Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės L. G. atstovui advokatui Linui Šarkiui, išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Evelinai Talalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas teismo pranešimu (62 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-04-29 išvadoje (39-41 b. l.) nurodė, kad išvados teikimo metu šalių nepilnametis sūnus T. G. gyvena su ieškove dviejų kambarių bute su patogumais. Butas priklauso ieškovės pažįstamiems asmenims, kuri leidžia jai butu naudotis susimokant tik už komunalines paslaugas. Butas tvarkingas, vaikui skirtas atskiras kambarys, sudarytos geros buities sąlygos. Ieškovė nedraudžianti sūnui bendrauti su tėvu, vaikas pas jį nueina kelis kartus per savaitę. Atsakovas vaiko auklėjimu ir mokymųsi nesidomi, išlaikymo neteikia. Nepilnametis T. G. skyriaus specialistei nurodė norintis gyventi su motina, kadangi tėvas girtauja. Atsakovas skyriaus specialistei nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, pripažino piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, nurodė, kad išlaikymą vaikui teiks, kai susiras darbą. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palaikė, ieškinio reikalavimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo klausimais prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovas turi vairuotoją profesiją, yra registruotas darbo biržoje, bet siūlomų darbų atsisako ir stengiasi nedirbti. Periodinio išlaikymo suma atitinka vaiko interesus, turi būti priteista kartu su išlaikymo įsiskolinimu, vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka 1992-09-26 Kauno rajono civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 398, 9 b. l.). Santuokoje Evelinai Talalienei gimė sūnus M. G., kuris šiuo metu jau pilnametis, ir T. G., gim. (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Ieškovė teigia, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi net ir gyvenant kartu, šeima nesirūpino, nedirbo, sūnaus neišlaikė, vartojo prieš ieškovę ir sūnų psichologinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu. Dėl atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta išsikraustyti ir nuo 2012-12-21 su nepilnamečiu sūnumi išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo. Nuo to laiko atsakovas šeimos išsaugoti nebandė, sūnaus auklėjimu ir mokymųsi nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės atstovo paaiškinimus, pateiktus įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus nesirūpino šeima, pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str., dėl to santuoka egzistuoja formaliai, jos išsaugoti nėra jokių galimybių.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Tai, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeimos materialiniais ir moraliniais poreikiais, piktnaudžiavo alkoholio, dėl subjektyvių priežasčių nedirbo ir nesiekė gauti pajamų, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo.

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium. Be to, teisę prašyti taikyti tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo institutu.

Kadangi dėl atsakovo netinkamo elgesio šalys faktiškai negyvena kartu nuo 2012-12-21, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, ieškovei nežinomos aplinkybės dėl atsakovo galimai turimų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, dėl ko galėtų kilti neigiamų turtinių pasekmių ieškovei ir šalių nepilnamečiam vaikui, nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-12-21, kai šalys nustojo faktiškai kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Šalys santuokoje įgijo transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). Taip pat ieškovė savo vardu 2013 metais įregistravo transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1990 metų laidos (15 b. l.), kurios dalį įgijo paveldėjimo teisės pagrindu, o dalį nusipirko iš kitų paveldėtojų už asmenines lėšas ir konstatavus, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012-12-21 (17-19 b. l.), šis automobilis laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jei nėra CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, leidžiančių teismui nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes Santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu žemės ūkio paskirties sklypu (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojasi ieškovė, augina jame kultūras, atsakovas šiuo sklypu nesinaudoja, todėl ieškovės pozicija dėl žemės sklypo paskyrimo natūra ieškovei yra pagrįsta. Santuokoje įgytu automobiliu VW Golf faktiškai naudojasi atsakovas, todėl ieškovė į jį nepretenduoja, ji yra įsigijusi kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į santuokoje įgyto turto faktinę naudojimosi tvarką, į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomo turto padalijimo būdo nepateikė, ieškovės siūlomas turto pasidalijimo būdas atitinka šalių bei jų nepilnamečio vaiko interesus, ieškinio reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkinami, ieškovei po santuokos nutraukimo natūra priteisiamas žemės ūkio paskirties sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui išmokant 1700 Lt už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, atsakovui po santuokos nutraukimo natūra priteisiama transporto priemonė Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ViIN kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.127 str. 3 d.).

Ieškovės žiniomis, šalys kreditorių neturi.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – G., atsakovui – G. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalių nepilnamečio sūnaus T. G. faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su motina ieškove adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-04-29 išvada (39-41 b. l.). Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, to pageidauja ir pats vaikas, išreiškęs savo nuomonę Vaiko teisių apsaugos skyrius specialistei. Vaiko dvasiniais ir materialiniais poreikiais rūpinasi viena ieškovė, atsakovas nuo sūnaus auklėjimo ir išlaikymo yra nusišalinęs. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir T. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. G. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Šalims išaiškintina, kad vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir ją pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o, tas kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė nepilnamečio T. G. poreikių lentelėje nurodė, kad užtikrinti vaiko poreikius kas mėnesį reikalinga apie 929 Lt, į šią sumą įskaičiuojamas maistas, apranga, avalynė, higienos priemonės, patalynė, mokykliniai reikmenys, sveikatos priežiūra, užklasinė veikla, pramogos (12-13 b. l.). Vaiko poreikius įrodinėjo maisto, rūbų, vaistų, komunalinių mokesčių kvitais (81-108 b. l.). Nepilnametis šalių sūnus mokosi vidurinės mokyklos 7-toje klasėje (11 b. l.). Specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės vaikas neturi (79 b. l.). Iš atsakovo prašoma priteisti periodinį išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį. Atsakovas vaiko poreikiams reikalingos sumos neginčijo.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Ieškovė gauna apie 900 Lt darbo užmokestį per mėnesį atskaičius mokesčius (14 b. l.), asmeninės nuosavybės teise valdo dalį žemės sklypų Evelinai Talalienei ( 20-26 b. l.) ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypą Evelinai Talalienei (27-28 b. l.), kuris po santuokos nutraukimo paskirtas ieškovei, atsakovui sumokant 1700 Lt kompensaciją.

Atsakovas nedirba, pajamų negauna (63-64 b. l.). Kitų išlaikytinių, be nepilnamečio sūnaus T. G., neturi. Byloje duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, nėra. Atsakovas turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pateikti teismui jo materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose (Kauno apygardos teismo 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-808-343/2013). Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kokio dydžio išlaikymą yra finansiškai pajėgus teikti. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį, paneigiančių jo galimybę mokėti sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą. Byloje pateikti duomenys iš Kauno rajono 5-ojo notarų biuro patvirtina, kad atsakovas yra paveldėjęs palikimą po savo tėvo A. V. G. mirties, atsakovas pareiškimą apie palikimo priėmimą yra padavęs 2011-05-11, tačiau iki šiol dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nors faktiškai paveldėtu turtu naudojasi ir jame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (69-70 b. l.). Paveldimą turtą sudaro trys žemės sklypai - 0,40 ha, 1,60 ha, 0,74 ha, taip pat gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) (71-78 b. l.). Manytina, kad atsakovas nesikreipia dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo siekdamas išvengti vaiko išlaikymo pareigos priteisiant išlaikymą nekilnojamuoju turtu.

Visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas nedirba, darbo neieško, paveldėto turto savo vardu neįregistruoja, pajamų iš paveldėto nekilnojamojo turto jį parduodant ar išnuomojant gauti nesiekia, todėl laikytina, kad atsakovą jo turtinė padėtis tenkina, atsakovo materialinė padėtis gera ir jis gali teikti prašomo dydžio išlaikymą vaikui.

Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Atsižvelgiant į tokius faktorius, kad T. G. yra 14 metų, jo poreikiai su amžiumi didėja, reikalingos papildomos išlaidos mokymosi reikmenims, laisvalaikiui, socialiniam bendravimui ir pan., prašoma priteisti 500 Lt išlaikymo suma iš atsakovo laikytina pagrįsta ir atitinka teismų formuojamą praktiką dėl rekomenduojamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį, yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu sudaro 1000 Lt, t. y. kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 500 Lt vaikui kas mėnesį, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą iš atsakovo priteistinas išlaikymas T. G. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-01) iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio T. G. atstovė L. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. G. neteikia nuo 2012-12-21, t.y. nuo tada, kai ieškovė išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo. Už šį laikotarpį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7500 išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį už 2013 metus (12 mėnesių) ir už 2014 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius.

Atsakovas vaiko poreikių ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio neginčijo, duomenų apie savo materialinę padėtį nepateikė. Teismui įvertinus, kad 500 Lt periodinio išlaikymo dydis kas mėnesį pagrįstas, išlaikymo įsiskolinimas prašomas už 15 mėnesių, laikytina, kad vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo analogiški, vaikas lankė mokyklą, užsiėmė užklasine veikla, buvo reikalingos lėšos maistui, aprangai, mokslams, papildomam ugdymui, laisvalaikiui, todėl įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas turėjo sūnui teikti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas nepažeidžia imperatyvios įstatymo nuostatos dėl galimybės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už tris metus iki ieškinio pareiškimo, ieškinio reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 7500 Lt išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį už 2013 metus (12 mėnesių) ir už 2014 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius (CK 3.200).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 762 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 600 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 162 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 9 p., 98 str.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 405 Lt žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.), 30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso 435 Lt.

Dėl įskaitymo.

Ieškovei iš atsakovo priteista 762 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteista 1700 Lt kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atlikus priteistų mokėjimų įskaitymą, ieškovė atsakovui turi sumokėti 938 Lt kompensaciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1992 m. rugsėjo 26 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 398), dėl atsakovo V. G. kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gruodžio 21 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikti santuokinę pavardę – G., atsakovui V. G. – G..

Nustatyti nepilnamečio T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000-07-14, po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-01) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 7500 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį už 2013 metus (12 mėnesių) ir už 2014 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius.

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ViIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 938 Lt (devynių šimtų trisdešimt aštuonių litų) kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 435 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.