Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su A. M. pateiktu nušalinimo pareiškimu Šiaulių apylinkės teismui ir Šiaulių apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1309-1003/2018 nagrinėjimo

Pareiškėjo įsitikinimu, byla turi būti perduota nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, kadangi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pareiškėjo atžvilgiu yra priėmusi procesinių sprendimų, o ieškovės atstovas R. B. yra ėjęs teisėjo pareigas Šiaulių apygardos teisme, todėl gali daryti įtaką šiuose teismuose dirbančių teisėjų sprendimams.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas, byla neperduodama kitam teismui.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai).

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimo pareiškimą visiems Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams reiškia dėl to, jog ieškovės atstovas advokatas R. B. yra buvęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas.

Vadovaujantis viešai prieinamais duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 22 d. dekretu Nr. 1K-1804 Šiaulių apygardos teismo teisėjas R. B. atleistas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui.

Šiuo pareikšto nušalinimo aspektu svarbu pažymėti, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, panašiose situacijose vertinant teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007).

Pareiškėjas kelia abejones dėl Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo šališkumo ir ieškovės atstovo įtakos šiuose teismuose dirbantiems teisėjams net ir praėjus beveik dešimtmečiui po jo atleidimo. Tačiau nušalinimo pareiškime nenurodo jokių ieškovės atstovo ir teisėjų ryšių, galinčių turėti įtaką teismo nešališkumui ir kurie egzistuotų šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai tik ieškovės atstovo anksčiau užimtų pareigų pagrindu. Jokių hierarchinių, giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas nenurodė. Taigi, pareiškime nenurodomos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme ir/ar Šiaulių apygardos teisme, ar aplinkybės, kurios leistų abejoti visų šių teismų teisėjų nešališkumu.

Vertinant nušalinimo pareiškimo argumentus, susijusius su Šiaulių apygardos teismo teisėjos procesinių veiksmų atlikimu kitose (išnagrinėtose) bylose, pabrėžtina, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš įstatyme nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai, nagrinėjantys bylą, turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-1309-1003/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

A. M. nušalinimo pareiškimo Šiaulių apylinkės teismui ir Šiaulių apygardos teismui, pareikšto Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1309-1003/2018, ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinti.