Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5936-394/2013 pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. M. ieškiniu (1–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009-03-12 išperkamosios nuomos sutartį Nr. L-7-162008, sudarytą tarp K. M. ir atsakovo UAB „Šiaulių banko lizingas”.

Nurodė, kad 2009-03-12 tarp atsakovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo pasirašyta kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. L-7-162008, pagal kurią atsakovas nuosavybės teise įsigyja iš Pardavėjo ir perduoda Klientui naudoti ir valdyti turtą už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, turtas pereis Kliento nuosavybėn. Pasirašius minėtą sutartį, ieškovas pradėjo naudotis sutarties dalyku – automobiliu KIA Sorento, 2007 metų gamybos. Prieš sudarant minėtą sutartį, automobilis Kia Sorento priklausė UAB „Veldva”, kurioje ieškovas dirbo darbų vadovu. UAB “Veldva” buvo skolinga ieškovui darbo užmokesčio, todėl žodžiu susitarė, kad ieškovas gauna automobilį „Kia Sorento“, o įmonė įsipareigojo UAB „Šiaulių banko lizingas” mokėti įmokas. Administravimo mokestį sumokėjo UAB “Veldva”. Klaipėdos apygardos teismas 2009-09-15 nutartimi UAB „Veldva” iškėlė bankroto bylą, tačiau ieškovas į kreditorių sąrašą, kaip bendrovės darbuotojas, nebuvo įtrauktas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-18 sprendimu atsakovo UAB “Šiaulių banko lizingas” ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš ieškovo 55261,61 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas ir 829 Lt žyminį mokestį. Atsakovas žinojo, kad įmokas už minėtą automobilį mokės UAB „Veldva”, tačiau neįvertino rizikos ir UAB „Veldva” finansinės būklės. Vėliau paaiškėjo, kad UAB „Veldva” planavo teikti ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tai žinojo ir atsakovas, ir kai ieškinys buvo paduotas teismui, atsakovas nedelsiant nutraukė su ieškovu išperkamosios nuomos sutartį ir atėmė automobilį, todėl akivaizdu, kad sandoris dėl išperkamosios nuomos sudarytas dėl apgaulės.

Atsiliepime į ieškinį (2 t., 33–36 b. l.) atsakovas UAB “Šiaulių banko lizingas” prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovas neatliko jokių tyčinių, nesąžiningų veiksmų ir nenutylėjo jokių svarbių aplinkybių dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti minėtą sandorį. Atsakovas elgėsi sąžiningai, ieškovui buvo suteikta visa informacija apie Sutartį, jos pagrindu galimybę naudoti ir valdyti turtą. Taip pat vertintinas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Ieškovas, prieš sudarydamas sutartį su atsakovu, pats 2009-02-06 parašė prašymą atsakovui perleisti visus UAB „Veldva“ įsipareigojimus tokiomis pat sąlygomis pagal finansinio lizingo sutartį Nr. L-5-109905, neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, sutiko su visomis išperkamosios nuomos sutarties Nr. L-7-162008 sąlygomis, neatliko jokių aktyvių veiksmų, nepateikė atsakovui jokios informacijos, jog UAB „Veldva“ mokės už ieškovą įmokas, tuo pagrindu nebuvo sudaryta jokių susitarimų. Visas įmokas, kurios buvo sumokėtos Sutarties pagrindu pervedė ieškovas. Ieškovas, prieš sudarant minėtą sandorį, privalėjo pasidomėti kokį sandorį sudaro, kokias teises ir pareigas nustato tas sandoris, kokia nurodyta atsakomybė tame sandoryje, pasikonsultuoti su teisininkais, o to neatlikęs, prisiėmė galimas neigiamas pasekmes. Įsiteisėjusiu 2010-03-18 Kauno miesto apylinkės teismo galutiniu sprendimu yra nustatytos visos išperkamosios nuomos sutarties Nr. L-7-162008 sudarymo, turto perdavimo, jos galiojimo, nutraukimo, atsiėmimo aplinkybės ir faktai, todėl visiškai nepagrįsti, nelogiški ir jokiais įrodymais neparemti ieškovo argumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu (105–109 b. l.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 529 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus ar nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromos išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, siekdamas suklaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas būtų paskatintas sudaryti ne tokią sutartį. Paraišką išperkamosios nuomos paslaugai gauti ir išperkamosios nuomos sutartį K. M. pasirašė pats, tiek paraiškoje, tiek sutartyje aiškiai nurodyta išperkamo turto (transporto priemonės) kaina, valiuta, išsimokėjimo laikotarpis, mėnesinių įmokų dydžiai, metinė palūkanų norma ir kitos sąlygos, tame tarpe ir tai, kad pasirašoma sutartimi perimami UAB „Veldva“ įsipareigojimai pagal sutartį Nr. L-5-109905. Paraiškoje išperkamosios nuomos paslaugai gauti nurodyta ir tai, kad grynasis mėnesinis ieškovo darbo užmokestis yra 2971,51 Lt, o mėnesinė įmoka pagal sutartį 773,83 Eurų, kas litais būtų apie 2600,00 Lt, taigi mėnesinė įmokos suma nebuvo nutylėta ar užslėpta, ir pats ieškovas turėjo įvertinti savo finansines galimybes, prisiimdamas tokio dydžio įsipareigojimus.

Jokio rašytinio trišalio ar kitokio susitarimo, pagal kurį mokėti mėnesines išperkamosios nuomos sutarties įmokas už K. M. būtų įsipareigojusi UAB „Veldva“, sudaryta nebuvo, tą patvirtino ir pats ieškovas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jo ir UAB „Veldva“ buvo susitarta dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio kompensavimo, perduodant jam automobilį, o UAB „Veldva“ toliau mokant lizingo įmokas, ir kad apie tai žinojo atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“.

Vien tai, kad atsakovo lizingo paskolų komitetas, nusprendęs perleisti UAB „Veldva“ finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį ieškovui, nutarė nustatyti naujas sutarties sąlygas, t. y. pakeisti palūkanų normą, lizingo terminą ir administravimo mokestį, nereiškia atsakovo tyčinių nesąžiningų veiksmų, nes naujos sąlygos buvo įrašytos į 2009-03-12 kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. L-7-162008 ir ieškovas, pasirašydamas sutartį, su jomis sutiko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (112–114 b. l.) ieškovas K. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nevertino pateiktų byloje įrodymų, kuriuos pateikė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Akivaizdu, kad pagal pateiktus įrodymus, pasirašant lizingo sutartį, dalyvavo ir UAB “Veldva”, kurioje tuo metu dirbo ieškovas ir kuri buvo jam įsiskolinusi darbo užmokesčio. Tik BUAB „Veldva” vadovo paskatintas, apeliantas pasirašė ginčo sutartį su atsakovu. UAB “Veldva” pažadėjo mokėti lizingo įmokas, kaip darbo užmokesčio skolą.

2. Teismui buvo pateiktas prašymas dėl liudytojų apklausos, į depozitinę teismo sąskaitą buvo pervestas užstatas liudytojų išlaidoms kompensuoti, tačiau teismas nesiėmė priemonių liudytojams surasti. Teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, nesiėmė priemonių liudytojų atvesdinti, o bylą išnagrinėjo neišklausęs liudytojų, todėl galima vertinti, kad minėtą civilinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (119–121 b. l.) atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus ar nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromos išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, siekdamas suklaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas būtų paskatintas sudaryti ne tokią sutartį. Paraišką išperkamosios nuomos paslaugai gauti ir išperkamosios nuomos sutartį K. M. pasirašė pats, tiek paraiškoje, tiek sutartyje aiškiai nurodyta išperkamo turto kaina, valiuta, išsimokėjimo laikotarpis, mėnesinių įmokų dydžiai, metinė palūkanų norma ir kitos sąlygos, tame tarpe ir tai, kad pasirašoma sutartimi perimami UAB „Veldva” įsipareigojimai pagal sutartį Nr. L-5-109905. Trijų mėnesių ieškovo pajamos sudarė 20147,89 Lt, taigi akivaizdu, kad būtent tokio dydžio pajamas įvertino atsakovas, priimdamas sprendimą perleisti ieškovui UAB „Veldva” finansinius įsipareigojimus pagal išperkamosios nuomos sutartį. Liudytojas, kuriam buvo įteiktas šaukimas ir kuris neatvyko į posėdį, buvo jau Lizingo bendrovėje nebedirbantis R. R., kuris su ieškovu 2009-02-13 sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo aplinkybes teismo posėdžio metu paaiškino Lizingo bendrovės atstovė, kurios paaiškinimai taip pat laikomi įrodinėjimo priemone minėtoje civilinėje byloje, todėl pastarasis liudytojas, praėjus nemažam laiko tarpui nuo išperkamosios nuomos sutarties sudarymo, vargu ar būtų galėjęs ką nors daugiau prisiminti.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo K. M. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 1.91 straipsnis reglamentuoja ginčijamų sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Pagal LR CK 1.91 straipsnį sandoris, sudarytas dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal LR CK 1.91 straipsnį apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti aiškinamos sandorio sudarymo aplinkybės, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (LR CK 6.193) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2007-06-11 tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir UAB „Veldva“ buvo pasirašyta Kilnojamojo turto finansinio lizingo sutartis Nr. L-5-109905, pagal kurią Lizingo bendrovė įsipareigojo perduoti nuomininkui nupirktą turtą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike nurodytus mokėjimus ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas sąlygas (55–59 b. l.). Pagal šią sutartį UAB-ei „Veldva“ buvo perduotos 2007 m. transporto priemonės: „Kia Sportage“, kainuojanti 22 620,00 EUR, bei „Kia Sorento“, kainuojanti 32 380,00 EUR (60, 63–64 b. l.). UAB “Veldva” prašymu kreipėsi į atsakovą UAB “Šiaulių banko lizingas”, prašydama visus įsipareigojimus pagal 2007-06-11 Kilnojamojo turto finansinio lizingo sutartį Nr. L-5-109905 dėl automobilio „Kia Sorento“ tokiomis pat sąlygomis perleisti fiziniam asmeniui K. M. (67 b. l.). Prašyme ieškovas K. M. sutiko, kad būtų perleisti visi UAB “Veldva” įsipareigojimai jam pagal Kilnojamojo turto finansinio lizingo sutartį tokiomis pat sąlygomis (68 b. l.). 2009-03-12 Paraiškoje išperkamosios nuomos paskolai gauti ieškovas K. M. nurodė, kad paslaugos objektas yra – įsipareigojamų perėmimas iš UAB „Veldva“ pagal sutartį Nr. L-5-109905 (1 t., 10 b. l., c. b. Nr. 2-2644-364/2010). 2009-03-12 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ buvo pasirašyta Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis (13–15 b. l., c. b. Nr. 2644-364/2010). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas K. M. prašydamas perkelti visus UAB „Veldva“ įsipareigojimus, suprato, jog visus įsipareigojimus pagal sutartį turės vykdyti jis, o ne UAB „Veldva“. Ieškovas turėjo teisingai suvokti Kilnojamojo turto finansinio lizingo sutarties turinį, o taip pat ir atsakomybę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Nors ieškovas nurodo, kad įmokas už automobilį žadėjo mokėti UAB „Veldva“, ir šias aplinkybes atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ žinojo, tačiau jokio trišalio susitarimo ar kitokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė. Priešingai, iš 2009-08-05 turto priėmimo – perdavimo akto matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Kia Sorento“ tikslu nustatyti automobilio defektus ir nuostolių dydį dėl rinkos vertės neatitikimo likutinei vertei, K. M. pastabose nurodė, kad įsipareigoja sumokėti susidariusį įsiskolinimą iki 2009-09-15 ir prašė nenutraukti sutarties bei nepardavinėti automobilio, atsiradus galimybei žadėjo sumokėti dalį skolos iki 2009-08-23 (c. b. Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 19 b. l.). Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-11 posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis UAB „Šiaulių banko lizingas“ Klaipėdos filialo darbuotojų prašė atidėti mokėjimus pagal Lizingo sutartį dėl sunkios materialinės padėties, taigi, suprato, jog įsipareigojimus pagal Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, privalo vykdyti ieškovas, o ne UAB „Veldva“. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovo K. M. atlikti mokėjimai pagal išperkamosios nuomos sutartį: 2009-03-18 - 679,03 Lt įmoka ir 2009-07-30 - 3000,00 Lt įmoka (65 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2644-364/2010, kurioje iš atsakovo K. M. buvo priteista 55 261,61 Lt skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos pagal 2009-03-12 Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, K. M. ginčijo tik šios sutarties nutraukimą prieš terminą ir automobilio „Kia Sorento“ rinkos vertę, tačiau net neužsiminė, kad ši sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, ar kad ieškovas ją ginčija. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs K. M. apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-18 sprendimą paliko nepakeistą, 2010-12-02 nutartyje nurodė, kad K. M. pasirašius 2009-03-12 turto priėmimo-perdavimo aktą dėl automobilio „Kia Sorento“, jis prisiėmė visus įsipareigojimus, susijusius su prabangaus kilnojamojo turto valdymu ir naudojimu savo reikmėms (168 b. l., c. b. Nr. 2-2644-364/2010). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tiek paraiškoje, tiek sutartyje aiškiai nurodyta išperkamo turto (transporto priemonės) kaina, valiuta, išsimokėjimo laikotarpis, mėnesinių įmokų dydžiai, metinė palūkanų norma ir kitos sąlygos, tame tarpe ir tai, kad pasirašoma sutartimi perimami UAB „Veldva“ įsipareigojimai pagal sutartį Nr. L-5-109905. Atsakovas įvertino ieškovo finansines galimybes mokėti įmokas, todėl UAB „Šiaulių banko lizingas“ Lizingo paskolų komitetas pritarė finansinių įsipareigojimų perleidimui pagal sutartį Nr. L-5-10995 K. M. (75 b. l.). Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog UAB „Šiaulių banko lizingas“ atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdamas suklaidinti ieškovą dėl esminių sudaromos sutarties sąlygų. Nors ieškovas apgaulę įrodinėja ta aplinkybe, kad atsakovas žinojo, kad įmokas už automobilį mokės UAB “Veldva”, bet neįvertino rizikos ir UAB “Veldva” finansinės būklės, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, ieškovas nepateikė. Anaiptol, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog pats ieškovas laisva valia prisiėmė įsipareigojimus pagal 2009-03-12 Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo minėtą sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės (LR CK 1.91 str.).

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis, todėl siekdamas išvengti pasikartojimo, plačiau dėl jų nepasisako.

Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo argumentu, kad teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, nesiėmė priemonių liudytojų atvesdinimui, o bylą išnagrinėjo neišklausęs liudytojų, todėl padarė išvadą, kad civilinę bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-09-09 teismo posėdžio metu ieškovas K. M. prašė iškviesti liudytojus A. M. ir A. P., kurie, jo teigimu, patvirtins kokie santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir UAB „Veldva“. 2013-10-09 teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė iškviesti liudytoją banko darbuotoją R. R. Ieškovo atstovas nurodė, kad liudytojos A. P. adreso ieškovas nepateikė, todėl jis susitars su ieškovu, jog K. M. pats užtikrintų šios liudytojos dalyvavimą teismo posėdyje (70 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi tenkino ieškovo prašymą iškviesti liudytojus A. M., A. P. ir R. R. (72 b. l.). Išsiuntus teismo šaukimus liudytojams R. R. ir A. M., šaukimai grįžo neįteikti (81, 82, 92, 93 b. l.). Išsiuntus teismo šaukimus liudytojams A. M. ir A. P. į jų darbovietes, šaukimai vėlgi neįteikti (99, 100, 101 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nėra jokių garantijų, jog į kitą teismo posėdį liudytojus pavyks iškviesti, nutarė bylą nagrinėti iš esmės (102 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes, siekdamas iškviesti liudytojus į teismo posėdį, šaukimus siuntė ne tik nurodytais gyvenamosios vietos adresais, bet ir į darbovietes, tačiau liudytojai šaukimų neatsiėmė. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovas, pateikdamas teismui prašymą iškviesti liudytojus, pats turėjo imtis iniciatyvos kviečiant šiuos liudytojus į teismo posėdį, o taip pat ir užtikrinti jų dalyvavimą, tuo labiau, kad liudytojai A. M. ir A. P. buvę ieškovo bendradarbiai.

Liudytojas R. R. atsakovo įstaigoje nebedirba, o Išperkamosios nuomos sutarties sudarymo aplinkybes teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, kurios parodymus teismas įvertino. Nurodytų motyvų pagrindu, ieškovo argumentas dėl teismo nešališkumo laikytinas nepagrįstu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagristą prielaidą, kad atsakovas atliko tam tikrus tyčinius nesąžiningus veiksmus, kurie turėjo įtakos ieškovo valiai sudaryti 2009-03-12 Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį susiformuoti, todėl nėra pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia dėl apgaulės. Nurodytų motyvų pagrindu ieškovo K. M. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-23 nutartis paliktina nepakeista.

Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi atidėjo ieškovui K. M. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme (116 b. l.). Apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį, iš ieškovo priteistinas 2508,71 Lt žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. M. (a. k. duomenys neskelbtini) 2508,71 Lt (du tūkstančius penkis šimtus aštuonis litus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.