Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, tautybė – (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, šiuo metu nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. (A. G.) vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2023 m. balandžio 30 d., apie 20.00 val., Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Mickūnų miestelyje, Vilniaus gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2023-04-30, 20.44 val., policijos pareigūnų tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0285 buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracija), taip pat jis vairuojamu automobiliu važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Vilniaus gatvės kelio eismo juosta Lavoriškių kaimo kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimą, numatantį, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, tai yra, jis nukreipė savo dėmesį nuo vairavimo į automobiliu važiavusį keleivį, dėl ko prie Vilniaus gatvės pastato Nr. 53, ties kelio viduryje įrengta skiriamąja juosta esančiu kelio vingiu į kairę prarado automobilio kryptingo judėjimo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir apsivertė. Eismo įvykio metu automobilio „Fiat Panda“ keleivis D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą,

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 8-11) ir teisme kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi. Nurodė, kad 2023-04-30 jis buvo savo darbe, adresu: (duomenys neskelbtini) ir baigus darbą, išgėrė pusę butelio degtinės. Išgėręs nusprendė savo automobiliu „Fiat“ važiuoti namo, kurie yra apie 3 kilometrų atstumu. Kartu dar važiavo D. Š. ir M. K. su savo sugyventine. Nurodė, kad turi kairės rankos traumą ir teigė, kad važiuojant supypsėjo racija, kurią naudojo darbe, o ją laikė nukentėjusysis, todėl paklausė ar jis nežaidžia su racija ir atsisukęs dešine ranka paėmė raciją, tuo metu nežiūrėjo į kelią. Posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, automobilis vertėsi. Teigė, kad nukentėjusysis greičiausiai sėdėjo automobilio gale. Po to, visi išlipo iš automobilio, visi jautėsi gerai, tik nukentėjusysis pasakė, kad skauda nugarą. Tuomet jam liepė gulėti ir sakė, kad reikia kviesti greitąją. Privažiavo pažįstama mašina ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kadangi ir jam skaudėjo šonus, tad kartu su nukentėjusiuoju abu išvežė į ligoninę. Teigė, kad su D. Š. kalbėjo važiuodamas, vis klausė kaip sveikata, kaip jis, sakė viskas gerai, tada gydytojai ištyrė jį ir D. Š. mama pasakojo, kas jam atsitiko. Tvirtino, kad sumokėjo 5000 eurų už nukentėjusiojo reabilitaciją, tuos pinigus mokėjo Lietuvos draudimui. Nekentėjusysis nereikalavo pinigų. Kiek galėjo, tiek jam padėjo. Labai gailisi dėl nusikaltimo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad policijos pareigūnai jam nustatė virš 1,5 promilės neblaivumą. Su nukentėjusiuoju susitaikė, bendrauja draugiškai. Taip pat teigė, jog šiuo metu nedirba, nes buvusioje darbovietėje, Miškų urėdijoje, baigėsi sezonas. Nukentėjusiojo ir jo mamos atsiprašė daug kartų. Taip pat nurodė, kad raciją iš darbo pasiėmė be leidimo, ją turėjo palikti darbe. Paskutiniu žodžiu prašė atleisti nuo baužiamosios atsakomybės arba skirti kuo švelnesnę baudą, nes bus sunku gyventi (t. 2, b. l. 78-79, 81).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be visiško kaltinamojo A. G. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo D. Š. (D. Š.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pažįstantis A. G., jie kartu dirba, taip pat gyvena viename kaime. Jų su A. darbovietė yra (duomenys neskelbtini). 2023-04-30 jie visą dieną buvo darbe. Darbo pamaina baigėsi 20.00 val. Nei darbo metu, nei vėliau jis alkoholio nevartojo. Nematė, kad alkoholį būtų vartojęs A.. Po darbo jie A. vairuojamu automobiliu „Fiat Panda“ važiavo į namus. Kartu su jais dar važiavo jų kaimo gyventojai M. K. ir pastarojo sugyventinė R.. M.as sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o jis su R. – galinėse vietose. Kiek pamena, jis prisisegė saugos diržu. Važiuojant, jis į su savimi turėtą darbinę raciją, kurią laikė rankoje, kažką pasakė. Nepamena, kad į tai A. būtų kažkaip sureagavęs, t. y. kad būtų jam kažką sakęs ar atsisukęs į jo pusę. Po to A. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs į griovį su juo apsivertė. Negali detaliau nurodyti nuvažiavimo nuo kelio aplinkybių viskas įvyko labai greitai. Prieš tai buvo važiuota lyg ir negreitai. Jam žinoma, kad kažkuri A. ranka dėl ankstesnės traumos yra silpnesnė. Galimai tai buvo įvykio priežastimi. Automobiliui apsivertus ir atsistojus atgal ant ratų, jis iš jo išlipo per langą. Kiti taip pat patys išlipo iš automobilio. Jam pradėjus eiti, jis suprato patyręs sužalojimą. Eiti buvo sunku, jam labai skaudėjo nugarą. Nors pradėjo skambinti į bendrąjį pagalbos centrą, tačiau pagalbą telefonu jau buvo iškvietusi įvykio vietoje buvusi nepažįstama moteris. Atvykę medikai jį išvežė į „Lazdynų“ ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti šonkaulių lūžiai. Kiek jam žinoma, daugiau niekas iš važiavusių automobiliu sužaloti nebuvo. Apie tai, kad A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jis sužinojo tik po įvykio. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad laikosi savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori pareikšti, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis civilinio ieškinio neteiks. Taip pat jis nesikreipė ir nesikreips į draudimo kompaniją dėl išmokos už padarytą moralinę žalą. Jis dėl kilusio eismo įvykio A. G. jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. A. G. dėl įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, labai gailisi ir jo atsiprašė. Jis A. G., kurį pažįsta kaip gerą žmogų, atleido ir su juo susitaikė (t. 1, b. l. 95-98, 99, 100, 109-111).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. Š. parodė, kad kiekvienas žmogus gali taip padaryti, kiekvienam gali taip nutikti ir galima suprasti tą žmogų, kad taip viskas atsitiko. Pretenzijų A. G. neturi. Gydymo išlaidas jam atlygino A. G., todėl jam pretenzijų neturi. Gali bylą užbaigti susitaikymu (t. 2, b. l. 79);

- liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023-04-30, apie 20.00 val., Vilniaus rajone, savo automobiliu važiavo keliu nuo Mickūnų link Lavoriškių. Privažiavus Mickūnų pabaigą, ties kelyje įrengta salele, ji pamatė apsiverčiantį automobilį. Automobilis apsivertė ir atsistojo ant ratų. Iš automobilio pradėjo išlipinėti keleiviai. Kai kurie iš jų jai buvo pažįstami. Automobilio galinėse keleivio vietose sėdėjo vyras vardu „M.“ ir nepažįstama moteris, o priekinėje – vyras, kurio pavardė „Š.“. Už automobilio vairo sėdėjo taip pat jai pažįstamas A. G.. Vyras pavarde „Š.“ pradėjo skųstis nugaros skausmais ir atsigulė ant žemės. Jai nurodžius, kad reikia kviesti „greitąją“, „Š.“ pats išsikvietė pagalbą. Ji tik nurodė adresą, kur reikia atvykti. Iki atvyko pagalba ji buvo įvykio vietoje. Jos akivaizdoje apsivertusiu automobiliu važiavę asmenys nevartojo nei alkoholio, nei gaiviųjų gėrimų. Vyras vardu „M.“ ir moteris iš įvykio vietos išėjo dar iki specialiųjų tarnybų atvykimo (t. 1, b. l. 74-77);

- liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kartu su A. G. dirbantis miškų urėdijoje. Kartu su jais dirba ir D. Š.. 2023-04-30 kartu su D. ir A. dirbo visą dieną, iki 20.00 val. A. buvo pažadėjęs po darbo savo automobiliu „Fiat“ parvežti jį ir jo sugyventinę R. iki namų (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuojant A. vairuojamu automobiliu, jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o D. su R. – galinėse keleivių vietose. Jis su A. prisisegė saugos diržais. Nežino, ar taip pasielgė R. su D., atrodo, kad ne. Kiek pamena, kai buvo važiuojama pro Mickūnuose II esančią autobusų stotelę, A. atsisuko į D., nes pastarasis kažką tai darė su „darbine“ racija. Tuo metu A. nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo į griovį. Vieną kartą apsivertęs, automobilis atsistojo ant ratų. Visi savarankiškai išlipo iš automobilio. Jis nepatyrė jokių sužalojimų, buvo tik ištiktas šoko. Su R. ir A. taip pat viskas buvo gerai. Tik D. pradėjo skųstis nugaros skausmu, dėl ko buvo iškviesta „greitoji“. Apie tai, kad A. vairavo būdamas neblaivus, jis nežinojo (t. 1, b. l. 126-129);

- liudytojos R. M. (kuri eismo įvykio metu važiavo A. G. vairuojamu automobiliu) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji nurodė įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms liudytojo M. K.. R. M., be kitų aplinkybių, nurodė, kad įvykio metu sėdėdami galinėse keleivio vietose ji su D. Š. nebuvo prisisegę saugos diržais (t. 1, b. l. 132-135)

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1528/2023(01) (pateikta įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis), kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu D. Š. patyrė poodinę kraujosruvą veido kairėje, juosmeninių I-o ir II-o slankstelių priekinių viršutinių kraštų kompresinius lūžius bei dešinių VIII-o ir IX-o šonkaulių lūžius su dešinio plaučio sumušimo židiniais. Visumoje sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 87,88);

- Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad 2023 m. balandžio 30 d. eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Mickūnų miestelyje, Vilniaus gatvės kelio ruože ties pastatu Nr. 53, kur kelio viduryje įrengta apie 25 metrų ilgio ir apie 5 metrų pločio skiriamoji juosta (salelė). Šioje kelio atkarpoje važiuojamosios dalies plotis yra 6 metrai, ją sudaro po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Nustatytas maksimalus leistinas 50 km/h greitis. Kelio aplinka – atvira vietovė, miškas. Žiūrint kelio eismo kryptimi link Lavoriškių kaimo (t. y. nustatyta A. G. važiavimo kryptis prieš įvykį), įvykio metu A. G. vairuotas automobilis „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo už važiuojamosios dalies ribų, apie 6 metrų atstumu nuo kelio dešiniojo krašto, kelio ilgio atžvilgiu – ties skiriamosios juostos (salelės) pabaiga. Žiūrint aptariama eismo kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – prieš automobilio stovėjimo vietą, nuo kelio dešiniojo krašto link šios vietos tęsėsi ištisinės ratų paliktos žymės, liudijančios automobilio išslydimo iš kelio vietą. Ant ratų stovėjęs automobilis buvo apgadintas. Apgadinimai lokalizavosi įvairiose automobilio vietose, taip pat buvo sulankstytas jo stogas. Automobilio salone be kitų daiktų buvo rasta ir radijo stotelė ,,Matorola“ (racija) (t. 1, b. l. 31-45);

- 2023 m. balandžio 30 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodoma, kad A. G. 2023-04-30, 20.44 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0285 patikrinus alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas, 21.07 val. atlikto antrojo patikrinimo metu – 2,59 promilių girtumas (t. 1, b. l. 26, 27, 28, 29);

- kvito duomenimis, kuriuose matyti, kad 2022 m. balandžio 30 d. 20.49 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0285, D. Š. iškvėptame ore nustatyta 0,00 promilių alkoholio (t. 1, b. l. 30).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip elgtis (Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi kaltinamojo neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomas BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas – sveikata. Be to, skiriasi ir minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors kaltinamasis nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. G. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281 straipsnio 2 dalyje, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. G., 2023 m. balandžio 30 d., Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Mickūnų miestelyje, Vilniaus gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracija, važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Vilniaus gatvės kelio eismo juosta Lavoriškių kaimo kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimą, numatantį, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, tai yra, jis nukreipė savo dėmesį nuo vairavimo į automobiliu važiavusį keleivį, dėl ko prie Vilniaus gatvės pastato Nr. 53, ties kelio viduryje įrengta skiriamąja juosta esančiu kelio vingiu į kairę prarado automobilio kryptingo judėjimo kontrolę, kuris nevaldomas nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir apsivertė, dėl ko eismo įvykio metu automobilio keleivis D. Š., patyrė sužalojimus, atitinkančius nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būdamas neblaivus (nustatytas 2,38 promilės neblaivumas) A. G. sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, t. y. vairuoti automobilį būnant tokios neblaivumo būklės. Jis suvokė rizikingą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį bei galėjo ir turėjo numatyti, kad jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. G. priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai jam nustatytas 2,38 promilės neblaivumas, teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuoti kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 281 straipsnio 2 dalies sutaptį. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2K-7-98-628/2022).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatytos to paties straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant šių sąlygų visumai. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020, 2K-103-489/2023).

Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnis), numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjime teisme metu A. G. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog po darbo išgėrė alkoholio ir nusprendė savo automobiliu grįžti į namus, esančius apytiksliai 3 km atstumu, o kartu automobilyje vyko keleiviai, pažįstami, kuriuos sutiko pavežėti. Kaltinamasis suprato, kad pasielgė neapgalvotai, suvokė savo elgesio pasekmes, dėl padaryto gailėjosi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Anatolijus Svila pateikė teismui 2023 m. gruodžio 28 d. susitaikymo protokolą, pasirašytą nukentėjusiojo D. Š. ir kaltinamojo A. G. (t. 2, b. l. 75) bei prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. Š. parodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis atleido, klausimai dėl žalos išspręsti, šiuo metu jie bendrauja bei nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi.

Kaip jau buvo minėta, BK 38 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismas pripažino A. G. veiksmus kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, idealią sutaptį, ir nors kaltinamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis pripažintas kaltu už kelias nusikalstamas veikas, tačiau tai savaime nėra kliūtis atleisti jį baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-555-788/2015). Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad susitaikymo privalomų subjektų siejimas su nusikalstamų veikų objektais, t. y. saugomomis vertybėmis, kurios pažeidžiamos nusikalstama veika, yra daugiau teorinio pobūdžio, taip susitaikymo institutą baudžiamojoje teisėje nepateisinamai susiaurinant. Taikant BK 38 straipsnio nuostatas svarbiau nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-103-489/2023)

Kartu pažymėtina, jog neteisėtais A. G. veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam D. Š., bet ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, numatytoms BK XXXIX skyriuje, t. y. eismo saugumui. Tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamasis neprivalėjo susitaikyti su atitinkamą veiklos (teisinių santykių) sritį administruojančios institucijos įgaliotu atstovu, kadangi priešingu atveju BK 38 straipsnio nuostatų taikymas būtų pernelyg apsunkintas dėl daugelio BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikaltimų ir prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai dėl susitaikymo instituto taikymo, kadangi aptariamu atveju yra svarbiausia tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo asmens valios išraiška. Tokia pozicija, neabejotinai prieštarauja ir įstatymo leidėjo valiai. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad analizuojant Lietuvos Respublikos teismų praktiką, pastebimas kaltininko susitaikymo su nukentėjusiuoju instituto taikymas ir BK 284 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo atveju. Akivaizdu, kad šioje situacijoje asmuo, įvykdęs BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, padaro ne tik žalą tam tikram fiziniam asmeniui, bet ir viešajai tvarkai, tačiau BK 38 straipsnio nuostatų taikymo atveju, nėra reikalaujama be fizinio asmens, kuriam tiesiogiai buvo padaryta žala, susitaikyti ir su atitinkamos institucijos įgaliotu atstovu. Analogišką situaciją galima įžvelgti ir dėl daugelio kitų, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų veikų, todėl taip plečiamai aiškinant nukentėjusiojo asmens sąvoką, iš esmės būtų užkirstas kelias BK 38 straipsnio taikymui (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-432-594/2015, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-337-574/2022). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pritardamas apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad reikalavimas susitaikyti su valstybės institucijų ar banko atstovais šioje situacijoje nebūtų pakankamai protingas ir teisingas, nes apsunkintų paties BK 38 straipsnio taikymą, leistų susidaryti dirbtinėms kliūtimis susitaikyti su realiai žalą patyrusiu asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-103-498/2023).

Teismui įvertinus nuodytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamasis A. G. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Savo baigiamojoje kalboje prokuroras sutiko, jog yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, tačiau suabejojo šio instituto taikymu dėl to, jog A. G. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, sudarančių idealiąją sutaptį, padarymu, todėl siūlė kaltinamąjį pripažinti kaltu ir už nusikalstamų veikų numatytų 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, skirtis bausmes – baudas bei baudžiamojo poveikio priemones.

Kaltinamojo gynėjas advokatas palaikė susitaikymo susitarimą ir prašė jo ginamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi yra visos sąlygos ir nėra pagrindo manyti, jog A. G. ateityje darys nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. G. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu yra keturios galiojančios nuobaudos, tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos. Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, tačiau dėl sezoniško darbo pobūdžio šiuo metu nedirba ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų, kad būtų registruotas Priklausomybės ligų centre ir/ar gydęsis ar ambulatoriškai lankęs Psichiatrijos klinikos stacionare, byloje nėra, duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, byloje taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys ir patį kaltinamojo A. G. elgesį, t. y. kad jis kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino, savo poelgio neteisino, vertino blogai, dėjo pastangas susitaikyti su nukentėjusiuoju ir susitaikė, sumokėjo už nukentėjusiojo reabilitacinį gydymą (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis). Kaltinamasis iš kart po įvykio teiravosi visų kartu automobiliu važiavusių keleivių, tarp kurių ir nukentėjusysis, apie jų sveikatos būklę bei susirūpinęs nukentėjusiojo būkle ėmėsi veiksmų, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat atsiprašė ne tik nukentėjusiojo, bet ir jo artimųjų, t. y. nukentėjusiojo motinos. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad A. G. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, teismas nenustatė, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad A. G. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, ir pats baudžiamasis procesas turės įtakos kaltinamajam kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.

Sprendimas atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju D. Š., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienerius metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir BK 281 straipsnio 2 dalies idealiąją sutaptį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis A. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek keleiviams, kurie įvykio metu buvo kartu automobilyje, tiek visuomenės saugumui, dėl to įvyko eismo įvykis. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. gegužės 2 d. (t. 1, b. l. 175-176).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę automobilį „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam A. G.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 171-178) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 179-181), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir dokumentas perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi A. G., priklausančiam automobiliui „FIAT PANDA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 13 d. – paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (t. 2, b. l. 51-52).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas – paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, A. G. (A. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. gegužės 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti A. G. (A. G.) priklausantį automobilį „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą A. G. (A. G.) priklausančiam automobiliui „Fiat Panda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.