- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2-1076-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05272-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Koperis”
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1591-340/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Koperis” ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Koperis” dėl skolos priteisimo, vykdymo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Koperis” 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 41 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurios nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos sudaro 2 050 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš ieškovės UAB ,,Koperis” nesumokėtą 19 790 Eur nuomos mokestį ir bylinėjimosi išlaidas, pagal šį ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-3902-960/2018. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2018 m. vasario 8 d. nutartimi prie Vilniaus apygardos teisme iškeltos civilinės bylos prijungė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-3902-960/2018, o atsakovo ieškinys buvo nagrinėjamas kaip priešpriešinis atsakovo reikalavimas ieškovei (priešieškinis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, ir, atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, priteisė ieškovei UAB „Koperis“ iš atsakovo A. B. 27 140,32 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 27 140,32 Eur sumą nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 606 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo A. B. apeliacinis skundas buvo atmestas, o 2019 m. balandžio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-256-464/2020).
5. Atsakovas A. B. 2020 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo vykdymą, priteistos iš jo 27 140,32 Eur skolos ir 606,00 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išdėstant dalimis, mokant po 500 Eur 55 mėnesius, o paskutinį mėnesį sumokant 746,32 Eur.
Šalies argumentai
6. Prašyme nurodė, kad jis yra pensinio amžiaus, sunkiai serga, yra netekęs darbingumo, dar bylos nagrinėjimo metu (2019 m. spalio 29 d.) jį ištiko smegenų infarktas dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo, dėl sunkios sveikatos būklės buvo ir iki šiol yra reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, reabilitacija, iki šiol sudėtinga judėti, reikalinga artimųjų pagalba. Dėl nurodytų priežasčių jis nedirba ir negauna jokių pajamų, taip pat neturi jokių santaupų, todėl negali ir neturi jokių objektyvių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą. Be to, pasak atsakovo, jis turi būtinų išlaidų savo sveikatos priežiūrai, reabilitacijai, vaistams, taip pat pragyvenimui. Atsakovo teigimu, esant šių aplinkybių visetui, egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios pagrindžia objektyviai egzistuojantį poreikį teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovo A. B. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas tokį savo prašymą iš esmės grindė pensiniu amžiumi bei prasta sveikatos būkle, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikdamas išrašus iš medicininių dokumentų, tačiau jokių kitų duomenų ir dokumentų (nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymų ir kt.), pagrindžiančių jo finansinę padėtį, neteikė.
9. Teismas iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teises priklauso net 12 nekilnojamojo turto objektų. Be to, dalį jam priklausiusio nekilnojamojo turto atsakovas po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. priimto sprendimo pardavė tretiesiems asmenims, o dalį rentos sutarties pagrindu perdavė savo sutuoktinei E. B.. Tačiau jokių duomenų apie gautas, pardavus nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas atsakovas nepateikė, nepateikė ir duomenų iš kredito įstaigų apie turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, jų pokytį.
10. Teismas sprendžiamo procesinio klausimo kontekste svarbia pripažino ir tokią aplinkybę, kad pats atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje taikymo, įrodinėjo gerą savo turtinę padėtį. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu buvo atmestas, nurodyta, kad atsakovo valdomo nekilnojamojo turto bendra vertė yra 900 000 Eur, o įsipareigojimai, užtikrinti hipoteka, yra gerokai mažesni, nei turto vertė.
11. Tokios nustatytos aplinkybės sukėlė teismui abejonių dėl atsakovo sąžiningumo ir leido padaryti išvadą, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Pateikti išrašai iš medicininių dokumentų apie atsakovo sveikatą jo sunkios turtinės padėties nepagrindžia, todėl teismas pripažino, kad tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti atsakovui sprendimo įvykdymą jo prašomam terminui. Be to, sprendimo vykdymo išdėstymas 55 mėnesių terminui pažeistų kreditorės (ieškovės) teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą bei protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį ir jo prašymą dėl teismo 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo išdėstymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neįvertino to, kad atsakovo turimas turtas yra apsunkintas hipoteka, dėl ko jis negali kada panorėjęs jo parduoti, tam kiekvienu atveju turi gauti kreditoriaus sutikimą.
12.2. Realios ir atsakovui prieinamos mėnesio išmokos nustatymas šioje byloje iš esmės daugiau apsaugotų ir ieškovės interesus, nes sudarytų sąlygas jai realiai atgauti pinigus – tai bus ilgesnis laikotarpis, bet grąžinimas bus labiau užtikrintas ir pagrįstas atsakovo finansinėmis galimybėmis.
12.3. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo sunkios sveikatos. Dėl sunkios sveikatos būklės atsakovui buvo ir iki šiolei yra reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, reabilitacija (atsakovui iki šiol sudėtinga judėti, reikalinga artimųjų pagalba). Atsakovas dėl šių priežasčių nedirba ir negauna jokių pajamų, todėl negali ir neturi jokių objektyvių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą ieškovui. Be to, turi būtinų išlaidų savo sveikatos priežiūrai, reabilitacijai, vaistams, taip pat pragyvenimui.
12.4. Teismui atsisakius išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, be pagrindo yra bloginama ir taip sunki atsakovo finansinė padėtis.
12.5. Teismo nutartis nemotyvuota, priimta pažeidžiant išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros principą, lygiateisiškumą bei bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB ,,Koperis“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo šio skundo netenkinti, 2020 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Atsakovas, siekdamas išvengti jam priklausančio turto arešto, atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad jo turtinė padėtis yra itin gera, jam priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas.
13.2. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėti, o vien tai, kad jis turi sveikatos problemų, nėra pakankamas pagrindas prašymui patenkinti.
13.3. Atsakovas, perleisdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, pablogino savo turtinę padėtį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto A. B. prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino apelianto prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei įrodymus, priėmė nemotyvuotą ar šalių teisėtus interesus ir lūkesčius pažeidžiančią nutartį.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
17. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas minėtas teismo sprendimo privalomumo principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
18. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo poreikio, taip pat aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Taigi, CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-516/2020).
20. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodytas pagrindas – sunki apelianto turtinė padėtis, leidžianti nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos.
21. Atmetant kaip aiškiai nepagrįstus ir deklaratyvius apelianto teiginius dėl skundžiamos nutarties nepakankamo motyvavimo, visų pirma pažymėtina, kad teismas ne tik išsamiai pasisakė dėl apelianto prašyme dėstomų argumentų, siejamu išimtinai su jo sveikatos būkle ir tik šia priežastimi grindžiamu negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą, bet ir pats, siekdamas teisingai išspręsti apelianto keliamą klausimą, rinko duomenis apie apelianto valdomą turtą, kurie galėtų patvirtinti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų sprendimo vykdymui išdėstyti buvimą / nebuvimą. Informaciją, gautą iš teismui prieinamų viešų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teismas ir įvertino, padaręs teisingą išvadą, kad apelianto turtinė padėtis, t. y. nuosavybe valdomo turto kiekis ir vertė, neteikia pagrindo pripažinti situacijos išimtinumą ir taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.
22. Apeliantas savo atskirajame skunde nekvestionuoja ir tokių teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad po jam nepalankaus 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo jis sudarė tris turto pirkimo–pardavimo sandorius, parduodamas dalį jam priklausančio turto, t. y. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini). Dalį nekilnojamojo turto – tris žemės sklypus ir administracinį pastatą, rentos sutarties pagrindu perleido sutuoktinei E. B.. Nei pateikdamas atitinkamą prašymą pirmosios instancijos teismui, nei atskirąjį skundą apeliantas nenurodė nei šių sandorių vertės ar gauto už turtą piniginio ekvivalento sumos, nei kur gautos už turtą lėšos buvo panaudotos, taip pat nepateikė jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų.
23. Tuo tarpu tokie atskirojo skundo argumentai, kad kitas nekilnojamasis turtas, t. y., Nekilnojamojo turto registro duomenimis, dar 12 nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypai, gamybiniai pastatai su administracinėmis patalpomis, sandėliai, gyvenamasis namas) yra įkeistas, dėl ko jo pardavimas yra apsunkintas, taip pat negali būti vertinami kaip pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, būtent prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų nepateikus, lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įkeitimas taikytinas tik nedidelės vertės apelianto turtui.
24. Dar daugiau, apeliantas, nevykdydamas šioje situacijoje būtent jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, neteikė jokių duomenų apie jam priklausančias bankuose sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, šių lėšų judėjimą bei panaudojimo paskirtį galinčių pagrįsti įrodymų, taip pat neteikė duomenų apie gaunamas pajamas (pensijos ar kitų išmokų dydį, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, nors jo ir ieškovo santykiai, analizuoti šioje byloje, labiau tikėtinai leidžia spręsti ir apie tokių pajamų gavimą) ir turimas išlaidas. Todėl kitaip įvertinti jo turtinę padėtį, nei skundžiamoje nutartyje įvertino pirmosios instancijos teismas, ar spręsti, kad apeliantas nėra pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, nėra objektyvios galimybės.
25. Apeliantas neginčija ir tokių pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kad jis, teikdamas 2018 m. gegužės 15 d. atsiliepimą į ieškovės UAB ,,Koperis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pats jame nurodė turįs daug ir vertingo nekilnojamojo turto, kurio tik dalis yra apsunkinta hipoteka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto procesinis elgesys, kai tos pačios faktinės aplinkybės yra interpretuojamos ir aiškinamos priešingai, siekiant sau palankaus procesinio rezultato, leidžia abejoti apelianto sąžiningumu.
26. Papildomai pažymėtina dar ir tokia aplinkybė, kad šalių ginčas pradėtas nagrinėti dar 2018 metais, o sprendimas šioje byloje įsiteisėjo 2020 m. kovo 26 d., tačiau duomenų, kad apeliantas būtų įvykdęs bent dalį šio sprendimo, į bylą taip pat nebuvo pateikta. Atitinkamai, patenkinus apelianto prašymą ir leidus teismo sprendimą vykdyti dar beveik 5 metus (55 mėn.), būtų neužtikrintas prioritetinis teismo sprendimo privalomumo principas, pažeisti ieškovės teisėti interesai ir lūkestis kuo greičiau atgauti skolą iš apelianto, tuo tarpu apeliantui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas. Tai kartu reikštų šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, vykdymo proceso operatyvumo principų pažeidimą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.