Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-696-267/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-24
Bylos Nr.
2A-696-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03800-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
AB „ORLEN Lietuva“
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-696-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03800-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.8.; 2.5.8.9.; 2.5.21.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-832/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Capital Real Estate“ ieškinį atsakovei AB „ORLEN Lietuva“, trečiajam asmeniui A. S. dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Capital Real Estate“ ieškiniu kreipėsi į teismą atsakovei AB „ORLEN Lietuva“, trečiajam asmeniui A. S. dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas ir netesybų priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7464,38 eurų (25773,00 Lt) nesumokėtą atlyginimą už suteiktas paslaugas, 86,59 eurų (298,97 Lt) delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 226,48 eurų (782 Lt) žyminis mokestis ir 907,50 eurų (3133,42 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2014-06-04 paslaugos teikėjas UAB „Capital Real Estate“ bei trečiasis asmuo A. S. su klientu atsakove AB „ORLEN Lietuva“ sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. P.AST-032, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti atsakovės nekilnojamojo turto – 5 kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką. Paslaugos teikėjas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovei, ieškovės brokerė V. K. surado klientą E. T., informavo jį apie parduodamus objektus, dėl ko 2014-08-11 E. T. su atsakove sudarė vieno iš parduodamų objektų (vieno kotedžo) pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi parduodamas objektas E. T. buvo parduotas už 710000,00 Lt, todėl už tarpininkavimo paslaugą mokėtinas atlyginimas yra 25773,00 Lt (7464,38 eurų).

Atsiliepimas

Atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovė nuo 2014 m. gegužės mėnesio organizavo atsakovės nekilnojamojo turto – 5 kotedžų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), pardavimą. Pardavimo procesas buvo vykdomas keliais būdais, t. y. atsakovė savo iniciatyva talpino laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Verslo žinios“ bei savo interneto svetainėje skelbimus dėl Turto pardavimo, taip pat atsakovė sudarė atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) sutartis dėl Turto pardavimo su keliomis nekilnojamojo turto agentūromis, įskaitant ir UAB „Capital Real Estate“. Vykdydama sutartinius įsipareigojimus, ieškovė 2014‑06‑12 pateikė atsakovei informaciją apie potencialų pirkėją E. T., atsiųsdama bendro pobūdžio informacijos suteikimo aktą, daugiau jokios informacijos dėl E. T., kaip potencialaus pirkėjo, ieškovė nepateikė ir / ar veiksmų neatliko. 2014-06-16 atsakovė elektroniniu paštu sulaukė T. L. laiško, kuriame pastarasis išreiškė norą apžiūrėti parduodamą Turtą. Elektroninis T. L. ir atsakovės atsakingų darbuotojų susirašinėjimas akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, kad T. L. sužinojo apie parduodamą Turtą ir juo susidomėjo ne tarpininkaujant ieškovei, tačiau radęs būtent atsakovės įdėtą Turto pardavimo skelbimą. 2014-06-27 atsakovė ir T. L. Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure pasirašė preliminariąją Turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo susitarta sudaryti pagrindines Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki 2014-08-14. Preliminariojoje Turto pirkimo-pardavimo sutartyje T. L. prašymu buvo įrašyta nuostata, kad pirkėjas (T. L.) turės teisę perleisti iš šios sutarties kylančią teisę pirkti Turtą ar jo dalį (ir atitinkamai, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ar kelias atskiras pirkimo pardavimo sutartis bei su tuo susijusias pareigas) tretiesiems asmenims, išlikdamas atsakingu prieš Pardavėją (atsakovę) už Pirkėjo piniginių prievolių pagal preliminariąją sutartį tinkamą įvykdymą ir kompensuodamas notarinių išlaidų padidėjimą, jeigu tokių būtų. T. L. preliminariosios Turto pirkimo pardavimo sutarties sąlygų derinimo ir net jos sudarymo metu nė karto neužsiminė apie E. T., neminėjo jo pavardės ar vardo, nurodydamas atsakovei galimus būsimus Turto pirkėjus. Apie T. L. surastą Turto (vieno kotedžo) pirkėją E. T. atsakovė sužinojo tik prieš pat pasirašant pagrindines Turto pirkimo pardavimo sutartis, t. y. 2014-08-08. Manė, kad ieškovė buvo tik pateikusi bendro pobūdžio informaciją atsakovei apie potencialų pirkėją E. T., tačiau neatliko jokiu tolesnių veiksmų ir neteikė paslaugų Klientui, kiek tai susiję būtent su Turto galimu pardavimu minėtajam potencialiam pirkėjui E. T.. Nurodė, kad tarpininkavimo paslauga nebuvo suteikta – preliminarioji Turto pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta su pirkėju T. L. ir tik po to, t. y. vykdant preliminariąją sutartį, sudarytos pagrindinės sutartys su T. L. surastais pirkėjais, tame tarpe ir su E. T.. Taip pat nurodė, kad ieškovė buvo informuota atsakovės, jog paslaugos turi būti ir bus laikomos suteiktomis, jeigu ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, suras potencialų pirkėją ir atitinkamai tęsdama tokių įsipareigojimų vykdymą suorganizuos preliminariosios (o jos nepasirašius – pagrindinės) Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovės pozicija gauti atlygį vien dėl paties fakto (rezultato), jog Turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su E. T., nesiejant šio rezultato su konkrečiai ieškovės atliktais veiksmais, negali būti vertinama kaip pagrįsta ir teisėta.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. atsiliepime į pareikštą ieškinį su ieškiniu sutiko visiškai bei prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad paslaugos teikėjai tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, atsakovei buvo tinkamai suteikta tarpininkavimo paslauga.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-03-09 sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ ieškovei UAB „Capital Real Estate“ 7464,38 eurų nesumokėto atlyginimo už suteiktas paslaugas, 86,59 eurų delspinigių, 6 % dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2014-11-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 226,48 eurų žyminį mokestį ir 907,50 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovė apie atsakovės kotedžų pardavimą informavo E. T., kuris apie tai pranešė T. L., kuris toliau ir derino visus kotedžų pardavimo klausimus, pats E. T. tuo metu išvyko atostogauti. Dėl to sprendė, kad iš esmės dėl ieškovės brokerės veiksmų – informavus E. T. apie kotedžų pardavimą, E. T. informuotas asmuo surado likusių kotedžų pirkėjus, taip iš esmės padėdamas atsakovei parduoti visus penkis kotedžus vienu metu, kaip to ir norėjo atsakovė. Tai, kad ne E. T., o T. L. sudarė pirminę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove AB „ORLEN Lietuva“, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ieškovei pagal jų sudarytą sutartį, juo labiau kad vėliau ir E. T. pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove. Nurodė, kad pagal sutarties 7.1. punktą tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta tuomet, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminarią (jos nepasirašant – pagrindinę) parduodamo objekto pirkimo-pardavimo sutartį šios sutarties galiojimo metu, ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo. Pagal sutarties 7.3. punktą jei Klientas (t. y. atsakovė) sudarys sutartį su Paslaugų teikėjo surastu pirkėju, apie kurio radimą Paslaugų teikėjas buvo informavęs Klientą raštu prieš tai, per kitą paslaugų teikėją arba ignoruojant Paslaugų teikėją, Klientas turės sumokėti nustatytą sutartimi atlyginimą. Teismas sprendė, kad sutarties 7.3. punkto analizė ir byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad klientas (AB „ORLEN Lietuva“) sudarė sutartį su Paslaugų teikėjo (UAB „Capital Real Estate“) surastu pirkėju (E. T.), apie kurio radimą Paslaugų teikėjas buvo informavęs Klientą raštu prieš tai, per kitą paslaugų teikėją arba ignoruojant Paslaugų teikėją. Nurodė, kad galiojanti ir teisėta šalių sudaryta sutartis (CK 6.154 straipsnis) neįpareigojo ieškovės atlikti dar kažkokius veiksmus, juo labiau kad atsakovė, sudariusi preliminarią sutartį su T. L., sustabdė tarpininkavimo sutarties galiojimą, neinformavo ieškovės apie pirkėjus, kurių vienas – E. T. – buvo surastas ieškovės, nors ir kitas pirkėjas, t. y. T. L., be kita ko, taip pat buvo ieškovės klientas, taip ignoruodama paslaugų teikėją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantė (atsakovė) AB „ORLEN Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantė mano, kad teismas apsiribojo vien formaliu paslaugų sutarties nuostatų aiškinimu ir šios sutarties nuostatų aiškinimo kontekste tinkamai neįvertino atsakovės išsakytų argumentų bei reikšmingų aplinkybių, kad 2014-06-04 sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas šioje sutartyje numatyta apimtimi ir, teikiant paslaugas, tiesiogiai bendrauti su atsakove, buvo neišimtinė sutartis: ieškovė buvo informuota, jog atsakovė ieškos potencialių Turto pirkėjų ne tik per ieškovę, bet ir per kitus tarpininkus bei savo iniciatyva, talpinant skelbimus dienraščiuose, atsakovės interneto svetainėje. Atsakovė nurodo, kad Paslaugų sutartyje (p. 4.1) buvo numatytos Paslaugų teikėjo pareigos, vykdant šią sutartį: pateiktas baigtinis privalomų Paslaugos teikėjo (ieškovės) įsipareigojimų vykdymo sąrašas, t. y. visos šios pareigos Paslaugų teikėjo galėjo ir turėjo būti vykdomos visa numatyta apimtimi, juolab žinant, kad tokių paslaugų teikėjų konkrečiu atveju yra ne vienas. Teigia, kad Paslaugų sutartyje nėra numatyti įkainiai už atskiras paslaugos dalis / rūšis, šalys susitarė dėl vieno mokėjimo, už visą suteiktų paslaugų paketą, kurio rezultatas – paslaugų sutarties 7.1. punkte numatytos atitinkamos sutarties sudarymas. Tai, kad turtas buvo aprodytas ir pateikta informacija apie potencialų klientą E. T., nereiškia, kad visos paslaugos buvo suteiktos, ir nesuteikia pagrindo teigti, kad turtas vien dėl to ir būtent dėl to buvo parduotas ieškovės surastiems pirkėjams, juolab kad paslaugos teikėjas yra profesionalas, kuriam paprastai taikomi aukštesni veiklos standartai. Atsakovės nuomone, toks tik kai kuriu paslaugų sutarties sąlygų įvykdymo vertinimas kaip visiškas paslaugų sutarties įvykdymas ir tinkamas pagrindas mokėti, laikytinas nepakankamu, todėl netinkamu ir nepagrįstu.Atsakovė laikosi pozicijos, kad konkrečiu atveju tarpininkavimo paslauga nebuvo suteikta – preliminarioji Turto pirkimo pardavimo sutartis buvo pasirašyta su pirkėju T. L. ir, tik šios preliminariosios sutarties pasėkoje, t. y. vykdant preliminariąją sutartį, sudarytos pagrindinės sutartys su T. L. surastais pirkėjais, įskaitant ir su E. T..Apeliantės teigimu, Paslaugų sutarties 7.3. punkte numatyta sąlyga šiuo atveju neturėtų būti taikoma dėl priežastinio ryšio nebuvimo, kadangi preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su T. L. (apie tokį Klientą ieškovė nebuvo informavusi atsakovės), T. L. informavo atsakovę, kad jis kreipėsi į atsakovę pagal atsakovės skelbimą ir tik kilus ginčui po pagrindinių sutarčių sudarymo paaiškėjo, kad informaciją apie parduodamą turtą T. L. gavo iš E. T.. Atsakovė mano, jog jungti atskirus faktus ir tiesiog konstatuoti tarp jų egzistuojantį priežastinį ryšį nėra pagrindo.Apeliantė pažymi, kad kadangi ne tik ieškovė, bet ir atsakovė savarankiškai tuo pačiu metu vykdė turto pardavimo procesus, svarbi aplinkybė yra ta, kad T. L., labai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė savo laiške atsakovei, kad jis kreipėsi būtent pagal atsakovės publikuotą skelbimą, toliau bendraudamas su atsakove per visą procesą aiškiai neminėjo nei ieškovės, nei savo draugo E. T., kaip būsimo pirkėjo. Teismo posėdyje T. L. pateikė informaciją, kad apie parduodamą turtą sužinojo iš E. T., E. T. taip pat nurodė, jog informaciją sužinojo iš ieškovės darbuotojos V. K., tačiau T. L. negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl, kreipdamasis į atsakovę jis pasirinko būtent atsakovės skelbimą, tiesiog pasakydamas, jog skambino per visas agentūras ir aiškinosi procedūras.Apeliantės manymu, įvertinant aplinkybes, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė savarankiškai vykdė turto pardavimo procesus tuo metu, ieškovė neįrodė (CPK 178 str.), kad turto pirkėjai (tarp jų – E. T.) atsirado ir dalyvavo sandoryje būtent dėl ieškovės veiksmų (juolab, kad ieškovės paslaugų sutarties vykdymas konkrečiu atveju faktiškai baigėsi atsakovei pateikus informacijos suteikimo aktą apie E. T.), o ne dėl atsakovės savarankiškai vykdyto turto pardavimo proceso. Atsakovė mano, kad šiuo atveju būtent dėl atsakovės veiksmų (internete patalpinto skelbimo) parduodamu turtu susidomėjo T. L., vėliau sudaręs preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, laikotarpyje nuo preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties iki pagrindinių turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo suradęs kitus pirkėjus (iš kurių vienas buvo E. T., kuris anksčiau domėjosi tuo pačiu turtu).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Capital Real Estate“ prašo atsakovės AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-154-832/2015 palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės UAB „ORLEN Lietuva“ ieškovės UAB „Capital Real Estate“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Ieškovės manymu, atsakovė siekia sudaryti klaidingą įspūdį, neva byloje nebuvo nustatyta, jog būtent dėl ieškovės suteiktų pagal Sutartį paslaugų atsakovė sudarė tiek preliminarią, tiek ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovės surastu pirkėju E. T., akivaizdžiai klaidina teismą ir nutyli aplinkybę, kad pats E. T. bei kitas atsakovės turto pirkėjas T. L., byloje dalyvavę kaip liudytojai, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu aiškiai patvirtino, kad apie parduodamus atsakovės kotedžus sužinojo iš ieškovės. Nurodo, kad šalys Sutartyje konkrečiai apsibrėžė, kas bus laikoma Sutarties rezultatu, t. y. Sutarties 7.1 punkte šalys numatė, jog tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta tuomet, kai paslaugos teikėjų surastas pirkėjas pasirašo preliminarią (jos nepasirašant – pagrindinę) Parduodamo objekto pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl akivaizdu, kad šalys susitarė dėl paslaugų teikimo tikslų ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas sąlygas susiejo su sėkmingu šių tikslų įgyvendinimu, bet ne su paslaugų teikimo procesu kaip tokiu, ką melagingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė. Kadangi atsakovės parduodamo nekilnojamojo turto objektas, vienas iš penkių kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimis buvo parduotas būtent ieškovės surastam E. T., darytina išvada, kad atsakovė turtą šiam pirkėjui pardavė tik ieškovės suteiktų paslaugų (aktyvių, sąžiningų veiksmų) įtakoje. Tai, kad pradinę preliminariąją sutartį su atsakove sudarė tik liudytojas T. L., jokiu būdu nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė neturi atsiskaityti su ieškove už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kadangi kaip matyti iš byloje esančių atsakovės turto pirkimo dokumentų, ieškovės surastas pirkėjas E. T. sudarė tiek preliminarią, tiek ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės atlyginimą už suteiktą tarpininkavimo, parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, paslaugą yra iš esmės pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sudarytos sutarties analizė ir byloje esantys įrodymai leido pagrįstai konstatuoti, kad klientas (AB „ORLEN Lietuva“) sudarė sutartį su Paslaugų teikėjo (UAB „Capital Real Estate“) surastu pirkėju (E. T.), apie kurio radimą Paslaugų teikėjas buvo informavęs klientą raštu prieš tai, per kitą paslaugų teikėją arba ignoruojant Paslaugų teikėją.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš esmės tenkino ieškinio reikalavimą dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, pirmiausia, dėl sutarties aiškinimo.

Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip jose nustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Nagrinėjamam ginčui aktualios atlygintinų paslaugų tiekimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios normos nustato, kad tokia sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti šiam tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Teismas, aiškindamas šalių sudarytos sutarties sąlygas ir spręsdamas iš sutartinių santykių kilusius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-219/2015).

Tarpininkavimo paslaugų sutartis – viena iš paslaugų sutarčių, kuria pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas – ieškovės, kaip profesionalo, paslaugos surandant atsakovės nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tokio pobūdžio tarpininkavimo paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už ieškovės suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieškovės teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas.

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tarpininkavimo „<...> sutarties sudarymo tikslas – nekilnojamojo turto pardavimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Klientas, sudarydamas tokią sutartį, siekia per paslaugos teikėją parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o paslaugos teikėjas – už atitinkamą atlyginimą suteikti klientui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų kliento nekilnojamąjį turtą.

Iš ginčo šalių sudarytos Tarpininkavimo paslaugų sutarties (pardavimas) Nr. P.AST‑032 matyti, kad Tarpininkavimo sutartimi atsakovė pavedė ieškovei vykdyti turto pirkėjų paiešką, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už tarpininkavimo paslaugą sutartyje numatyta tvarka ir terminais (3.1. p.). Minėtoje sutartyje buvo numatyti tokie ieškovės įsipareigojimai kaip atsakovės konsultavimas turto pardavimo klausimais, veikimas tik atsakovės interesais, atsakovės informavimas telefonu, raštu, el. paštu, sms žinute apie kiekvieną surastą potencialų turto pirkėją, dalyvavimas derybose su potencialiu pirkėju derinant turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir kt. (4 p.). Sutarties 7 punkte, numatančiame tarpininkavimo paslaugos atlikimo pripažinimą, nurodyta, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta, kai ieškovės surastas pirkėjas pasirašo preliminariąją (jos nepasirašant – pagrindinę) turto pirkimo-pardavimo sutartį sutarties galiojimo metu ar per 12 mėnesių nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo (7.1 p.). Be to, 7.3. punkte numatyta, kad jei atsakovė sudarys sutartį su ieškovės surastu pirkėju, apie kurio radimą ieškovė buvo informavusi atsakovę raštu prieš tai per kitą paslaugų teikėją ar ignoruojant ieškovę, atsakovė turės sumokėti nustatytą sutartimi atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Tarpininkavimo paslaugų sutarties tikslas – ieškovės, kaip profesionalės nekilnojamojo turto pardavimo rinkos srityje, paslauga surandant atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pirkėją, nekilnojamojo turto jam pardavimas ir ieškovės atlygio už šias paslaugas gavimas. Teigti, kad tinkamas sutarties įvykdymas, t. y. tarpininkavimo paslaugos suteikimas, reiškia ne tik pirkėjo suradimą ir kliento preliminarios ar pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su juo pasirašymą, bet ir papildomų veiksmų, tokių kaip derybos, sutarčių parengimas, t. y. viso turto pardavimo proceso vykdymas, prieštarautų ne tik pagrindiniam sutarties tikslui, bet ir sutarties 7.1. bei 7.3. numatytoms aiškioms ir konkrečioms nuostatoms. Akivaizdu, kad pagal šalių sudarytą sutartį tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta kai paslaugos teikėjas informuoja klientą apie potencialų klientą, t. y. jį suranda, o vėliau su juo pasirašoma turto (preliminari) pirkimo-pardavimo sutartis.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė suteikė informaciją E. T. apie parduodamą atsakovės turtą, 2014-06-12 surašytas informacijos suteikimo aktas E. T. su kainos pasiūlymu iki 750000 Lt. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2014-06-16 į atsakovę kreipėsi privatus pirkėjas T. L., su kuriuo 2014-06-27 atsakovė sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o 2014-08-11 atsakovė sutiko sudaryti su pirkėju ir jo nurodytais trečiaisiais asmenimis, tarp jų ir su E. T., pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų, liudytojas T. L. patvirtino, kad apie kotedžo pardavimą sužinojo iš E. T., kuris yra jo draugas, o E. T. iš savo agentės. Liudytojas E. T. paaiškino, kad jis iš brokerės V. K. sužinojo apie kotedžų pardavimą, kitą dieną apžiūrėjo ir su T. L. pasidalino informacija, po to išvyko atostogų, tuo metu nebuvo pasakęs konkretaus atsakymo dėl pirkimo. Nurodė, kad paprašė, jog T. L. sužinotų įsigijimo galimybes, taip pat patvirtino, kad jis pats užpildė informacijos suteikimo aktą, tik jo nepasirašė. Šie liudytojo teiginiai sutampa su byloje esančiais duomenis apie ieškovės atstovės 2014-06-12 informacijos suteikimą (turto aprodymą) E. T.. Atsižvelgus į tai, galima konstatuoti, kad būtent ieškovė surado turto pirkėją E. T. ir būtent ieškovės surastam pirkėjui buvo parduotas vienas iš kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai apie priežastinio ryšio nebuvimą, apie tai, kad T. L. apie parduodamą turtą sužinojo iš kitų skelbimų, kad pirkimo-pardavimo sutartis su E. T. buvo sudaryta ne dėl ieškovės veiksmų, o visiškai nepriklausomo pirkėjo T. L. veiksmų, yra nepagrįsti ir paneigti tiek jau minėtais byloje esančiais duomenimis, tiek liudytojų parodymais teisme.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė, vykdydama Tarpininkavimo paslaugų sutartį, atliko sutartinę pareigą ir surado parduodamo turto pirkėją, pastarasis informavo kitą asmenį apie parduodamą turtą, vėliau su jais atsakovė 2014-08-11 sudarė pirkimo-pardavimo sutartis. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės – šalių bei turto pirkėjų veiksmai ir atsakovės turto pardavimo eiga, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė pardavė turtą ieškovės surastam pirkėjui. Dėl to teigti, kad ieškovė neįvykdė Tarpininkavimo sutarties nuostatų dėl pirkėjo suradimo, atsakovės informavimo apie jį, nėra pagrindo. Priešingai, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovės veiksmai atitinka 7.3. punkte numatytą atvejį, kai atsakovė sudaro sutartį su ieškovės surastu pirkėju, apie kurio radimą ieškovė buvo informavusi atsakovę raštu prieš tai per kitą paslaugų teikėją ar ignoruojant ieškovę, dėl to atsakovė privalo sumokėti ieškovei nustatytą sutartimi atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija iš esmės pagrįsta siekiu sau palankaus teismo sprendimo, išvengiant turtinių praradimų, nurodant iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį, o ne pagrįstais ir nedeklaratyviais argumentais, paneigiančiais pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas.

Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Pateikusi atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, ieškovė sumokėjo 947,43 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015-03-19), kur numatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojama priteisti ne daugiau nei 909,74 Eur (699,8 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 p.) pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteisia 900 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Capital Real Estate“, į. k. 300653680, iš atsakovės AB „ORLEN Lietuva“, į. k. 166451720, 900 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiDanutė BurbulienėLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė