- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2-5856-394/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04805-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. T.
- Trečiasis asmuo
- E. M., Šiaulių rajono savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei J. T. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo, tretieji asmenys E. M., Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 1999-03-05 susitarimą, sudarytą tarp jo ir atsakovės, nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke panaikinti įrašą apie juridinio fakto – 1999-03-05 susitarimo bei 2011-07-27 teismo sprendimo įregistravimą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės žinioje yra 1999-03-05 susitarimas, kuriame nurodyta, kad atsakovė sutinka jam išnuomoti neidentifikuotą 3,45 ha ploto žemės sklypą, esantį Kužių kadastrinėje vietovėje, Šiaulių rajone, o ieškovas sutinka naudotis servituto teise tik žeme po pastatais bei vandenvietės teritorija ir mokėti nuomos mokestį 200,00 Lt per metus. Susitarimas buvo sudarytas galiojant 1964 m. LR Civiliniam kodeksui, todėl šio sandorio sudarymo formą ir negaliojimo pagrindus reglamentuoja šis kodeksas, kurio 47 str. numato, kad sandoris, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, negalioja, o 58 str. 3 d. numato, kad sandoriui privalomos formos nesilaikymas daro jį negaliojantį. 1999-03-05 susitarimas teismo tvarka turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jis neatitinka tokiam sandoriui privalomos notarinės formos, neatitinka įstatymo reikalavimų ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t.y. sudarytas pažeidžiant LR Žemės įstatymo, LR žemės nuomos įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir Notariato įstatymo nuostatas. Pagal 1964 m. LR CK 300 str., jeigu sudarytoje nuomos sutartyje nenurodytas nuomos terminas, sutartis laikoma sudaryta neapibrėžtam terminui. 1999-03-05 susitarime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, taigi jis sudarytas neapibrėžtam terminui, taip pat šis susitarimas per tris mėnesius nebuvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ką numato LR Žemės įstatymo 14 str. 2 d. LR Žemės nuomos įstatymo 14 str. 2 ir 3 dalys numato, kad privačios žemės nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip 3 metų terminui, turi būti sudaroma raštu, patvirtinta notariškai ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. 1964 m. LR CK 298 satr. 2 d. taip pat numato, kad nekilnojamojo turto nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, įstatymų numatytais atvejais turi būti įregistruota. Ginčijamas susitarimas neatitinka šių įstatymų reikalavimų, nes nėra nei notariškai patvirtintas, nei įregistruotas. Kaip matyti iš susitarime esančio seniūno spaudo, seniūnas liudijo tik susitarimą pasirašiusių asmenų parašų tikrumą. Kužių seniūnijos 1999 m. notarinių veiksmų registracijos žurnale taip pat nurodyta, kad seniūno atlikto notarinio veiksmo turinys yra tik parašo patvirtinimas, be to, šiame žurnale nėra jokių duomenų, kad seniūnas būtų patvirtinęs ieškovo parašo tikrumą, nes žurnale nėra nurodyti ieškovo duomenys. Ginčijamame susitarime nėra nurodytas sandorio objektas su kadastro ir nekilnojamojo turto registro duomenimis, o susitarimo sudarymo metu jame nurodytas žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl negalėjo būti civilinių teisinių santykių objektu. Prie ginčijamo susitarimo nebuvo pridėtas žemės sklypo planas. Ginčijamas susitarimas dėl esminių jo sąlygų – nuomojamo daikto ir nuomos kainos – neatitinka šalių valios, kadangi jo turinys po pasirašymo dėl žemės sklypo ploto bei nuomos kainos buvo keičiamas, pakeitimų nederinant su ieškovu, įrašai dėl nuomos kainos padaryti kitu juodos spalvos šratinuku ir ne tuo pačiu metu, kaip kiti įrašai. Be to, iš ginčijamo sandorio turinio matyti, kad jo šalys nebuvo pasiekusios susitarimo dėl sandorio dalyko, nes atsakovė sutiko ieškovui išnuomoti 3,45 ha ploto žemės sklypą, tuo tarpu ieškovas sutiko naudotis servituto teise tik žeme po pastatais bei vandenvietės teritorija. Servitutas į žemės sklypą, siekiant užtikrinti jame esančių statinių valdytojų naudojimąsi statiniais, susitarimo sudarymo dieną nebuvo nustatytas. Todėl susitarimas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento dėl jo ydingumo, sudarymo nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos bei privalomai jo neįregistravus Nekilnojamojo turto registre, susitarimo neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovas, gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, sužinojo, kad 2013-04-11 nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčijamas susitarimas, tačiau jis įregistruotas pažeidžiant LR Žemės įstatymo 14 str. 2 d., kuri numato, kad visi žemės sandoriai turi būti užregistruojami per tris mėnesius. Ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2006 m. ir nedavė pagrindo atsakovei manyti, kad jis sutinka su susitarimo sąlygomis, nes gynė savo teises civilinio ir baudžiamojo proceso tvarka, todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-11-08 sprendimo įsiteisėjimo diena 2007-02-12.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, nurodo, kad su ieškovu sudarytas susitarimas buvo rašytinės formos, prie sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas. Tuo metu galiojusio LR Žemės įstatymo 14 str. 1 d. numatė, kad žemės sandoriai sudaromi raštu, privačios žemės sandoriai (išskyrus žemės nuomos ir panaudos) turi būti patvirtinti notariškai, taigi susitarimui notarinis patvirtinimas nebuvo būtinas. Tarp šalių buvo susiklostę ne žemės nuomos, o santykiai dėl servituto, kuris yra atlygintinas. Santykių painiava įsivėlė dėl susitarime numatyto atlygio pavadinimo (nuoma), kuris iš esmės atitinka ir žemės nuomos sutartį, tačiau pagal esamus šalių santykius yra servituto atlyginimas. Ieškovui pasirašant susitarimą ieškovo tėvas jau buvo miręs, ieškovas visą turtą priėmė faktiškai valdydamas, nes paveldėtuose pastatuose vykdė veiklą, o mamos vardu perrašė tik po šešių metų nuo tėvo mirties, nors mama ten nieko netvarkė, visą turtą prižiūrėjo ir valdė pats ieškovas. Susitarimas pasirašytas be termino pabaigos, kadangi taip nustatytas servitutas ir atlyginama turi būti tol, kol nustatytas servitutas. Nei žemės įstatyme, nei žemės servitutų nustatymo taisyklėse nenustatyta trijų mėnesių termino servitutui įregistruoti praleidimo padarinių, servitutas atlieka skatinamąją funkciją, todėl servitutą galima įregistruoti bet kada. Susitarimo neįregistravimas nedaro jo negaliojančiu, tik juo negalima remtis prieš trečiuosius asmenis. Pats servitutas buvo įregistruotas nuo 1999-06-08 su numatytu teisės naudotoju A. M., tik atsakovė kreipėsi dėl papildomo susitarimo įregistravimo, kad jai nebūtų dedama bauda už žemės nepriežiūrą. Servitutas nustatytas visam 3,45 ha ploto sklypui, o ne pačiai žemei po pastatais. 2006-11-08 Šiaulių rajono apylinkė teismo sprendime nustatyta, kad atsakovei grąžinamoje žemėje tuo metu jau buvo pastatai, kurie priklausė ieškovo tėvui. A. V. M., po kurio mirties jų savininke tapo E. M., tačiau juose veiklą vykdė ieškovo įmonė. Šalių pasirašytas susitarimas Žemėtvarkos tarnybai buvo žinomas dar sprendžiant žemės grąžinimo klausimą atsakovei, nes tik šio susitarimo pagrindu žemė atsakovei buvo grąžinta būtent toje vietoje po A. M. pastatais. Ten buvo įrengta lentpjūvė ir ji pilnai dirbo. Ieškovas daug metų naudojosi žeme, jam nekilo jokių minčių, kad jis negali ja naudotis, vadinasi manė, kad susitarimas galioja. Nuo susitarimo pasirašymo praėjo 14 metų, senaties terminas skaičiuojamas nuo susitarimo pasirašymo dienos, todėl atsakovė prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, nurodo, kad seniūnai turėjo teisę atlikti kai kuriuos notarinius veiksmus, tame tarpe liudyti parašo dokumentuose tikrumą (23-25 b. l.).
Trečiojo asmens VĮ Registrų centras Šiaulių filialo atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 2013-09-24 nekilnojamojo turto registre atsakovei pateikus 1999-03-05 susitarimą, 2011-07-27 Šiaulių rajono apylinkė teismo sprendimą, 2012-01-26 Šiaulių apygardos teismo nutartį, 2013-04-11 įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Faktinės aplinkybės, liečiančios susitarimą dėl žemės nuomos, įrodytos ir nustatytos ankstesniais teismų sprendimais bei nutartimis, todėl ieškinys turėtų būti atmestas(93 b. l.).
Trečiasis asmuo E. M. į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl sveikatos būklės ir amžiaus (107 b. l.), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 1999-03-05 tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį atsakovė J. T. sutiko, kad jai grąžinamoje žemėje (duomenys neskelbtini) 3,45 ha kiemo teritorija su ten esančiais pastatais ir vandenvietės teritorija naudotųsi A. M. ir mokėtų jai 200,00 Lt dydžio nuomos mokestį už hektarą per metus, o ieškovas A. M. sutiko naudotis servituto teise žeme po pastatais bei vandenvietės teritorija ir mokėti 200,00 Lt dydžio metinį nuomos mokestį (6 b. l.). Nors ieškovas teigia, kad jis tokio susitarimo nepasirašė, nes negalėjo tokio įsipareigojimo prisiimti ir nežino, kaip ant susitarimo atsirado jo parašas, tačiau šią aplinkybę paneigia kita civilinėje byloje esanti medžiaga bei prijungtos baudžiamosios bylos medžiaga. Tiek iš atsakovės J. T. parodymų šioje civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. Š., dirbusios Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo vyr. inžiniere, bei P. G., dirbusio Kužių seniūnijos seniūnu, parodymų matosi, kad 1999-03-05 susitarimas buvo surašytas Kužių seniūnijoje, susitarimo tekstą iš anksto surašė V. Š., o data ir pinigų suma buvo įrašyta vėliau, dalyvaujant A. M. ir J. T., jiems nurodžius sutartą nuomos sumą, susitarimą pasirašė tiek J. T., tiek A. M. seniūno P. G. akivaizdoje, kuris patvirtino parašų tikrumą (baudžiamoji byla Nr. 40-2-154-07, 1 t., 37-38, 2 t., 112 b. l., 3 t., 145, 169-170, 174-175 b.l., 4 t., 2-3 b. l.). J. T. ir liudytojai V. Š. bei P. G. baudžiamojoje byloje buvo apklausti ne vieną kartą policijos tyrėjų ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, jų parodymai nuoseklūs, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Ieškovas prašo šį 1999-03-05 susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl jo ydingumo (nesusitarta dėl esminių sutarties sąlygų), jo sudarymo nesilaikant notarinės formos, įstatymo reikalaujamos žemės nuomos sandoriams, bei jo privalomai neįregistravus nekilnojamojo turto registre, dėl jo neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms (nėra nurodytas susitarimo objektas, nėra žemės sklypo plano, nepatvirtintas notarine tvarka, neįregistruotas nekilnojamojo turto registre). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šis susitarimas buvo pasirašytas vykstant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo procesui, dėl to, kad J. T. natūra suformuotame 3,45 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini)buvo ieškovo tėvui A. V. M. nuosavybės teise priklausantys pastatai (76-90 b. l.). Būtent šio susitarimo ir kitų dokumentų pagrindu 1999-04-22 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu J. T. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį, grąžinant 3,45 ha ploto žemės sklypą natūra būtent (duomenys neskelbtini), nustatant žemės servitutą - leisti kitiems asmenims naudotis 3,45 ha žemės plotu (89 b. l.). Šiuo sprendimu nustatytas servitutas įregistruotas ir nekilnojamojo turto registre, servituto turinys – prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją 3,45 ha, teisės naudotojas A. M. (9-10 b. l.). Atsižvelgiant į tai laikyti, kad tokiomis aplinkybėmis ir tokiu tikslu šalių pasirašytas ginčijamas susitarimas buvo žemės nuomos sandoris, kad jo turinys ir forma turėjo atitikti LR Žemės nuomos įstatymo (1998-03-24 redakcija, Nr. VIII-679) 4 ir 5 str. išdėstytus reikalavimus (turėjo būti patvirtintas notariškai, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jame turėjo būti nurodytas žemės nuomos objektas su žemės kadastro bei nekilnojamojo turto registro duomenimis, prie jo pridėtas žemės sklypo planas), ir to nesant pripažinti šį susitarimą negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, nėra pagrindo. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad grąžinamam žemės sklypui unikalus numeris buvo suteiktas tik įregistravus jį nekilnojamojo turto registre 1999-04-22 apskrities viršininko sprendimo Nr. 31-9419 ir 1999-04-30 apskrities viršininko įsakymo Nr. 524 pagrindu, taigi šalims pasirašant 1999-03-05 susitarimą, J. T. natūra grąžinamam žemės sklypui žemės kadastro ir nekilnojamojo turto registro duomenys dar net nebuvo suteikti (9-10, 86, 89 b l.). Rengiant dokumentus atkurti nuosavybės teises į žemę natūra 1999-01-28 buvo sudarytas žemės ploto abrisas, kuriame pažymėtos ir grąžinamos žemės sklypo ribos, ir A. M. pastatai, abrisas pasirašytas ir asmens, kuriam grąžinama žemė natūra - J. T., ir ūkinės – komercinės paskirties pastatų savininko A. M. (84 b. l.). Taigi darytina išvada, kad žemės grąžinimo natūra sąlygos turėjo būti gerai žinomos tiek būsimam žemės savininkui, tiek pastatų, esančių grąžinamoje žemėje, naudotojui, t.y. kad J. T. žemė natūra (duomenys neskelbtini) grąžinama su ant jos esančiais kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, todėl žemės sklypui nustatomas servitutas (prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius), o A. M. sutinka naudotis servituto teise ir už tai mokėti, tačiau iš ginčijamo susitarimo turinio nėra visiškai aišku, dėl ko šalys susitarė. Kad susitarimo turinys šalių suprantamas skirtingai matosi ir iš teismuose vykusių ginčų, nes atsakovei J. T. pareikalavus sumokėti žemės nuomos mokestį, ieškovas A. M. su tuo nesutiko ir savo teises gynė teismuose bei prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, o šioje civilinėje byloje prašo 1999-03-05 susitarimą pripažinti negaliojančiu ir dėl jo ydingumo (nesusitarta dėl esminių nuomos sutarties sąlygų). LR CK 1.90 str. numato, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas iš esmės suklydus. Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį; dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Iš 1999-03-05 susitarimo turinio matosi, kad J. T. sutinka, jog A. M. naudotųsi 3,45 ha kiemo su ten esančiais pastatais ir mokėtų nuomos mokestį 200,00 Lt už ha per metus, o A. M. sutinka naudotis servituto teise tik žeme po pastatais bei vandenvietės teritorija ir mokėti 200,00 Lt nuomos mokestį per metus (6 b. l.). Atsakovė laiko, kad ieškovas šiuo susitarimu įsipareigojo naudotis visu 3,4500 ha ploto žemės sklypu ir turi mokėti po 200,00 Lt už hektarą, t.y. po 690,00 Lt per metus, o atsakovas pagal susitarimą įsipareigojo naudotis servituto teise tik žeme po pastatais ir mokėti už naudojimąsi servitutu po 200,00 Lt per metus; tokią atsakovo valią patvirtina ir nekilnojamojo turto registre apskrities viršininko sprendimo pagrindu įregistruoto servituto turinys prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, nors jame nurodytas 3,45 ha plotas (9-10 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matosi, kad užstatyta žemės sklypo teritorija sudaro 2,4200 ha iš 3,4500 ha (37-38 b. l.). Atsakovė nagrinėjant bylą teisme taip pat nurodė, kad šis susitarimas jai yra nuostolingas, tačiau ji nežino, ką daryti toliau, jos nuomone, ieškovas turėtų pastatus nusigriauti, kitos išeities ji nemato, dabar žemė apžėlusi piktžolėmis, jai tenka mokėti baudas, nebetaikomos mokesčių lengvatos (36 b. l.). Teismo nuomone, toks šalių skirtingai suprantamas ir vertinamas susitarimas, sukeliantis neigiamas pasekmes tiek ieškovui, tiek atsakovei, pripažintinas negaliojančiu dėl jo ydingumo, nevienodai išreikštos šalių valios, tikslu užkirsti kelią tolesniems teisminiams ginčams. Tačiau susitarimas pripažintinas negaliojančiu ne nuo jo sudarymo momento, o tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CK 1.95 str. 2 d.), nes pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovė turėtų grąžinti ieškovui visa, ką ji yra gavusi pagal negaliojančiu pripažintą susitarimą, t.y. nuomos mokestį, kuris atsakovei buvo priteistas teismų sprendimais, tačiau tai būtų neteisinga jos atžvilgiu, nes kaip matosi iš bylos medžiagos, jai grąžinto žemės sklypo atsakovė savo reikmėms nenaudojo nuo pat nuosavybės atkūrimo, kadangi žemės sklype stovi ieškovo tėvui, o vėliau jo motinai priklausantys pastatai (111-116 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei natūra atkurtame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. 31-9419 (administraciniu aktu) nustatytas servitutas, kurio turinys – prieiti ir aptarnauti savininkui priklausančius pastatus ir įrenginius, prieiti prie pastatų ir į juos, prie vandenvietės ir aptarnauti ją 3,45 ha, tokio turinio servitutas įregistruotas ir nekilnojamojo turto registre, šis administracinis aktas nėra nei pakeistas, nei nuginčytas (9-10, 89 b.l.). Iš byloje esančių dokumentų taip pat matosi, kad ieškovo motinai E. M. priklausantys statiniai užima 2,4200 ha atsakovės žemės sklypo ir yra išdėstyti taip, kad atsakovė neturi galimybės naudotis nei visu jai priklausančiu žemės sklypu, nei jo dalimi (9-10, 84, 90, 112-116 b. l.). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. 31-9419 nustatytas žemės (tarnaujančio daikto) servitutas, kurio paskirtis užtikrinti pastatų (viešpataujančių daiktų), kuriuose nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą metu ieškovas vykdė ūkinę – komercinę veiklą, tinkamą naudojimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančio daikto savininkui atlyginti jo patiriamus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. LR CK 4.129 str. nustatyta, kad tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas, jeigu servituto atlygintinumo klausimas neišspręstas nustatant servitutą, tai tarnaujančio daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (LAT 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-217/2011). Šiuo atveju Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1999-04-22 sprendimu Nr. 31-9419 nenustatyta servituto turėtojo prievolė mokėti kompensaciją už servituto nustatymu atsiradusius nuosavybės teisių suvaržymus tarnaujančio daikto savininkui - atsakovei J. T., todėl ji teise reikalauti įstatyme nustatytos kompensacijos už servituto nustatymu atsiradusius nuosavybės teisių suvaržymus gali pasinaudoti susitardama su jos žemės sklype esančių pastatų savininku, arba kreipdamasi su ieškiniu į teismą.
Atsakovė prašo taikyti 10 metų ieškinio senatį, nes nuo ieškovo ginčijamo susitarimo surašymo praėjo jau 14 metų. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į teismą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik 2013-07-02, tačiau savo teises, pažeistas ginčijamu susitarimu, pradėjo ginti 2007 m., kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taigi nepasibaigus 10 metų terminui nuo ginčijamo susitarimo pasirašymo. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu, o bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą; konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, į ginčo esmę, šalių elgesį, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, daro išvadą, kad šiuo atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui, taikant ieškinio senaties institutą, o tiek ieškovo, tiek atsakovės teisių ir teisinių interesų gynybai, todėl ieškinio senaties termino netaiko.
Pripažinus 1999-03-05 susitarimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos negaliojančiu naikintinas įrašas nekilnojamojo turto registre apie juridinio fakto – 1999-03-05 susitarimo bei 2011-07-27 sprendimo įregistravimą atsakovės žemės sklypui, nes 2011-07-27 sprendimu priteista tik nuomos mokesčio skola, todėl šis sprendimas negali būti nuomos sutarties įregistravimo pagrindu.
Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 144,00 Lt dydžio žyminis mokestis (5 b. l.) ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (131 b. l.), o valstybei – teismo patirtos procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 1999-03-05 susitarimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, sudarytą tarp ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Panaikinti įrašą nekilnojamojo turto registre apie juridinį faktą – sudarytos nuomos sutarties įregistravimą 1999-03-05 susitarimo bei 2011-07-27 teismo sprendimo pagrindu atsakovės J. T. žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M. 144,00 Lt žyminio mokesčio bei 600,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 744,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,00 Lt, procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ Šiaulių filialui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.