovė atliko darbus nekokybiškai, taisė defektus, darbus pridavė 2017-05-15, tačiau neperduoda atliktų darbų dokumentacijos.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 straipsnis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimas aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutis darbų pridavimas vyko ne 2016-12-13, o būtent 2017-05-15, kuomet patiesta asfalto danga, atitinkanti tiek sutarties, tiek Asfaltas 08 nuostatos, ir kuomet buvo surašytas Darbų užbaigimo aktas. Apeliantė įrodinėja, kad darbai pagal sutartį faktiškai buvo atlikti iki 2016-10-17, 2016-10-24 ieškovas ir atsakovo darbuotojas M. R. pasirašė Priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodoma, kad M. R. perduota: statybos darbų žurnalas, gaminių atitikties deklaracijos, dinaminio deformacijos modulio matavimų kvitai su schema, vamzdžių TV-apžiūros ataskaita, paskutinis darbų etapas buvo perduotas 2016-12-13. Apeliantė teigia, kad atsakovė privalėjo priimti jai perduodamą darbų rezultatą, patikrinti perduodamus darbus, be išlygų arba su išlygomis pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą ir už atliktus darbus atsiskaityti, o atsisakydama tai padaryti atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai pasinaudojo savo teise skaičiuoti delspinigius už praleistą sutarties terminą.
27. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygos nustatomos įstatymuose ir šalių sudarytoje rangos sutartyje.
28. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs mokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis.
29. Šalių sudarytos sutarties skyriuje „Darbų perdavimas“ nurodyta, kad užsakovas per penkias darbo dienas po akto F-2 bei pažymos F-3 pateikimo patikrina perduodamus darbus ir be išlygų ar su išlygomis pasirašo pateiktus dokumentus ir grąžina du jų egzempliorius rangovui; jeigu užsakovas pateiktų dokumentų nustatytu terminu nepasirašo ir dviejų jų egzempliorių negrąžina rangovui, juos pasirašo rangovas, padarydamas atžymą apie atsisakymą pasirašyti, ir darbai tokiu atveju laikomi užsakovo priimtais, o rangovo perduotais; tuo atveju, jeigu užsakovas nustato darbų defektus, užsakovas apie tai pažymi akte ir kartu su grąžinamais aktu F-2 bei pažyma F-3 pateikia rangovui dėl to sutarties nustatyto turini ir formos pretenziją; užsakovui perduotiems darbams rangovas išrašo ir pateikia PVM sąskaitą – faktūrą (25 -27 punktai).
30. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
31. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.).
32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, laikydamasi nuomonės, kad darbų priėmimo aktas turėjo būti pasirašytas bei darbai priimti 2016-12-06, pasinaudojo galimybe ginti savo teises ir 2016-12-13 vienašališkai pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovės vadovas šiame akte nurodė, kad darbus perduoda rangos sutarties 25 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovė vienašališkai pasirašyto akto neginčijo, todėl darytina išvada, kad darbų perdavimas ir priėmimas įvyko 2016-12-13. Priėmus darbus, užsakovui atsiranda prievolė už juos sumokėti, tačiau jei nustatomi darbų trūkumai ir rangovas jų nepaneigia, jis turi prievolę trūkumus pašalinti. Dėl šios priežasties yra pagrindas darbų trūkumų šalinimą vertinti kaip atliktą garantiniu laikotarpiu, kuris, vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis, pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.
33. Nesutikimą su atsakovės atliktu delspinigių įskaitymu apeliantė grindė tuo, kad darbus pagal sutartį atliko laiku ir tinkamai, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti delspinigius ir atlikti įskaitymą. Byloje nustatyta, kad darbai pagal sutartį turėjo būti baigti iki 2016-10-21. Konstatavus, kad apeliantė vienašališkai pasirašytu aktu darbus atsakovei perdavė 2016-12-13, pripažintina, kad atsakovė turi pagrindą skaičiuoti 0,02 procento pavėluotų atlikti darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną (32 punktas). Tai reiškia, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo 2016-10-22 iki 2016-12-13 už vėluojamus atlikti darbus, t. y. už 27 059,23 Eur sumą, ir tai sudaro 286,83 Eur (27 059 x 0,02 proc. x 53). Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu keistina ir ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą 4530,50 Eur dydžio įskaitymą tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad atsakovas neteisėtai įskaitė 4243,67 Eur sumą.
Dėl atsakovės (užsakovo) teisės sulaikyti prievolės sumokėti už atliktus darbus pagrįstumo
34. Kai šalys savo prievoles turi vykdyti vieną paskui kitą tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 str. 2 d.). Atsakovė nurodo, kad įgyvendino LR CK 6.207 str. numatytą teisę, suteikiančią kitai sutarties šaliai sustabdyti savo neįvykdytų priešpriešinių prievolių vykdymą, nes ieškovė tinkamai nevykdė savo sutartinių pareigų ir neperduoda atliktų darbų dokumentacijos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįvykdė savo pirmesnės pareigos pateikti užsakovui statybos žurnalą (Statybos reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.5 p.), todėl tik pateikęs žurnalą atsakovui ieškovas įgyja teisę į galutinį atsiskaitymą pagal sutartį, o atsakovas turi teisę sulaikyti atsiskaitymą pagal sutartį dėl to, jog neperduotas Statybos darbų žurnalas.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių atžvilgiu galėtų būti taikoma LR CK 6.207 str. 2 dalies nuostata, nes šalys pagal rangos sutartį savo prievoles turėjo vykdyti viena paskui kitą. Ieškovė reikalauja apmokėti už darbus, kuriuos atliko, todėl remiantis LR CK 6.207 str. 2 dalimi atsakovė turėtų teisę sustabdyti mokėjimą tik tuo atveju, jei darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, būtų neatlikti. Pažymėtina, kad rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str. 1 d.). Kitaip tariant, rangos sutartimi prisiimamas įsipareigojimas dėl rezultato, ir kai darbo rezultatas, esantis sutarties dalyku, yra pasiektas, bus laikoma, kad rangovo pareiga įvykdyta tinkamai. Nei rangos sutartimi, nei įstatymu nenumatyta teisė užsakovui nemokėti rangovui už priimtus ir atliktus darbus dėl to, kad tarp šalių iškilo ginčas, ar ieškovė yra perdavusi statybos darbų žurnalą, gatvės kadastrinių matavimų bei topografinius planus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prisiimtą pagal rangos sutartį prievolę atlikti gatvės statybos darbus įvykdė, todėl atsakovė neturėjo pagrįsto pagrindo sulaikyti kainos sumokėjimą ieškovei. Remdamasis nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistina 8985,83 Eur (9272,46 Eur – 286,63 Eur) skola, 1312,01 Eur palūkanų, viso 10 297,84 Eur.
36. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas, atsižvelgus į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį bei 2 straipsnio 5 dalį, priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu (CK6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
38. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas aukščiau nurodytas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
39. Pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 4051,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 378,00 Eur žyminis mokestis bei 3673,75 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas. Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, pagal 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Pagal teismui pateiktą atliktų darbų išklotinę pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme truko 39 valandas. Pagal rekomendacijas galimos atlyginti advokato teisinės pagalbos išlaidos nagrinėjamu atveju yra 5930 Eur. Kadangi ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija rekomenduojamų dydžių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 97 procentais, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovei priteistina 3930 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
40. Atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 1000,00 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsakovei priteistina iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 3900 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies: pripažintinas neteisėtu atsakovės UAB „Kalnėnų projektai“ atliktas 4243,67 Eur dydžio įskaitymas, priteistina iš atsakovės 8985,63 Eur skolos, 1312,01 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3900 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
42. Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 263 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą patenkinus 97 procentais, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 255 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalnėnų projektai“ atliktą 4243,67 Eur įskaitymą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalnėnų projektai“, j. a. k. 303317140, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorelta“, j. a. k. 303151925, naudai 8985,83 Eur (aštuonių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 83 ct) skolą, 1312,01 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika eurų 01 ct) palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 297,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-10-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalnėnų projektai“, j. a. k. 303317140, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorelta“, j. a. k. 303151925, naudai 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.