Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12011-918/2012 pagal ieškovų K. S. ir K. S. ieškinį atsakovui M. S., institucijos, teikiančios išvadą civilinėje byloje, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovės į bylą pateikta nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidų per mėnesį lentelė yra nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad realūs sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro 1 997 Lt, tačiau ieškovė reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo reiškia išlaikymui skirtiną išlaidų sumą laikydama 1 400 Lt abiems tėvams, kuri yra pagrįsta, įrodyta ir, atsižvelgiant į sūnaus amžių bei specialiuosius poreikius, pagrįstai priteista iš atsakovo. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai poreikių lentelę vertino kitų byloje esančių įrodymų visumoje. Nepagrįstais ir jokiais įrodymais nepatvirtintais laikytini apelianto argumentai dėl būsto išlaidoms tenkančios sumos, dėl to, kad bute, kuriame gyvena ieškovai, dar gyvena ir ieškovės tėvai, o taip pat, kad apeliantui nėra aišku, iš ko susidaro 346 Lt būsto išlaidų suma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vieno mėnesio paminėto buto išlaikymo suma sudaro 692 Lt, dėl ko nepilnamečiui sūnui tenkanti dalis yra 346 Lt.

5. Byloje esantys įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie apelianto turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, kadangi už 2011 metus apeliantas deklaravo gavęs 45 000 Lt pajamų, kas sudaro po 3 750 Lt per mėnesį, t. y. dvigubai daugiau, nei kad teigia apeliantas. Ir nors šiuo metu apeliantas VSDFV duomenimis jokių pajamų negauna, tačiau jo vardu yra registruotas gyvenamasis namas bei keletas automobilių, motociklų.

7. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato teisinę pagalbą, kadangi iš atsakovo priteista suma už teisines paslaugas yra ženkliai mažesnė, nei kad leistina maksimali suma už ieškinio parengimą pagal Teisingumo ministro 2004m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėja bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą procese, bylinėjimosi išlaidų priteisimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, aplinkybes, reikšmingas nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo dydį, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl įrodinėjimo pareigos

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Remiantis CPK 179 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad teismo galimybė rinkti įrodymus yra kaip išimtis iš proceso rungimosi principo ir šalių pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Įrodymų pateikimo pareiga numatyta šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir tik išimtiniais atvejais, numatytais CPK ar kituose įstatymuose, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, arba kai nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, teismas turi teisę rinkti įrodymus. Sutiktina, kad, nagrinėjant šeimos bylas, teismui yra suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo manymu, tai yra būtina teisingai išspręsti bylą. Taigi, net ir nagrinėjant šeimos bylas teismas neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kadangi tokia teise teismas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei tai yra būtina teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad teismui be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose. Apeliantas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turi imtis visų procesinių priemonių savo atsiliepime į ieškinį nurodytoms aplinkybėms įrodyti ir savo pozicijai pagrįsti. Pažymėtina, kad teismas buvo įpareigojęs apeliantą pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, tačiau apeliantas šios pareigos neįvykdė, dėl ko teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi apeliantui už rašytinų įrodymų nepateikimą paskyrė baudą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantas tinkamai savo procesinių pareigų nevykdė ir tokiu būdu siekė nuslėpti savo tikrąjį turtinę padėtį, tačiau apeliaciniame skunde nurodyta išvada nėra ginčijama. Esant nurodytoms aplinkybėms, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių apelianto tikrajai turtinei padėčiai nustatyti ir be pagrindo sprendė, kad apelianto atžvilgiu nėra pradėtos priverstinės išieškojimo procedūros. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismas visapusiškai įvertino apelianto turtinę padėtį, byloje esantys įrodymai laikytini pakankamais apelianto turtinei padėčiai nustatyti, o apeliantui manant, kad byloje esančių įrodymų nepakanka jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti, turėjo pareigą pateikti teismui atitinkamus duomenis bei juos patvirtinančius įrodymus. Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam negali būti perkelta įrodymų rinkimo pareiga. Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas pakankamu teismo sprendimui naikinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus.

Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydžio

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydžio, apeliantui ginčijant tiek vaiko poreikius bei jų patenkinimui skirtinų lėšų sumą, tiek pateikdamas argumentus dėl jo turtinės padėties tinkamo neįvertinimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. (CK 3.156 straipsnis). Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), kuri bylos nagrinėjimo teisme metu buvo lygi 800 Lt. Nurodyta nuostata kaip kriterijumi, į kurį atsižvelgiant sprendžiamas nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydžio klausimas, remiasi ir apeliantas, teigdamas, kad įvertinus šios dienos kainas, bendrą ūkio situaciją, protingumo ir pagrįstumo bei kitus reikšmingus kriterijus, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius pilnai atitiktų 900 Lt suma per mėnesį. Ir nors civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo lygi 800 Lt, tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt. Teismo manymu, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą ir koncentruotumą, kad vien tik pasikeitęs minimalios mėnesinės algos dydis nebūtų pagrindas iš naujo kreiptis į teismą dėl priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo, sprendžiant šalių nepilnamečiui sūnui priteisto materialinio išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimą, būtina atsižvelgti ir įvertinti ir minėtą aplinkybę. Pažymėtina, jog nurodytas kriterijus yra tik orientacinis, leidžiantis užtikrinti bent minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, tačiau pripažįstama, jog tuo atveju, kai vaikas turi specialių poreikių ar kai tėvų turtinė padėtis leidžia, nepilnamečio vaiko išlaikymui turi būti skiriama didesnė lėšų suma, nei kad numatyta minimali, siekiant užtikrinti ne tik nepilnamečio vaiko būtiniausių poreikių patenkinimą.

Apeliaciniu skundu ginčijami nepilnamečio ieškovės ir atsakovo sūnaus K. S. poreikiai, kuriuos nurodė ieškovė, bei išlaidos šiems poreikiams patenkinti, teigiant, kad turi būti užtikrintas būtinų poreikių patenkinimas, o tokių poreikių patenkinimui ginčo atveju šalių nepilnamečiui sūnui užtektų ir 900 Lt. Sutiktina, kad remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata materialinio išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau šios nuostatos negalima suprasti tik kaip minimalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas patenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors apeliaciniame skunde yra ginčijama dalis nepilnamečio K. S. poreikių, tačiau su pirmiau paminėta nuostata apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nurodė sutinkantis. Apeliantui ginčijant tam tikrus jo sūnaus K. S. poreikius bei išlaidas šiems poreikiams tenkinti, dėl jų pasisakytina išsamiau.

Kaip galima spręsti iš pateikto apeliacinio skundo, apeliantas visa pimtimi ginčija išlaidas draudimui, nurodydamas, kad šios išlaidos nėra priskirtinos prie būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų, kadangi yra skirtos motorolerio draudimui ir nelaimingų atsitikimų draudimui. Pažymėtina, kad parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2012 m. rugsėjo 5 d., metu, apeliantas sutiko su šiomis išlaidomis (b.l. 67, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nurodytos išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų vaiko išlaikymo išlaidų, kadangi vaiko draudimas nuo nelaimingų atsitikimų nėra būtinas jo vystymuisi ir ugdymui užtikrinti, motorolerio naudojimas taip pat nėra būtinas, tačiau tuo atveju, jei nepilnametis vaikas turi ir naudojasi motoroleriu, transporto priemonės draudimas yra būtinas norint juo tinkamai naudotis, dėl ko šios išlaidos tampa būtinomis. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų taip pat sudaromas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtų interesų patenkinimą nelaimingų atsitikimų atveju gaunant draudimo išmoką. Taigi, nors tiesiogiai nurodytos išlaidos ir nėra būtinos vaikui išlaikyti, tačiau yra su tuo susijusios ir esant pakankamai tėvų turtinei padėčiai tikslingos priskirti prie išlaidų, reikalingų tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliantas nesutinka ir su išlaidų atostogoms suma, nurodydamas, kad tai nėra nei būtinosios, nei privalomosios vaiko išlaikymo išlaidos, dėl ko tokios išlaidos nepriteistinos. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti, kadangi, teismo manymu, vaikas turi teisę į atostogas ir tinkamą jų praleidimą. Apeliaciniu skundu ginčijamos išlaidų būstui, maistui, sportui sveikatai bei dienpinigiams sumos, nurodant, kad ieškovės pateiktoje K. S. išlaikymui skirtų lėšų per mėnesį lentelėje nurodytos sumos nėra pagrįstos jokiais įrodymais ir, apelianto manymu, yra per didelės. Pažymėtina, kad apeliantui ginčijant ieškovės nurodytas nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui skirtinas sumas jis nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena kartu su ieškove, laikytina, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnamečio sūnaus K. S. poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti. Kadangi apeliantas nepateikia jokių duomenų ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas išlaidas šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, laikytina, kad nurodymas mažesnių sumų konkretiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti yra tik apelianto gynybinė pozicija, siekiant išvengti reikiamo nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti išlaikymo teikimo. Apelianto teigimu, būstui skiriamos lėšos turėtų būti mažintinos, kadangi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), be ieškovų gyvena ir ieškovės tėvai. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šią jo nurodytą aplinkybę. Apeliacinio skundo argumentai dėl lėšų, skirtinų K. S. maistui, sportui ir sveikatai mažinimo taip pat yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių nepilnametis sūnus yra paauglys, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Taip pat pažymėtina, kad K. S. sportuoja, jo sveikatos būklė taip pat lemia, kad jam būtinas visavertis maitinimas, dėl ko spręstina, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui yra laikytinos pagrįstomis, ir nesutiktina, kad nurodyta 470 Lt dydžio suma yra per didelė ir į ją reikėtų įskaityti dar ir išlaidas, skirtas šalių nepilnamečio sūnaus maitinimuisi mokykloje. Taip pat pagrįstomis laikytinos ir išlaidos sveikatinimui. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovės nurodytos išlaidos sveikatai yra per didelės ir galėtų sudaryti per mėnesį 80Lt, tačiau detaliai nenurodo, kokios išlaidos galėtų būti mažesnės ar kurios visai neįtrauktinos į reikalingų išlaidų sumą. Be to, kad šalių nepilnametis sūnus sportuoja, pažymėtina, kad jam 2010 metais yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozuota kifozinė laikysena, bronchinė astma, alerginis rinitas, alerginis konjunktyvitas, peritonziliarinis abscesas, mononukleozė, dėl ko jam yra skirta antialerginė dieta, emoliantai, vitaminai, maisto papildai, natrio montelukastas, ebastinas, jūros vanduo, paūmėjus ligai skiriamas salbutamolis, kas taip pat sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą ir jas pateisina. Byloje esantys įrodymai (b.l. 55, t. 1) patvirtina, kad K. S. reikalinga speciali priežiūra ir maitinimas, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nurodytas išlaidas vertino kaip pagrįstas ir būtinas. Kaip jau buvo nurodyta, šalių nepilnamečiui sūnui yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, tačiau apeliantas neginčija fakto, jog dėl sveikatos sutrikimų jo sūnus turi specialių poreikių, kurių tenkinimui reikia skirti papildomas lėšas. Apeliantui nepateikus įrodymų, paneigiančių šių išlaidų būtinumą, jo apeliacinio skundo argumentai dėl išlaidų mažinimo laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl dienpinigių šalių nepilnamečių vaikui skyrimo, pažymi, kad dienpinigių mokėjimas vaikui nėra būtinas ir privalomas, tačiau tuo atveju, kai dienpinigiai yra skiriami vaikui, būtina atsižvelgti į tai, kam jie yra panaudojami. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos išlaidų lentelės, dienpinigiai, kurie yra skiriami šalių nepilnamečiui sūnui, yra skiriami jo maitinimuisi mokykloje, transportui, rinkliavoms mokykloje bei kitoms išlaidoms. Pripažintina, jog nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos, kadangi nepilnametis vaikas turi pavalgyti pietus, jam reikalinga sumokėti tam tikras rinkliavas, numatytas mokykloje, jam reikia nuvykti į mokymo įstaigą, dėl ko jis turi pagrįstų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kur yra panaudojami nepilnamečiui skiriami dienpinigiai laikytina, kad jų išimtinai negalima sieti vien tik su nepilnamečio mokymosi rezultatais, kadangi jie skirti būtinų, nuo mokymosi rezultatų nepriklausančių poreikių patenkinimui. Visos nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas ir dienpinigiams skiriamas išlaidas pagrįstai laikė būtinomis nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams patenkinti. Pasisakydamas dėl išlaidų sportui apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių nepilnametis sūnus užsiiminėja dziudo sportu, jo pasiekimai labai geri, jis yra Lietuvos rinktinės narys, todėl nurodytų rezultatų pasiekimui ir įtvirtinimui yra būtinos pakankamos išlaidos. Nors apeliantas teigia, kad kiekvieną mėnesį nereikia pirkti sportinės parangos, tačiau tai, kad nurodyta išlaidų suma sportinės parangos įsigijimui mėnesiui yra 170 Lt, dar nereiškia, kad tiek tokia apranga ir kainuoja. Ieškovės paaiškinimu, aprangos sezonui kainuoja 2 000 Lt, kad padalinus nurodytą sumą 12 mėnesių laikotarpiui, gaunasi, kad mėnesiui nurodytų išlaidų suma yra apie 170 Lt. Apeliantas nepateikia ieškovės nurodytus duomenis paneigiančių įrodymų, dėl to, atsižvelgiant į visas nustatytas byloje aplinkybes, spręstina, kad ieškovės nurodytos išlaidos sportui taip pat yra pagrįstos.

Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė, nurodydama nepagrįstai dideles išlaidas, skirtas nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, nepilnamečio sūnaus materialinio išlaikymo naštą siekia perkelti vien tik apeliantui. Pažymėtina, kad pagal teismui pateiktą išlaidų nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti lentelę šios išlaidos siekia 1 997 Lt, nors ieškovė reikšdama reikalavimą laikė, kad išlaikymui skirtina suma yra 1 400 Lt, t. y. reikiamą išlaidų sumą dar sumažino ir dalį materialiniam išlaikymui reikalingų išlaidų prisiėmė sau. Apeliantui iš dalies sutinkant su nurodytomis išlaidomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui, kitas teismui pripažinus pagrįstomis, negalima laikyti, kad ieškovės nurodytos išlaidos nėra pagrįstos, atitinkančios tikrovę. Apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad įvertinus apeliantės gaunamas pajamas ir pritaikius matematinį metodą ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka realios tikrovės taip pat nėra pagrįstas. Visų pirma, apeliantas nenurodo, koks matematinis metodas turėtų būti taikomas šiuo konkrečiu atveju, o antra, ieškovės gaunamo darbo užmokesčio suma nėra tiek reikšminga, kadangi ne tik viena ieškovė turi pareigą materialiai išlaikyti šalių sūnų.

Apeliaciniame skunde be kita ko yra pateikti ir argumentai dėl apelianto turtinės padėties tinkamo neįvertinimo. Apelianto teigimu, teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių jo tikrajai turtinei padėčiai nustatyti, kadangi ieškovei nepateikus duomenų apie iš jo vykdomus išieškojimus, teismas savo iniciatyva nurodytų duomenų neišsireikalavo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad apelianto atžvilgiu nėra vykdomas priverstinis išieškojimas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog apeliantas pateikė teismui 2012 m. gegužės 24 d. vykdomuosius įrašus (b.l. 30-31, t. 1) dėl 211 059,80 Lt skolos išieškojimo iš apelianto P. S. naudai, tačiau įrodymų, kad minėtų įrašų pagrindu būtų pradėtos priverstinės vykdymo procedūros, nėra, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apelianto atžvilgiu jo tėvas būtų pradėjęs išieškojimo procedūras. Pažymėtina, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Taip pat negalima sutikti, kad nurodytus duomenis turėjo pateikti būtent ieškovė ar savo iniciatyva aiškintis teismas, kadangi apeliantas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino apelianto turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankama užtikrinti ne tik minimalius, būtiniausius jo sūnaus poreikius, bet ir specialiuosius.

Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog apeliacinio skundo argumentai dėl nepilnamečio sūnaus poreikių, jų tenkinimui reikalingų išlaidų dydžio, apelianto turtinės padėties netinkamo įvertinimo yra nepagrįsti, apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus nepilnamečio šalių sūnaus K. S. poreikius ir išlaidas šiems poreikiams tenkinti, dėl ko spręstina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus pagrįstai laikė įrodyta aplinkybę, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 1 400 Lt dydžio suma, dėl ko, esant pakankamai turtinei šalių padėčiai teikti tokio dydžio materialinį išlaikymą, pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš apelianto 700 Lt dydžio materialinį išlaikymą sūnui K. S.. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalims gyvenant kartu jų turtinė padėtis leido užtikrinti daugiau nei minimalių K. S. poreikių patenkinimą, todėl negalima tokia situacija, kad, šalims pradėjus gyventi skyrium, jų nepilnamečio sūnaus padėtis iš esmės pablogėtų, kad, kaip kad teigia apeliantas, būtų užtikrinti tik būtiniausi jo poreikiai. Esant tokiai situacijai, iš esmės nepasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vien ta aplinkybė, jog tėvai pradėjo gyventi skyrium, negali būti laikoma pateisinančia nepilnamečio sūnaus poreikių ir išlaidų jų tenkinimui sumažėjimą. Teisėjos manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, susijusias su tėvų turine padėtimi, objektyviai, teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti priteisto dydžio materialinį išlaikymą savo sūnui, o apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrįstomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo

Apeliaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti teigiant, kad teismas tokio sprendimo neargumentavo, neįvertino bylos sudėtingumo, advokato darbo ir laiko sąnaudų bei kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

Remiantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, prie kurių remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu priskirtinos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Remiantis bylos duomenimis (b.l. 41, t. 1) nustatyta, kad ieškovė K. S. už advokato pagalbą, t. y. už procesinio dokumento surašymą bei atstovavimą yra sumokėjusi 1 500Lt, kuriuos ir prašė priteisti iš atsakovo. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, laikytina, kad už ieškinį maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į tuo metu buvusią minimalią mėnesinę algą, buvo 2 400 Lt, todėl ieškovės prašoma priteisti suma, net neįskaitant ieškovės atstovavimo teisme išlaidų, neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neįvertino bylos sudėtingumo, advokato darbo ir laiko sąnaudų bei kitų reikšmingų aplinkybių, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma net neįskaičiavus į ją išlaidų, kurios susidarytų už ieškovės atstovavimą teisme, yra mažesnė, nei kad rekomenduojama maksimali priteistina už ieškinio surašymą suma, kad įskaičius į prašomą priteisti sumą ir išlaidas už atstovavimą, už ieškinio parengimą mokėtina suma dar sumažėtų, sprendžia, kad net ir teismui neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių bylinėjimosi išlaidų dydžiui ir pagrįstumui įvertini, pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo.

Dėl kitų aukščiau neaptartų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nepasisakytina. Teisėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Nurodytų aplinkybių visumą teisėja vertina kaip pakankamą pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pažymėtina, kad materialinio išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio materialinis išlaikymas šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu priteistą materialinį išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Byloje esantys įrodymai (b.l. 15-18, t. 2) patvirtina ieškovės išlaidas advokato padėjėjo pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti - 700 Lt. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, remiantis CPK 98 straipsniu, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovei iš apelianto. Sprendžiant dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, pasisakytina, kad nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamos priteisti sumos, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento apimtį ir jame nurodytus argumentus, nėra nepagrįstai didelė, todėl ieškovei priteistina iš apelianto visa prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n utaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.