- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-31
- Bylos Nr.
- 2-1309-1003/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09219-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės J. T. atstovui advokatui P. R. Braziui, atsakovui A. M., jo atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, nedalyvaujant ieškovei J. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui A. M. dėl kompensacijos už naudojimąsi servituto teise ieškovei priklausančiu žemės sklypu priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. T. pareikštu ieškiniu atsakovui A. M. prašo priteisti jai iš atsakovo 2070 Eur kompensaciją už naudojimąsi servitutų teise ieškovei priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo A. M. ūkiniai pastatai – karvidės ir artezinis grąžinys su požemine vandens trasa yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 3,45 ha žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities viršininkas 1999-04-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minimam ieškovės sklypui nustatė servitutus, įsigaliojusius 1999-06-08, kuriais atsakovui buvo suteikta teisė prieiti prie pastatų ir į juos, prieiti prie vandenvietės, įrenginių ir juos aptarnauti. Nustatyti servitutai apima visą 3,45 ha plotą. Kadangi žemės nuomos mokestis pastaraisiais metais nusistovėjo 200 Eur už 1 ha, tad laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 ieškovė negavo 2070 Eur pajamų (200 Eur x 3,45 ha x 3 m), negautas pajamas turi kompensuoti atsakovas.
Šalies argumentai
3. Ieškovės atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už naudojimąsi servitutu, kuris nustatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui tam, jog atsakovas galėtų naudotis žemės sklype esančiais jam priklausančiais statiniais. 3,45 ha žemės sklypo rinkos vertė yra apie 13800 Eur, tai – viso servituto mokestis. Šiuo metu tiek žemė, tiek ir ant jos esantys statiniai yra parduoti naujam savininkui. Prašo priteisti kompesanciją už trejus metus, kompensacija už vienerius metus sudaro 1/20 dalį sklypo vertės. Servitutas buvo būtinas visam sklypui, nes atsakovo pastatai jame išdėstyti taip, kad ieškovė negalėjo naudotis nei visu, nei sklypo dalimi. Nurodytu prašomos kompensacijos laikotarpiu ieškovė mokėjo žemės mokestį, kuris sudarė 103 Eur. Kadangi žemės sklypas buvo apleistas, jam taikomi padidinti mokesčiai. Kai ieškovė įsigijo žemės sklypą, ji žinojo apie žemės sklype esančius statinius. Prašo tenkinti ieškinį.
4. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas servituto teisės prieiti ir apsitarnauti pastatus naudodojas „A. M.“ nėra susijęs nei su juo, nei su jo tėvu A. – V. M., nenurodyta servituto turėtojo tapatybė, gyvenamoji vieta. Ieškovė, būdama ginčo žemės sklypo savininke, nepadarė sklypo kadastrinių matavimų, nepastatė riboženklių, todėl sklypu naudojosi, žemę dirbo kaimyninių žemės sklypų valdytojai. Ant ieškovės žemės sklypo stovintys pastatai užima 0,4393 ha plotą, todėl Registro išraše nurodytas 2,4200 ha užstatytas plotas neatitinka tikrovės, nustatytas servitutas visam 3,45 ha žemės sklypui yra perteklinis. Pastatus ant 3,45 ha žemės sklypo 1994 metais įsigijo jo tėvas A. – V. M., tėvui mirus (duomenys neskelbtini), pastatus paveldėjo motina E. M.. Nei jis, nei jo motina E. M. nesinaudojo ieškovės žemės sklypu nuo 2006 metų. Jo įmonė sklype veiklą vykdė iki 2006 m. sausio mėnesio, o 2013 metais įmonė buvo likviduota. Mirus jo motinai (duomenys neskelbtini), pastatai perėjo jo nuosavybėn, tačiau jis pastatais po motinos mirties nesinaudojo ir servituto teisės neįgyvendino. Ieškovė be trukdymų galėjo naudotis savo sklypu, jį prižiūrėti, gauti iš to naudą. Ankstesniais teismų sprendimais ieškovei buvo priteistos sumos iš atsakovo už naudojimąsi žeme, t. y. 4800 Eur (14436 Lt), taigi, ieškovei nuostoliai yra pilnai atlyginti. Atsakovas faktiškai nesinaudojo visu 3,45 ha žemės sklypu. Aptariamo žemės sklypo nuomos kainos yra tris kartus mažesnės nei nurodo ieškovė. Prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Pareikštu ieškiniu ieškovė J. T. prašo priteisti jai iš atsakovo A. M. 2070 Eur kompensaciją už naudojimąsi servitutų teise ieškovei priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad servitutas nustatytas asmeniui, nesusijusiam nei su atsakovu, nei su jo mirusiu tėvu A. – V. M., nei atsakovas, nei mirusio tėvo palikimą priėmusi motina E. M. nuo 2006 metų faktiškai nesinaudojo ieškovės 3,45 ha žemės sklypu ir servituto teisės neįgyvendino. Ieškovės nurodytos žemės sklypo nuomos kainos yra tris kartus didesnės nei esančios rinkoje.
6. Byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (5-6 b. l.) nustatyta, kad 3,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. T., įregistravimo pagrindas: 1999-04-22 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-04-30 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Aptariamam žemės sklypui nustatytas servitutas – teisė įrengti ir aptarnauti komunikacijas, meliorac. įrenginius (tarnaujantis daiktas), servituto įregistravimo pagrindas: 1999-04-22 Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutas suteikia teisę prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją 3,45 ha. Teisės naudotojas: A. M.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (7-8 b. l.) patvirtina, kad 3,4500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – karvidė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-27 nuosavybės teise įregistruoti A. M. vardu, įregistravvimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą, prie nagrinėjamos bylos buvo prijungtos anksčiau teismuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-876-291/2011, 2-5856-394/2013, 2-373-650/2015, kuriose buvo nagrinėjami ieškovės ir atsakovo ginčai, susiję su 3,45 ha žemės sklypo naudojimu. Pažymėtina, kad prijungtose civilinėse bylose nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos įrodytomis, jų įrodinėti iš naujo nereikia, o priimti įsiteisėję teismų galutiniai procesiniai sprendimai nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią.
8. Civilinėje byloje Nr. 2-5856-394/2013 pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei J. T. dėl 1999-03-05 šalių susitarimo pripažinimo negaliojančiu esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (civilinė byla Nr. 2-5856-394/2013, 112-116 b. l.) nustatyta, kad 3,4500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi pastatas – karvidė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2006-02-14 nuosavybės teise priklausę A. M. motinai E. M., įgijimo pagrindas: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini),.
9. 2013 m. spalio 22 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-5856-394/2013, 121-126 b. l.) A. M. paaiškino, kad apie nustatytą servitutą 3,45 ha žemės sklypui jam žinoma, tačiau dėl servituto panaikinimo jis nesibylinėjo, pastatų savininkė (E. M.) nesikreipė dėl jai naudingo servituto nustatymo. 2013 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-5856-394/2013, 139-141 b. l.) A. M. patvirtino, kad 2003 metais jis pirko vandenvietę ir naudojosi ne visa 3,45 ha žeme, o tik žeme po pastatais ir dar vandenvietės teritorija.
Žemesnės instancijos teismas
10. Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-5856-394/2013, 142-147 b. l.) konstatuota, kad J. T. natūra atkurtame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),., Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (administraciniu aktu) nustatytas servitutas, kurio turinys prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją 3,45 ha, tokio turinio servitutas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis administracinis aktas nėra nei pakeistas, nei nuginčytas. A. M. motinai E. M. priklausantys statiniai J. T. žemės sklype išdėstyti taip, kad J. T. neturi galimybės naudotis nei visu jai priklausančiu žemės sklypu, nei jo dalimi. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas žemės (tarnaujančio daikto) servitutas, kurio paskirtis užtikrinti pastatų (viešpataujančių daiktų), kuriuose nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą metu A. M. vykdė ūkinę – komercinę veiklą, tinkamą naudojimą.
11. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. 2-5856-394/2013, 2014-04-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-368-440/2014 (civilinė byla Nr. 2-5856-394/2013, 190-201 b. l.) sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, papildomai konstatuodamas, kad A. M. teiginiai, jog jis, jo įmonė nesinaudoja J. T. priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu nuo 2006 metų, yra nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-11-18 pateikta pažyma įrodo, jog A. M. įmonė 2009-12-31 pateikė sprendimą, kad laikinai stabdo įmonės veiklą nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. M. nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis nesinaudojo J. T. priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu nuo 1999 metų.
12. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje byloje pats atsakovas A. M. patvirtino, jog pastatus, esančius 3,45 ha ieškovės J. T. žemės sklype, 1994 metais įsigijo jo tėvas A. – V. M., tėvui mirus (duomenys neskelbtini), pastatus paveldėjo motina E. M., o mirus jo motinai (duomenys neskelbtini), pastatai perėjo atsakovo nuosavybėn.
13. Darytina išvada, kad atsakovas nuo 1999 metų naudojosi ieškovei J. T. priklausiusiu 3,45 ha žemės sklypu, naudojosi sklype esančiais statiniais, vėliau – ir vandenviete, pastatus naudojo įmonės veiklai. Atsakovui buvo žinoma apie Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą servitutą, suteikiantį teisę prieiti ir aptarnauti žemės sklype esančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją, atsakovas neginčijo servituto, jo apimties, neginčijo ir administracinio akto, kuriuo nustatytas servitutas, šis administracinis aktas nėra nei pakeistas, nei nuginčytas. Pastatais ir įrenginiais ieškovės J. T. 3,45 ha žemės sklype naudojosi išimtinai atsakovas, jo šeimos nariai, duomenų apie kitus naudotojus byloje nėra, todėl atsakovo teiginiai, kad servitutas nustatytas asmeniui, nesusijusiam nei su atsakovu, nei su jo mirusiais tėvais, yra nepagrįsti ir neįrodyti nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis. Ankstesniais teismų sprendimais taip pat paneigta, jog servitutas buvo nustatytas asmeniui, nesusijusiam su atsakovo asmeniu.
14. Atsakovas teigia, kad jis po motinos mirties pastatais nesinaudojo ir servituto teisės neįgyvendino, ieškovė be trukdymų galėjo naudotis savo sklypu, jį prižiūrėti, gauti iš to naudą.
15. CK 4.130 straipsnio 1 dalis nustato, kada baigiasi servitutas: jo atsisakius (1 punktas); tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku (2 punktas); žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui (3 punktas); pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei (4 punktas); išnykus servituto būtinumui (5 punktas); suėjus senaties terminui (6 punktas). Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo išregistravimo momentas, išskyrus 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus (3 dalis). Dėl servituto pabaigos į viešą registrą gali kreiptis tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto savininkas (4 dalis). CK 4.131 straipsnio 4, 5 dalyse nustatyta, kad turimo servituto atsisakymas turi būti įformintas raštu, apie servituto atsisakymą viešpataujančiojo daikto savininkas privalo įspėti tarnaujančiojo daikto savininką ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius, taip pat viešpataujančiojo daikto savininkas privalo atlyginti tarnaujančiojo daikto savininkui dėl servituto nutraukimo atsiradusius nuostolius. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
16. Servituto esmė ta, kad šia daiktine teise suvaržomos savininko teisės. Taigi servitutas yra ribojančio pobūdžio daiktinė teisė, todėl jo nustatymas galimas esant tarnaujančiojo daikto savininko sutikimui arba be jo sutikimo, tačiau tik dėl objektyvių aplinkybių, kad, nenustačius servituto, nebūtų galima tinkamai naudotis viešpataujančiu daiktu. Pažymėtina, kad visais atvejais turi būti išlaikoma viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų interesų pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad 3,45 ha žemės sklypui nustatytas servitutas yra laikinas, todėl spręstina, kad servituto terminas nebuvo nustatytas, taip pat nėra jokių kitų sąlygų, leidžiančių spręsti apie servituto laikinumą.
17. Kaip matyti iš CK 4.130 straispnio, servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK numatytais pagrindais, įskaitant atvejį, kai išnyksta servituto būtinumas. Servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Nors atsakovas nurodo, kad jis ilgą laiką nesinaudojo ieškovės žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais, servitutas jam nereikalingas, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į ieškovę, administracinį aktą dėl servituto nustatymo priėmusią instituciją, viešą registrą dėl servituto panaikinimo, jo apimties pakeitimo, kad servitutas nėra tikslingas. Aplinkybė, kad atsakovas nesinaudoja žemės sklype esančiais statiniais, įrenginiais, nepatvirtina, jog jis jais nesinaudos ir ateityje, daiktai nebus renovuoti, rekonstruoti, pritaikyti atitinkamai ūkinei – komercinei paskirčiai. Pažymėtina, kad atsakovo apsisprendimas nesinaudoti žemės sklype esančiais pastatais ir įrenginiais, neįgyvendinti servituto teisės buvo nulemtas jo paties valios ir neįtakotas ieškovės ar kitų asmenų veiksmais. Spręstina, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, pagal CK 4.130, 4.131 straipsnių nuostatas būtinų servitutui panaikinti, jo apimčiai pakeisti, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovė galėjo laisvai naudotis jai priklausančiu 3,45 ha žemės sklypu, vertintini kaip nepagrįsti byloje esančia medžiaga.
18. Nustačius, kad ieškovės 3,45 ha žemės sklypui Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas servitutas, suteikiantis atsakovui teisę prieiti ir aptarnauti žemės sklype esančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją, o ieškovė dėl servituto negalėjo naudotis nei visu žemės sklypu, nei jo dalimi, spręstinas klausimas dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydžio nustatymo ir jos priteisimo ieškovei iš atsakovo laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05. Civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). CK 4.129 straipsnio nuostatose įtvirtinta teismo teisė parinkti kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui rūšį – tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-220-248/2017).
20. Ieškovė nurodo, kad žemės nuomos mokestis pastaraisiais metais nusistovėjo 200 Eur už 1 ha, tad laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 ieškovė negavo 2070 Eur pajamų (200 Eur x 3,45 ha x 3 m), negautas pajamas turi kompensuoti atsakovas. Taigi, kompensacijos dydį ieškovė sieja su pastaraisiais metais nusistovėjusiomis žemėe nuomos kainomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė į bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018-06-05 informacinį pranešimą (69-70 b. l.) apie tai, kad už prarastą galimybę naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimosi būdą kompensacija apskaičiuojama pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Pagal Metodiką 3,45 ha ieškovei priklausančio žemės sklypo mokėtina vienkartinė kompensacija lygi 13800 Eur sumai. Metodikos 3 punktas nustato, kad visa apskaičiuotos vienkartinės kompensacijos suma tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui išmokama vienąkart, visa apskaičiuotos periodinės kompensacijos suma tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui išmokama dalimis per tam tikrą, su viešpataujančiojo daikto savininku sutartą, laikotarpį. Teismo vertinimu, Metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas neprivalo ja vadovautis tiesiogiai, turi įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dydį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas, nagrinėjamu atveju jo taikymas ar netaikymas neturi įtakos teisingam teismo sprendimui dėl kompensacijos dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
21. Įvertinus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dalinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05, taip pat atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-373-650/2015 ieškovei buvo priteista 1432,17 Eur suma už atsakovo naudojimąsi servitutu laikotarpiu nuo 2011-03-05 iki 2014-10-05 (civilinė byla Nr. 2-373-650/2015, 53-54 b. l.), be to, ieškovė 2018-08-21 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė 3,45 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjai L. G., o atsakovas ant 3,45 ha žemės sklypo esančius pastatus 2018-03-02 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė pirkėjai L. G. (182-192 b. l.), tikslinga nagrinėjamu atveju taikyti periodinę kompensaciją, ją nustatant, kaip ir prašo ieškovė, pagal nusistovėjusį toje vietovėje žemės nuomos mokestį. Toks kompensacijos nustatymo būdas, teismo nuomone, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą.
22. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 žemės sklypų nuomos kainos nusistovėjo po 200 Eur už 1 ha, dėl nustatyto servituto ieškovė negalėjo 3,45 ha žemės sklypo išnuomoti ir negavo 2070 Eur pajamų. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytą 200 Eur už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainą. Šalys neprašė byloje skirti ekspertizės žemės sklypo nuomos kainai nustatyti, o teismui pasiūlius tokią ekspertizę skirti ar kreiptis į turto vertintojus, pasiūlymo atsisakė. Atsakovas pateikė į bylą viešai prieinamus duomenis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apie vidutines žemės nuomos kainas Šiaulių rajone 2014 – 2016 metais (46-54 b. l.), iš kurių matyti tokios kainos už 1 ha: 2014 metais: žemės ūkio naudmenų – 84 Eur, ariamos – 82 Eur, pievų ir ganyklų – 76 Eur; 2015 metais: žemės ūkio naudmenų – 59 Eur, ariamos – 60 Eur, pievų ir ganyklų – 49 Eur; 2016 metais: žemės ūkio naudmenų – 80 Eur, ariamos – 80 Eur, pievų ir ganyklų – 60 Eur. Teismo posėdyje liudijusi L. G. parodė, kad iš pradžių ketino nuomotis ieškovei priklausiusį 3,45 ha žemės sklypą, tačiau ieškovės paprašyta 200 Eur už 1 ha žemės sklypo nuomos kaina jai, kaip 20 metų ūkininkaujančiam asmeniui, buvo ženkliai per didelė ir neatitinkanti realių rinkos žemės nuomos kainų. Ūkininkaudama, ji nuolat nuomojasi žemę iš kitų asmenų, anksčiau mokėdavo už 1 ha žemės po 50, 80 Eur, dabar moka po 100 Eur už 1 ha, tačiau žemė būna graži, dirbama, neapaugusi krūmynais, neapžėlusi augalais, kelmais. Mano, kad 3,45 ha žemės sklypą iš ieškovės įsigijo didele kaina, permokėjusi, už 14500 Eur. Teismas neturi duomenų, kad liudytoja suinteresuota bylos baigtimi, suinteresuota duoti atsakovui palankius parodymus, todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais, kurie yra išsamūs, logiški, atitinkantys kitus byloje esančius duomenis.
23. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad prašomos kompensacijos laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 ieškovė mokėjo žemės mokestį, kuris sudarė 103 Eur, kadangi žemės sklypas buvo apleistas, jam taikomi padidinti mokesčiai. Tačiau ieškovė neteikė į bylą jokių įrodymų (sąskaitų, kvitų, moėjimo pavedimų ir kt.), patvirtinančių sumokėtus žemės mokesčius. Viešai prieinamame Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje pasinaudojus žemės mokesčio skaičiuokle ir atlikus žemės mokesčio paskaičiavimo veiksmus, matyti, kad 3,45 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės nuomos kaina 2014 metais sudarė 23,17 Eur, 2015 – 2017 metais sudarė 23 Eur (kai žemės mokesčio tarifas procentais sudaro 0,48). Netgi tuo atveju, jei 3,45 ha žemės sklypas būtų Kužių miestelyje ir būtų taikomas 0,58 proc. žemės mokesčio tarifas, žemės nuomos kaina 2014 metais sudarytų 28,09 Eur, o 2015 – 2017 metais – 28 Eur. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad mokėjo padidintą 103 Eur žemės mokesčio sumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė tinkamai neprižiūrėjo jai priklausiusio žemės sklypo, nešienavo, nepjovė užžėlusių krūmynais vietų, tokiu būdu prisiėmė riziką mokėti žemės mokestį padidintu tarifu.
24. Atsakovas pateikė į bylą antstolio A. L. 2018-06-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su nuotraukomis (72-76 b. l.), iš kurio matyti, kad antstoliui ir jo padėjėjui nuvykus ir apžiūrėjus 3,45 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), konstatuotos šios aplinkybės: fiksuojamas sklypas ribojasi su trimis kitais sklypais, tačiau tarp sklypų nėra riboženklių; šalia esantis sklypas apaugęs pieva, šienaujamas, ganomas, nedirbamas; kiti su fiksuojamu sklypu besiribojantys sklypai yra dirbami, juose pasodinti rapsai, grūdinės kultūros. Atsakovas teigė, kad nesant aiškių riboženklių tarp ieškovės 3,45 ha žemės sklypo ir kaimyninių sklypų, ieškovės žemės sklypo dalimi naudojosi kaimyninių žemės sklypų naudotojai. Ieškovė, jos atstovas nepaneigė atsakovo teiginių dėl kitų naudotojų, nepaneigė aplinkybių, nustatytų A. L. 2018-06-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
25. Įvertinus ieškovės ir atsakovo išdėstytus argumentus dėl ieškinio reikalavimų, taip pat aplinkybes, kad: servitutas buvo nustatytas visam 3,45 ha žemės sklypui; ieškovė, įvertinus žemės sklype esančių pastatų ir įrenginių išdėstymą, negalėjo naudotis nei visu žemės sklypu, nei jo dalimi; negalėdama naudotis žemės sklypu ieškovė mokėjo žemės mokestį; atsakovas servituto neginčijo, neprašė jo panaikinti ar pakeisti servituto apimties; atsakovas žemės sklype esančiais pastatais, įrenginiais, servitutu realiai pastaraisiais metais nesinaudojo, nevykdė žemės sklype jokios ūkinės komercinės veiklos; ieškovei, jos atstovui nepaneigus aplinkybių, jog 3,45 ha žemės sklypo dalimi galėjo naudotis kaimyninių žemės sklypų naudotojai; pardavus žemės sklypą ir jame esančius pastatus servituto būtinumas šiuo metu yra išnykęs; ieškovei neįrodžius su žemės sklypo turėjimu patirtų išlaidų; ankstesniais teismų sprendimais ieškovei jau buvo priteistos sumos iš atsakovo už jo naudojimąsi ieškovei priklausiusiu 3,45 ha žemės sklypu; taip pat įvertinus vidutines žemės nuomos kainas Šiaulių rajone; žemės sklypo buvimo vietą šalia Kužių miestelio; liudytojos L. G. parodymus; bei tai, kad žemės sklypas yra apleistas, nešienautas, apžėlęs krūmais, įvairiais augalais, kelmais, darytina išvada, kad nustatytinos ieškovei kompensacijos už atsakovo naudojimąsi servitutu dydis yra 80 Eur už 1 ha vieneriems metams. Atsižvelgiant į nustatytą servitutą visam 3,45 ha žemės sklypui, kompensacijos reikalavimo laikotarpį nuo 2014-10-05 iki 2017-10-05 (už trejus metus), ieškovei iš atsakovo priteistina 828 Eur kompensacija (80 x 3,45 x 3). Toks kompensacijos dydis, teismo nuomone, geriausiai atitinka ir užtikrina šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų įgyvendinimą.
26. Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 828 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017-12-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
27. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 362,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 62,10 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur teisinių paslaugų išlaidos (9-11, 31-32 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 144,84 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
28. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 538 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur teisinių paslaugų išlaidos (26, 180-181 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.). Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad atmesta 60 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui priteistinos iš ieškovės 322,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
29. Bylos nagrinėjimo teisme metu susidarė 7,14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atmetus 60 proc. ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovės priteistinos 4 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 828 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) kompensaciją už naudojimąsi servituto teise, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (828 Eur) nuo 2017-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144,84 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 322,80 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4 Eur (keturių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teism Šiaulių rūmus.