Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Neringai Sirvydienei ir Vaidai Pumerienei, dalyvaujant ieškovo atstovei A. D., atsakovui K. M., teismo posėdyje, išnagrinėjo atsakovo K. M. prieštaravimus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-13 preliminaraus sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo prieštaravimai atmestini. Ieškovo ieškinys ir patikslinimas tenkintinas pilnai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-03-12 tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos ( lizingo ) sutartis ( b.l. 10). Jos pagrindu atsakovui perduotas automobilis (duomenys neskelbtini) ( b.l.11-19), o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už prisiimtus įsipareigojimus, kartu numatant netesybas. Atsakovas informuotas apie įsiskolinimus ( b.l. 28-39), ir 2009-09-11 informuotas apie sutarties nutraukimą ( b.l. 39).Automobilio vertinimo ataskaitą pateikė ieškovas ( b.l. 20-37), atsakovas ( b.l. 82-91).

Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis). Sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė. Sutarties laisvės principo ribos yra ir sutarties aiškinimo ribos ta prasme, kad sutarties aiškinimo rezultatas negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms.

Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB„Auksinis varnas“ v. AB„Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr.3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A.B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB„Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“ Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA„Radio Telecommunication Network“ Nr. 3K-3-231/2008 ir kt.).

Ginčo objektu esančių kilnojamųjų daiktų pardavimui taikytinos bendrosios pirkimo-pardavimo sutarčių normos (CK 6.305-6.349 straipsniai). Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta šalims tinkamai susitarus dėl daikto perdavimo iš vienos šalies (pardavėjo) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 3 dalis), šalims nesusitarus dėl šios sąlygos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195 straipsnis). CK 6.313 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji pirkimo-pardavimo sutarties kainos nustatymo taisyklė – parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti sutartinę prievolę nėra leidžiama (CK 6.59 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju abi sutarties šalys sulygo dėl pagrindinių sutarties sąlygų ir nagrinėjimo metu nei viena iš sutarties sąlygų nepakeista ir nepanaikinta. Atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad naudojosi automobiliu ir mokėjo pagal galimybes nustatytas įmokas ( b.l. 79).

CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Taigi esminis lizingo davėjo (finansuotojo) verslo interesas lizinguojant daiktą yra perduoti tokį daiktą lizingo gavėjui, kuris įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytas sumas už daikto naudojimąsi verslo tikslais. Lizingo gavėjo turtinis interesas sudarant šią sutartį yra tai, kad už lizingo būdu įgyjamą daiktą mokama kaina yra išskaidoma per tam tikrą trukmę, dėl to tokio daikto įgijimas lizingo gavėjui žymiai nesumažina turimų apyvartinių lėšų.

Lizingo turto buhalterinės apskaitos vykdymas nedaro įtakos lizingo sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Dėl lizingo dalyko šalių tarpusavio atsiskaitymai yra sulygti lizingo sutartyje, taigi lizingo gavėjo įsipareigojimai apmokėti lizingo įmokas bei lizingo davėjo įsipareigojimai paskirstyti gautą draudimo išmoką kyla iš sutarties, o ne iš buhalterinės apskaitos dokumentų. Ieškovas pateikė automobilio likutinės vertės paskaičiavimą . Sutarties p. 11.6 nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės klientui ( atsakovui) atlyginti bendrovės ( Ieškovo) nuostolius ir Sutartyje nustatytas netesybas. P. 11.5. nurodyta, kad jeigu dėl sutarties nutraukimo yra kaltas Klientas(Atsakovas), visi iki sutarties nutraukimo atlikti mokėjimas( Atsakovui) yra negrąžinami. Iš rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Todėl išlaidos, patirtos susigrąžinant automobilį, laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis byloje surinktais įrodymais.

Atsakovo pateiktas turto vertinimas vertintinas kritiškai, yra daugiau informatyvaus pobūdžio ir neatspindi konkretaus ginčo automobilio. Atsakovas patvirtino , kad stiklas buvęs subraižytas, tačiau įrašų turto perdavimo akte nėra , o atsakovas neginčijo nei vieno apžiūros metu nustatyto defekto ( b.l. 19).

Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad preliminarus sprendimas nekeistinas, ieškinys tenkintinas pilnai ( LR CPK 177,178,26o str.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo K. M. ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 829 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 4 p., 88 str., 93 str. 1 d., 425 str. 3 d.).

Permokėtas žyminis mokestis -94 Lt ieškovui grąžintinas ( LR CPK 87 str. 1d.1p.).

Taip pat iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19,92 Lt - valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str., 6.38 str., 6.154 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.261 str., 6.870 str., LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 4 p., 93 str., 96 str., 263 str., 265 str., 270 str., 430 str. 6 d. 3 p.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės 2009-11-03 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priimti galutinį sprendimą- ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. M. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ ( į.k. 145569548) 55 261,61 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 829 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo K. M. (duomenys neskelbtini) 19,92 Lt, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Europos per. 105, Kaunas, į.k. 188729019, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT90 73000 10002231764, AB Hansabankas, kodas 73000, įmokos kodas 6800.

Grąžinti UAB „Šiaulių banko lizingui“ ( į.k. 145569548) permokėto žyminio mokesčio 94 Lt pagal 2009-10-22 mokėjimo nurodymą Nr. 09-000002880 AB Šiaulių bankas.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.