Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovo E. V. 7 241,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, 394,72 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3 t., e. b. l. 1-5). Nurodė, kad 2016-12-13 įvykio metu vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulieta patalpų 5-2 ir 5-3 lubos ir sienos, patalpos 5-6 lubos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-01-26 redakcija, galioja nuo 2016-02-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 5 remonto kaina sudaro 767,00 Eur ir išmokėjo draudėjai 738,04 Eur draudimo išmoką (767,00 Eur nuostolio suma – 28,96 Eur besąlyginė išskaita). Ieškiniu prašoma priteisti žala dėl šio įvykio, atsižvelgiant į 1,92 Eur nusidėvėjimą, sudaro 736,12 Eur. Taip pat 2017-02-14 vandeniu vėl buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulieta patalpų 5-1, 5-4, 5-5, 5-6 lubos ir sienos, patalpų 5-6 grindys, elektros instaliacija ir namų turtas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 5 remonto kaina sudaro 5 971,69 Eur, namų turtui padaryta žala sudaro 558,40 Eur ir išmokėjo draudėjai 6 530,09 Eur draudimo išmoką. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 24,22 Eur nusidėvėjimą, sudaro 6 505,87 Eur. Atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) nesugebėdamas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos ieškovės draudėjos turtui, atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš atsakovui priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Iš viso iš atsakovo priteistina 7 241,99 Eur turtinės žalos (736,12 Eur dėl 2016-12-13 įvykio+6 505,87 Eur dėl 2017-02-14 įvykio). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Taigi, iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 394,72 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.