- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- e2A-248-936/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00170-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vipsteka“
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vipsteka“ ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vipsteka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo S. G. priteisti 12 627,33 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. liepos 28 d. sudarė gamybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0107 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti dviejų modulių namelio gamybos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 24 600 Eur sutartyje numatyta tvarka. 2023 m. vasario 9 d. atsakovo iniciatyva šalys pakeitė Sutarties sąlygas ir susitarė dėl trijų modulių namelio gamybos už 40 000 Eur: atsakovui 9 800 Eur sumokant ieškovei avansu, 20 160 Eur – atlikus 50 proc. gamybos darbų, 10 000 Eur – baigus gamybos darbus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas.
1.2. Atsakovas su sutuoktine ne kartą lankėsi namelio gamybos vietoje ir kontroliavo gamybos procesą, reiškė papildomus reikalavimus dėl namelio gamybai naudojamų medžiagų, kuriuos ieškovė tenkino. Baigus namelio gamybą, ieškovė apie tai pranešė atsakovui, tačiau atsakovas pagaminto namelio neatsiėmė, išreiškė pageidavimą, kad ieškovė pasirūpintų namelio atvežimu į atsakovo nurodytą vietą. Ieškovė su trečiųjų asmenų pagalba savo lėšomis, kurios sudarė 2 627,33 Eur, namelį atvežė į atsakovo nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas iki 2023 m. kovo 8 d. vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir ieškovei buvo sumokėjęs 30 000 Eur, tačiau iki šios dienos atsakovas su ieškove nėra galutinai atsiskaitęs, t. y. atsakovas ieškovei skolingas iš viso 12 627,33 Eur, kuriuos sudaro: 10 000 Eur už pagamintą modulinį namelį, 2 627,33 Eur ieškovės turėtos namelio transportavimo išlaidos.
1.3. Po namelio atvežimo į atsakovo nurodytą vietą, sujungus namelio dalis, buvo pastebėti tam tikri gamybiniai neatitikimai, kuriuos ieškovė vietoje kelias savaites šalino. Atsakovas reiškė naujus reikalavimus, kuriuos ieškovė tenkindavo, tam skirdavo papildomą laiką ir finansus. Atsakovas galiausiai pradėjo reikšti nepagrįstus reikalavimus dėl atliktų darbų kokybės, dėl ko atsisakė pasirašyti pagaminto modulinio namelio perdavimo-priėmimo aktą. Atsakovui atsisakius šį aktą pasirašyti, ieškovė darbus pas atsakovą nutraukė ir minėtą aktą pasirašė vienašališkai.
1.4. Ieškovė pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovo augant nesutarimams, ji siūlė atsakovui nutraukti Sutartį, grąžinant ieškovei pagamintą modulinį namelį ir atlyginant jai jos patirtas namelio transportavimo išlaidas, tačiau atsakovas su šiuo ieškovės pasiūlymu nesutiko. Dėl savo pažeistų teisių atsakovas 2023 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 10G-3056 „Dėl S. G. prašymo“ iš dalies tenkino atsakovo reikalavimus – nutraukė 2022 m. liepos 28 d. šalių sudarytą gamybos paslaugų teikimo sutartį ir įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui už namelio statybą sumokėtus 30 000 Eur.
2. Atsakovas S. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti tarp šalių 2022 m. liepos 28 d. sudarytą gamybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0107; 2) pripažinti 2023 m. liepos 31 d. pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo nepagrįstu ir neteisėtu; 3) priteisti iš ieškovės 30 000 Eur skolą; 4) įpareigoti ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo 30 000 Eur apmokėjimo išsivežti nekokybišką namą, išmontuoti po juo sumontuotus pamatus ir sutvarkyti statybvietės aplinką; 5) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas nurodė, jog 2023 m. birželio 8 d. ieškovė modulinį namelį pristatė į atsakovo nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui atvykus ir apžiūrėjus atvežtą namelį, pastebėta daugybė trūkumų ir nekokybiškai atliktų darbų: namo moduliai buvo sujungti nelygiai, sienos, lubos ir grindys nelygios, durys įstatytos kreivai, fasadas taip pat kreivas, lentelės užtaisytos hermetiku ir pan. Namo trūkumų sąrašą atsakovas pateikė ieškovei iš karto po namelio pristatymo. Taip pat daug kartų kreipėsi į ieškovę prašydamas atvykti, įvertinti ir šalinti trūkumus.
2.2. Ieškovei nepripažinus ir nepašalinus pagaminto modulinio namelio trūkumų, atsakovas kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – MB) „Laupetra“, kurios specialistas dr. D. K. atliko pagaminto namelio vertinimą ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. surašytame vertinimo akte nurodė visus namelio trūkumus. Nustatė, kad dalis pastato pagrindo dalių nesiremia į pastato pamatą atstojančius betoninius polius, dėl tinkamos atramos nebuvimo vaikštant pastato grindimis jos juda, linksta ir kitaip deformuojasi, dėl nuolatinių pastato pagrindų deformacijų bei stabilumo nebuvimo, pastato viduje deformavosi ir grindų dangos. Įrengiant pastato fasado apdailą – medines dailylentes, neišlaikytas montavimo vienodumas, fasado plokštumos skirtingose fasado dalyse skirtingai pakrypusios, išvirtusios. Matuojant lauko fasado sienų plokštumas vietomis stebimas net iki 60 mm dailylenčių lygio skirtumas, o vietomis ties įėjimo į pastatą durimis fasadas lygus. Kreivai įrengtas pastato fasadas sukuria neigiamą pastato estetinį vaizdą, dėl kreivai įrengtų pastato išorės sienų fasadų galimas skirtingas vėjo bei kritulių krūvis pastato sienų plokštumoms bei kartu vėliau sekančios sienų deformacijos. Be to, įrengiant pastato plokščiąjį, neeksploatuojamą stogą, jo danga įrengta netolygiai, paliktos oro pūslės tarp dangos ir stogo pagrindo, apžiūros metu pučiant vėjui, dėl daugybės nesandarių stogo dangos vietų, pro kurias nevaržomai patenka oro srautai, stogo danga plevėsavo. Stogo pagrinde esančios lietaus nubėgimo įlajos įrengtos per aukštai, todėl ant stogo dangos nuolat stovi kritulių metu susikaupęs vanduo. Įrengiant stogo lietaus vandens nubėgimo įlajas nesukurtas reikiamas nuolydis 500 mm atstumu iki įlajos. Parapetai įrengti nesilaikant įprastai šiems darbams keliamų reikalavimų, parapetų nuolydžiai įrengti į pastato išorės pusę, neteisingai įrengtas parapeto skardos ir stogo dangos jungties mazgas paliekant kiaurymes jungties vietoje. Jungiant skardą parapeto paviršiuje nesukurtas kantas, skardos jungties vieta tiesiog užtepta naudojant įprastinį hermetiką, kuris stogo dangoje įprastai nenaudojamas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad vertinant pastato vidaus išpildymo kokybę pastebėti daugybiniai apdailos elementų mechaniniai pažeidimai, deformuota grindų danga, atšokusios plytelės, kreivai supjautos dailylentės, durų apvadai bei nebaigtų darbų dalys: nebaigta dažyti, paliktas atviros buvusių šakų vietos, nesušveistos ir nenudažytos glaistytos vietos. Įvertinęs statybos bei įrengimo defektų visumą specialistas padarė išvadą, kad statinys neatitinka Lietuvos Respublikos STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, taip pat akte įvardintų STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ atskirų skyrių bei punktų nurodymų, todėl konstatavo, jog pastatas yra nenaudotinas pagal paskirtį.
2.3. Atsižvelgus į specialisto išvadoje nurodytus namelio trūkumus, ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo akto ir jo pagrindu reikalauti iš atsakovo atsiskaitymo, ieškovė minėtą aktą pasirašė neteisėtai. Atsakovas, 2023 m. birželį apžiūrėjęs ieškovės pristatytą namą, pastebėjo daugybę darbų trūkumų ir jų sąrašą pateikė ieškovei, prašydamas taisyti broką. Ieškovė darbų trūkumų nepašalino, tačiau 2023 m. liepos 31 d. atsiuntė atsakovui pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo, kuriame nurodė, kad atsakovui reiškiant nepagrįstas pretenzijas dėl perduodamų darbų kokybės, vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atliktų darbų perdavimą-priėmimą įformina vienašališkai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nei atsakovui, nei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ginčo nagrinėjimo metu nepateikė motyvuotų paaiškinimų dėl atsakovo pretenzijoje bei vertinimo akte išvardintų konkrečių darbų trūkumų, taip pat nepateikė jokių dokumentų, įrodančių darbų trūkumų pašalinimą ir darbų tinkamą kokybę. Ieškovei atsisakius šalinti darbų trūkumus, o specialistui nustačius, kad namas yra nenaudotinas pagal paskirtį, atsakovas įgijo teisę atsisakyti sutarties. Be to, šiuo atveju atsakovui atsisakius sutarties, visi sutarties išvestiniai dokumentai tapo negaliojantys.
2.4. Atsakovo teigimu, kadangi ieškovės pastatyto namo nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, pasirašyta sutartis turi būti nutraukiama, o namas grąžinamas ieškovei. Atsakovo nuomone, 30 kalendorinių dienų ieškovei skirtinas terminas grąžinti atsakovui 30 000 Eur pagal Sutartį sumokėtą avansą, atsiimti netinkamos kokybės daiktą bei sutvarkyti aplinką yra pakankamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovės UAB „Vipsteka“ ieškinį atmetė, atsakovo S. G. priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė tarp ginčo šalių 2022 m. liepos 28 d. sudarytą gamybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0107 ir taikė restituciją: priteisė atsakovui iš ieškovės 30 000 Eur, sumokėtus pagal gamybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0107, įpareigojo ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti modulinį namelį iš jo sumontavimo vietos ir sutvarkyti statybvietę, įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei vykdyti statinio išmontavimo ir statybvietės sutvarkymo darbus, priteisė atsakovui iš ieškovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą 30 000 Eur sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo šioje dalyje, bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2023 m. liepos 31 d. pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto nepagrįstu nutraukė, priteisė atsakovui iš ieškovės 883 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino atsakovui 455 Eur permokėto žyminio mokesčio.
3.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos šalis siejo vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 straipsnis).
3.2. Teismas nurodė, kad, nors ieškovė neigia netinkamą darbų kokybę ir kaltina atsakovą vis naujų ir nepagrįstų reikalavimų reiškimu, atsakovo poziciją dėl netinkamo naudoti ieškovės darbų rezultato patvirtina 2023 m. rugpjūčio 18 d. MB „Laupetra“ parengtas vertinimo aktas. Iš vertinimo akte pateiktų nuotraukų, net ir neskaitant tų nuotraukų komentarų, akivaizdžiai matosi nekokybiškai atlikto darbo rezultatai. Akcentavo, jog aplinkybė, kad vertinimo aktas pateiktas teismui ne atlikus teismo paskirtą ekspertizę, bet pagal ginčo šalies pavedimą, neduoda pagrindo abejoti vertinimo aktą surašiusio specialisto kompetencija ir kvalifikacija.
3.3. Teismas nurodė, jog esant daikto trūkumams, dėl kurių statinys negali būti naudojamas pagal paskirtį, šie trūkumai laikytini esminiais, o rangovui šių trūkumų nepripažįstant ir nutraukus jų šalinimo darbus, užsakovo reikalavimas nutraukti sutartį laikomas pagrįstu. Nutraukus sutartį taikoma restitucija – sutarties šalys grąžina viena kitai visa, ką yra gavusios iš kitos šalies (CK 6.222 straipsnis). Teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovė atsakovui turi grąžinti atsakovo sumokėtus pinigus – 30 000 Eur, o atsakovas ieškovei – modulinį namelį.
3.4. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl namelio transportavimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog šalių sutartyje modulinio namelio atvežimo į vietą, montavimo, pamatų (polių) įrengimo paslauga nebuvo numatyta, tačiau atsakovas neginčijo, kad namelį į vietą atvežė ir sumontavo, įrengė statinio pamatus (polius) ieškovė, tokie veiksmai patvirtina tarp šalių susitarimą ir dėl šių paslaugų. Nurodė, jog namas, nepriklausomai nuo jo konstrukcijos ir įrengimo būdo, yra skirtas asmens būsto poreikiams tenkinti, todėl modulinio namelio atgabenimas į vietą ir įrengimas iki tinkamumo gyventi yra darbai, skirti rangos sutarties rezultatui pasiekti, o vartotojas, negavęs rangos rezultato dėl rangovo kaltės, neturi pareigos atlyginti rangovui jo patirtas išlaidas dėl darbų, kurie nors ir nebuvo numatyti sutartyje, tačiau buvo būtini rezultatui pasiekti.
3.5. Teismas pabrėžė, kad, nors taikant restituciją atsakovas turi pareigą grąžinti namelį ieškovei, įvertinęs daikto specifiką, šią jo pareigą apibrėžė kaip pareigą netrukdyti ieškovei pasiimti namelį atliekant jo išmontavimo ar kitus reikalingus darbus. Teismas nurodė, jog šiuos darbus ieškovė turi atlikti savo sąskaita ir po modulinio namelio išvežimo sutvarkyti statybvietę. Šiems darbams atlikti teismas skyrė 30 kalendorinių dienų terminą, jį laikė pakankamu.
3.6. Pažymėjo, kad ieškovei neišgabenus namelio iš atsakovo teritorijos per nustatytą terminą, jai CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skiriama 1000 Eur bauda (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad, ieškovei nesutvarkius statybvietės, atsakovas turi teisę pats atlikti statybvietės tvarkymo darbus ieškovės lėšomis (CPK 273 straipsnio 1 dalis).
3.7. Teismas sprendė, jog nutraukus rangos sutartį dėl netinkamos darbų kokybės, ieškovės pasirašytas vienašalis darbų priėmimo-perdavimo aktas nesukelia užsakovui jokių teisinių pasekmių, todėl reikalavimas dėl pranešimo apie šį aktą pripažinimo nepagrįstu perteklinis. Toks prašymas negali būti tenkinamas kaip nesukelsiantis jo reiškėjui teisinių pasekmių, dėl to jis nenagrinėtinas teisme.
3.8. Pažymėta, kad atsakovas prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą ir išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė sekančią dieną po 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio, kuriame buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Priežastys, dėl kurių prašymas nebuvo pateiktas anksčiau, nenurodytos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tik dėl 300 Eur sumos, sumokėtos advokatui už atstovavimą 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdyje prašymas negalėjo būti pateiktas anksčiau, negu advokatas suteikė paslaugą. Todėl atsakovui iš ieškovo priteista 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Kitos išlaidos nepriteistos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas S. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl modulinio namelio išsivežimo tvarkos ir ją išdėstyti taip: įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo atsakovui pinigų grąžinimo momento išsivežti modulinį namelį iš jo sumontavimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl priteistų atsakovui bylinėjimosi išlaidų ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti atsakovui iš ieškovės 2 583 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neišsprendė apmokėjimo ir nekokybiško modulinio namelio išsivežimo klausimo. Teismas visiškai neaptarė atsakovo priešieškinyje nurodyto reikalavimo, jog namelį ieškovė privalo pasiimti tik po 30 000 Eur skolos sumokėjimo atsakovui. Teismas nenurodė įvykių sekos taip, kaip atsakovas prašė. Nagrinėjamu atveju ieškovei grąžinus namelį pirmiau, t. y. atsakovui prieš tai negavus pinigų, būtų pažeisti atsakovo, kaip vartotojo, teisėti interesai. Atsakovas pažymi, jog praradus vienintelį ieškovės turtą – atsakovo sklype stovintį modulinį namelį – skolos išieškojimas iš ieškovės gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas, o tai prieštarautų vartojimo rangos teisės normoms, kadangi vartotojo ir verslininko padėtis negali šiuo atveju būti lygiavertė.
4.2. Teismas neteisingai nurodė, jog priežastys, dėl kurių atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebuvo pateiktas anksčiau, nenurodytos. Pats teismas posėdžio metu sutiko dėl vėlesnio ataskaitos pateikimo ir pinigų apmokėjimo kvito pateikimo ir tai yra užfiksuota teismo posėdžio garso įraše. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu 2024 m. spalio 2 d., atsakovas S. G. dar nebuvo atsiskaitęs su advokatu Arvydu Verpečinsku. Todėl teismui pilna apimtimi patenkinus atsakovo priešieškinį, atsakovo naudai privalėjo būti priteisti ne 300 Eur, o 2 000 Eur, kurie 2024 m. spalio 2 d. buvo sumokėti atsakovo advokatui už teisines konsultacijas, dokumentų analizę, atsiliepimo ir priešieškinio pateikimą teismui. Šios išlaidos yra protingo dydžio, pagrįstos įrodymais – apmokėjimo dokumentais.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Vipsteka“ atsiliepime į atsakovo S. G. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovo prašymai dėl modulinio namelio arešto ar jo neatidavimo ieškovei tiesiogiai pažeidžia jos teisę į turto valdymą ir disponavimą. Tai atima galimybę realizuoti modulinį namelį bei gauti pajamas, reikalingas įmonės veiklai vykdyti. Tokie veiksmai pažeidžia Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.
5.2. Kadangi modulinis namelis yra nutolęs maždaug 150 km nuo jo gamybos vietos, ieškovė susiduria su sunkumais, aprodant namelį būsimiems klientams. Dėl šių priežasčių ieškovė patiria reikšmingų nuostolių. Ieškovės teigimu, namelis daugiau nei metus buvo laikomas be tinkamos priežiūros, dėl ko jam reikalingas kosmetinis atnaujinimas, apie kurį buvo įspėtas atsakovas.
5.3. Atsakovas neteisingai apeliaciniame skunde nurodo neva ieškovės atstovas siūlė už modulinį namelį mokėti dalimis po 1000 Eur per mėnesį. Tokie teiginiai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės, kadangi tokio pokalbio tarp atsakovo ir ieškovės atstovo nebuvo. Ieškovės teigimu, atsakovas siekia suklaidinti teismą, pateikdamas jam melagingą informaciją, kad įgytų teisę neteisėtai valdyti ieškovei priklausantį turtą ir taip padarytų ieškovei žalos.
Šalies argumentai
5.4. Ieškovė pažymi, jog atsakovo advokatas nurodė esąs geras atsakovo draugas. Tokios aplinkybės ieškovei kelia pagrįstų abejonių dėl priteistinų atsakovo išlaidų pagrįstumo, todėl prašo teismo atsižvelgti į šį interesų konfliktą vertinant apeliacinio skundo argumentus ir pateiktus atsakovo prašymus.
5.5. Ieškovė nurodo, jog atsakovas piktnaudžiauja procesu, t. y. tyčia siekia vilkinti bylos procesą, tikėdamasis, jog dėl nepalankių oro sąlygų modulinio namelio ieškovė negalės pasiimti iki vėlyvo pavasario. Pažymi, jog tokie veiksmai sukeltų ieškovei dar didesnius nuostolius bei priverstų mokėti nepagrįstas baudas atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo dalies dėl restitucijos vykdymo tvarkos ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vipsteka“ ir atsakovas S. G. 2022 m. liepos 28 d. sudarė gamybos paslaugų teikimo sutartį Nr. 0107. 2023 m. vasario 9 d. ginčo šalys šią sutartį pataisė pakeisdamos jos sąlygas, pagal kurias ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo pagaminti trijų modulių namelį už 40 000 Eur pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytą gamybos paslaugų specifikaciją (Sutarties taisymo 1.1 punktas), o atsakovas (užsakovas) įsipareigojo atsiskaityti su ieškove tokia tvarka: 9 840 Eur atsakovas ieškovei sumoka avansu, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, 20 160 Eur – atlikus 50 proc. gamybos darbų, 10 000 Eur – baigus gamybos darbus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (Sutarties taisymo 2.1, 2.2 punktas).
10. Pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytą specifikaciją modulinis namelis užsakytas su 20 cm sienų, grindų ir stogo apšiltinimu, lauko (medžio masyvo dažytos dailylentės) ir vidaus apdaila (medinės dažytos dailylentės, vidaus durys, dviejų stiklų, penkių kamerų profilio plastikiniai langai, laminuota grindų danga, pilnai įrengta vonios patalpa su dušo kabina, klozetu, kriaukle, boileriu, išvedžiota elektros instaliacija (įrengtos rozetės, jungikliai, vidaus ir lauko šviestuvai), santechnika, ir papildomais įrenginiais (kaminu, terasa su stogu 9 x 3 m, šilumos siurbliu, mini rekuperatoriumi (2 vnt. su bevieliu valdikliu). Sutarties priedo Nr. 1 brėžinyje parodytos suprojektuotos namo vidaus patalpos: koridorius, drabužinė, svetainė, virtuvė su valgomuoju, miegamasis kambarys ir vonios patalpa.
11. Atsakovas S. G. laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. kovo 8 d. sumokėjo ieškovei UAB „Vipsteka“ 30 000 Eur. 2023 m. birželio 8 d. trijų modulių namelis pristatytas į šalių sutartą vietą.
12. Atsakovui nepasirašius atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, ieškovė 2023 m. liepos 31 d. išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo, kuriame nurodė, jog atliktų darbų perdavimą-priėmimą ieškovė įformina vienašališkai.
13. Atsakovo užsakymu 2023 m. rugpjūčio 18 d. MB „Laupetra“ parengė trijų modulių namelio, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo aktą. Vertinimo akte padaryta išvada, kad įvertinus statybos bei įrengimo defektų visumą statinys neatitinka Lietuvos Respublikos STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, taip pat šiame akte įvardintų STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ atskirų skyrių bei punktų nurodymų, todėl pastatas yra nenaudotinas pagal paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas namelio trūkumus, dėl kurių jis netinkamas naudoti pagal paskirtį, laikė esminiais, o ieškovei jų nepripažinus ir nutraukus jų šalinimo darbus, sprendė, jog atsakovo reikalavimas nutraukti tarp ginčo šalių sudarytą Sutartį pagrįstas, todėl jį tenkino ir taikė restituciją – nustatė, kad ieškovė atsakovui privalo grąžinti atsakovo sumokėtą 30 000 Eur sumą, o atsakovas per 30 kalendorinių dienų ieškovei privalo grąžinti modulinį namelį.
15. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė vieno iš priešieškinio reikalavimo, t. y. įpareigoti ieškovę per 30 kalendorinių dienų nuo 30 000 Eur skolos apmokėjimo išsivežti nekokybišką namą, išmontuoti po juo sumontuotus pamatus ir sutvarkyti statybvietės aplinką, bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl dvišalės restitucijos įvykdymo tvarkos
16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo būti nustatytas jo nurodomas restitucijos vykdymo eiliškumas, t. y. ieškovė namelį privalo pasiimti tik po 30 000 Eur skolos sumokėjimo atsakovui, kadangi grąžinus ieškovei namelį pirmiau, t. y. prieš namelio išsivežimą negrąžinus atsakovui pinigų, būtų pažeisti atsakovo, kaip vartotojo, teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nusprendęs nutraukti šalių Sutartį dėl netinkamo darbų rezultato, kuris lėmė modulinio namelio netinkamumą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį (ginčo byloje dėl to nėra), pagrįstai taikė dvišalę restituciją – įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui jo sumokėtus 30 000 Eur, o atsakovą – grąžinti ieškovei modulinį namelį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo, nurodyto šios nutarties 15 punkte. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nusprendė: priteisti S. G. iš UAB „Vipsteka“ 30000 Eur, sumokėtus Sutartį; įpareigojo UAB „Vipsteka“ per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti modulinį namelį iš jo sumontavimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; įpareigojo S. G. netrukdyti UAB „Vipsteka“ vykdyti statinio išmontavimo ir statybvietės sutvarkymo darbus.
18. Pažymėtina, kad bendroji restitucijos eiga, nutraukiant sutartį, numatyta CK 6.222 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi šalys įprastai privalo įvykdyti įsipareigojimus dėl taikytos restitucijos tuo pačiu metu.
19. Negalima situacija, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje, kad ieškovė išsivežtų modulinį namelį, prieš tai ar tuo pačiu metu negrąžinusi pinigų, atsakovo sumokėtų už šį namelį pagal Sutartį, kuri nutraukta. Kitokia tvarka, nei įsipareigojimų įvykdymas prieš ar tuo pačiu metu, neatitiktų restitucijos esmės - šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, nebūtų užtikrinta tinkama šalių interesų pusiausvyra, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra vartotojas, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnė šio ginčo šalis, kurios padėtis, lyginant ją su ieškovės (verslininkės) padėtimi, yra nelygiavertė, todėl kitokia nei įtvirtinta CK 6.222 straipsnio 1 dalyje restitucijos vykdymo eiga, neatitiktų lygiateisiškumo principo.
20. Visgi, kasacinio teismo išaiškinta, kad restitucijos taikymo ypatumas sutarties nutraukimo atveju pasireiškia ir tuo, kad ji nėra taikoma teismų ex officio, t. y. būtinas šalies prašymas ją taikyti. Restitucijos taikymą nustatanti CK 6.222 straipsnio norma laikytina dispozityviąja, todėl nutraukus sutartį šalys gali nustatyti ir kitokius sutarties nutraukimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024).
21. Pažymėtina, kad vartotojo pripažinimas silpnesniąja šalimi grindžiamas tuo, kad jo padėtis yra akivaizdžiai nelygiavertė su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, kuris, būdamas savo srities profesionalas, turi daugiau žinių svarbiais sutarties sudarymo klausimais, paprastai yra stipresnis ekonomiškai, todėl jo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Užsakovo, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, teisės vartojimo rangos teisiniuose santykiuose yra ginamos taip pat ir suteikiant jam didelę pažeistų teisių gynimo būdų pasirinkimo galimybę tuo atveju, kai darbai pagal rangos sutartį neatlikti ar atlikti su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 20 punkte, bei vartotojų teisių gynimo specifiką, asmuo, vartotojas, prašantis taikyti restituciją, sutarties nutraukimo atveju, gali prašyti ir nustatyti tokios restitucijos vykdymo eiliškumą.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė eiliškumo, tačiau atsižvelgus į teisinį reguliavimą, kitokia restitucijos vykdomo tvarka, t. y. šalys privalo įvykdyti įsipareigojimus dėl taikytos restitucijos tuo pačiu metu, iš esmės šioje byloje negalima. Visgi, kadangi priešieškiniu atsakovas buvo pareiškęs reikalavimą dėl restitucijos vykdymo eiliškumo, šis reikalavimas nepažeidžia šalių interesų lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, siekiant pašalinti galimus teismo sprendimo vykdymo neaiškumus, tikslinga patikslinti pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį dėl restitucijos įvykdymo eiliškumo, nurodant - įpareigoti UAB „Vipsteka“ per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti modulinį namelį, tik prieš išsivežimą grąžinus 30 000 Eur sumą atsakovui, iš jo sumontavimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
23. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo priteisti jo patirtas išlaidas už advokato pagalbą viso bylos nagrinėjimo metu netenkino, nurodydamas, jog atsakovas nenurodė priežasčių, dėl kurių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pateiktas anksčiau. Atsakovui teismas priteisė tik 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą atstovaujant atsakovą 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdyje. Laikė, kad dėl šios sumos prašymas teismui negalėjo būti pateiktas anksčiau.
24. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, jog pats teismas leido prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančius įrodymus pateikti vėliau, t. y. po 2024 m. spalio 2 d. vykusio teismo posėdžio, be to, atsakovas iki šio posėdžio nebuvo atsiskaitęs su advokatu už suteiktas byloje teisines paslaugas. Nurodo, jog teismo sutikimas užfiksuotas teismo posėdžio garso įraše.
25. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas).
27. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015).
28. Turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir išlaidas patvirtinančius įrodymus (ataskaitą dėl advokato teisinių paslaugų suteikimo ir pinigų priėmimo kvitą) pateikė teismui 2024 m. spalio 3 d., t. y. kitą dieną po 2024 m. spalio 2 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Kartu su prašymu atsakovas teismui nepateikė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovas negalėjo pateikti anksčiau.
30. Kaip teisingai apeliaciniame skunde teigia atsakovas, teisėja, nagrinėjusi bylą pirmąja instancija, teismo posėdžio metu leido atsakovui pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tiek už advokato atstovavimą 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdyje, tiek už advokato teisinę pagalbą viso bylos nagrinėjimo metu, tačiau aiškiai nurodė ir paaiškino, jog po bylos išnagrinėjimo iš esmės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jas pagrindžiantys įrodymai teismui gali būti teikiami tik tokiu atveju, jeigu jie negalėjo būti pateikti anksčiau. Teisėja teismo posėdžio metu sutiko, kad tik prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atstovavimą 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdyje negalėjo būti pateiktas anksčiau, o dėl kitų išlaidų, patirtų viso bylos nagrinėjimo metu, priteisimo pažymėjo, jog teismas vertins, taigi, teismas konkrečiai nenurodė, kad prašymas dėl visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bylos nagrinėjimo metu bus patenkintas. Be to, teismo posėdžio metu teisėja pažymėjo ir tai, kad atsakovo atstovas byloje dalyvauja nuo vasario mėnesio (atsiliepimas į ieškovės ieškinį pateiktas 2024 m. vasario 19 d.), priešieškinis pateiktas 2024 m. kovo 4 d., taigi, akcentavo, kad atsakovas turėjo realią galimybę ir pakankamai ilgą laikotarpį pateikti teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir anksčiau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas atsakovui nesukūrė teisėto lūkesčio tikėtis, kad visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos viso bylos nagrinėjimo metu, bus atlygintos priešieškinio tenkinimo atveju.
31. Pažymėtina, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), žinojo arba turėjo žinoti civilinio proceso taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl turėjo pareigą veikti tokiu būdu, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai bei pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
32. Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, kad byla iškelta 2024 m. sausio 5 d., atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2024 m. vasario 19 d., priešieškinį pateikė 2024 m. kovo 4 d., o 2024 m. kovo 28 d. tiek atsakovas, tiek atsakovo atstovas advokatas Arvydas Verpečinskas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, sekantis teismo posėdis vyko tik 2024 m. spalio 2 d., kuriame ir buvo išnagrinėta byla. Taigi atsakovas turėjo pakankamą laikotarpį, kad pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovo atstovas 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžiu metu nurodė, kad negalėjo pateikti šių įrodymų, nes pats atostogavo ir atsakovas buvo išvykęs, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes kartu su 2024 m. spalio 2 d. prašymu nepateikė, taigi tokios aplinkybės nėra įrodytos (CPK 178 straipsnis). Pateiktame prašyme, taip pat nenurodytos jokios aplinkybės, kurios sutrukdė pateikti bylinėjimosi išlaidas pateikiančius dokumentus anksčiau. Atsižvelgiant į tai ir aplinkybę, kad buvo pakankamas laikotarpis pateikti įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų iki 2024 m. spalio 2 d., atmestini apelianto argumentai, kad svarbi priežastis yra, jog atsakovas nebuvo atsiskaitęs su advokatu, todėl nebuvo pateikti dokumentai iki 2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas tokius apelianto argumentus taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Taigi, pakankamas dokumentas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui yra ataskaita, sąskaita ar kitas dokumentas, iš kurių būtų matyti, konkrečios advokato (advokato padėjėjo) suteiktos paslaugos ir jų kaina (dydis), bei juose užfiksuota ar pridedamas papildomas dokumentas, kuris patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos, o pats atsiskaitymas gali būti susitartas ir po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, jog nebuvo galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo parengimą – 700 Eur, priešieškinio parengimą – 700 Eur ir atstovavimą 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje – 300 Eur) priteisimo ir jas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nepateikimo aplinkybės (atstovo atostogos, atsakovo išvykimas), bei apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė (neatsiskaitymas už suteiktas advokato paslaugas iki 2024 m. spalio 2 d.) suponuoja neatidų ir nerūpestingą atsakovo ir jo atstovo procesinį elgesį.
34. Apeliacinės instancijos teismo sprendžia, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo ir priešieškinio parengimą ir atstovavimą 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje) priteisimo ir juos pagrindžiančių įrodymų pateikimas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kai turėta reali galimybė pateikti teismui prašymą ir anksčiau dėl nurodytų išlaidų, vertinamas kaip procesinio pasyvumo rezultatas, nulėmęs atsakovui nepalankias procesines pasekmes – dalies (1 700 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą nepriteisimą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų reikalavimų, priimtas teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir dėl jų priimti priešingą sprendimą ar bylos dalis grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad priimdamas sprendimą nutraukti tarp ginčo šalių sudarytą gamybos paslaugų sutartį, teismas taikė restituciją – įpareigojo ginčo šalis atlikti veiksmus, t. y. atsakovą – grąžinti ieškovei modulinį namelį, o ieškovę – per 30 kalendorinių dienų terminą grąžinti atsakovui jo sumokėtus pinigus, tačiau neišdėstė šių įpareigojimų dėl restitucijos vykdymo eiliškumo, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl ieškovės įpareigojimo išsivežti modulinį namelį iš atsakovo teritorijos patikslinama, nurodant, kad UAB „Vipsteka“ įpareigojama per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti modulinį namelį, tik prieš išsivežimą grąžinus visą 30 000 Eur sumą atsakovui, iš jo sumontavimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys moka, paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
38. Nagrinėjamu atveju, iš esmės atmetus apelianto apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį, kuria UAB „Vipsteka“ įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti modulinį namelį iš jo sumontavimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nurodant:
Įpareigoti UAB „Vipsteka“ per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvežti modulinį namelį, tik prieš išsivežimą grąžinus visus 30 000 Eur atsakovui, iš jo sumontavimo vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.