- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- e2-1449-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26587-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Zalepūga
- Kategorijos
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Laimai Saulevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1058,60 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė patikėjimo teise valdo visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias patalpas. 1998 m. spalio 13 d. VšĮ Geležinkelininkų ligoninė ir J. Š. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią J. Š. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties minėtą gyvenamąją patalpą savavališkai užėmė A. S. ir V. G.. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1626-852/2011 nuspręsta A. S. ir V. G. iškeldinti iš buto. Antstolis, vykdydamas teismo sprendimą dėl iškeldinimo, konstatavo, jog butus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skirianti siena yra išgriauta, įėjimai į šiuos butus iš laiptinės pusės yra užmūryti, todėl teismo sprendimas negali būti įvykdytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35821-808/2013 įpareigojo A. S. savo lėšomis per 30 dienų po sprendimo įsiteisėjimo atlikti nurodytus buto atstatymo darbus, kad būtų įmanoma įvykdyti iškeldinimą ir priimti Vilniaus miesto savivaldybės žinion butą. 2015 m. rugpjūčio 11 d. antstolė konstatavo, kad darbai bute neatlikti. 2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-35821-808/2013 išdavė vykdomąjį raštą. 2019 m. gegužės 31 d. įvyko bendras Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo departamento, Miesto ūkio ir transporto departamento, namo administratoriaus atstovų, ieškovės ir atsakovo A. S. atstovo bendras pasitarimas, kuriame konstatuota, kad patalpos negrąžintos į projektinę padėtį. Ieškovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl atsakovo iškeldinimo vykdymas vis dar tęsiamas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, neteisėtai naudodamasis gyvenamąja patalpa bei nemokėdamas mokesčių, padarė žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis). Pagal teismų praktiką, net jeigu asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti nuomos ir mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai turtu ir paslaugomis naudojosi. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kyla pareiga mokėti nuomos mokestį. Vilniaus miesto savivaldybė, teisės aktų nustatyta tvarka nuomodama jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, gauna pajamas – nuomos mokestį, kurio dydis nustatomas ir apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išnuomojusi minėtas gyvenamąsias patalpas, būtų gavusi 1058,60 Eur dydžio pajamas už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tarp jų – 35,61 Eur delspinigių. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-413 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo tvirtinimo“. 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintas naujas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas, kuris pradėtas taikyti nuo 2015 m. spalio 1 d. Delspinigiai paskaičiuoti vadovaujantis 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymu dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažinus pagrįstu, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir žalą priteisti tik už paskutinius tris metus, reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti. Nurodė, kad tarp šalių nėra ir niekada nebuvo susiklostę jokie sutartiniai nuomos santykiai. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo žalą, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų (pvz. preliminarių nuomos sutarčių, ketinimų protokolų, kitokių susitarimų dėl nuomos teisinių santykių ar ketinimo tokius santykius sudaryti ir kt.), išskyrus ieškovės skaičiavimus, patvirtinančių, jog ieškovė realiai turėjo galimybę gauti nurodyto dydžio pajamas iš buto nuomos. Pažymėjo, kad iš antstolės Daivos Milevičienės 2015 m. rugpjūčio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, jog ginčo butas nėra pritaikytas gyvenimui. Atsakovo teigimu, pajamų iš nuomos galimybė yra hipotetinė, o ne pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, konkrečių skaičiavimų, iš kur susidarė reikalaujama atlyginti žalos suma. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtinto aprašo dėl savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo 22 punktą, tais atvejais, kai būstas savavališkai užimtas, apskaičiuojant žalos dydį yra taikoma formulė, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 472 III skyriuje. Ieškovė į bylą nėra pateikusi duomenų, kaip ji apskaičiavo reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Atsakovo teigimu, ieškovė taip pat nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo delspinigių, nes tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, tarp jų nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl netesybų. Taip pat nurodė, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Šalių atstovai teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (e. b. l. 43).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1626-852/2011, peržiūrėtu apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi paliktu nepakeistu, nuspręsta iškeldinti atsakovus V. G. ir A. S. su visu jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-35821-808/2013 nuspręsta įpareigoti atsakovą A. S. savo lėšomis per 30 dienų po sprendimo įsiteisėjimo atstatyti pertvarą (sieną) tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 1-10 ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 1-11; palaisvinti buto Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 1-10, lango angą; išgriauti ir atstatyti buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas plane 1-10, užmūrytą buvusį įėjimą iš laiptinės pusės su durimis (e. b. l. 11-13).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3860-808/2014 ieškovei SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų A. S. ir V. G. priteista 1239,16 Lt žalos už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1239,16 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. l. 14-15).
Dėl nuostolių atlyginimo
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1058,60 Eur negautų pajamų (žalos) už naudojimąsi ginčo butu (įskaitant už termino sumokėti praleidimą apskaičiuotus 35,61 Eur delspinigius) laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę kito asmens neteisėtų veiksmų, yra žala, o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018; kt.).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1626-852/2011, kuriuo atsakovas A. S. iškeldintas iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad butas 1998 m. spalio 13 d. nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas laikinai naudoti ir valdyti J. Š.; nuomininkei (duomenys neskelbtini) mirus jos palikimą priėmė V. L., kuri 2009 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė paveldėjimo teises V. G. ir A. S.. Teismai šioje byloje sprendė, kad V. L. nepaveldėjo teisės nuomoti gyvenamąją patalpą po J. Š. mirties ir neperleido tokios teisės V. G. ir A. S. 2009 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje konstatuota, kad mirus J. Š. ir nesant įstatymo reikalavimus atitinkančių nuomininkės nuomos teisių ir pareigų perėmėjų, šios sutarties galiojimas baigėsi. Šioje byloje teismai konstatavo, kad A. S. ginčo butą yra užėmęs neteisėtai ir taip pažeidžia buto savininkės teises ir teisėtus interesus.
Minėtoje byloje teismui konstatavus, kad atsakovas ginčo butą yra užėmęs neteisėtai, jis jo neatlaisvino, t. y. ir toliau naudojosi butu be teisėto pagrindo. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-35821-808/2013 atsakovas buvo įpareigotas atstatyti pertvarą (sieną) tarp butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3860-808/2014 ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš A. S. priteista žala, t. y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negautos pajamos už buto nuomą atsakovui neteisėtai gyvenant bute laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.
2015 m. rugpjūčio 11 d. antstolės Daivos Milevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra sujungti, pateiktame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpų plane esančios skiriamosios sienos tarp šių butų nėra, iš šių dviejų butų yra suformuota viena patalpa (e. b. l. 17).
Atsakovas šioje byloje neginčijo aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. nebuvo atlaisvinęs savavališkai užimto buto.
Ieškovė, kaip valstybės turto patikėtinė, valdo, naudoja savivaldybės jai perduotą turtą (CK 4.109 straipsnis). Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad būstas yra socialinis, priešingų duomenų byloje nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės atstovės nurodyta aplinkybe. Kadangi ieškovė yra teisėta būsto valdytoja, ji turi teisę gauti pajamas už socialinio būsto nuomą, taigi, ieškovė pajamas buvo numačiusi gauti iš anksto, pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai, o šių pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
Atsakovas aplinkybės, esą butas netinkamas gyventi, nieko nepagrindė, o faktiškai jis išnuomotas negalėjo būti, kaip ir atliekamas buto remontas, jei toks būtų reikalingas prieš butą išnuomojant, tik dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų butą savavališkai užimant ypač įžūliu būdu: sujungiant su savo butu neteisėtos statybos pasekoje.
Ieškovė paskaičiavo, kad mokestis už buto nuomą laikotarpiu 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. sudaro 1022,99 Eur (e. b. l. 24-27, 29-38, 54-66, 107-173, 175(1)-175(25), 177-180). Tai yra pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Byloje nenustatyta, kad ieškovės pateikti skaičiavimai būtų netikslūs ar atlikti nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo tvarką, reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį (1022,99 Eur) ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais, patirti netiesioginiai nuostoliai pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (negautas nuomos mokestis).
Dėl delspinigių priteisimo
Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai atsakovui paskaičiavo 35,61 Eur delspinigių, nes tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl delspinigių priteisimo. Nurodytas argumentas pripažintinas teisiškai pagrįstu.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Aptariamu atveju ieškovės ir atsakovo nesaistė sutartiniai santykiai, be to, pareigos mokėti delspinigius atsakovui nenumatė ir įstatymai. Ieškovės nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatos atsakovui nėra taikomos, nes jos skirtos reguliuoti fizinių asmenų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėjusių gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, pareigas, o ne nuostolių atlyginimo, pasireiškusių negautomis pajamomis, santykius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 35,61 Eur priteisimo netenkintinas.
Dėl ieškinio senaties
Teismui reikalavimą dėl žalos atlyginimo pripažinus pagrįstu, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir žalą priteisti tik už paskutinius tris metus.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Nagrinėjamos bylos atveju konstatuota, kad atsakovas ginčo patalpomis savavališkai naudojosi per visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Tokiu atveju, esant atsakovo prašymui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, ieškovei gali būti priteisti tie nuostoliai (negautos pajamos), kuriuos pastaroji patyrė per trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Vadovaujantis byloje esančiu mokesčio už buto nuomą apskaičiavimu, nurodytu laikotarpiu ieškovės negautos pajamos sudarė 461,70 Eur sumą (e. b. l. 32-35), kuri ieškovės naudai priteistina iš atsakovo.
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 461,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už byloje pareikštus reikalavimus mokėtinas 24 Eur žyminis mokestis. Teismas byloje patyrė 1,86 Eur pašto siuntimo išlaidų. Teismas byloje patenkino 43,61 proc. ieškinio reikalavimų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 10,47 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 d.) ir 0,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 11,28 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 461,70 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 71 ct) negautų pajamų (nuostolių), 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 461,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,28 Eur (vienuolika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.